Geografija (8 psl). Geografijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Viesulai. Viesulų struktūra. Viesulų susidarymas. Viesulų poveikis. Viesulų jav ir lietuvoje palyginimas. Kitos viesulinės struktūros. Uraganai. Uraganų susidarymo sąlygos ir struktūra. Veiksniai įtakojantys uraganų susidarymą. Išvados. Literatūra. Tikriausiai niekas pasaulyje neskaičiavo ir kažin ar suskaičiuos, kiek didelių ir mažų vėjų pučia mūsų planetoje. Vėjo kaltininkas – mūsų dienos šviesulys Saulė bei Žemės sukimosi poveikis. Apatinėje atmosferos dalyje visada jaučiamas oro judėjimas, kurio intensyvumas priklauso nuo saulės energijos. Šildamas oras plečiasi, lengvėja ir kyla aukštyn, sudarydamas žemo slėgio tūrius. Tuo metu tirštesnio, vėsesnio oro srovė veržiasi vėjo pavidalu žemyn. Ši cirkuliacija ir vadinama vėju. Daugelis jų tesilaiko tik vieną kitą akimirką, kiti— keletą minučių, valandų, ir tik nedaugelis pučia ilgesnį laiką. Ir pagal charakterį visi vėjai labai skiriasi. Vieni, galima sakyti, naudingi. Jie sušvelnina kaitrą, pakeičia orą gaivesniu, švaresniu. Kiti — priešingai — vos atsiradę, tuojau skuba parodyti savo, kaip gamtos stichijos, jėgą. Įsibėgėję, jie praūžia virš miestų, kaimų, jūrų viską griaudami, o paskui dingsta be pėdsako. Vieni iš labiausiai aptarinėjiamų ir mįslingiausių vėjų darinių yra viesulai. Viesulas — labai pavojingas gamtos reiškinys. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debesų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į rankovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus žemės paviršiaus, nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atrodo, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas — nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemės, nei technika.

Suomija

Lapų skaičius: 30
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Suomijos respublika – valstybė šiaurės europoje, fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su norvegija, rytuose su rusija, vakaruose su švedija. Pietvakariuose suomiją skalauja baltijos jūra, vakaruose – botnijos, o pietuose – suomijos įlanka. Tarp suomijos ir švedijos esančios alandų salos priklauso suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Kaip ir visose šiaurės kultūros šalyse, suomijoje įstatymų leidimo instituciją sudaro vieni rūmai (eduskunta), o valdžia yra parlamentinė su ministru pirmininku ir prezidentu. Kitaip nei kitose skandinavijos valstybėse, suomijoje nėra monarchijos. Yra daug politinių partijų, dažnai suskaldančių parlamentinę sistemą. Mokslas ir švietimas. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? Požiūris į laiką. Suomiai. Kalba ir pagrindiniai posakiai. Supažindinimas. Sutikimas. Derybos. Fizinis sveikinimosi stilius. Tinkamos ir netinkamos temos. Tonas, garsumas, kalbėsena. Fiziniai gestai ir veido išraiška. Mostai ir skaičiavimas. Laikysena ir fizinis artumas. Žvilgsniai. Emocijos. Punktualumas. Arbatpinigiai. Apranga. Valgymo laikas ir būdingas maistas. Mobilusis ryšys. Kaip dažnai paliktas įjungtas mobilus. Suomių charakteris. Faktai.

Suomija (1)

Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 4400 kv. Km ploto ežeras Suur-Saimaa didžiausias ežeras Suomijoje. Jis užima ketvirtą vietą pagal dydį Europoje. Suomių Laplandijos plotas 000 kv. Km. Laplandijoje yra patys didžiausi nepaliestos gamtos masyvai. Laplandijai yra būdingi uolieti kalnai ir nedidelės aukštumos, o taip pat nacionaliniai parkai, kurie palieka neišdildomus įspudžius. Suomijos pakrantėse tūkstančiai unikalių škerų. Su škerų gamta ir kultūra galima susipažinti valčių iškylų metu. Klimatas Suomijoje pasižymi šaltomis snieguotomis žiemomis ir pakankamai šiltomis, bet trumpomis vasaromis. Suomijoje keturi metų laikai labai skiriasi vienas nuo kito Vasara trunka apie 3 mėnesius. Pati aukščiausia temperatūra vasarą 25-30 laipsnių šilumos, o vidutinė apie + Nuostabus savo grožiu ruduo. Ruska-ajka pritraukia į Suomiją daug turistų. Sniegas paprastai iškrenta gruodžio mėnesį. Daugiausiai sniego būna kovo mėnesį. Tuo metu šiaurinėje Suomijos dalyje, už Arktikos rato, galima stebėti poliarines naktis. Jos trunka 51 dieną. Vasarą šiose vietose 73 dienas būna baltosios naktys. Alandų salos autonominė sritis. Jos išsidėsčiusios tarp Suomijos ir Švedijos. Sritis tapo autonomine 922 m. Pagal Ženevos sutartį. Autonomija turi savo vykdomąja valdžią ir valdo savo vidaus reikalus. Alandų salose yra 16 kaimų ir vienas Maarianchamina miestas, kuriame gyvena beveik pusė visos srities gyventojų. 1954 m. Alandų salos gavo savo vėliavą, o 1984 m. Ir savo pašto ženklus. Alandų salose yra 6500 salų su pavadinimais, iš jų 65 apgyvendintos. Čia gyvena apie 000 gyventojų. Suomija yra demokratinė parlamentinė respublika, turintį 200 vietų vienpalatį parlamentą. Deputatai į parlamentą renkami 4 metų kadencijai tiesioginio ir proporcinio balsavimo būdu. Po 1999 m. Kovo mėn. Parlamentinių rinkimų į parlamentą buvo išrinktos 9 partijos:. Partijos. Vietos. Balsavimo %. Socialdemokratų partija. Centro partija. Nacionalinė koalicinė partija. Kairiojo sparno aljansas. Žaliųjų sąjunga. Švedų liaudies...

Švedija

Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Geografija ir klimatas. Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų - panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. Yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą. Stokholmas. Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. Karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu. Pramonė ir ekonomika. Šio amžiaus pradžioje Švedijos ekonomika buvo daugiausia agrarinė, ir ji buvo viena vargingiausių Europos šalių. Tačiau turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir vandens energijos išteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus, šalis greitai išvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine...

Svedija (2)

Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Oficialus pavadinimas - Švedijos karalystė (Konungariket Sverige), kurios sostinė Stokholmas. Plotas - 410929km², iš jo iki 100m aukščio - 25, 100 - 200m - Iš pietų į šiaurę: plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje salos, šcherai ir fiordai. Didžiausios salos: Gotlandas- Baltijos perlas- 3001km², Elandas -1344km², Orustas - 346km². Miškai užima 53%, kalnai ir glečeriai 16%, pelkės 11%, ežerai 8%, dirbama žemė 7%, pievos ir ganyklos 2% šalies teritorijos. Pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Klimatas jūrinis su švelnia žiema ir vėsia vasara pietuose ir centre; vidutinių platumų žemyninis su atšiauria žiema ir šalta vasara šiaurėje. Vidutinė oro temperatūra Stokholme ir Kirunoje: sausį 3 ir 13 laipsnių šalčio, liepą - 17 ir 11 laipsnių šilumos. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis Stokholme 570mm. Ilgiausia upė Tornelvas -570km, didžiausi ežerai: Venernas - 5585km², Veternas - 1912km², Melarenas - 1140 km², aukščiausias kalnas Kebnekaizė - 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 šliuzais. Ilgiausias tiltas Elandsbro - 6072m. Gamtosauga. 20 nacionalinių parkų: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, 230 omitologinių rezervatų ir apie 1000 draustinių - 5% šalies ploto. Demografinės žinios. Gyventojų skaičius pirmąjį milijoną pasiekė 1620m. Antrą - 1767m., trečią - 1809m., penktą - 1896m., septintą - 1950m., aštuntą - 1969m., Gyventojų sakičius 1985m. 8360000, 1990 - 8527000, dabar gyvena apie 64mln. Žmonių. Gyventojų tankumas - 21žm/1km². Vidutinis metinis gyventojų prieaugis, 1980 - 1994: +3%. 1000 gyventojų gimstamumas 6, mirtingumas 8, natūralus prieaugis 8, kūdikių mirtingumas 8, vedybų 5, skyrybų Vidutinis laukiamas amžius metais: vyrų - 2, moterų - Abu užima 2 vietą Europoje. Sudėtis pagal lytį proc. : vyrai 4, moterys Sudėtis pagal amžių proc. : iki 15m. 18, 15 - 59m. 59, 60 - 74m. 15, per...

Tektonikos kontrolinis darbas

Lapų skaičius: 38
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Lvardykite žemes sudedamąsias dalis ir sluoksnius ir jų pagrindines savybes. Kas vadinama litosfera? Paaiškinkite, kodėl juda žemės plutos plokštės? Kokios yra pagrindines zemes litosferos plokstes (didžiosios ir mažosios)? Litosferų pakraščių tipai, jiems būdingas reljefas, pavyzdžiai (geografiniai desningumai). Žemės plutos tipai ir jų savybes. Kas yra karštieji taskai? Jų geografinis pasiskirstymas. Kas yra platforma? Kaip jos skirstomos pagal amžių? Kuo skiriasi platforma nuo skydo? Lietuvos tektoninė sandara. Kas yra kalnodara? Kokios kalnodaros priežastys? Pagrindines kalnodaros vykusios žemės istorijoje, jų trukmė ir ypatumai. Žemynų plutos įvairovė. Vandenynų plutos įvairovė. Žemės drebėjimai. Vulkanizmas.

Topografija geodezija

Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Jos ryšys su kitais mokslais. Topografijos ir geodezijos skirstymas. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos mokslo kai kurie raidos bruožai. Geodeziniai ir topografiniai darbai Lietuvoje. Žemės forma ir dydis. Žemės formos ir dydžio nustatymo metodai. Kartografinių projekcijų esmė. Kartografinė projekcija. Topografinių žemėlapių projekcijos.Skersinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija. Geografiniai dienovidiniai. Geografinė platuma. Geografinė ilguma. Nustatymo būdai koordinačių. Astronominėmis koordinatėmis. Geodezinėmis koordinatėmis. Geodezinių koordinačių sistema. Kartografiniu tinklu. Pagrindiniu geodeziniu elementu. Referencinio elipsoido paviršius. Lygio paviršiumi. Baltijos aukščių sistema. Absoliutinėmis altitudėmis. Kartografinis tinklas. Žemėlapio komponuotę. Geodezinis pagrindas. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai. Horizontaliuosius ir aukščio. Geodezinis pagrindas. Valstybinius, vietinius ir nuotraukos. Trianguliacija. Trianguliacijos metodu. Valstybiniu geodeziniu tinklu. Magnetine deklinacija. Azimutas. Direkciniais kampais. Pagal teritorijos dydį. Pagal administracinį padalijimą. Pagal mastelį. Pagal turinį. Bendrageografinių. Specialieji arba tematiniai skirstomi. Pagal paskirtį. Ūkio žemėlapiai būna. Mokslo ir kultūros žemėlapiai. Mokykliniai žemėlapiai. Kariniai žemėlapiai. Skaitmeninė informacija. Geodezinis. Fotogrametriškai. Kartometriniu. Nomenklatūrą. Topografinių žemėlapių skilčiavimu. Nomenklatūra. Topografinių žemėlapių masteliai. Medienine augalija. Krūminė augalija. Žolinė augalija. Pelkės. Dirvožemiai. Socialinių ekonominių objektų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Plotų matavimas grafiniu būdu. Ploto nustatymas palete. Reljefas. Izohipse. Reljefo laiptu. Kalnagūbris. Balnakalnis. Dauba. Slėnis. Orientavimasis vietovėje be žemėlapio. Reikiamą judėjimo kryptį galima rasti pagal saulę ir žvaigždes. Horizonto šalių nustatymas pagal vietinius objektus. Orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį. Savo buvimo vietos nustatymas žemėlap. Žemėlapio paruošimas darbui. Orientavimasis judant. Geografinis žemėlapis ir jo savybės. Topografijos esmė ir savybės. Generalizacija, linijiniai ir skersiniai. Skaitmeninis mastelis. Linijinis mastelis. Linijinio mastelio tikslumu, mastelio dydžiu. Mastelio grafiniu (ribiniu) tikslumu. Geografinis (arba ribinis) mastelio tikslumas. Atstumų matavimas vietovėje. Linijų matavimas. Linijų orientavimas. Nuotrauka paprasčiausiais instrumentais ir plano sudarymas. Ekeriai. Teodolitas. Teodalitinė nuotrauka ir plano sudarymas. Su neprieinamų atstumų matavimu, kampų nesąryšiu,direkcinių kampų skaičiavimu, stačiakampių koordinačių sistemomis bei prieaugiais, prieaugių nesąryšiu, koordinačių skaičiavimu,atvirkštinių geodezinių uždavinių bei poligono kampų apskaičiavimu. Plotų skaičiavimas ir sklypų projektavimas. Geometrinis niveliavima. Trigonometrinis niveliavimas. Barometrinis arba fizikinis niveliavimas. Geometrinio niveliavimo esmė. Kvadrato būdas. Fizikinis (fizinis) niveliavimas. Ekeriai. Teodolitas. Teodolitinė nuotrauka. Aerofotonuotrauka. Jų savybės. Akinė nuotrauka. Topografinių žemėlapių geodezinis pagrindas. Stačiakampės koordinatės topografiniame žemėlapyje. Lietuvos koordinačių sistema. Geografinis žemėlapis. Trumpa jo raidos istorija. Skaitmeniniai žemėlapiai. Bendrieji geografiniai topografiniai žemėlapiai. Lietuvos žemėlapių skilčiavimas lapais. Kartografinė generalizacija. Žemėlapio vaidmuo praktiniame darbe ir moksliniame darbe ir moksliniuose. Pagrindiniai geografinio žemėlapio elementai. Matematiniai žemėlapio elementai. Mastelis. Jo esmė ir rūšys. Topografinių žemėlapių geografinis turinys. Topografinių žemėlapių panaudojimas praktiniame darbe ir moksliniuose tyrimuose. Vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Horizontalinė vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Geometrinis niveliavimas. Geografinio žemėlapio vaidmuo mokytojo darbe. Menzūlinė nuotrauka. Nivelyras. Jo konstrukcija ir panaudojimas. Busolinė nuotrauka. Ekeris ir ekerinė nuotrauka. Ėjimas pagal azimutą. Orientavimosi vietovėje esmė ir būdai. Vietovės schemosmaršruto sudarymas. Reljefo profilio susidarymas ir jo praktinis pritaikymas. Atstumų matavimas žemėlapyje. Plotų matavimas žemėlapyje. Hidrografinio tinklo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Augalijos ir gruntų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Reljefo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai.

Topografinio plano sudarymas panaudojant PP Arcview

Lapų skaičius: 14
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Ivadas. Geografinė informacinė sistema, jos kilmė ir komponentai. Duomenų modeliai. Vektorizavimo tvarka programa arcview gis. Atributinės duomenų bazės formavimas. Duomenų paieška. Išvados. Literatūra. Grafinė medžiaga. Kursinis projektas "stambaus mastelio plano maketas" yra parengtas arcview gis programa. Pagal skaitmeniniame žemėlapyje sukurtus duomenis suformuotos atributinės duomenų bazės. Duomenys kursiniam darbui buvo duoti dėstytojo ant m 1:500 sudaryto žemėlapio. Šiame kursiniame darbe supažindinama su gis sąvoka, duomenų bazės modeliu (vektoriniu ir rastriniu modeliu). Aptariama vektorizavimo tvarka naudojant arcview gis programą. Detaliai aprašoma kaip susikurti sluoksnį priskirti tam sluoksniui laukus. Išsamiai aprašomi laukų tipai. Pateikiama informacija apie geoobjektų priklausomybę linijiniam, taškiniam ar plotiniam tipui. Yra pateikiamas paieškos organizavimas geometrinės bei atributinės duomenų bazių pagrindu. Taip pat trumpai supažindinama su arcview programavimo kalba avenue, plačias naudojimo galimybes tenkinant vartotojo poreikius. Pateikiami skriptų loginių sąlygų pavyzdžiai. Išvados. Dirbant kompiuteriu, yra lengviau valdyti, kontroliuoti ir atnaujinti geoinformacines sistemas negu tradicinę kartografinę sistemą. Taip pat čia galima atlikti didžiuli kiekį erdvinių analizių, kurie padeda išspręsti inžinerines problemas. Skaitmeniniai žemėlapiai turi daugiau privalumų, lyginant su tradicine kartografija. Lengva duomenis surinkti ir atnaujinti. Galimybė geodomenys skaidyti sluoksniais, leidžianti patogiau ir efektyviau valdyti. Duomenys. Lengva valdyti žemėlapių turinį: galimybė įjungti ir išjungti norimą sluoksnį. Galimybė pavaizduoti informaciją įvairiais masteliais ir transformuoti į kitas. Koordinačių sistemas.

Turizmas Lietuvoje

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turizmo raida pasaulyje. Turizmo raida lietuvoje. Kultūra. Turistų pramogos lietuvoje. Žiemos turizmas lietuvoje. Žiemos pramogos. Lietuvos turistams žiemos kelionių pasiūlymai. Statistiniai duomenys. Turizmo plėtra. Lietuvos turizmo plėtros problemos. Turizmo infrastruktūros vystymas. Išvados. Literatūra. Turizmas - yra sporto šaka, kuri reiškia kelionę, jungiančią racionalų poilsį su lavinimo arba mokslo uždaviniais. Tai pati populiariausia sporto šaka, kurioje gali dalyvauti visi - vaikai, jaunuoliai, suaugę ir net seni žmonės. Pagrindinės turizmo rūšys yra: pėsčiųjų, vandens kelionių, dviračių, slidinėjimo, kalnų ir auto-moto turizmas. Taip pat dar yra vis populiarėjantis autostopas bei kultūrinis-ekskursinis turizmas. Prieinamiausias ir daugiausia paplitęs yra pėsčiųjų turizmas. Sudėtingesnė turizmo šaka yra turizmas dviračiais, kur be bendro pasiruošimo reikia dar ir specialaus, t.y. gerai mokėti valdyti dviratį, reikalui esant jį sutaisyti ir t.t. bene įdomiausia yra keliauti vandenimis. Tačiau, norint keliauti vandens keliais, reikia turėti gerus turistinius įgūdžius ir specialų pasiruošimą. Vandens keliais gali keliauti tik tie, kurie moka plaukti, valdyti irklą ir žino elementarias navigacijos taisykles.

Turkija

Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turkija. Turizmas. Apgyvendinimas. Išvados. Turkija smarkiau plėtoti turizmą pradėjo 1980-aisiais, kai buvo priimta laisvos rinkos ekonomika, į eksportą orientuotas pramonės modelis ir liberalus importo režimas. Nauja užsienio investicijų politika tapo traukiamąja Turkijos ekonomikos jėga. 1982 m. buvo išleistas turizmo skatinimo įstatymas, suteikęs daugiau atsakomybės ir įpareigojimų Turkijos Turizmo ministerijai. Pagrindiniai šio įstatymo punktai, turėję padėti turizmo plėtrai – ilgalaikis valstybinių žemių suteikimas, kai visa reikiama infrastruktūra rūpinasi valstybė; ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos statyboms, apstatymui ir veiklos pradžiai; sumažinti mokesčiai už vandenį, elektrą ir dujas. Turizmas nuo tada buvo labai svarbus Turkijos ekonomikai.

« Pradžia Ankstesnis123456789Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama