top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Šiuolaikinės geografijos pagrindaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teorijos geografijos pagrinų schema. Diferenciacija ir inegracija geografijoje. Geografinių mokslų sistemos. Dėsniai ir dėsningumai. Geografiniai mokymai. Teorijos. Koncepcijos ir hipotezės. Geografinis mąstymas. Geografijos metodai. Geografijos kalba. Išvados. Bet kokio mokslo teorija yra susijusi su dalyko esmės ir metodo loginiu pagrindu nustatymu. Teorija turi pranašauti, tai pirmiausiai iš jos ir reikalaujama. Teisinga teorija ne tik atitinka šiuolaikinio mokslo išvystymo lygiui, bet atveria kelią tolesniam jos progresui, daro įmanomą mokslinį prognozavimą. Jei šito nėra, tai teorinė koncepcija arba paseno, arba apskritai klaidinga. Teoriniai geografijos pagrindai susideda iš tokių sudedamųjų dalių. Diferenciacija ir integracija geografijoje. Geografinių mokslų sistemos. Dėsniai ir dėsningumai. Mokymai. Teorijos. Koncepcijos ir hipotezės. Geografinis mąstymas. Geografiniai metodai. Geografinės kalbos. Teorijos geografijos pagrinų schema.
0

Skaitmeninė fotogrametrijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 28
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Kursinio projekto užduotis ir pradiniai duomenys. Kursiniam projektui pateikta medžiaga. Skrydžių maršrutų ir aerofotonuotraukų išdėstymo schema. Fotogrametrinio bloko Nr.:57 / 58 aerotrianguliacijos. projektas. Aerotrianguliacijos projekto schema. Suprojektuotųjų fotogrametrinių taškų abrisai. Teisingas diapozityvų uždėjimas į stereokomparatorių. Fotogrametrinių taškų koordinačių matavimas ir modelio koordinačių skaičiavimas su ORPROG programa. Gautųjų matavimo duomenų parengimas aerotrianguliacijos tinklui išlyginti NLHBUNT programos formatu. Aerotrianguliacijos tinklo išlyginimas su NLHBUNT programa. Aerotrianguliacijos tinklo rezultatų išlyginimo analizė. Išvados. 1. Sudaryti Širvintų rajono Musninkų miestelio ir jo apylinkių aerotrianguliacijos projektą pagal pateiktą šios vietovės aeronuotraukos medžiagą. Kursiniam projektui pateiktos medžiagos aprašymas. Nubraižyti skrydžių maršrutų ir aerofotonuotraukų išdėstymo schemą. Pateikti aerotrianguliacijos projektavimo metodiką. Sudaryti nedidelio fotogrametrinio bloko aerotrianguliacijos projekto schemą. Nubraižyti suprojektuotųjų fotogrametrinių taškų abrisus. Fotogrametrinių taškų koordinačių matavimas ir modelio koordinačių skaičiavimas su ORPROG programa. Gautųjų matavimo duomenų parengimas aerotrianguliacijos tinklui išlyginti NLHBUNT programos formatu. Aerotrianguliacijos tinklo išlyginimas naudojantis NLHBUNT programa. Išlyginimo rezultatų analizė ir išvados.
0

Stichinės nelaimėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo anotacija. Ugnikalniai. Kas yra ugnikalnis? Ugnikalnių tipai bei sandara. Ugnikalnių susidarymo priežastys ir paplitimo zonos. Ugnikalnių išseržimai. Ugnikalniu išsiveržimo produktai. Galingiausi ugnikalnių išsiveržimai. Žemės drebėjimai. Apie žemės drebėjimus. Tipinės žemės drebėjimų sukeltos pasekmės. Galingiausi žemės drebėjimai. Potvyniai. Kas yra potvynis? Vandens apytakos ratas. Didžiausi potvyniai. Tolimesnė ateitis. Cunamiai. Kas yra cunamis? Cunamių charakteristika. Didžiausi cunamiai. Sausros. Kas yra sausra? Sausros pasekmės. Taifūnai. Kas yra taifūnas? Kaip uraganas susidaro? Didžiausi lietuvoje kilę uraganai. Didžiausi uraganai kilę užsienyje. Tornadai. Kas yra tornadas? Viesulai lietuvoje. Tornadų alėja. Išvados. Panaudota literatūra. Visuomenėje daug daroma, kad pavojų būtų išvengiama: yra aibė įvairiausių saugumo reikalavimų, draudimų, reglamentų. Bet egzistuoja pavojai, kurių grėsmės negalime sustabdyti nurodymais ar taisyklėmis. Jie užgriūva nepriklausomai nuo mūsų valios, tai – gamtos reiškiniai. Pasaulyje kasdien kur nors įvyksta gamtos stichinės nelaimės. Žmonių gyvenimas Žemėje nesudaro nė tūkstantosios gyvybės egzistavimo mūsų planetoje trukmės dalies. Kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios, palyginti su beribėmis Gamtos jėgomis, vis dar labai menkos. Stichinių nelaimių metu pasaulyje buvo sugriautas ne vienas miestas, ir žmonės labai mažai arba beveik nieko negalėjo padaryti, kad jų išvengtų. Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to, kaip visuomenė reguos į katastrofą. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas „gamtos“ yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio ir prigimties. Šiame darbe mes trumpai apžvelgsime didžiausias stichines nelaimes, jų susidarymo priežastis, veikimo principą, bei padarytos žalos mastą. Darbo anotacija: Tikslas: Išnagrinėti pavojingus gamtos reiškinius, jų susidarymo priežastis veikimo principą, bei padarytos žalos mastą. Uždaviniai: 1.Žemės drebėjimai 2.Cunamiai 3.Ugnikalnių išsiveržimai 4.Potvyniai 5.Sausros 6.Tornadai 7.Viesulai
0

Stiprių vėjų susidarymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Viesulai. Viesulų struktūra. Viesulų susidarymas. Viesulų poveikis. Viesulų jav ir lietuvoje palyginimas. Kitos viesulinės struktūros. Uraganai. Uraganų susidarymo sąlygos ir struktūra. Veiksniai įtakojantys uraganų susidarymą. Išvados. Literatūra. Tikriausiai niekas pasaulyje neskaičiavo ir kažin ar suskaičiuos, kiek didelių ir mažų vėjų pučia mūsų planetoje. Vėjo kaltininkas – mūsų dienos šviesulys Saulė bei Žemės sukimosi poveikis. Apatinėje atmosferos dalyje visada jaučiamas oro judėjimas, kurio intensyvumas priklauso nuo saulės energijos. Šildamas oras plečiasi, lengvėja ir kyla aukštyn, sudarydamas žemo slėgio tūrius. Tuo metu tirštesnio, vėsesnio oro srovė veržiasi vėjo pavidalu žemyn. Ši cirkuliacija ir vadinama vėju. Daugelis jų tesilaiko tik vieną kitą akimirką, kiti— keletą minučių, valandų, ir tik nedaugelis pučia ilgesnį laiką. Ir pagal charakterį visi vėjai labai skiriasi. Vieni, galima sakyti, naudingi. Jie sušvelnina kaitrą, pakeičia orą gaivesniu, švaresniu. Kiti — priešingai — vos atsiradę, tuojau skuba parodyti savo, kaip gamtos stichijos, jėgą. Įsibėgėję, jie praūžia virš miestų, kaimų, jūrų viską griaudami, o paskui dingsta be pėdsako. Vieni iš labiausiai aptarinėjiamų ir mįslingiausių vėjų darinių yra viesulai. Viesulas — labai pavojingas gamtos reiškinys. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debesų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į rankovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus žemės paviršiaus, nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atrodo, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas — nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemės, nei technika.
0

Suomijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 30
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Suomijos respublika – valstybė šiaurės europoje, fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su norvegija, rytuose su rusija, vakaruose su švedija. Pietvakariuose suomiją skalauja baltijos jūra, vakaruose – botnijos, o pietuose – suomijos įlanka. Tarp suomijos ir švedijos esančios alandų salos priklauso suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Kaip ir visose šiaurės kultūros šalyse, suomijoje įstatymų leidimo instituciją sudaro vieni rūmai (eduskunta), o valdžia yra parlamentinė su ministru pirmininku ir prezidentu. Kitaip nei kitose skandinavijos valstybėse, suomijoje nėra monarchijos. Yra daug politinių partijų, dažnai suskaldančių parlamentinę sistemą. Mokslas ir švietimas. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? Požiūris į laiką. Suomiai. Kalba ir pagrindiniai posakiai. Supažindinimas. Sutikimas. Derybos. Fizinis sveikinimosi stilius. Tinkamos ir netinkamos temos. Tonas, garsumas, kalbėsena. Fiziniai gestai ir veido išraiška. Mostai ir skaičiavimas. Laikysena ir fizinis artumas. Žvilgsniai. Emocijos. Punktualumas. Arbatpinigiai. Apranga. Valgymo laikas ir būdingas maistas. Mobilusis ryšys. Kaip dažnai paliktas įjungtas mobilus. Suomių charakteris. Faktai.
0

Suomija (1)parsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 4400 kv. Km ploto ežeras Suur-Saimaa didžiausias ežeras Suomijoje. Jis užima ketvirtą vietą pagal dydį Europoje. Suomių Laplandijos plotas 000 kv. Km. Laplandijoje yra patys didžiausi nepaliestos gamtos masyvai. Laplandijai yra būdingi uolieti kalnai ir nedidelės aukštumos, o taip pat nacionaliniai parkai, kurie palieka neišdildomus įspudžius. Suomijos pakrantėse tūkstančiai unikalių škerų. Su škerų gamta ir kultūra galima susipažinti valčių iškylų metu. Klimatas Suomijoje pasižymi šaltomis snieguotomis žiemomis ir pakankamai šiltomis, bet trumpomis vasaromis. Suomijoje keturi metų laikai labai skiriasi vienas nuo kito Vasara trunka apie 3 mėnesius. Pati aukščiausia temperatūra vasarą 25-30 laipsnių šilumos, o vidutinė apie + Nuostabus savo grožiu ruduo. Ruska-ajka pritraukia į Suomiją daug turistų. Sniegas paprastai iškrenta gruodžio mėnesį. Daugiausiai sniego būna kovo mėnesį. Tuo metu šiaurinėje Suomijos dalyje, už Arktikos rato, galima stebėti poliarines naktis. Jos trunka 51 dieną. Vasarą šiose vietose 73 dienas būna baltosios naktys. Alandų salos autonominė sritis. Jos išsidėsčiusios tarp Suomijos ir Švedijos. Sritis tapo autonomine 922 m. Pagal Ženevos sutartį. Autonomija turi savo vykdomąja valdžią ir valdo savo vidaus reikalus. Alandų salose yra 16 kaimų ir vienas Maarianchamina miestas, kuriame gyvena beveik pusė visos srities gyventojų. 1954 m. Alandų salos gavo savo vėliavą, o 1984 m. Ir savo pašto ženklus. Alandų salose yra 6500 salų su pavadinimais, iš jų 65 apgyvendintos. Čia gyvena apie 000 gyventojų. Suomija yra demokratinė parlamentinė respublika, turintį 200 vietų vienpalatį parlamentą. Deputatai į parlamentą renkami 4 metų kadencijai tiesioginio ir proporcinio balsavimo būdu. Po 1999 m. Kovo mėn. Parlamentinių rinkimų į parlamentą buvo išrinktos 9 partijos:. Partijos. Vietos. Balsavimo %. Socialdemokratų partija. Centro partija. Nacionalinė koalicinė partija. Kairiojo sparno aljansas. Žaliųjų sąjunga. Švedų liaudies...
0

Švedijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Geografija ir klimatas. Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų - panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. Yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą. Stokholmas. Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. Karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu. Pramonė ir ekonomika. Šio amžiaus pradžioje Švedijos ekonomika buvo daugiausia agrarinė, ir ji buvo viena vargingiausių Europos šalių. Tačiau turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir vandens energijos išteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus, šalis greitai išvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine...
0

Svedija (2)parsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Oficialus pavadinimas - Švedijos karalystė (Konungariket Sverige), kurios sostinė Stokholmas. Plotas - 410929km², iš jo iki 100m aukščio - 25, 100 - 200m - Iš pietų į šiaurę: plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje salos, šcherai ir fiordai. Didžiausios salos: Gotlandas- Baltijos perlas- 3001km², Elandas -1344km², Orustas - 346km². Miškai užima 53%, kalnai ir glečeriai 16%, pelkės 11%, ežerai 8%, dirbama žemė 7%, pievos ir ganyklos 2% šalies teritorijos. Pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Klimatas jūrinis su švelnia žiema ir vėsia vasara pietuose ir centre; vidutinių platumų žemyninis su atšiauria žiema ir šalta vasara šiaurėje. Vidutinė oro temperatūra Stokholme ir Kirunoje: sausį 3 ir 13 laipsnių šalčio, liepą - 17 ir 11 laipsnių šilumos. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis Stokholme 570mm. Ilgiausia upė Tornelvas -570km, didžiausi ežerai: Venernas - 5585km², Veternas - 1912km², Melarenas - 1140 km², aukščiausias kalnas Kebnekaizė - 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 šliuzais. Ilgiausias tiltas Elandsbro - 6072m. Gamtosauga. 20 nacionalinių parkų: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, 230 omitologinių rezervatų ir apie 1000 draustinių - 5% šalies ploto. Demografinės žinios. Gyventojų skaičius pirmąjį milijoną pasiekė 1620m. Antrą - 1767m., trečią - 1809m., penktą - 1896m., septintą - 1950m., aštuntą - 1969m., Gyventojų sakičius 1985m. 8360000, 1990 - 8527000, dabar gyvena apie 64mln. Žmonių. Gyventojų tankumas - 21žm/1km². Vidutinis metinis gyventojų prieaugis, 1980 - 1994: +3%. 1000 gyventojų gimstamumas 6, mirtingumas 8, natūralus prieaugis 8, kūdikių mirtingumas 8, vedybų 5, skyrybų Vidutinis laukiamas amžius metais: vyrų - 2, moterų - Abu užima 2 vietą Europoje. Sudėtis pagal lytį proc. : vyrai 4, moterys Sudėtis pagal amžių proc. : iki 15m. 18, 15 - 59m. 59, 60 - 74m. 15, per...
0

Tektonikos kontrolinis darbasparsisiųsti


Lapų skaičius: 38
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Lvardykite žemes sudedamąsias dalis ir sluoksnius ir jų pagrindines savybes. Kas vadinama litosfera? Paaiškinkite, kodėl juda žemės plutos plokštės? Kokios yra pagrindines zemes litosferos plokstes (didžiosios ir mažosios)? Litosferų pakraščių tipai, jiems būdingas reljefas, pavyzdžiai (geografiniai desningumai). Žemės plutos tipai ir jų savybes. Kas yra karštieji taskai? Jų geografinis pasiskirstymas. Kas yra platforma? Kaip jos skirstomos pagal amžių? Kuo skiriasi platforma nuo skydo? Lietuvos tektoninė sandara. Kas yra kalnodara? Kokios kalnodaros priežastys? Pagrindines kalnodaros vykusios žemės istorijoje, jų trukmė ir ypatumai. Žemynų plutos įvairovė. Vandenynų plutos įvairovė. Žemės drebėjimai. Vulkanizmas.
0

Topografija geodezijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Jos ryšys su kitais mokslais. Topografijos ir geodezijos skirstymas. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos mokslo kai kurie raidos bruožai. Geodeziniai ir topografiniai darbai Lietuvoje. Žemės forma ir dydis. Žemės formos ir dydžio nustatymo metodai. Kartografinių projekcijų esmė. Kartografinė projekcija. Topografinių žemėlapių projekcijos.Skersinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija. Geografiniai dienovidiniai. Geografinė platuma. Geografinė ilguma. Nustatymo būdai koordinačių. Astronominėmis koordinatėmis. Geodezinėmis koordinatėmis. Geodezinių koordinačių sistema. Kartografiniu tinklu. Pagrindiniu geodeziniu elementu. Referencinio elipsoido paviršius. Lygio paviršiumi. Baltijos aukščių sistema. Absoliutinėmis altitudėmis. Kartografinis tinklas. Žemėlapio komponuotę. Geodezinis pagrindas. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai. Horizontaliuosius ir aukščio. Geodezinis pagrindas. Valstybinius, vietinius ir nuotraukos. Trianguliacija. Trianguliacijos metodu. Valstybiniu geodeziniu tinklu. Magnetine deklinacija. Azimutas. Direkciniais kampais. Pagal teritorijos dydį. Pagal administracinį padalijimą. Pagal mastelį. Pagal turinį. Bendrageografinių. Specialieji arba tematiniai skirstomi. Pagal paskirtį. Ūkio žemėlapiai būna. Mokslo ir kultūros žemėlapiai. Mokykliniai žemėlapiai. Kariniai žemėlapiai. Skaitmeninė informacija. Geodezinis. Fotogrametriškai. Kartometriniu. Nomenklatūrą. Topografinių žemėlapių skilčiavimu. Nomenklatūra. Topografinių žemėlapių masteliai. Medienine augalija. Krūminė augalija. Žolinė augalija. Pelkės. Dirvožemiai. Socialinių ekonominių objektų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Plotų matavimas grafiniu būdu. Ploto nustatymas palete. Reljefas. Izohipse. Reljefo laiptu. Kalnagūbris. Balnakalnis. Dauba. Slėnis. Orientavimasis vietovėje be žemėlapio. Reikiamą judėjimo kryptį galima rasti pagal saulę ir žvaigždes. Horizonto šalių nustatymas pagal vietinius objektus. Orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį. Savo buvimo vietos nustatymas žemėlap. Žemėlapio paruošimas darbui. Orientavimasis judant. Geografinis žemėlapis ir jo savybės. Topografijos esmė ir savybės. Generalizacija, linijiniai ir skersiniai. Skaitmeninis mastelis. Linijinis mastelis. Linijinio mastelio tikslumu, mastelio dydžiu. Mastelio grafiniu (ribiniu) tikslumu. Geografinis (arba ribinis) mastelio tikslumas. Atstumų matavimas vietovėje. Linijų matavimas. Linijų orientavimas. Nuotrauka paprasčiausiais instrumentais ir plano sudarymas. Ekeriai. Teodolitas. Teodalitinė nuotrauka ir plano sudarymas. Su neprieinamų atstumų matavimu, kampų nesąryšiu,direkcinių kampų skaičiavimu, stačiakampių koordinačių sistemomis bei prieaugiais, prieaugių nesąryšiu, koordinačių skaičiavimu,atvirkštinių geodezinių uždavinių bei poligono kampų apskaičiavimu. Plotų skaičiavimas ir sklypų projektavimas. Geometrinis niveliavima. Trigonometrinis niveliavimas. Barometrinis arba fizikinis niveliavimas. Geometrinio niveliavimo esmė. Kvadrato būdas. Fizikinis (fizinis) niveliavimas. Ekeriai. Teodolitas. Teodolitinė nuotrauka. Aerofotonuotrauka. Jų savybės. Akinė nuotrauka. Topografinių žemėlapių geodezinis pagrindas. Stačiakampės koordinatės topografiniame žemėlapyje. Lietuvos koordinačių sistema. Geografinis žemėlapis. Trumpa jo raidos istorija. Skaitmeniniai žemėlapiai. Bendrieji geografiniai topografiniai žemėlapiai. Lietuvos žemėlapių skilčiavimas lapais. Kartografinė generalizacija. Žemėlapio vaidmuo praktiniame darbe ir moksliniame darbe ir moksliniuose. Pagrindiniai geografinio žemėlapio elementai. Matematiniai žemėlapio elementai. Mastelis. Jo esmė ir rūšys. Topografinių žemėlapių geografinis turinys. Topografinių žemėlapių panaudojimas praktiniame darbe ir moksliniuose tyrimuose. Vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Horizontalinė vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Geometrinis niveliavimas. Geografinio žemėlapio vaidmuo mokytojo darbe. Menzūlinė nuotrauka. Nivelyras. Jo konstrukcija ir panaudojimas. Busolinė nuotrauka. Ekeris ir ekerinė nuotrauka. Ėjimas pagal azimutą. Orientavimosi vietovėje esmė ir būdai. Vietovės schemosmaršruto sudarymas. Reljefo profilio susidarymas ir jo praktinis pritaikymas. Atstumų matavimas žemėlapyje. Plotų matavimas žemėlapyje. Hidrografinio tinklo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Augalijos ir gruntų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Reljefo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai.
10

Paieška


bottom