Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Jos ryšys su kitais mokslais. Topografijos ir geodezijos skirstymas. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos mokslo kai kurie raidos bruožai. Geodeziniai ir topografiniai darbai Lietuvoje. Žemės forma ir dydis. Žemės formos ir dydžio nustatymo metodai. Kartografinių projekcijų esmė. Kartografinė projekcija. Topografinių žemėlapių projekcijos.Skersinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija. Geografiniai dienovidiniai. Geografinė platuma. Geografinė ilguma. Nustatymo būdai koordinačių. Astronominėmis koordinatėmis. Geodezinėmis koordinatėmis. Geodezinių koordinačių sistema. Kartografiniu tinklu. Pagrindiniu geodeziniu elementu. Referencinio elipsoido paviršius. Lygio paviršiumi. Baltijos aukščių sistema. Absoliutinėmis altitudėmis. Kartografinis tinklas. Žemėlapio komponuotę. Geodezinis pagrindas. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai. Horizontaliuosius ir aukščio. Geodezinis pagrindas. Valstybinius, vietinius ir nuotraukos. Trianguliacija. Trianguliacijos metodu. Valstybiniu geodeziniu tinklu. Magnetine deklinacija. Azimutas. Direkciniais kampais. Pagal teritorijos dydį. Pagal administracinį padalijimą. Pagal mastelį. Pagal turinį. Bendrageografinių. Specialieji arba tematiniai skirstomi. Pagal paskirtį. Ūkio žemėlapiai būna. Mokslo ir kultūros žemėlapiai. Mokykliniai žemėlapiai. Kariniai žemėlapiai. Skaitmeninė informacija. Geodezinis. Fotogrametriškai. Kartometriniu. Nomenklatūrą. Topografinių žemėlapių skilčiavimu. Nomenklatūra. Topografinių žemėlapių masteliai. Medienine augalija. Krūminė augalija. Žolinė augalija. Pelkės. Dirvožemiai. Socialinių ekonominių objektų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Plotų matavimas grafiniu būdu. Ploto nustatymas palete. Reljefas. Izohipse. Reljefo laiptu. Kalnagūbris. Balnakalnis. Dauba. Slėnis. Orientavimasis vietovėje be žemėlapio. Reikiamą judėjimo kryptį galima rasti pagal saulę ir žvaigždes. Horizonto šalių nustatymas pagal vietinius objektus. Orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį. Savo buvimo vietos nustatymas žemėlap. Žemėlapio paruošimas darbui. Orientavimasis judant. Geografinis žemėlapis ir jo savybės. Topografijos esmė ir savybės. Generalizacija, linijiniai ir skersiniai. Skaitmeninis mastelis. Linijinis mastelis. Linijinio mastelio tikslumu, mastelio dydžiu. Mastelio grafiniu (ribiniu) tikslumu. Geografinis (arba ribinis) mastelio tikslumas. Atstumų matavimas vietovėje. Linijų matavimas. Linijų orientavimas. Nuotrauka paprasčiausiais instrumentais ir plano sudarymas. Ekeriai. Teodolitas. Teodalitinė nuotrauka ir plano sudarymas. Su neprieinamų atstumų matavimu, kampų nesąryšiu,direkcinių kampų skaičiavimu, stačiakampių koordinačių sistemomis bei prieaugiais, prieaugių nesąryšiu, koordinačių skaičiavimu,atvirkštinių geodezinių uždavinių bei poligono kampų apskaičiavimu. Plotų skaičiavimas ir sklypų projektavimas. Geometrinis niveliavima. Trigonometrinis niveliavimas. Barometrinis arba fizikinis niveliavimas. Geometrinio niveliavimo esmė. Kvadrato būdas. Fizikinis (fizinis) niveliavimas. Ekeriai. Teodolitas. Teodolitinė nuotrauka. Aerofotonuotrauka. Jų savybės. Akinė nuotrauka. Topografinių žemėlapių geodezinis pagrindas. Stačiakampės koordinatės topografiniame žemėlapyje. Lietuvos koordinačių sistema. Geografinis žemėlapis. Trumpa jo raidos istorija. Skaitmeniniai žemėlapiai. Bendrieji geografiniai topografiniai žemėlapiai. Lietuvos žemėlapių skilčiavimas lapais. Kartografinė generalizacija. Žemėlapio vaidmuo praktiniame darbe ir moksliniame darbe ir moksliniuose. Pagrindiniai geografinio žemėlapio elementai. Matematiniai žemėlapio elementai. Mastelis. Jo esmė ir rūšys. Topografinių žemėlapių geografinis turinys. Topografinių žemėlapių panaudojimas praktiniame darbe ir moksliniuose tyrimuose. Vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Horizontalinė vertikalinė nuotrauka. Jos esmė ir rūšys. Geometrinis niveliavimas. Geografinio žemėlapio vaidmuo mokytojo darbe. Menzūlinė nuotrauka. Nivelyras. Jo konstrukcija ir panaudojimas. Busolinė nuotrauka. Ekeris ir ekerinė nuotrauka. Ėjimas pagal azimutą. Orientavimosi vietovėje esmė ir būdai. Vietovės schemosmaršruto sudarymas. Reljefo profilio susidarymas ir jo praktinis pritaikymas. Atstumų matavimas žemėlapyje. Plotų matavimas žemėlapyje. Hidrografinio tinklo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Augalijos ir gruntų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Reljefo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai.
| |
Topografinio plano sudarymas panaudojant PP Arcview Lapų skaičius: 14 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Ivadas. Geografinė informacinė sistema, jos kilmė ir komponentai. Duomenų modeliai. Vektorizavimo tvarka programa arcview gis. Atributinės duomenų bazės formavimas. Duomenų paieška. Išvados. Literatūra. Grafinė medžiaga. Kursinis projektas "stambaus mastelio plano maketas" yra parengtas arcview gis programa. Pagal skaitmeniniame žemėlapyje sukurtus duomenis suformuotos atributinės duomenų bazės. Duomenys kursiniam darbui buvo duoti dėstytojo ant m 1:500 sudaryto žemėlapio. Šiame kursiniame darbe supažindinama su gis sąvoka, duomenų bazės modeliu (vektoriniu ir rastriniu modeliu). Aptariama vektorizavimo tvarka naudojant arcview gis programą. Detaliai aprašoma kaip susikurti sluoksnį priskirti tam sluoksniui laukus. Išsamiai aprašomi laukų tipai. Pateikiama informacija apie geoobjektų priklausomybę linijiniam, taškiniam ar plotiniam tipui. Yra pateikiamas paieškos organizavimas geometrinės bei atributinės duomenų bazių pagrindu. Taip pat trumpai supažindinama su arcview programavimo kalba avenue, plačias naudojimo galimybes tenkinant vartotojo poreikius. Pateikiami skriptų loginių sąlygų pavyzdžiai. Išvados. Dirbant kompiuteriu, yra lengviau valdyti, kontroliuoti ir atnaujinti geoinformacines sistemas negu tradicinę kartografinę sistemą. Taip pat čia galima atlikti didžiuli kiekį erdvinių analizių, kurie padeda išspręsti inžinerines problemas. Skaitmeniniai žemėlapiai turi daugiau privalumų, lyginant su tradicine kartografija. Lengva duomenis surinkti ir atnaujinti. Galimybė geodomenys skaidyti sluoksniais, leidžianti patogiau ir efektyviau valdyti. Duomenys. Lengva valdyti žemėlapių turinį: galimybė įjungti ir išjungti norimą sluoksnį. Galimybė pavaizduoti informaciją įvairiais masteliais ir transformuoti į kitas. Koordinačių sistemas.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turizmo raida pasaulyje. Turizmo raida lietuvoje. Kultūra. Turistų pramogos lietuvoje. Žiemos turizmas lietuvoje. Žiemos pramogos. Lietuvos turistams žiemos kelionių pasiūlymai. Statistiniai duomenys. Turizmo plėtra. Lietuvos turizmo plėtros problemos. Turizmo infrastruktūros vystymas. Išvados. Literatūra. Turizmas - yra sporto šaka, kuri reiškia kelionę, jungiančią racionalų poilsį su lavinimo arba mokslo uždaviniais. Tai pati populiariausia sporto šaka, kurioje gali dalyvauti visi - vaikai, jaunuoliai, suaugę ir net seni žmonės. Pagrindinės turizmo rūšys yra: pėsčiųjų, vandens kelionių, dviračių, slidinėjimo, kalnų ir auto-moto turizmas. Taip pat dar yra vis populiarėjantis autostopas bei kultūrinis-ekskursinis turizmas. Prieinamiausias ir daugiausia paplitęs yra pėsčiųjų turizmas. Sudėtingesnė turizmo šaka yra turizmas dviračiais, kur be bendro pasiruošimo reikia dar ir specialaus, t.y. gerai mokėti valdyti dviratį, reikalui esant jį sutaisyti ir t.t. bene įdomiausia yra keliauti vandenimis. Tačiau, norint keliauti vandens keliais, reikia turėti gerus turistinius įgūdžius ir specialų pasiruošimą. Vandens keliais gali keliauti tik tie, kurie moka plaukti, valdyti irklą ir žino elementarias navigacijos taisykles.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pratarmė. Upės. Požeminiai vandenys. Didžiausios upės. Ežerai. Pelkių ežeras. Seklieji ežerai. Gilieji (giliausi) ežerai. Naudota literatūra. Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti. Upės Lietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.
| |
Valstybes teritorija, sienos, valdymo formos Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valstybė - svarbiausias pasaulio politinio žemėlapio subjektas. Pagrindiniai valstybės požymiai. Valstybių atsiradimas ir išnykimas. Valstybės teritorija. Tautos ir valstybės teritorijų rūšys. Valstybės teritorijos įgijimo būdai. Valstybės teritorijos sudėtis. Valstybių sienos. Valstybės sienų nustatymas, delimitacija ir demarkacija. Sienų nustatymo, žymėjimo ir priežiūros geografinės ypatybės. Valstybių sienų klasifikacija. Valstybių sienų tipai. Valstybių sienų funkcijos. Valstybių klasifikacija ir tipologija. Valstybių įvairovė. Skirstymas pagal politinius režimus. Valdymo formos. Valstybių politinės teritorines sąrangos formos.
| |
Vėjo energija ir jos naudojimas Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vėjo energija ir jos naudojimas. Vėjo energetikos privalumai. Vėjo energetikos trūkumai. Istoriniai faktai. Vėjo jėgainių tipai. Vėjo energijos panaudojimas lietuvoje. Vėjo energetikos plėtra. Vėjo jėgainių statybos rėmimo priežastys Lietuvoje. Vėjo energetikos skatinimas lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai. Pasaulinė statistika teigia, jog kasmet elektros energijos suvartojimas padidėja apie 1,6%. Lietuva šiuo metu suvartoja apie 1010 kWh, t.y. 0,7% visos pasaulio elektros energijos. Elektros energijos poreikis vis didėja, todėl reikia vis naujų elektrinių ir naujų jos gavimo būdų.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Reljefas ir klimatas. Vengrijos plotas yra 93036 km Ji šiaurėje ribojasi su Čekija ir Slovakija, šiaurės rytuose - su Ukraina, rytuose - su Rumunija, pietuose - su Slovėnija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose - su Austrija. Vengrija iš rytų į vakarus yra nutįsusi 528km, o iš šiaurės į pietus - 269km. Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfoldą nuo Mažojo Alfoldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015m. Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410km ilgio ruožu. Tisza, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km. Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai. Vengrijos klimatas - žemyninis, todėl čia žiemos būna šaltos, o vasaros - karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. Temperatūra - 20oC. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -6oC, o vidutinė liepos temperatūra - 2oC. Vengrijoje per metus vid. Iškrenta 635mm kritulių. Vengrijos naudingųjų iškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje. Augalija ir gyvūnija. Vengrijos augmenija skirstoma į 3 grupes. Great Alfolde medžiai jau kurį laiką nyko, o dabar jų ten beveik visai...
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Joje 1994 metais gyveno 81 088 000 gyventojų, jos plotas po 1990 metų susijungimo yra 357 161 km Gyventojų tankumas - 227 žmonių km. Vokietija yra šiaurės pusrutulyje, pagal nulinį dienovidinį - rytinėje dalyje. Ji, būdama Europos centre, yra apsupta daugelio valstybių. Vakaruose Vokietija ribojasi su Olandija, Belgija, Liuksemburgu ir Prancūzija, pietuose - su Šveicarija ir Austrija, rytuose - su Čekijos respublika ir Lenkija, ir šiaurėje - su Danija bei Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vokietijos pakrantė raižyta, daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso taip pat daug salų, didžiausios iš jų: Riugenas (926 km2), Uzedomas (dalis - 354 km2), Femarnas (185 km2), Ziltas (99 km2). Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias miestas. Faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Vokietija nėra kalnuota šiaurėje (Šiaurės Vokietijos žemuma), truputį kalningų vietovių galima rasti jos centre, ir kalnai bei plokštikalniai pietuose: Bavarijos ir Klintinės Alpės, Švabijos Albas, Švarcvaldas, Bavarijos ir Tiuringijos Miškas, Reino Skalūniniai, Harcas, Rūdiniai. Pagrindinės Vokietijos upės, priklausančios Šiaurės jūros baseinui, yra Elbė (ištekanti iš Čekijos respublikos - 700 km Vokietijos teritorijoje), Vėzeris, Emzė, Reinas (865 km Vokietijoje) ir Mainas, taip pat Dunojus (647 km Vokietijoje), priklausantis Juodosios jūros baseinui. Viso Vokietija turi 6650 km vidinių vandens kelių. Daugiausia ežerų galime pamatyti Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose, didžiausi iš jų: Bodenas (dalis - 298 km2), Miuricas (117 km2). Aukščiausia viršukalnė - Cugspice (2964 Ilgiausias laivybinis kanalas - Vidurio vokietijos (385 km). Dirbama žemė užima 40%, miškai 29%, pievos ir ganyklos 15%, sodai ir vynuogynai 4% šalies teritorijos. Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona. Daugiausia miškų likę...
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žemė - trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Astronomijoje Žemė žymima arba ženklais. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas (žvaigždiniai metai) yra 365,26 dienos. Tarp vidinių planetų Žemė yra didžiausia ir masyviausia. Pagal masę (59,74.1023kg) ji yra pirma tarp savo grupės (vidinių) ir penkta tarp visų planetų. Savo forma primena kamuolį: Žemės pusiaujinis skersmuo - 12756,28 km, o ašigalinis - 12713,51 km. Mūsų planeta nuo artimiausios žvaigždės - Saulės - yra nutolusi vidutiniškai 149,6 mln. km. Šis atstumas vadinamas astronominiu vienetu. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai (afelyje) - apie liepos 3 d.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Manoma, kad Žemės amžius yra apie 4, 5 mlrd. Metų, tačiau nelabai aišku, kaip susidarė mūsų planeta ir visa Saulės sistema. Teorija, kaupiantis žinioms apie Saulės sistemą, nuolat kinta. Pagrindiniai šios teorijos teiginiai pagrįsti tuo, kad visa Saulės sistema - Žemė, kitos planetos ir Saulė - susidarė vienu metu ir vieningai. Tai nėra unikalu ir nepaprasta, panašūs procesai Visatoje vyksta ir dabar. Pradinė medžiaga, iš kurios susidarė Saulės sistema, buvo ūkas - didžiulis besisukantis disko formos debesis, sudarytas iš šaltų dujų ir dulkių. Šitai masei tankėjant, išsiskyrė tankesni centrai, kurie ilgainiui virto Saule ir planetomis. Žemės skersmuo, kuris dabar yra 13400 km, tada buvo keleto milijonų kilometrų, todėl dalelės buvo nutolusios viena nuo kitos. Ilgainiui jos, veikiamos Saulės jėgos, artėjo viena prie kitos, vis dažniau susidurdamos ir netekdamos energijos. Stambiausios dalelės kaip kruša krito sutankėjusio centro kryptimi ir dėl gravitacinio traukimosi išsiskyrė tiek šilumos, kad masė staigiai tankėjo ir virto kietu kūnu. Kieto pavidalo Žemė iš pradžių buvo labai karšta. Manoma, kad geležies dalelės, įeinančios į jaunos, karštos ir tankėjančios Žemės sudėtį, lydėsi į sunkius lašelius, kurie judėjo Žemės centro link. Ten kaupėsi geležis ir kiti mineralai, iš kurių susidarė dabartinis (metalinis) Žemės branduolys. Lengvesnės, ne taip giliai nukritusios, dalelės sudarė storą sluoksnį, gaubiantį sunkų branduolį. Šis sluoksnis buvo panašesnis į akmeninį negu metalinį, jį sudarė silikatų mineralai. Taip susidarė Žemės dalis, kuri vadinama mantija. Storas silikatų sluoksnis, nelabai laidus šilumai, stabdė (ir dabar stabdo) šilumos išsiskyrimą iš įkaitusios vidinės Žemės dalies. Nors mantijos temperatūra pasidarė aukšta, gilumoje ji neišsilydė, nes ją labai suslėgė aukščiau susidariusios storymės. Tačiau mantijos viršutinės (arba išorinės) dalies,...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
