top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Pasaulinė turizmo organizacijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Pasaulinės Turizmo Organizacijos pradžia buvo Oficialiųjų Turizmo Viešųjų Organizacijų Tarptautinė Sąjunga įkurta 1925 metais Hagoje. Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo pervadinta - Oficialiųjų Turizmo Organizacijų Tarptautinė Sąjunga (IUOTO) ir perkelta į Ženevą. IUOTO buvo techninė, nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė kulminaciniame taške apėmė 109 Nacionalines Turizmo Organizacijas ir 88 Suvienytuosius Narius, tarp jų privačias ir visuomenines grupes. Turizmui augant ir tapus neatsiejama modernaus gyvenimo dalimi, jo tarptautinis mastas dar išsiplėtė ir nacionalinių vyriausybių vaidmuo tapo vis svarbesnis - jų veikla apėmė ištisą spektrą nuo infrastruktūros iki nuostatų. Apie 1960-tuosius tapo aišku, kad reikalingos efektyvesnės priemonės kontroliuoti tolesnį vystymąsi ir suteikti turizmui tarpvyriausybinį modelį specialiai pritaikytą asmenų ir atostogų organizatorių mobilumui. 1967m. IUOTO nariai patvirtino sprendimą reorganizuoti ją į tarpvyriausybinę organizaciją įgaliotą rūpintis pasauliniu mastu visais reikalais liečiančiais turizmą ir bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis organizacijomis, ypatingai su tomis, kurios priklauso Jungtinių Tautų sistemai, tokios kaip Pasaulinė Sveikatos Organizacija (WHO), UNESCO, ir Tarptautinė Civilinės Aviacijos Organizacija (ICAO). Panaši rekomendacija buvo priimta 1969 m. Gruodžio mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje, kuri pripažino "sprendžiamą ir pagrindinį vaidmenį", kurį reorganizuota IUOTO turėtų atlikti pasaulinio turizmo srityje "bendradarbiaudama su egzistuojančiu JT aparatu". Sprendimas buvo ratifikuotas 1974 m. 51 tautos, kurių oficialios turizmo organizacijos buvo IUOTO nariais. IUOTO buvo pervadinta į Pasaulinę Turizmo Organizaciją (WTO) ir pirmoji jos Generalinė Asamblėja buvo sušaukta Madride 1975 m. Gegužės mėnesį. Sekretoriatas buvo įkurtas Madride sekančių metų pradžioje Ispanijos vyriausybės kvietimu, kuri suteikė pastatą centrinei būstinei. 1976...
0

Pasaulio turistinių regionų ir zonų nomenklatūraparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: DARBO TIKSLAS: įsisavinti su Pasaulio turistinių regionų, zonų ir objektų nomenklatūrą. DARBO UŽDAVINIAI: 1.susipažinti su Pasaulio turistinių regionų, zonų ir objektų nomenklatūra; 2.analizuojant kartografinę informaciją, nustatyti Pasaulio turistinių regionų, zonų ir objektų geografinę padėtį; EUROPOS REGIONAS VALSTYBĖS IR JŲ SOSTINĖS 1. Airija- yra Vakarų Europoje, prie Atlanto vandenyno, į vakarus nuo Anglijos. Dublinas- yra rytinėje Airijos dalyje, prie Airių jūros. 2. Albanija- yra pietryčių Europoje, prie Adrijos jūros, Otranto sąsiaurio, į vakarus nuo Bulgarijos. Tirana- yra centrinėje Albanijos dalyje, prie Adrijos jūros. 3. Andora- yra Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros, į pietūs nuo Prancūzijos. Andora (arba Andora la Velja)- yra pietinėje Andoros dalyje, prie Viduržemio jūros.
0

Portugalijos dabartis ir praeitisparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Jei jau Ispanija yra Europos galva, Portugalija, būdama labiausiai į Vakarus nutolęs kraštas, kur baigiasi žemė ir jūra prasideda, yra tartum karūna ant galvos Portugalija - labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė — yra Pirėnų pusiasalio vakarinėje dalyje. Jos pakrantėje esantis Rokos ragas — tolimiausias Europos taškas vakaruose. Kraštas užima tik 1/6 pusiasalio. Iš vakarų ir pietų jos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o šiaurėje ir rytuose ji turi sieną su Ispanija, Į Portugalijos sudėtį įeina Atlanto vandenyno Azorų ir Madeiros salos (3 400 km2). Portugalija — miškais apaugusi kalvų, smėlėtų paplūdimių, alyvmedžių giraičių ir garsių jūrų keliautojų šalis.
0

Prancūzijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Valdymo forma prezidentinė respublika. Kalba prancūzų. Tikyba katalikų. Piniginis vienetas frankas. Sostinė paryžius (8, 7 mln. ). Kiti miestai lionas, marselis, tulūza, nica, bordo, nantas, strasbūras. Žemės ūkis 6%. Pramonė 27%. Aptarnavimo sfera 67%. Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku. Pietuose Prancūziją skalauja Viduržemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržemio jūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala. Prancūzija suskirstyta į 96 departamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir departamentai yra Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas - 127 000 km2, o jose gyvena apie 1, 5 mln. Žmonių. Daug praeities ir dabarties gijų sieja Prancūziją su Lietuva. Klimatas. Visos be išimties Vakarų žemumos, t.y. Beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas tenjūrinis - drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°, o sausio - +7°. Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte. Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių orų pernašų užstoja alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra +8°, o vasaros karštos ir sausos -vidutinė liepos temperatūra - +23°. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu. Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu...
0

Prancūzija (2)parsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Prancūzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybė Vakarų Europoje. Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas - Biskajos įlanka; šiau. Duržiemio jūra. Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržiemio jūroje ir daug nedidelių salelių. Prancūzija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija. Prancūzijos sostinė - Paryžius, kuriame gyvena 8, 7 mln. Gyventojų. Valstybės plotas 544 Pagal plotą Prancūzija yra 45 valstybė pasaulyje. Nuo xviiia. Respublika, dabar prezidentinė respublika. Prezidentas - Žakas Širakas. Pagal administracinį - teritorinį suskirstymą Prancūzija yra unitarinė valstybė (administraciniai valstybės vienetai neturi didesnio savarankiškumo). Teritorija skirstoma į 96 departamentus, o šie į - komunas. Prancūzijos krantai daugiausia žemi, akumuliaciniai arba lagūniniai; Lamamanšo ir Pa de Kalė sąsiaurių - abraziniai neaukšti, statūs; Kontanteno ir Bretanės pusiasalių - riasiniai; Viduržiemio jūroje, į rytus nuo Liono įlankos - uolėti (Alpių atšakos). Didžiausios įlankos - Biskajos, Sen Malo, Senos (Atlanto vand. ), Liono (Viduržiemio jūra). Didžiausi pusiasaliai - Bretanės ir Kontanteno. Reljefas: ~2/3 teritorijos užima kalvotos lygumos ir žemumos. ~1/7 Prancūzijos ploto užima Centrinis Masyvas, daugiausia plokščiakalnių tipo (didžiausias aukštis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancūzijos pietryčius užima Vakarų Alpės, jose, Italijos pasienyje, yra aukščiausias Europos kalnas Monblanas (4807m. ). Valstybės pietuose, pasienyje su Ispanija, yra Pirėnų kalnai (aukščiausia Vinmalio viršūnė(3298)). Vidutinio aukščio kalnų yra beveik visoje Korsikoje, aukščiausias kalnas - Mon Sentas (2710m). Klimatas pereinamojo tipo vidutinių platumų su vyraujančia vandenyno įtaka; Viduržiemio jūros pakrantėje, Ronos žemumos pietuose ir Korsikoje- mediteraninis. Alpėse ir Pirėnuose ryškios vertikalinės zonos. Sausio ir vasario...
0

Pristatymas apie Graikijąparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: GEOGRAFINE PADĖTIS Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje, kurį nuo žemyninės dalies skiria Korinto kanalas, ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje Graikija ribojasi su Albanija , Makedonija , Bulgarija , Turkija , vakaruose jos krantus skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros. Gavdos sala yra piečiausias Graikijos bei Europos taškas. Šalies plotas yra 131 957 km², iš jų 106 915 km² sudaro žemyninė dalis, o 25 042 km² (apie 19 %) sudaro 3 054 salos. Graikijos sostinė – Atėnai. Šalyje gyvena 10 737 428 žmonių Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkst. pr. m. e. Senovės Graikų kolonijos apėmė daug platesnes teritorijas, nei šiuolaikinė Graikija. Vėliausiai nuo VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kolonizuoti dabartinės Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų graikai užvaldė Anatoliją, Egiptą, Siriją ir Mesopotamiją. Nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kol Graikija buvo paversta viena iš Romos provincijų, vyravo helenizmas.
0

Regioninių civilizacijų formavimasis ir teritorinė sklaidaparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Senovės Egiptas, Šumero - Akadų, Babilonas, Asirija, Hetitų, Kretos (Mino), Mikėnų, Sirijos, Finikija, Ardimenidų (Persų), Graikų, Romėnų, Indo, Kinijos, Majų, Actekų, Inkų (Peru), Vakarų Afrikos civilizacijos.
0

Religijos ir jų paplitimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 23
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Tikslas Supažindinti su 5 pasaulio religijomis - Sužinoti kiekvienos religijos trumpą istoriją ir aptarti, kas kiekvienai iš šių religijų būdinga. Pasaulyje yra labai daug ir įvairių religijų. Tačiau pagrindinės ir svarbiausios yra penkios. Tai krikščionybė, islamas, budizmas, induizmas, judaizmas. (krikščionys, musulmonai, budistai, induistai ir judėjai). Krikščionybė Monoteistinė religija, pagal išpažinėjų skaičių didžiausia pasaulyje. Krikščionybės esmė yra tikėjimas Jėzumi Kristumi – Dievo sūnumi, per kurį Dievas apsireiškė žmonėms. Krikščionybė gimė Romos iimperijos Rytuose (dabartinio Izraelio teritorijoje), Palestinoje I mūsų eros amžiuje. Šios religijos įkūrėjas –Jėzus Kristus iš Nazareto.
0

Saudo Arabijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Saudo. Arabija. Oficialus pavadinimas- saudo arabijos kralystė. Sostinė er rijadas. Iškasama aukso, sidabro, geležies, vario rūdų, akmens anglių, gipso, barito. Naudota literatūra: Lietuvos tarybinė enciklopedija Nr. Internetas. Http: //cliffie. Nosc. Mil/~nawfb/wfb-all. Html. Saudo. Arabija. Saudo arabija. Oficialus pavadinimas- saudo arabijos kralystė. Sostinė er rijadas. Bendrosios žinios: Plotas: Bendras plotas: 1, 960, 582 kv. Km Šalies sienos ilgis: Bendras ilgis: 4, 415 km Ilgis su šalimis: Iraku 814 km, Jordanija 728 km, Kuveitu 222 km, Omanu 676 km, Kataras 60 km, JAE 457 km, Jemenu1, 458 km Sienos ilgis vandeniu: 2, 640 km. Transportas Geležinkeliai: Iš viso: 1, 390 km Keliai: Bendras kelių ilgis: 151, 532 km Asfaltuotų kelių: 60, 613 km Neasfaltuotų kelių: 90, 919 km Uostai: Ad Dammam, Al Jubayl, Duba, Jiddah, Jizan, Rabigh, Ras al Khafji, Al Mishab, Ras Tanura, Yanbu al Bahr, Yanbu al Sinaiyah Oro uostai: Iš viso yra yra 175 oro uostai: su pakilimo takais ilgesniais nei 3 047 m - 31 su pakilimo takais nuo 2 438 iki 3 047 m - 11 su pakilimo takais nuo 1 524 iki 2 437 m - 22 su pakilimo takais nuo 914 iki 1 523 m - 4 su pakilimo takais mažesniais nei 914 m - 13 su pakilimo takais nuo 2 438 iki 3 047 m - 4 su pakilimo takais nuo 1 524 iki 2 437 m - 66 su pakilimo takais nuo 914 iki 1 523 m - Miškai - užima 0, 5 proc., dirbamosios žemės 1 proc., ganyklos (daugiausia pusdykumės) 39 proc., dykumos 55 proc., šalies teritorijos. Klimatas tropikų airidinis; birželį gruodį neiškrenta nė lašo lietaus, švelnus oras žiemą; vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą 0C: Er Rijade +14 ir + 42, Džidade +23 ir +32, Damane +17 ir +35; Religija Musulmonai sudaro 97 procentus šalies tikinčių - kūrėjas Muhamedas ibn Abdas al Vabahas. Katalikai sudaro 3 proc. Šalies tikinčiūjų. Beveik visi šalies gyventojai tikintys. Miestai - Er Rijadas turi 2, 20 mln. Gyv., Džida 1, 30 mln. Gyv., Meka 0, 75 mln. Guv., Medina 0, 50 mln.,..
10

Šiaurės Europaparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Panevėžio saulėtekio. Vidurinės mokyklos. 8a klasės mokinio. Audriaus Kodzinsko. Darbas. Europa. Šiaurės europa. Panevėžys. Šiaurės europa. Šiurės Europos regione yra 5 valstybės: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija. Danija. Islandija. Norvegija. Suomija. Švedija. Farerų salos (Danija). Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose - Atlantas, pietryčiuose - Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose - Viduržemio jūra. Rytuose Europa ribojasi su Uralo kalnynu. Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km. Į šiaurės rytus nuo Vilniaus). Pagrindinės salos ir salynai: Naujoji žemė, Islandija, Korsika, Malta, Britų salynas, Kipras, Sardinija, Sicilija, Kreta. Bendras salų plotas apie 730 tūkst. Kv. Km. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai. Didžiausi pusiasaliai - Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos. Vidutinis aukštis virš jūros lygio apie 340 m, aukščiausia viršukalnė - 4808 m (Monblano kalnas). Vyrauja lygumos (didžiausios - Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17% etritorijos (pagrindiniai - Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių. Didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose - kontinentinis), šiaurės salose - subarktinis ir arktinis, Pietų Europoje - Viduržemio jūros. Arktikos salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. Kv. Km). Didžiausios upės: Volga, Dniepras, Donas, Pečiora, Š. Dvina, Dunojus, Vysla, Odra, Elbė, Reinas, Luara, Nemunas, Rona, Tachas). Didžiausi ežerai: Ladogos, Onegos, Čiudo, Balatono,...
0

Paieška


bottom