top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Klimatasparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Klimatas – tai besikeičiantys orai, tam tikroje vietoje ir per tam tikrą laiką. Klimato kaita priklauso nuo saulės radiacijos pasikeitimų, ugnikalnių išsiveržimų apgaubiančių žemės paviršių pelenais, kurie atspindi saulės šilimą bei išstumia ją atgal į kosmosą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis yra pačių žmonių sukeliamas šiltnamio efektas ( kenksmingų dujų išmetimas į aplinką). Saulės energija šildo žemę ir jos paviršių, o pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonaisiais spinduliais petenka atgal į atmosferą. Dalį energijos atmosferoje sugeria šiltnamio dujos. Todėl atmosfera panaši į šiltnamį: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonuosius spindulius, todėl šiltnamyje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas šiltnamio efektu. Dėl jo mūsų planetoje įmanoma gyvybė. Be jo vidutinė metų temperatūra siektų -18°C, o dabar ji yra +15°C. Tačiau dėl žmogaus veiksmų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą patenka daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla. Tai yra „sustiprintas“ šiltnamio efektas.
0

Kontinentai ir plutos plokštėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Skuodo pr. Žadeikio gimnazija. Kontinentinė Žemės pluta yra daug storesnė už okeaninę ir skiriasi nuo šios sudėtimi. Dabartinis Žemės paviršiaus žemėlapis skirtųsi nuo, tarkime, prieš šimtą milijonų metų pavaizduoto Žemės paviršiaus. Šitokį didelį pokytį sunku suprasti nežinant bendro Žemės sandaros vaizdo. Kontinentai ne stovi vietoje, o juda. Įdomu tai, kad ši mintis pirmą kartą buvo pareikšta prieš 350 metų, ir nuo to laiko ji buvo dar ne kartą iškelta, kol pagaliau mokslininkai šią idėją patvirtino tik 1960 m. Dauguma žmonių buvo linkę manyti, kad kieta kontinentinė Žemės pluta negali judėti. Dabar visi žino, kad yra kitaip. Yra nemažai įrodymų, kad kai kurie dabar atsiskyrę kontinentai anksčiau buvo susijungę. Vadinasi jie pakeitė padėtį. Pasisukusių vienas į kitą ir atskirtų vandenyno kai kurių kontinentų kontūrai rodo, kad praeityje jie jungėsi kaip dvi sudėtinės galvosūkio dalys. Geriausias pavyzdys Pietų Amerika ir Afrika. Kadangi tikrasis kontinento kraštas yra ne dabartinė jo kranto linija, o galbūt išorinis kontinento šelfo pakraštys, todėl geriausia kontinentus tyrinėti ne paprastame, o vaizduojančiame šelfus žemėlapyje. Kai kuriuose poriniuose kontinentuose aptinkama tam tikro, savito tipo uolienų, senųjų kalnų juostų, vienodų iškastinių gyvūnų ir augalų. Tai rodo, kad kažkada kontinentai jungėsi. Iškastiniai gyvūnai ir augalai, turėję gyventi šiltame klimate, kai kuriuose kontinentuose aptinkami gerokai šaltesnio klimato platumose. Didelių senovinių ledynų ryškių pėdsakų matyti 250 300 mln. Metų uolienose Pietų Amerikos rytinėje dalyje, Pietų Afrikoje, Indijoje, Australijoje, t.y. Tokiose platumose, kur dabar dėl šilto klimato ledynų negali būti. Apledėjimo būta ir Antarktidoje, kur ledynai egzistuoja ir dabar. Manoma, kad visi šie kontinentai kažkada buvo vieno kontinento dalys. Atsiskyrusios jos judėjo skirtingai. Kai kurios jų pasiekė daug šiltesnio klimato juostas, o Antarktida užėmė ypatingą padėtį Pietų...
0

Kultūrinės sritys (islamas)parsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Islamo paplitimo žemėlapis. Būdingiausios valstybės. Religija. Maldos laikas. Tradicijos papročiai. Ramadamas. Menas. Literatūra. Muzika. Lankytinos vietos. Pabaiga.
0

Kultūros paveldasparsisiųsti


Lapų skaičius: 24
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kultūros paveldo skirstymas. UNESCO. UNESCO Lietuvoje. Kultūros paveldo apsauga. Kurtuvėnų svirnas. Kurtuvėnų svirno paskirtis ir visuomeninė reikšmė. Išvados. Kiek ir kokio kultūros paveldo yra sukaupisi žmonija negali pasakyti niekas. Iki šių dienų kultūros paveldo samprata gerokai išsiplėtė. Ją suformavo šiuolaikinė visuomenė, besikeičiančios vertybės ir poreikiai. Priešingai nei praeityje, kada kulturos paveldas buvo siejamas su pavieniais meno kūriniais ar didžiaisiais paminklais, šiandieninė kultūros paveldo samprata apima ir įvairiausius iš praeities išlikusius materialius artefaktus, ir nematerialųjį (dvasinį/gyvąjį) paveldą. Kultūros paveldą sudaro skirtingų rūšių ir tipų objektai, kurie yra susiję su įvairiausiomis apsupties formomis. Paveldas – tai ne tik reikšmingi paminklai, istorinė teritorijos bei parkai, bet ir žmogaus sukurta aplinka, kuri bendrąja prasme parodo karta is kartos perimamas kultūros vertybes, kurios yra svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
0

Kuršių mariosparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Dugnas gana vienodas, ypač pietinėje dalyje - Budume, kur vyrauja apie 5 m gylis. Čia yra 3 nedidelės seklumos. Žymiausia jų - Labgaršva (apie 1 km, gylis apie 1, 6 m) yra per 3, 5 km į šiaurę nuo Deimenos žiočių. Marių šiaurinėje dalyje dugnas taip pat gana lygus, gylis apie 2 m, tik vakariniu pakrašiu, palei Kuršių neriją, tesiasi 3-5 m gylio pavandeninė rina - Panerijos duburys. Jis susidarė dėl dugno grunto deformacijos, slenkant kopoms į priekį. Duburys yra laivybos farvateris. Sudėtingiausias dugno relfas yra dubens centre - Vidmarėse (tarp Kuršių nerijos, Ventės bei Liekų ragų ; čia įteka Atmeta ir Skirvytė). Vidmarių gylis daugiau kaip 5 m; yra seklumų: akmeningos kalvos (gylis 1, 8 m) ir Akmenės (1, 9) seklumos, smėlinga Ežios sekluma (ilgis 8 km; gylis apie 1, 2 m). Kuršių marių dugne, ypač šiaurinėje ir centrinėje dalyse, gruntas daugiausia smėlingas. Dumblingos nuosėdos dengia beveik visą dubens pietinę dalį ir visus marių pagilėjimus. Priekrantėje išilgai Kuršių nerijos vėjas pripusto kopų smėlio. Ties pietų krantu, Rybačiu (Rasyte) ir apie Ventės ragą dugne yra moreninio priemolio ir riedulių. Marių dugno nuosėdose, ypač dumble, daug orgagininės kilmės vietinių ir upių suplugdytų medžiagų. Nuosėdos nesluoksniuotos, nes stipresnės bangos išjudina ne tik visą vandens storymę, bet ir nuosėdas. Nuosėdos labai išlygina marių dugną. Per metus jų susikaupia vidutiniškai 4, 4 milijono m. Dėl to marių vandens tūris 1840-1958 sumažėjo 0, 53 km. Pavasarį marių vandens lygis būna aukščiausias. Vasarą gerokai sumažėjus upių nuotėkiui, jis priartėja prie jūros lygio. Rudenį, kai jūros lygis ima slūgti, o sausumos nuotekis kiek padidėja, marių lygis vėl pakyla. Marių vidutinis daugiametis vandens lygis aukštesnis už jūros lygį ties Rybačiu 15 cm, Klaipėdos sąsiauryje 3, 6 cm. Absoliuti lygio svyravimo amplitudė pietinėje dalyje, ties Otkrytoje (Rende), 1835-1965 siekė 218, 6 cm, o šiaurinėje dalyje, Klaipėdos sąsiauryje, 241...
0

Laosasparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a. Po to, kai šalis išsivadavo iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.
0

LDB50LT projektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gis. Duomenų modeliai. Atributiniai duomenys. Gis istorija. Pagrindinės gis naudojimo sritys. Projektas gdb50lt. Bendra informacija. Duomenų struktūra. Duomenų modelis. Kodavimo modelis. Gdb50 turinys. Išvados.
0

Lietuvos draustiniaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Geografijos referatas. Lietuvos Draustiniai. Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės, t.y. Miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse. Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos laivinės girios, skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai. Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo. Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas. Konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą. Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą. Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai. Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių pavadinimus, arba nomenklatūrą. Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius. Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960...
0

Lietuvos ežeraiparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km². Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.
0

Lietuvos miškaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Tikslai: susipažinti su Lietuvos miškais. Miškų reikšmė. Mišku vadiname teritoriją, tankiai apaugusią medžiais, sudarančią tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Lietuvoje daugiausia pušynų – daugiau kaip trečdalis visų miskų. Jose labai puikiai auga kadagiai, grybai , spanguoles, bruknes, lazdyno krūmai, kadangi pro pušis prasiskverbia daug saulės šveisos.Eglynai. Jų daugiausia Vakarų Lietuvoje. Tamsūs, tankūs miškai vadinami juodosiomis giriomis. Jų mediena naudojama statyboms, baldams, popieriui gaminti.
8

Paieška


bottom