Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Klimatas – tai besikeičiantys orai, tam tikroje vietoje ir per tam tikrą laiką. Klimato kaita priklauso nuo saulės radiacijos pasikeitimų, ugnikalnių išsiveržimų apgaubiančių žemės paviršių pelenais, kurie atspindi saulės šilimą bei išstumia ją atgal į kosmosą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis yra pačių žmonių sukeliamas šiltnamio efektas ( kenksmingų dujų išmetimas į aplinką). Saulės energija šildo žemę ir jos paviršių, o pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonaisiais spinduliais petenka atgal į atmosferą. Dalį energijos atmosferoje sugeria šiltnamio dujos. Todėl atmosfera panaši į šiltnamį: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonuosius spindulius, todėl šiltnamyje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas šiltnamio efektu. Dėl jo mūsų planetoje įmanoma gyvybė. Be jo vidutinė metų temperatūra siektų -18°C, o dabar ji yra +15°C. Tačiau dėl žmogaus veiksmų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą patenka daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla. Tai yra „sustiprintas“ šiltnamio efektas.
| |
Kontinentai ir plutos plokštės Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Skuodo pr. Žadeikio gimnazija. Kontinentinė Žemės pluta yra daug storesnė už okeaninę ir skiriasi nuo šios sudėtimi. Dabartinis Žemės paviršiaus žemėlapis skirtųsi nuo, tarkime, prieš šimtą milijonų metų pavaizduoto Žemės paviršiaus. Šitokį didelį pokytį sunku suprasti nežinant bendro Žemės sandaros vaizdo. Kontinentai ne stovi vietoje, o juda. Įdomu tai, kad ši mintis pirmą kartą buvo pareikšta prieš 350 metų, ir nuo to laiko ji buvo dar ne kartą iškelta, kol pagaliau mokslininkai šią idėją patvirtino tik 1960 m. Dauguma žmonių buvo linkę manyti, kad kieta kontinentinė Žemės pluta negali judėti. Dabar visi žino, kad yra kitaip. Yra nemažai įrodymų, kad kai kurie dabar atsiskyrę kontinentai anksčiau buvo susijungę. Vadinasi jie pakeitė padėtį. Pasisukusių vienas į kitą ir atskirtų vandenyno kai kurių kontinentų kontūrai rodo, kad praeityje jie jungėsi kaip dvi sudėtinės galvosūkio dalys. Geriausias pavyzdys Pietų Amerika ir Afrika. Kadangi tikrasis kontinento kraštas yra ne dabartinė jo kranto linija, o galbūt išorinis kontinento šelfo pakraštys, todėl geriausia kontinentus tyrinėti ne paprastame, o vaizduojančiame šelfus žemėlapyje. Kai kuriuose poriniuose kontinentuose aptinkama tam tikro, savito tipo uolienų, senųjų kalnų juostų, vienodų iškastinių gyvūnų ir augalų. Tai rodo, kad kažkada kontinentai jungėsi. Iškastiniai gyvūnai ir augalai, turėję gyventi šiltame klimate, kai kuriuose kontinentuose aptinkami gerokai šaltesnio klimato platumose. Didelių senovinių ledynų ryškių pėdsakų matyti 250 300 mln. Metų uolienose Pietų Amerikos rytinėje dalyje, Pietų Afrikoje, Indijoje, Australijoje, t.y. Tokiose platumose, kur dabar dėl šilto klimato ledynų negali būti. Apledėjimo būta ir Antarktidoje, kur ledynai egzistuoja ir dabar. Manoma, kad visi šie kontinentai kažkada buvo vieno kontinento dalys. Atsiskyrusios jos judėjo skirtingai. Kai kurios jų pasiekė daug šiltesnio klimato juostas, o Antarktida užėmė ypatingą padėtį Pietų...
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kultūros paveldo skirstymas. UNESCO. UNESCO Lietuvoje. Kultūros paveldo apsauga. Kurtuvėnų svirnas. Kurtuvėnų svirno paskirtis ir visuomeninė reikšmė. Išvados. Kiek ir kokio kultūros paveldo yra sukaupisi žmonija negali pasakyti niekas. Iki šių dienų kultūros paveldo samprata gerokai išsiplėtė. Ją suformavo šiuolaikinė visuomenė, besikeičiančios vertybės ir poreikiai. Priešingai nei praeityje, kada kulturos paveldas buvo siejamas su pavieniais meno kūriniais ar didžiaisiais paminklais, šiandieninė kultūros paveldo samprata apima ir įvairiausius iš praeities išlikusius materialius artefaktus, ir nematerialųjį (dvasinį/gyvąjį) paveldą. Kultūros paveldą sudaro skirtingų rūšių ir tipų objektai, kurie yra susiję su įvairiausiomis apsupties formomis. Paveldas – tai ne tik reikšmingi paminklai, istorinė teritorijos bei parkai, bet ir žmogaus sukurta aplinka, kuri bendrąja prasme parodo karta is kartos perimamas kultūros vertybes, kurios yra svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Dugnas gana vienodas, ypač pietinėje dalyje - Budume, kur vyrauja apie 5 m gylis. Čia yra 3 nedidelės seklumos. Žymiausia jų - Labgaršva (apie 1 km, gylis apie 1, 6 m) yra per 3, 5 km į šiaurę nuo Deimenos žiočių. Marių šiaurinėje dalyje dugnas taip pat gana lygus, gylis apie 2 m, tik vakariniu pakrašiu, palei Kuršių neriją, tesiasi 3-5 m gylio pavandeninė rina - Panerijos duburys. Jis susidarė dėl dugno grunto deformacijos, slenkant kopoms į priekį. Duburys yra laivybos farvateris. Sudėtingiausias dugno relfas yra dubens centre - Vidmarėse (tarp Kuršių nerijos, Ventės bei Liekų ragų ; čia įteka Atmeta ir Skirvytė). Vidmarių gylis daugiau kaip 5 m; yra seklumų: akmeningos kalvos (gylis 1, 8 m) ir Akmenės (1, 9) seklumos, smėlinga Ežios sekluma (ilgis 8 km; gylis apie 1, 2 m). Kuršių marių dugne, ypač šiaurinėje ir centrinėje dalyse, gruntas daugiausia smėlingas. Dumblingos nuosėdos dengia beveik visą dubens pietinę dalį ir visus marių pagilėjimus. Priekrantėje išilgai Kuršių nerijos vėjas pripusto kopų smėlio. Ties pietų krantu, Rybačiu (Rasyte) ir apie Ventės ragą dugne yra moreninio priemolio ir riedulių. Marių dugno nuosėdose, ypač dumble, daug orgagininės kilmės vietinių ir upių suplugdytų medžiagų. Nuosėdos nesluoksniuotos, nes stipresnės bangos išjudina ne tik visą vandens storymę, bet ir nuosėdas. Nuosėdos labai išlygina marių dugną. Per metus jų susikaupia vidutiniškai 4, 4 milijono m. Dėl to marių vandens tūris 1840-1958 sumažėjo 0, 53 km. Pavasarį marių vandens lygis būna aukščiausias. Vasarą gerokai sumažėjus upių nuotėkiui, jis priartėja prie jūros lygio. Rudenį, kai jūros lygis ima slūgti, o sausumos nuotekis kiek padidėja, marių lygis vėl pakyla. Marių vidutinis daugiametis vandens lygis aukštesnis už jūros lygį ties Rybačiu 15 cm, Klaipėdos sąsiauryje 3, 6 cm. Absoliuti lygio svyravimo amplitudė pietinėje dalyje, ties Otkrytoje (Rende), 1835-1965 siekė 218, 6 cm, o šiaurinėje dalyje, Klaipėdos sąsiauryje, 241...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a. Po to, kai šalis išsivadavo iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gis. Duomenų modeliai. Atributiniai duomenys. Gis istorija. Pagrindinės gis naudojimo sritys. Projektas gdb50lt. Bendra informacija. Duomenų struktūra. Duomenų modelis. Kodavimo modelis. Gdb50 turinys. Išvados.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Geografijos referatas. Lietuvos Draustiniai. Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės, t.y. Miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse. Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos laivinės girios, skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai. Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo. Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas. Konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą. Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą. Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai. Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių pavadinimus, arba nomenklatūrą. Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius. Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960...
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km². Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Architektūros paminklai. Bokštų tiltas. Big benas. Hyde park'as. Londono apžvalgos ratas "londono akis". Bekingamo rūmai. Trafalgaro aikštė. Švento pauliaus katedra. Nacionalinė galerija. Nacionalinė portretų galerija. Madame tussaud vaškinių figūrų muziejus. Londonas-vienas didžiausių Europos miestų, jame gyvena du kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje! Šis miestas įsidėstęs 79km. į vakarus nuo Temzės upės žiočių.Šis miestas yra padalintas į dvi teritorijas: Mažasis Londonas ir Didysis Londonas. Kiekviena teritorija turi daug įžymybių. Londonas - kultūros bei architektūrinių laimėjimų miestas. Tai augantis, aktyvus ir įvairus miestas su aukščiausios klasės restoranais, klubais, nesibaigiančiu naktiniu gyvenimu. Londone yra daugiau nei 300 galerijų bei puikus teatras.
| |
Maisto pramonės šakos apibūdinimas Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Maisto pramonės istorija Lietuvoje 1920-1980 m. Gaminamos produkcijos asortimentas ir pokyčiai. Mėsos pramonė. Pieno pramonė. Žuvies perdirbimo ir jos produktų pramonė. Grūdų perdirbimo pramonė. Duonos ir konditerijos gaminių pramonė. Vaisių ir daržovių konservų pramonė. Cukraus pramonė. Aliejaus pramonė. Bendros maisto produktų pramonės produkcijos apimtys. Maisto pramonės gamybos centrai. Maisto pramonės įmonės. Uab biovela. Ab malsena. Gaminamos produkcijos eksportas. Išvados. Literatūra:. Įvadas. Maistas yra bet kuri substancija, vartojama gyvų organizmų kaip pagrindinis energijos ir maistingų medžiagų šaltinis ir dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės. Maisto pramonė viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. Žaliavą jai teikia daugiausia žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Maisto pramonė nuolat keičia ir plečia savo produkcijos asortimentą. Vartotojui patenka vis mažiau neapdirbtų žemės ūkio produktų. Perdirbti produktai yra ne tik maistingesni, labiau vitaminizuoti, bet ir ilgiau išsilaiko. Maisto pramonės sąvoka nėra griežtai apibrėžta, tad skirtingose šalyse ji aprėpia skirtingo dydžio žmonių veiklos sritį. D. Britanijoje ir JAV maisto pramone laikoma visa žmonių veikla, pradedant žemės ūkiu, pramonine medžiokle, žvejyba ir maisto perdirbimu ir baigiant prekyba maisto produktais bei viešuoju maitinimu. Tuo tarpu Lietuvoje maisto pramonė laikoma tik perdirbtų (bent pakuotų, fasuotų) maisto produktų gamyba tam skirtuose cechuose, žuvų perdirbimo laivuose ir kituose panašiose įmonėse. Maisto pramonei paprastai nepriskiriama: maistinių gyvulių, augalų auginimas žemės ūkyje, nors ūkiai, kurie tiekia prekybai mėsos gaminius, sūrius, fasuotą sviestą, medų ir kitus žemės ūkio produktus, priskiriami ne tik žemės ūkiui, bet ir maisto pramonei, didmeninė ir mažmeninė prekyba maisto produktais, maisto produktų sandėliavimas ir...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
