Geografija (9 psl). Geografijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Pratarmė. Upės. Požeminiai vandenys. Didžiausios upės. Ežerai. Pelkių ežeras. Seklieji ežerai. Gilieji (giliausi) ežerai. Naudota literatūra. Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti. Upės Lietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.

Valstybes teritorija, sienos, valdymo formos

Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Valstybė - svarbiausias pasaulio politinio žemėlapio subjektas. Pagrindiniai valstybės požymiai. Valstybių atsiradimas ir išnykimas. Valstybės teritorija. Tautos ir valstybės teritorijų rūšys. Valstybės teritorijos įgijimo būdai. Valstybės teritorijos sudėtis. Valstybių sienos. Valstybės sienų nustatymas, delimitacija ir demarkacija. Sienų nustatymo, žymėjimo ir priežiūros geografinės ypatybės. Valstybių sienų klasifikacija. Valstybių sienų tipai. Valstybių sienų funkcijos. Valstybių klasifikacija ir tipologija. Valstybių įvairovė. Skirstymas pagal politinius režimus. Valdymo formos. Valstybių politinės teritorines sąrangos formos.

Vėjo energija ir jos naudojimas

Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vėjo energija ir jos naudojimas. Vėjo energetikos privalumai. Vėjo energetikos trūkumai. Istoriniai faktai. Vėjo jėgainių tipai. Vėjo energijos panaudojimas lietuvoje. Vėjo energetikos plėtra. Vėjo jėgainių statybos rėmimo priežastys Lietuvoje. Vėjo energetikos skatinimas lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai. Pasaulinė statistika teigia, jog kasmet elektros energijos suvartojimas padidėja apie 1,6%. Lietuva šiuo metu suvartoja apie 1010 kWh, t.y. 0,7% visos pasaulio elektros energijos. Elektros energijos poreikis vis didėja, todėl reikia vis naujų elektrinių ir naujų jos gavimo būdų.

Vengrija

Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Reljefas ir klimatas. Vengrijos plotas yra 93036 km Ji šiaurėje ribojasi su Čekija ir Slovakija, šiaurės rytuose - su Ukraina, rytuose - su Rumunija, pietuose - su Slovėnija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose - su Austrija. Vengrija iš rytų į vakarus yra nutįsusi 528km, o iš šiaurės į pietus - 269km. Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfoldą nuo Mažojo Alfoldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015m. Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410km ilgio ruožu. Tisza, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km. Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai. Vengrijos klimatas - žemyninis, todėl čia žiemos būna šaltos, o vasaros - karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. Temperatūra - 20oC. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -6oC, o vidutinė liepos temperatūra - 2oC. Vengrijoje per metus vid. Iškrenta 635mm kritulių. Vengrijos naudingųjų iškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje. Augalija ir gyvūnija. Vengrijos augmenija skirstoma į 3 grupes. Great Alfolde medžiai jau kurį laiką nyko, o dabar jų ten beveik visai...

Vokietija

Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Joje 1994 metais gyveno 81 088 000 gyventojų, jos plotas po 1990 metų susijungimo yra 357 161 km Gyventojų tankumas - 227 žmonių km. Vokietija yra šiaurės pusrutulyje, pagal nulinį dienovidinį - rytinėje dalyje. Ji, būdama Europos centre, yra apsupta daugelio valstybių. Vakaruose Vokietija ribojasi su Olandija, Belgija, Liuksemburgu ir Prancūzija, pietuose - su Šveicarija ir Austrija, rytuose - su Čekijos respublika ir Lenkija, ir šiaurėje - su Danija bei Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vokietijos pakrantė raižyta, daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso taip pat daug salų, didžiausios iš jų: Riugenas (926 km2), Uzedomas (dalis - 354 km2), Femarnas (185 km2), Ziltas (99 km2). Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias miestas. Faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Vokietija nėra kalnuota šiaurėje (Šiaurės Vokietijos žemuma), truputį kalningų vietovių galima rasti jos centre, ir kalnai bei plokštikalniai pietuose: Bavarijos ir Klintinės Alpės, Švabijos Albas, Švarcvaldas, Bavarijos ir Tiuringijos Miškas, Reino Skalūniniai, Harcas, Rūdiniai. Pagrindinės Vokietijos upės, priklausančios Šiaurės jūros baseinui, yra Elbė (ištekanti iš Čekijos respublikos - 700 km Vokietijos teritorijoje), Vėzeris, Emzė, Reinas (865 km Vokietijoje) ir Mainas, taip pat Dunojus (647 km Vokietijoje), priklausantis Juodosios jūros baseinui. Viso Vokietija turi 6650 km vidinių vandens kelių. Daugiausia ežerų galime pamatyti Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose, didžiausi iš jų: Bodenas (dalis - 298 km2), Miuricas (117 km2). Aukščiausia viršukalnė - Cugspice (2964 Ilgiausias laivybinis kanalas - Vidurio vokietijos (385 km). Dirbama žemė užima 40%, miškai 29%, pievos ir ganyklos 15%, sodai ir vynuogynai 4% šalies teritorijos. Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona. Daugiausia miškų likę...

Zarasai

Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Gamtinių ir kultūrinių išteklių apibrėžimai ir jų specifika zarasų rajone. Gamtinių ir kultūrinių išteklių apibrėžimai. Gamtinių ir kultūrinių išteklių specifika. Zarasų rajono gamtiniai ir kultūriniai ištekliai. Gamtiniai. Kultūriniai. Zarasų rajono gamtinių ir kultūrinių išteklių įvairovė, pasiekiamumas, jų apsauga ir informacija apie juos. Gamtinių ir kultūrinių išteklių įvairovė. Gamtinių ir kultūrinių išteklių pasiekiamumas. Zarasų rajono gamtinių ir kultūrinių išteklių populiarinimo galimybės ir pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama siekiant juos išsaugoti ir populiarinti. Išvados. Naudoti šaltiniai. Kiekvienam žmogui, reiktu žinoti šį tą apie savo kraštą – Lietuvą. Žinoma, neviską, bet bent mažą dalį. Gamtinių ir kultūrinių išteklių Zarasų rajono savivaldybėje yra iš ties nemažai, kad juos visus, ar bent didesnę dalį išnagrinėti reiktu perversti nemažai enciklopedijų, knygų, internetinių puslapių. Šio mano referato tikslas yra šiek tiek pasigilinti į gamtinius ir kultūrinius išteklius Zarasų rajono savivaldybėje, naudojant enciklopedijas, knygas bei įvairius internetinius puslapius, kurie teikia informaciją apie šį kraštą.

Žemė

Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Žemė - trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Astronomijoje Žemė žymima arba ženklais. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas (žvaigždiniai metai) yra 365,26 dienos. Tarp vidinių planetų Žemė yra didžiausia ir masyviausia. Pagal masę (59,74.1023kg) ji yra pirma tarp savo grupės (vidinių) ir penkta tarp visų planetų. Savo forma primena kamuolį: Žemės pusiaujinis skersmuo - 12756,28 km, o ašigalinis - 12713,51 km. Mūsų planeta nuo artimiausios žvaigždės - Saulės - yra nutolusi vidutiniškai 149,6 mln. km. Šis atstumas vadinamas astronominiu vienetu. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai (afelyje) - apie liepos 3 d.

Žemės planetos kilmė ir raida

Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Manoma, kad Žemės amžius yra apie 4, 5 mlrd. Metų, tačiau nelabai aišku, kaip susidarė mūsų planeta ir visa Saulės sistema. Teorija, kaupiantis žinioms apie Saulės sistemą, nuolat kinta. Pagrindiniai šios teorijos teiginiai pagrįsti tuo, kad visa Saulės sistema - Žemė, kitos planetos ir Saulė - susidarė vienu metu ir vieningai. Tai nėra unikalu ir nepaprasta, panašūs procesai Visatoje vyksta ir dabar. Pradinė medžiaga, iš kurios susidarė Saulės sistema, buvo ūkas - didžiulis besisukantis disko formos debesis, sudarytas iš šaltų dujų ir dulkių. Šitai masei tankėjant, išsiskyrė tankesni centrai, kurie ilgainiui virto Saule ir planetomis. Žemės skersmuo, kuris dabar yra 13400 km, tada buvo keleto milijonų kilometrų, todėl dalelės buvo nutolusios viena nuo kitos. Ilgainiui jos, veikiamos Saulės jėgos, artėjo viena prie kitos, vis dažniau susidurdamos ir netekdamos energijos. Stambiausios dalelės kaip kruša krito sutankėjusio centro kryptimi ir dėl gravitacinio traukimosi išsiskyrė tiek šilumos, kad masė staigiai tankėjo ir virto kietu kūnu. Kieto pavidalo Žemė iš pradžių buvo labai karšta. Manoma, kad geležies dalelės, įeinančios į jaunos, karštos ir tankėjančios Žemės sudėtį, lydėsi į sunkius lašelius, kurie judėjo Žemės centro link. Ten kaupėsi geležis ir kiti mineralai, iš kurių susidarė dabartinis (metalinis) Žemės branduolys. Lengvesnės, ne taip giliai nukritusios, dalelės sudarė storą sluoksnį, gaubiantį sunkų branduolį. Šis sluoksnis buvo panašesnis į akmeninį negu metalinį, jį sudarė silikatų mineralai. Taip susidarė Žemės dalis, kuri vadinama mantija. Storas silikatų sluoksnis, nelabai laidus šilumai, stabdė (ir dabar stabdo) šilumos išsiskyrimą iš įkaitusios vidinės Žemės dalies. Nors mantijos temperatūra pasidarė aukšta, gilumoje ji neišsilydė, nes ją labai suslėgė aukščiau susidariusios storymės. Tačiau mantijos viršutinės (arba išorinės) dalies,...

Žmonių populiacijos augimo keliamos globalinės problemos

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Žmonių populiacijos augimo keliamos globalinės problemos. Demografinis sprogimas. Konfliktų sritys žemėje. Per daug vaikų – per daug pencininkų. Nevienodos gyvenimo galimybės. Miestų augimas. „Trečiojo pasaulio“ megapoliai – gyvenimo schaosas. Didmestis ir aplinka? Didmiestis yra aplinka. Maisto medžiagų poreikis ir jo patenkinimas. Miškų nykimas. Dykumėjimas. Globalinis atšilimas. Užteršti vandenynai – užteršti paplūdimiai. Vandens balansas žemėje. Siera ir rūgštėjimas. Nors pasaulį bet kuriuo metu supa daugiau problemų, negu tos, kuriose jis dalyvauja ir kurios atrodo neišsprendžiamos, ekologiniu požiūriu jos vienu ar kitu būdu siejasi su išteklių naudojimu. Būdai, kuriais žmonija naudoja orą, vandenį, dirvą ir kitus organizmus, šiuo metu per dažnai yra neapgalvoti. Todėl ištekliai yra pereikvojami, neišnaudojami ir švaistomi. Netinkamo išteklių naudojimo nepalankios pasekmės aiškiai matomos, kai kalbama apie žmonių populiacijos augimą ir aplinkos teršimą.

Žvejyba ir žuvininkystė

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Esama būklė lietuvoje. Žuvininkystė lietuvoje: esama padėtis ir vystymosi kryptys. Žvejyba okeanuose. Farerų salų vandenys. Žvejyba baltijos jūros baseine. Žvejyba vidaus vandenyse. Tvenkinių žuvininkystė. Vidaus vandenų žuvininkystės perspektyvos lietuvoje. Verslinės žuvininkystės plėtra vidaus vandenyse. Rekreacinė žuvininkystė. Akvakultūra lietuvoje. Išvados. Literatūra. ĮVADAS Žuvininkystė – daugiametes tradicijas ir patirtį turintis ekonomikos sektorius, apimantis žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo veiklas ir atskiruose Lietuvos regionuose sukuriantis nemažą darbo vietų skaičių. Žvejybos ir akvakultūros sektorių ekonominis gyvybingumas yra tampriai susijęs su tvariu jūrų ir vidaus vandens išteklių valdymu, išsaugojimu ir atkūrimu, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymusi, racionaliu planavimu ir priežiūra.

« Pradžia Ankstesnis123456789SekantisPabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama