top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Topografinio plano sudarymas panaudojant PP Arcviewparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Ivadas. Geografinė informacinė sistema, jos kilmė ir komponentai. Duomenų modeliai. Vektorizavimo tvarka programa arcview gis. Atributinės duomenų bazės formavimas. Duomenų paieška. Išvados. Literatūra. Grafinė medžiaga. Kursinis projektas "stambaus mastelio plano maketas" yra parengtas arcview gis programa. Pagal skaitmeniniame žemėlapyje sukurtus duomenis suformuotos atributinės duomenų bazės. Duomenys kursiniam darbui buvo duoti dėstytojo ant m 1:500 sudaryto žemėlapio. Šiame kursiniame darbe supažindinama su gis sąvoka, duomenų bazės modeliu (vektoriniu ir rastriniu modeliu). Aptariama vektorizavimo tvarka naudojant arcview gis programą. Detaliai aprašoma kaip susikurti sluoksnį priskirti tam sluoksniui laukus. Išsamiai aprašomi laukų tipai. Pateikiama informacija apie geoobjektų priklausomybę linijiniam, taškiniam ar plotiniam tipui. Yra pateikiamas paieškos organizavimas geometrinės bei atributinės duomenų bazių pagrindu. Taip pat trumpai supažindinama su arcview programavimo kalba avenue, plačias naudojimo galimybes tenkinant vartotojo poreikius. Pateikiami skriptų loginių sąlygų pavyzdžiai. Išvados. Dirbant kompiuteriu, yra lengviau valdyti, kontroliuoti ir atnaujinti geoinformacines sistemas negu tradicinę kartografinę sistemą. Taip pat čia galima atlikti didžiuli kiekį erdvinių analizių, kurie padeda išspręsti inžinerines problemas. Skaitmeniniai žemėlapiai turi daugiau privalumų, lyginant su tradicine kartografija. Lengva duomenis surinkti ir atnaujinti. Galimybė geodomenys skaidyti sluoksniais, leidžianti patogiau ir efektyviau valdyti. Duomenys. Lengva valdyti žemėlapių turinį: galimybė įjungti ir išjungti norimą sluoksnį. Galimybė pavaizduoti informaciją įvairiais masteliais ir transformuoti į kitas. Koordinačių sistemas.
0

Turizmas Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turizmo raida pasaulyje. Turizmo raida lietuvoje. Kultūra. Turistų pramogos lietuvoje. Žiemos turizmas lietuvoje. Žiemos pramogos. Lietuvos turistams žiemos kelionių pasiūlymai. Statistiniai duomenys. Turizmo plėtra. Lietuvos turizmo plėtros problemos. Turizmo infrastruktūros vystymas. Išvados. Literatūra. Turizmas - yra sporto šaka, kuri reiškia kelionę, jungiančią racionalų poilsį su lavinimo arba mokslo uždaviniais. Tai pati populiariausia sporto šaka, kurioje gali dalyvauti visi - vaikai, jaunuoliai, suaugę ir net seni žmonės. Pagrindinės turizmo rūšys yra: pėsčiųjų, vandens kelionių, dviračių, slidinėjimo, kalnų ir auto-moto turizmas. Taip pat dar yra vis populiarėjantis autostopas bei kultūrinis-ekskursinis turizmas. Prieinamiausias ir daugiausia paplitęs yra pėsčiųjų turizmas. Sudėtingesnė turizmo šaka yra turizmas dviračiais, kur be bendro pasiruošimo reikia dar ir specialaus, t.y. gerai mokėti valdyti dviratį, reikalui esant jį sutaisyti ir t.t. bene įdomiausia yra keliauti vandenimis. Tačiau, norint keliauti vandens keliais, reikia turėti gerus turistinius įgūdžius ir specialų pasiruošimą. Vandens keliais gali keliauti tik tie, kurie moka plaukti, valdyti irklą ir žino elementarias navigacijos taisykles.
0

Turkijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turkija. Turizmas. Apgyvendinimas. Išvados. Turkija smarkiau plėtoti turizmą pradėjo 1980-aisiais, kai buvo priimta laisvos rinkos ekonomika, į eksportą orientuotas pramonės modelis ir liberalus importo režimas. Nauja užsienio investicijų politika tapo traukiamąja Turkijos ekonomikos jėga. 1982 m. buvo išleistas turizmo skatinimo įstatymas, suteikęs daugiau atsakomybės ir įpareigojimų Turkijos Turizmo ministerijai. Pagrindiniai šio įstatymo punktai, turėję padėti turizmo plėtrai – ilgalaikis valstybinių žemių suteikimas, kai visa reikiama infrastruktūra rūpinasi valstybė; ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos statyboms, apstatymui ir veiklos pradžiai; sumažinti mokesčiai už vandenį, elektrą ir dujas. Turizmas nuo tada buvo labai svarbus Turkijos ekonomikai.
0

Upės ir ežeraiparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Pratarmė. Upės. Požeminiai vandenys. Didžiausios upės. Ežerai. Pelkių ežeras. Seklieji ežerai. Gilieji (giliausi) ežerai. Naudota literatūra. Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti. Upės Lietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.
0

Valstybes teritorija, sienos, valdymo formosparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Valstybė - svarbiausias pasaulio politinio žemėlapio subjektas. Pagrindiniai valstybės požymiai. Valstybių atsiradimas ir išnykimas. Valstybės teritorija. Tautos ir valstybės teritorijų rūšys. Valstybės teritorijos įgijimo būdai. Valstybės teritorijos sudėtis. Valstybių sienos. Valstybės sienų nustatymas, delimitacija ir demarkacija. Sienų nustatymo, žymėjimo ir priežiūros geografinės ypatybės. Valstybių sienų klasifikacija. Valstybių sienų tipai. Valstybių sienų funkcijos. Valstybių klasifikacija ir tipologija. Valstybių įvairovė. Skirstymas pagal politinius režimus. Valdymo formos. Valstybių politinės teritorines sąrangos formos.
0

Vėjo energija ir jos naudojimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vėjo energija ir jos naudojimas. Vėjo energetikos privalumai. Vėjo energetikos trūkumai. Istoriniai faktai. Vėjo jėgainių tipai. Vėjo energijos panaudojimas lietuvoje. Vėjo energetikos plėtra. Vėjo jėgainių statybos rėmimo priežastys Lietuvoje. Vėjo energetikos skatinimas lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai. Pasaulinė statistika teigia, jog kasmet elektros energijos suvartojimas padidėja apie 1,6%. Lietuva šiuo metu suvartoja apie 1010 kWh, t.y. 0,7% visos pasaulio elektros energijos. Elektros energijos poreikis vis didėja, todėl reikia vis naujų elektrinių ir naujų jos gavimo būdų.
0

Vengrijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Reljefas ir klimatas. Vengrijos plotas yra 93036 km Ji šiaurėje ribojasi su Čekija ir Slovakija, šiaurės rytuose - su Ukraina, rytuose - su Rumunija, pietuose - su Slovėnija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose - su Austrija. Vengrija iš rytų į vakarus yra nutįsusi 528km, o iš šiaurės į pietus - 269km. Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfoldą nuo Mažojo Alfoldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015m. Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410km ilgio ruožu. Tisza, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km. Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai. Vengrijos klimatas - žemyninis, todėl čia žiemos būna šaltos, o vasaros - karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. Temperatūra - 20oC. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -6oC, o vidutinė liepos temperatūra - 2oC. Vengrijoje per metus vid. Iškrenta 635mm kritulių. Vengrijos naudingųjų iškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje. Augalija ir gyvūnija. Vengrijos augmenija skirstoma į 3 grupes. Great Alfolde medžiai jau kurį laiką nyko, o dabar jų ten beveik visai...
0

Vokietijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Joje 1994 metais gyveno 81 088 000 gyventojų, jos plotas po 1990 metų susijungimo yra 357 161 km Gyventojų tankumas - 227 žmonių km­. Vokietija yra šiaurės pusrutulyje, pagal nulinį dienovidinį - rytinėje dalyje. Ji, būdama Europos centre, yra apsupta daugelio valstybių. Vakaruose Vokietija ribojasi su Olandija, Belgija, Liuksemburgu ir Prancūzija, pietuose - su Šveicarija ir Austrija, rytuose - su Čekijos respublika ir Lenkija, ir šiaurėje - su Danija bei Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vokietijos pakrantė raižyta, daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso taip pat daug salų, didžiausios iš jų: Riugenas (926 km2), Uzedomas (dalis - 354 km2), Femarnas (185 km2), Ziltas (99 km2). Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias miestas. Faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Vokietija nėra kalnuota šiaurėje (Šiaurės Vokietijos žemuma), truputį kalningų vietovių galima rasti jos centre, ir kalnai bei plokštikalniai pietuose: Bavarijos ir Klintinės Alpės, Švabijos Albas, Švarcvaldas, Bavarijos ir Tiuringijos Miškas, Reino Skalūniniai, Harcas, Rūdiniai. Pagrindinės Vokietijos upės, priklausančios Šiaurės jūros baseinui, yra Elbė (ištekanti iš Čekijos respublikos - 700 km Vokietijos teritorijoje), Vėzeris, Emzė, Reinas (865 km Vokietijoje) ir Mainas, taip pat Dunojus (647 km Vokietijoje), priklausantis Juodosios jūros baseinui. Viso Vokietija turi 6650 km vidinių vandens kelių. Daugiausia ežerų galime pamatyti Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose, didžiausi iš jų: Bodenas (dalis - 298 km2), Miuricas (117 km2). Aukščiausia viršukalnė - Cugspice (2964 Ilgiausias laivybinis kanalas - Vidurio vokietijos (385 km). Dirbama žemė užima 40%, miškai 29%, pievos ir ganyklos 15%, sodai ir vynuogynai 4% šalies teritorijos. Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona. Daugiausia miškų likę...
0

Zarasaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Gamtinių ir kultūrinių išteklių apibrėžimai ir jų specifika zarasų rajone. Gamtinių ir kultūrinių išteklių apibrėžimai. Gamtinių ir kultūrinių išteklių specifika. Zarasų rajono gamtiniai ir kultūriniai ištekliai. Gamtiniai. Kultūriniai. Zarasų rajono gamtinių ir kultūrinių išteklių įvairovė, pasiekiamumas, jų apsauga ir informacija apie juos. Gamtinių ir kultūrinių išteklių įvairovė. Gamtinių ir kultūrinių išteklių pasiekiamumas. Zarasų rajono gamtinių ir kultūrinių išteklių populiarinimo galimybės ir pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama siekiant juos išsaugoti ir populiarinti. Išvados. Naudoti šaltiniai. Kiekvienam žmogui, reiktu žinoti šį tą apie savo kraštą – Lietuvą. Žinoma, neviską, bet bent mažą dalį. Gamtinių ir kultūrinių išteklių Zarasų rajono savivaldybėje yra iš ties nemažai, kad juos visus, ar bent didesnę dalį išnagrinėti reiktu perversti nemažai enciklopedijų, knygų, internetinių puslapių. Šio mano referato tikslas yra šiek tiek pasigilinti į gamtinius ir kultūrinius išteklius Zarasų rajono savivaldybėje, naudojant enciklopedijas, knygas bei įvairius internetinius puslapius, kurie teikia informaciją apie šį kraštą.
0

Žemėparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Žemė - trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Astronomijoje Žemė žymima arba ženklais. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas (žvaigždiniai metai) yra 365,26 dienos. Tarp vidinių planetų Žemė yra didžiausia ir masyviausia. Pagal masę (59,74.1023kg) ji yra pirma tarp savo grupės (vidinių) ir penkta tarp visų planetų. Savo forma primena kamuolį: Žemės pusiaujinis skersmuo - 12756,28 km, o ašigalinis - 12713,51 km. Mūsų planeta nuo artimiausios žvaigždės - Saulės - yra nutolusi vidutiniškai 149,6 mln. km. Šis atstumas vadinamas astronominiu vienetu. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai (afelyje) - apie liepos 3 d.
0

Paieška


bottom