top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Etnografinio kaimo turizmo plėtra lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 23
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Etnografinio kaimo turizmo samprata ir įtaka. Etnografinio turizmo esmė ir funkcijos. Etnografinio turizmo poveikis kaimo plėtrai. Lietuvos etnografinio kaimo turizmo apžvalga. Lietuvos etnografinių kaimų teritorinė sklaida. Lietuvos etnografinių kaimų išskirtiniai bruožai. Lietuvos etnografiniai kaimai ir jų veikla. Lietuvos etnografinio kaimo turizmo esama situacija ir problemos. Lietuvos etnografinių kaimų esmaos būklės analizė ir vertinimas. Teisinių dokumentų analizė, kuri stabdo etnografinio kaimo plėtrą. Idėjos, sprendimai etnografinio kaimo turizmo plėtrai lietuvoje. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Etnografinio turizmo verslo plėtra kaimuose yra galimybė daryti įtaką visai kaimo sistemai, jos aplinkai per gyventojų užimtumą bei pajamų sukūrimą, taip pat prisideda prie natūralios gamtos, kraštovaidžio bei etninės kultūros paveldo išsaugojimo. Nors ir Lietuvos etnografinis kaimo turizmas turi nemažai problemų joms visada yra begalės sprendimo būdų. Tik pritaikant paveldo objektus turizmui galima sėkmingai panaudoti autentišką palikimą ir išsaugoti jį ateitiems kartoms. Temos aktualumas – pasirinktoji tema svarbi skatinant ir populiarinant Lietuvos etnografinį turizmą, nes etnografinio kaimo analizavimas ir pristatymas yra puiki jo reprezentavimo forma kaip ir puiki galimybė išsaugoti kultūrinio paveldo objektus, pritaikant juos turizmo reikmėms. Tyrimo objektas – etnografinio kaimo turizmo plėtra Lietuvoje. Tikslas – išanalizuoti etnografinio kaimo turizmo plėtros tendencijas Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti etnografinio turizmo poveikį kaimo plėtrai. 2. Atrinkti išskirtinius etnografinių kaimų bruožus ir siūlomą veiklą juose. 3. Išnagrinėti problemas stabdančias etnografinio turizmo plėtrą Lietuvoje. 4. Pateikti idėjas bei sprendimus etnografinio kaimo turizmo gerinimui Lietuvoje.
0

Europos monitarinė sąjungaparsisiųsti


Lapų skaičius: 29
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Europos sąjungos sutartis pasirašyta Mastrichte 1991 gruodyje apima Europos Sąjungos (EU) vieningos valiutos įcedimą. Visose EU šalyse, tik Britanija pasiliko teisę nedalyvauti lemiamame ekonomikos ir piniginei sąjungai (EMU). Nežiūrint paskutinių pokyčių Europos sąjungos Monetarinėje Sistemoje (EMS), kuri kulminacijoje pašalino sterlingus ir Italijos lyrą, paskyrimas papildomo kapitalo valdyme keletui šalių ir padidintos valiutų kursų svyravimo ribos mechanizmo ribos (ERM) iki 15%, Mastrichto sutartis buvo sėkmingai ratifikuota ir įsigalėjo 1993 m. Lapkrityje. Tačiau, jau dabar aišku, kad kai kurios šalys bus pasiruošę Europos Monetarinei Sąjungai (EMU) anksčiau nei kitos. Šis straipsnis apžvelgia kas buvo padaryta siekiant EMU, kokios kils problemos ir EMU ateitis. EMU turi dvi kryptis: ekonominę ir monetarinę. Trumpai, ekonominė sąjunga reiškia vieningos rinkos kūrimą be dirbtinių prekybos apribojimų, sąjunginė konkurencijos politika, įprasta vietinė politika ir makroekonomikos politikos koordinavimas. EU nariai susitarę dėl pelno ekonominės sąjungos ir daugelis reikalavimų jau išspręsti. Be jokių standartų, vystėsi Europos Sąjunga ir vieninga rinka buvo sukurta 1993 01 (Žr 7 sk. ) Nežiūrint to, monetarinė sąjunga yra ginčytina ir apima sutarimus dėl nepakeičiamo fiksuoto valiutos kurso ar vieningus valiutos įvedimo (žr. 4 sk. Smulkesnė diskusija apie monetarinės sąjungos alternatyvas). Šalis kuri sutinka su tuo ar kitu (pastaroji yra priimtina EU narių) automatiškai praranda nepriklausomos valiutos savarankiškumo politika. EU nariai priėmė paralelizmo principą, kuris sako, kad ekonomika ir monetarinė sąjunga yra neatskiriama galinio tikslo dalis. EMU privalumai yra aiškiai išdėstyti dokumentuose ir aprašyti Goodhart gerieji elniai (1991)- taip pat 4 sk. Trumpai, yra diskutuoja, kad pašalinus prekybos apribojimus ir eliminavus valiutų kurso riziką, bus skatinama didesnė specializacija ir...
0

Europos sąjunga (1)parsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kūrimo istorija. Es organai (įstaigos). Lietuvos integracija į europos sąjungą. Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos. Sąjungą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas 1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių. Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių; jose gyvena apie 370 mln. Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka. Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prkybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą. Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes joje galioja šie principai: -ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą; -įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas; -demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai konsensas. Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų. Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad: -po...
0

Europos sąjungos parama Lietuvai rengiantis narysteiparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Apie Europą kaip apie vientisą kultūrinę ir civilinę erdvę kalbama jau labai seniai, o raginimai ir netgi bandymai suvienyti skirtingas Europos tautas yra žinomi jau nuo senų senovės. Bet tikrai savanoriškas ir sėkmingas Europos susivienijimas prasidėjo tik XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įsteigus ekonomines Europos bendrijas, kurios šiandien yra išaugusios i įspūdingą Europos Sąjungą. Šiame referate mes noriu supažindinti su Europos Sąjungos (ES) skiriama parama Lietuvai. Iš šio referato sužinosite, kuo ši parama yra svarbi mūsų šaliai, kaip ji keičia mūsų aplinka. 2000 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl busimos narystes Europos Sąjungoje. Vadinasi, Lietuva jau įveikė nemažą dali įsipareigojimų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje ir gavo pakankamai didelę paramą, kuri turėjo ir turės teigiamą poveikį kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Temos problema: reikės remti finansiškai naujas, kitas Europos Sąjungos valstybes. Todėl gali sukelti didelių problemų ekonomikai, kadangi puikiai žinome, kad Lietuvos ekonomika nėra geriausios būklės ir vargu ar mes esame pasiruošę remti kitas valstybes. Temos aktualumas: Lietuvos piliečiai manau bijojo stoti į Europos Sąjunga, kadangi gavę laisvę iš rusų, manė, kad gali laukti tas pats likimas ir su ES, būsime priklausomi nuo jos, bet mums reikėjo pagalbos, atkurti ekonomika, žemės ūkį ir visa kita, ko negalėjome padaryti būdami Rusijos sudėtyje. Europos Sąjunga mums ištiesė ranką, kuri mums padeda stotis ant kojų ir tobulėti įvairiuose srityse. Tikslas: apžvelgti, kaip Europos Sąjunga padėjo Lietuvai prieš tampant ES nare. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti apie PHARE programą. 2. Paaiškinti kaip veikė ISPA programa. 3. Sužinoti kam reikalinga SAPARD programa.
0

Fizinės geografijos juostosparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Klimato zonos. Oro masės, jų savybių priklausomybė nuo susidarymo židinio bei kitimo priežastys. Klimato juostos. Geografinis zoniškumas. Geografinės zonos, joms būdingas klimatas, augalija, dirvožemio derlingumas. Geografinių zonų dirvožemiai. Geografinių zonų ypatumai. Drėgnieji pusiaujo (atogrąžų) miškai. Savanos, sausieji atogrąžų miškai ir retmiškiai. Dykumos ir pusdykumės. Kietalapių retmiškiai bei krūmynai. Stepės ir miškastepės. Plačialapių ir mišrieji miškai. Spygliuočių miškai (taiga). Tundros ir miškatundrės. Arktinės bei antarktinės dykumos ir ledynai. Išvados. Literatūros sąrašas. ĮVADAS Šio darbo tikslas – apibūdinti bei įvertinti pagrindines ir tarpines klimato juostas nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūra, krituliai) kaitą per metus, nusakyti jūrinio ir žemyninio klimato tipų pagrindinius ypatumus, taip pat įvertinti geografinio platuminio, vertikaliojo zoniškumo ir azoninių sričių susidarymo priežastis bei apibūdinti geografinių zonų klimatą, augaliją, dirvožemio derlingumą.
0

Gintaras geologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Sužinoti gintaro kilmę,jo savybes. Kam jis naudojams. Darbo uždaviniai. Sužinoti kas yra gintars, ir iš ko jis sudarytas. Sužinoti iš kur jis yra gaunamas. Kam jis naudojamas. Gintaras –fosiliniai sakai. Tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Paprastai jame yra 79 % C, 10,5 % O ir 10,5 % H. Pagal O. Helmą, gintaras turi nuo 3 iki 8 % gintaro rūgšties. Kietumas pagal Moso skalę – 2-2,5, retkarčiais padidėja iki 3. .Gintaro regalija: Nuo 13 amžiaus Baltijos pajūrį užgrobia Kryžiuočių ordinas , kuris monopolizuoja gintaro rinkimą,uždaraudžia jį apdirbti bei juo prekiauti.Pradedami leisti labai griežti įsakymai dėl gintaro rinkimo.Visas surinktas gintaras palei taisykles turėjo būti pristatomas atitinkamiems
10

Graikijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Graikijos geografinė padėtis. Graikijos respublika, valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir apie 100 salų (19% visos teritorijos, didžiausios salos: Kreta, Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, Pietų ir Šiaurės Sporadų salynai, Jonijos salynas. Šiaurėje graikija ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose Graikiją skalauja Jonijos, pietuose - Viduržemio, rytuose - Egėjo jūra. Graikijos plotas (su salomis) 131990 km2; 1 mln. Gyventojų. Valstybinė kalba - graikų. Sostinė - atėnai. Graikiją sudaro 9 istorinės sritys, kurios administraciniu atžvilgiuskirstomos į 51 nomą; nomai skirstomi į eparchijas. Atskirą administracinį vienetą sudaro Atonas. Graikijos istorinės sritys. Sritis Plotas Gyventojų Didžiausias. (tūkst. Km2) (tūkst. ) miestas. Vid. Graikija 9 3515 Atėnai. Ir euboja. Peloponesas 4 984 Patrai. Jonijos salos 3 183 Kerkyra. Epyras 2 309 Janina. Tesalija 9 659 Volas. Makedonija 2 1883 Salonikai. Trakija 5 329 Komotinis. Egėjo salos 0 416 Mitilėnė. Kreta 3 456 Heraklionas. Krantų linijos ilgis apie 15000 km. Krantai labai vingiuoti, aukšti, statūs. Daug įlankų (didžiausios: Korinto, Patrų, Termos, Sarono), užtakių, pusiasalių (Peloponeso, Chalkidikės). Reljefas. Apie 70% teritorijos užima kalnai. Vakarinės dalies paviršių formavo alpinė kalnodara. Išilgai Jonijos jūros eina Epyro kalnai, susidarę iš klinčių ir flišo. Į rytus nuo jų yra aukštesni Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė - Zmolikas, 2637m. ). Susidarę iš skalūnų, ragainių, klinčių; statūs šlaitai, gilūs tarpekliai. Pindo kalnų tesinys yra Peloponeso pusiasalyje, Kretos ir Rodo salose. Graikijos rytinės dalies paviršius susiformavo per hercinę kalnodarą, erozijos smarkiai suskaidytas į masyvus, (Vermiono, Osos, Otrio, Parnoso, Očio kalnai). Jie susidarę iš prekambro kristalinių skalūnų, gneisų ir granitų. Vidutinis aukštis 1200-1800m., aukščiausia viršūnė - Olimpas, 2911 m. (aukščiausias Graikijos taškas). Būdingos karstinės reljefo...
0

Gyvųjų organizmų evoliucijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Sudėtinga grandinė. Žemės plutos formavimosi ir lydymosi idėja, su kuria susijęs kontinentinių plokščių judėjimas, pranoksta mūsų vaizduotę ir didumu, ir mase judančių luitų, taip pat didžiule energija, kuri priverčia judėti visą šią sistemą. Vis dėlto ne mažiau stebina mus ir gyvųjų organizmų evoliucija, vykstanti per visą Žemės istoriją;ji apima daugybę organizmų ir sudėtingiausius biocheminius procesus, kurių visuma formuoja Gyvybę. Per visą Žemės istoriją kai kurie mirusieji gyvūnai ir augalai buvo užkloti nuogulų, o jų forma ir sandara užsikonservavo; tai matyti iš iškastinių liekanų, aptinkamų uolienų kloduose. Šiais laikais daug tokių iškasenų buvo rasta ir po vieną surinkta. Tvarkingai sudėlioti jie sudarytų nuoseklias eiles. Kai kuri dabartinių organizmų kartų pakaita yra tiesioginis iškastinių liekanų kitimų grandinės tęsinys. Tai sudėtinga organizmų kaitos grandinė, sudaryta iš daugelio grandžių ir nuolat ilgėjanti jau daugiau kaip 3 mlrd. Metų nuo tada, kai cheminę evoliuciją pakeitė organizmų atsinaujinimas. Šios grandinės teorija, gyvųjų organizmų evoliucijos teorija, paaiškina gyvybės istoriją, kuri ankščiau buvo iškastinių formų sankaupa. Be to, remiantis šia teorija pasidarė įmanoma koreliuoti įvairių vietovių sluoksnius ir sudaryti geochronologinę skalę. Apibūdinti organizmų istoriją dėsningai pradedama nuo evoliucijos, kuri atkuriama pagal iškastines liekanas. Apžvalgą pradėsime nuo duomenų, paaiškinančių šį procesą, po to aptarsime jo mechanizmą. Evoliucijos įrodymai. Per pastaruosius 100 metų mokslininkai visiškai įsitikino, kad evoliucija vyko visada ir vyksta dabar. Tai patvirtina gausūs faktai, įvairių mokslo šakų duomenys, gauti atliekant iškasenų analizę, tiriant skirtingų gyvūnų gemalus, anatomiją, išvestas augalų ir gyvūnų veisles. Jeigu įvairias iškastines liekanas palyginsime ne su jų gimtaisiais sluoksniais, o vieną su kita ir su kitais organizmais gyvenančiais dabar, tai išryškėtų kitas nuostabus...
0

Hidrologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Hidrologijos mokslo apibrėžimas, tyrimo objektai ir ryšiai su kitais mokslais. Hidrologijos mokslo raida Lietuvoje ir jo reikšmė šalies ūkiui. Upių vagų morfologija ( upių vagų ilgiai, vagų vingiuotumas, vagų tinklo tankumas, vagų išilginiai ir skersiniai profiliai). Pasaulio ir Lietuvos vandens ištekliai. Vandens išteklių vartojimas. Vandens apytaka gamtoje. Vnadens balansas ir balanso lygtys. Upių vagų susidarymas. Pagrindiniai upių elementai. Hidrologija – yra mokslas, tiriantis žemės rutulio vandenis, jų savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geografinės srities elementais. Hidrologija tiria įvairius vandens objektus: vandenynus, jūras, upes, ežerus, tvenkinius, pelkes, vandenis esančius ledynuose ir sniego dangoje, dirvožemyje bei požeminius vandenis. Hidrologija skirstoma į 3 savarankiškas mokslo šakas:1. okeanologiją(tiriančią jūrų ir vandenynų vandenis), 2. sausumos hidrologiją (tiriančią paviršinius vandenis. Jos tikslas yra nustatyti bendruosius žemynų vandens formavimosi bei kaitos dėsningumus, hidrograf. tinklo sudarymo, vandens apykaitos, hidrologinių ir meteorologinių veiksnių ryšius. Sausumos hidrologija skiriama į: a). potamologiją, tiriančią upes. b). limnologiją, tiriančią ežerus. c). pelkių hidrologiją. d). glaciologiją, tiriančią ledynus), 3. hidrogeologiją (tiriančią požeminius vandenis).
0

Indijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Geografinė padėtis: Pietinė Azija, ribojasi su valstybėmis: Birma ir Pakistanu, taip pat su Bengalijos įlanka ir arabijos jūra. Bendra miesto informacija Vieta: Delis įsikūręs Indijos Šiaurėje, didelėje ir derlingoje žemumoje, esančioje Himalajų papėdėje. Gyventojų skaičius: 10,2 mln. (2003 m.). Kultūra ir religija: šiame sename mieste jau 3000 metų gyvena skirtingų religijų ir kultūrų tautos, kurios ne tik tarpusavyje konkuruoja, bet ir kariauja. Delio dalys: Senasis Delis ir Naujasis Delis. Abi dalis jungia vadinamasis Konoto (Connaught Place) žiedas – vieta, kur įsikūrę daugybė restoranų, barų, parduotuvių ir viešbučių. Senasis Delis: gyvenamasis ir pramonės rajonas. Čia pastatai žemi ir chaotiškai išsibarstę, gatvelės siauros ir pilnos žmonių. Čia daug rytietiškų turgaviečių ir monumentalių pastatų iš Didžiųjų Mogolų epochos. Naujasis Delis: įsikūręs į pietus nuo Senojo Delio; konstitucinė Indijos sostinė. Susideda iš trijų parkais atskirų rajonų: prekybinio, gyvenamojo ir vyriausybinio. Naujasis Delis buvo pastatytas XX a. trečiajame dešimtmetyje pagal britų architektų projektus. Tiesios plačios gatvės jungia apvalias aikštes ir rūpestingai prižiūrimus parkus. Pramonė ir amatai: tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo, odos, avalynės, stiklo, keramikos, maisto, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, gumos) pramonė, tiksliųjų prietaisų, staklių, automobilių, dviračių gamyba, metalo apdirbimas. Dramblio kaulo raižinių, filigraninių aukso ir sidabro dirbinių, namudinio audimo dailieji amatai. 2 oro uostai: Gandi|I. Gandi (tarptautinis) ir Palamo. Viešasis transportas: mieste keleiviai daugiausiai vežami autobusais ir rikšomis.
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557