Istorija (7 psl). Istorijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: X tūkst. pr.Kr. – dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikuria pirmieji nuolatiniai gyventojai. Apie 2500 m.pr.Kr. – į senųjų europiečių gyvenamas teritorijas ateina indoeuropiečiai. Apie 2000 m.pr.Kr. – susidaro baltai. Apie 1700 m.pr.Kr. – Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji metalo dirbiniai. Apie VI-V a.pr.Kr. – formuojasi vakarų baltų gentys – prūsai, jotvingiai, kuršiai. 98 m. – romėnų istorikas Kornelijus Tacitas pamini Baltijos pajūrio gyventojus aisčius. Apie V a. – formuojasi rytų baltų gentys. 854 m. – kuršių karas su švedais. Apuolės pilies apgultis. 1009 m. – pirmąkart rašytiniuose Šaltiniuose minimas Lietuvos vardas.

Tautiniai drabužiai lietuvių kultūroje

Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tautiniai dabužiai. Pagrindiniai tautinių rūbų skirtumai. Dzukų kostiumai. Žemaičių drabužiai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Sakoma, kad gražiai papuoštas ir kuolas esti gražus. Be abejo, drabužis daug ką reiškia, nors pačios didžiausios vertybės yra žmogaus viduje, jas rodo elgesys, kalba, gyvenimo būdas, veiksmai. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai visko lengva gauti, reikia tik pinigų. Audeklų ir spalvų pasirinkimas gali patenkinti įnoringiausią vartotoją. Susidėvėjus ar susitepus rūbams, yra nemažai įvairių atnaujinimo bei skalbimo priemonių. Nieko panašaus neturėjo mūsų mamos, tuo labiau močiutės. O kaip plieksdavo baltumu iš tolo jų skarelės ir palaidinukės per rugiapjūtės ar linarovių talkas! Pasigamindavo viską pačios. Verpė linus, vilnas. Audė audimus. Išaudusios drobes tiesdavo ant pievos, laistydavo vandeniu – tegu saulė balina. O kad drabužiai ir audiniai būtų dar baltesni, mirkino arba virino juos pelenų šarme. Žinoma, skalbė tvenkinio ar upės vandenyje be rūdžių. Mano darbo tikslas a) Pasidomėti kokie tie tautiniai drabužiai. b) Kiek Lietuvoje susidarė moterų tautinių drabužių etninių tipų. c) Panagrinėti kokie pagrindiniai tautinių drabužių skirtumai.

Technikos istorija. Tecnikos paminklas Meridianas

Lapų skaičius: 7
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Meridianas – medinis burinis laivas (barkentina). Prišvartuotas miesto centre, dešiniajame Dangės krante. Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka. "Meridianas" kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais.

Valdžia, kurią renkame patys

Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Valdžia, kurią renkame patys. Visa politika galima prilyginti genocidui. Tai, ko nepadarė J. Stalinas su gulagais, padaro mūsų išrinktoji valdžia. Iš tikrųjų yra taip, kad kokia Lietuva, tokia ir valdžia. Kokie mes, tokia ir valdžia. Patys tą valdžią renkame. O kokie gi vis dėl to esame me, lietuviai? Dabartiniai mes, besirūpinantys kaip prikimšti savo pilvus. Jokie dvasiniai turtai mums nerūpi. Pasikeisme mes lietuviai, pasikeis ir visa kitas. Tik reikės daug daug metų. Lietuviai dažnai net nekeliauja į rinkimus, nes mano, jog vistiek niekas nepasikeis. Bet už tad tos pensininkės ir penksininkai nueina į rinkimus, ir išrenka mums valdžią. Ir dažnai ne tą, kuri būtų geriausia, o tą, kuri pažadėjo padidinti pensijas ir atpiginti cukų. Todėl mūsų valdžia ir yra tokia. Vidurinioji karta ir jaunimas neįstengia nueiti į rinkimus ir išreikšti savo nuomonės, o po rinkimų visi vėl verkiame, kad valdo tie patys žmonės. Deja, bet mūsų šalis nėra stipri. O kažkada gal ir buvo, galbūt 1410 metais. O dabar ji nėra stipri vien dėl to, .

Valstybingumo problema vakarų baltų gentyse

Lapų skaičius: 2
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: V. Žulkaus požiūrį į valstybingumo vakarų baltų gentyse problematiką, formavo archeologiniai tyrinėjimai, istorijos šaltiniai bei iki jo paskelbtos publikacijos apie baltų valstybių valstybingumo problematiką (Volkaitės-Kulikauskienės, Alseikaitės – Gimbutienės ir kt.) Savo publikacijoje „Baltų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais“V. Žulkus apžvelgia netik Vakarų, bet ir apskritai visų Baltų genčių genezę į valstybingumą, ir atsargiai užsimena apie priežastis„kodėl ne jokia kita gentis, o būtent Rytų Baltų regionas-Lietuvių gentis buvo dominantas valstybės susiformavime“.

Vidurinis geležies amžius

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Laikotarpio apibūdinimas. Ūkinis, visuomeninis ir dvasinis gyvenimas. Naudota literatūra. Vidurinio geležies amžiaus pradžia siejama su įtvirtintų gyvenviečių virtimu pilimis – slėptuvėmis, genčių sąjungų teritorijų išsiskyrimu – 450 metai, o pabaiga su turtingųjų atsiskyrimu nuo gentainių ir apsigyvenimu atskirose pilaitėse, didelių centrų atsiradimu, nauju piliakalnių gynybinės sistemos sustiprinimo atsiradimu, tai būtų 900 metai. V amžiaus antroje pusėje ir VI amžiuje baltų genčių ribos įgavo baigtines formas, kurios didele dalimi atpažįstamos ir istorinių laikų pradžioje. Sunku nesutikti, kad žemėlapio stabilumą lėmė ir visuomeninių jėgų suformuotos valdymo bei valdymosi struktūros, kurios turėjo atitikti pačią visuomenės sluoksninę sudėtį. Keli šio laikotarpio baltų visuomenę apibūdinantys terminai atskleidžia skirtingas visuomenės gyvenimo puses: „klasinės visuomenės formavimosi laikotarpis“ – terminas, naudotas sovietinėje istoriografijoje įprastai klasių pakopinei genezei apibrėžti;

Viskas ko reikia istorijos egzaminui

Lapų skaičius: 88
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Senosios cilizacijos. Metai. Sąvokos. Asmenybės. Dievai ir mitinės būtybės. Įvykiai. Svarbiausi šaltiniai. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas. LDK dinastinės unijos laikotarpiu. 1392 – 1569 m. Sąvokos. Įvykiai. Diktatūros ir demokratija tarpukario metais. 1917 -1939 m. Svarbiausi šaltiniai. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Lietuva pirmuoju sovietmečiu ir nacių okupacijos metais 1939-1945m. Šaltasis karas. Lietuva antruoju sovietmečiu. 1945-1989 m. Mokslo ir technikos revoliucija xx a. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės. Pasaulio raidos bruožai xix a.Lietuvos valstybės kūrimasis 1919-1922m. SSRS ir pasaulines komunistinės sistemos žlugimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Visuotinės istorijos istoriografija

Lapų skaičius: 27
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Istorijos mokslo apibūdinimas. Istorijos rašymas senovės pasaulyje. Krikščioniškasis istorijos mokslas viduramžiais. Renesanso epochos istorijos mokslas italijoje ir prancūzijoje. Istorijos mokslas apšvietos epochoje prancūzijoje. Volteras, š. Monteskje. Apšvietos epochos istorijos mokslas didžiojoje britanijoje. D. Hjumas, v. Robertsonas, e. Gibonas. Didž. Britanijoje žymiausi švietėjai ir jų veikalai buvo profesionalesni. Romantizmo epochos istorijos mokslo ištakos. Ž. Ž. Ruso, j. Herderis, dž. B. Viko. Kryptys : reakcinė ir pažangioji. Vokiečiai: fr. Handenbergas. Fr. Šlegeris. 19 a. 1–osios pusės vokiečių istorijos mokslas. Istorinė teisės mokykla. L. Rankė. Vokiečių istorijos mokslas 19 a. 2 –oje pusėje. Mažosios ir didžiosios istorijos mokyklos. H. Zybelis, j. Droizenas, h. Treičkė, k. Lambrechtas. Pozityvistinio istorijos mokslo metodologijos pagrindai. O. Konto idėjos. Marksistinės istoriografijos metodologijos esminiai principai. Pozityvistinės istorijos mokslas prancūzijoje 19 a. 2–oje pusėje. Rusų istorijos mokslas 18 –19 amžiuje. N. Pozityvistinio istorijos mokslo krizė ir jo kritikai. Rusijos tarybinis istorijos mokslas, jo formavimasis ir ypatybės. Analų mokyklos susiformavimas prancūzijoje. L. Febre, m. Blochas. F. Braudelis, jo veikalai ir idėjos. Didžiosios prancūzijos revoliucijos istoriografija prancūzijoje 20 amžiuje. Istorijos mokslas didžiojoje britanijoje 20 amžiuje. Jav istorijos mokslo 20 amžiuje pagrindiniai bruožai. Lenkų istorijos mokslas 19 amžiuje ir 20 a. 1–oje pusėje. 20 a. Pradžios lenkų istoriografija.

Vytautas- diplomatas

Lapų skaičius: 26
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Tiriamosios temos pagrindimas. Darbo naujumas, aktualumas. Pasirinkau šią temą, nes Vytautas didysis vienas garsiausių valdovų Lietuvos istorijoje, valdęs XIVa. pab. – XVa. pr. išplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas net iki Juodosios jūros. Vieni istorikai Vytautą vertina ir teigia, kad jo reikšmė Lietuvai buvo itin didelė, kiti, dažniausiai lenkai, jį menkina, ir teigia, kad Jogailos reikšmė buvo daug didesnė. Šiandien mes suvokiame, kad Vytautas tikrai daug gero padarė Lietuvai. Tai viena iš tokių asmenybių, kurios iš istorijos ištrinti neįmanoma. Norėjau plačiau susipažinti su Vytauto kaip politiko veiksmais sudarant sutartis, karo veiksmais, diplomatiniais santykiais su kitomis valstybėmis bei kaip valdovu Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Ši tema yra aktuali tuo, jog iki 1918 m. mažai išleista literatūros apie Lietuvos istorija, tai po gi ir apie Vytauto laikus. Taip pat šiais 2010 m. bus prabėgę šeši šimtai metų nuo Žalgirio mūšio, kai legenda jau tapusį valdovą mums primins liepos 15 d. Šis mano darbas galėtų paskatinti kitų studentų susidomėjimą Vytautu kaip diplomatu Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Nauji teiginiai ir apsvarstymai galėtų praturtinti bendrasias žinias apie XIVa. pab. – XVa. pr. Manau, šis referatas tikrai padėtų prisiminti bei iš naujo įvertinti neįkainojamą Vytauto indėlį Lietuvai. Tyrimo objektas. Pagrindinį dėmesį skirsiu Vytauto kaip diplomato veiksmams pažinti sudarant sutartis, jas nutraukiant, kariaujant. Referate akcentuojama, kad Vytautas darydamas vienokius ar kitokius sprendimus prieš tampant didžiuoju kunigaikščiu, tarsi mokinasi valdovo svarbiems sprendimams karuose bei pasirašant sutartis. Visus teigiamus rezultatus galime pamatyti, kai Vytautas tampa didžiuoju kunugaikščiu. Gilinausi į pagrindinius Vytauto nuveiktus darbus. Savarankiško darbo tikslas. Sieksiu chronologiškai analizuoti Vytauto kaip diplomato bruožus, jo gabumų išskirtinumą, reikšmę Lietuvai, kovas su kryžiuočiais, sudarytų sutarčių svarbą, užsienio politiką. Darbo uždaviniai. Mano darbo uždavinys apžvelgti Vytauto sudarytas sutartis, vykusius karus, jo diplomatinius bruožus, naudojant istorinę literatūrą, istorinius šaltinius. Pirmiausia siekiama: ištirti Vytauto kaip politiko įsitvirtinimą Lietuvoje. Antra: ištirti Vytauto politinę veiklą po Astravos sutarties. Chronologinės ribos. Referato turinį suponavo XIVa. pab. – XVa. pr. procesai; Vytauto atėjimu į politiką iki jo mirties. Išskirtinos dvi platesnės turinio temos: Vytauto kaip politiko įsitvirtinimas Lietuvoje ir Vytauto politinę veikla po Astravos sutarties. Tyrimo metodas. Renkant, klasifikuojant, ir interpretuojant darbo tikslui ir iškeltiems uždaviniams pasiekti reikalingą medžiagą, daugiausia naudojausi aprašomuoju ir analizės būdu. Analizuosiu dėl kokių priežaščių Vytautas sudarė sutartis ir dėl kokių kariavo. I. Vytauto kaip politiko įsitvirtinimas Lietuvoje: 1. Vytauto padėtis LDK prieš pabėgant pas kryžiuočius pirmąji kartą. Vytautas (Priedas nr.3)- vyriausias Kęstučio sūnus žymiausias gediminaičių dinastijos atstovas, gimęs apie 1350 m. Apie Vytauto jaunystę žinoma ne daug, nes trūksta rašytinių šaltinių. Rašytiniuose šaltiniuose jo vardas pradėtas minėti nuo XIVa. septintojo dešimtmečio. Daugiau žinių apie Vytautą, kaip tokį, pasiekia po Algirdo mirties (1377 m.), kurios vėliau tik gausėjo. Tuomet Vytautas ir įžengia į politikos bei kovų pasaulį. Viduramžiais jauno kunigaikščio pasirodymas diplomatijoje ar karo lauke nebuvo naujiena.

Vytauto valdymas

Lapų skaičius: 2
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: VYTAUTO VALDYMAS (1392-1430 m.). Įsitvirtinimas valdžioje. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, iškilo LDK valdymo klausimas. Vytautas buvo nepatenkintas, kad Jogaila savo vietininku paskyrė brolį Skirgailą, todėl paprašė karinės ir politinės Ordino paramos, suartėjo su Maskva. Norėdamas išsaugoti Lenkijos sostą ir nutraukti Gediminaičių dinastijos karą, Jogaila Astravo sutartimi (1392 m.) pasiūlė Vytautui taiką ir LDK vietininko pareigas. Vytauto vidaus politika. Vytautas suprato, kad LDK, didelei, nevienalytei valstybei reikalinga centralizacija. Matydamas, kad daug kunigaikščių ne visuomet klauso didžiojo kunigaikščio, jis atėmė iš Gediminaičių jų valdytas sritis ir skyrė ten savo vietininkus, daugiausia sau ištikimus bajorus. Jie buvo giminystės saitais nesusiję su Gediminaičių dinastija, todėl negalėjo pretenduoti į didžiojo kunigaikščio valdžią ar jos nepaisyti. Užsienio politika. Nors būdamas tik Jogailos vietininkas, Vytautas jau pirmaisiais savo valdymo metais vykdė separatistinę politiką. Vytauto pastangos karūnuotis. Unijos su Lenkija vingrybės. Kodėl Vytautas didysis?. Vytautas Didysis (1350-1430 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392-1430 m.), kurio dėka XV a. pr. LDK tapo didžiausia ir galingiausia regiono valstybe. Kovos dėl sosto po Vytauto mirties. Iki XVI a. pabaigos Lietuvą valdė.

« Pradžia Ankstesnis1234567SekantisPabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama