Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Judesys. Jo reikšmė gyviems organizmams. Pagrindiniai sveikatos rizikos faktoriai (veiksniai) ir galimybė kovoti prieš juos sistemingu fiziniu aktyvumu?. Sistemingo fizinio aktyvumo įtaka žmogaus organizmo medžiagų apykaitai. Sisteminga fizinė treniruotė ir širdies-kraujagyslių sistema.treniruotos širdies veiklos ypatumai. Sistemingo fizinio aktyvumo poveikis išorinio kvėpavimo sistemai. Kas tai yra abstinencinis sindromas?. Kas tai yra stresas ir kaip jį kontroliuoti?. Fizinės treniruotės apimties ir intensyvumo sąvokos?. Pagrindiniai fizinio ir techninio rengimo uždaviniai ir priemonės. Jėgos fizinė ypatybė, jos ugdymo metodai ir priemonės. Greitumo, lankstumo, vikrumo fizinės ypatybės, jų ugdymo priemonės. Ištvermės fizinė ypatybė, jos ugdymo metodai ir priemonės. Judesys – kiekvieno gyvo organizmo pagrindinė f-ja. Visi gyvena tik tol, kol turi galimybę judėti. Žmogaus judėjimą atlieka: kaulai, jų jungtys ar sąnariai, raumenys, raiščiai, sausgyslės. Tačiau pačiame judesio atlikime (kaip pagalbininkai) dalyvauja visi organai ir jų sistemos. Visi teigiami pakitimai vyksta per teigiamus pakitimus raumenyse, kurie yra visuose gyvuose organizmuose (žmogaus kūne yra 640 raumenų). Atliekant judesius, aktyvėja visų organų veikla. Judesiai- fizinio krūvio pagrindas. Nuo judesių visi mūsų organai darosi labiau treniruoti, o kartu ir sveikesni.
| |
Lengvosios atletikos santrauka Lapų skaičius: 5 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Lengvosios atletikos pratimų klasifikacija. Ėjimas. Bėgimas. Šuoliai. Metimai. Daugiakovė.greitumo ugdymas. Varžybinio laikotarpio rutulio stūmimo treniruočių mikrociklo str. Ėjimo ir bėgimo technikos pagrindai. Sportinis. Bėgimas. Jėgos ugdymas. Lengvaatlečių savaitinio treniruočių plano sudarymo pagrindai. Šuolių technikos pagrindai. Ištvermės ugdymas. Paruošiamojo laikotarpio ieties metikų treniruočių struktūra ir pr. Metikų technikos pagrindai. Barjerinio bėgimo technika. Šoklumo ugdymas. Ieties ir kamuoliuko metimo teisėjavimo taisyklės. Estafetinio bėgimo technika ir mokymo metodika. Daugiakovių teisėjavimo taisyklės. Vikrumo ugdymas lengvaatlečių treniruotėse; priemonės ir metodai. Trišuolio teisėjavimo taisyklės. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo technika ir mokymo metodika. Paruošiamojo laikotarpio rutulio stūmiko treniruočių mikrociklo struktūra. Šuolio į aukštį teisėjavimo taisyklės. Šuolio į tolį teisėjavimo taisyklės. Barjerinio bėgimo technika ir ir mokymo metodika. Varžybinio laikotarpio šuolininko į tolį treniruočių mikrociklo struktūra ir priemonės. Disko metimo teisėjavimo taisyklės. Šuolių į tolį būdai. Šuolių technika. Mokymo metodika. Atsispyrimas. Skriejimo fazė. Šuolis į tolį susilenkus. Šuolis į tolį išsilenkus. Šuolis į tolį žirklėmis. Nušokimas. 1 rutulio stūmimo teisėjavimo taisyklės. Įrankio kritimo zona. Rutulio konstrukcija. Dalyvavimo eiliškumas. Bandymai. Trukdymai. Delsimas. 1 šuolio į aukštį būdai. Jų technika. Mokymo metodika.technika. Šuolis į aukštį peržengimu. Įsibėgėjimas. Atsispyrimas. Kartelės įveikimas. Nušokimas. Šuolis į aukštį krūtine. Įsibėgėjimas. Atsispyrimas. Kartelės įveikimas. Nušokimas. Šuolis į aukštį nugara. Įsibėgėjimas. Atsispyrimas. Kartelės įveikimas. Nušokimas. 1 barjerinio bėgimo teisėjavimo taisyklės. Nuotoliai. Konstrukcija. Trišuolio technika ir mokymo metodika. Technika. Žingsnis. Lėkimo fazė. Šuolis. Mokymo metodika. Ieties ir kamuoliuko metimo technika ir mokymo metodika. Šuolininko į aukštį metų treniruočių ciklo struktūra ir pagrindinės priemonės. Parengiamasis periodas. Varžybų periodas. Daugiakovių treniruočių struktūra ir jų pagrindinės priemonės. Pradedančiųjų daugiakovininkų treniruotė. Aukštos klasės daugiakovininkų. Treniruotė. Lietuvos lengvaatlečiai – olimpiečiai. 1 l.a. Varžybų organizavimas ir vykdymas vidurinėje mokykloje.
| |
Lietuvos lengvosios atletikos moterys šuolininkės jų rungtys bei šuolių technikos mokymas Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lengvosios atletikos samprata.lengvoji atletika, jos istorija lietuvoje ir pasaulyje.lengvosios atletikos rungtys ir varžybų organizavimas.olimpinis sportas ir jo ištakos.olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika - šuoliai ir jų profesionalės sportininkės.šuolis į tolį vilhelmina augustinavičiūtė-bardauskienė, nijolė medvedeva.šuolis į aukštį karina vnukova.trišuolis dovilė dzindzaletaitė.šuolis su kartimi živilė olčauskaitė. Lengvosios atletikos rungčių technikos mokymas. Šuolis į tolį mokymas. Šuolis į aukštį mokymas. Trišuolio mokymas. Šuolis su kartimi mokymas. Išvados. Literatūra. Lengvoji atletika, vadinama sporto karaliene, yra integrali sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių pratimų rungtis. Sporto karalienės vardas šiai sporto šakai priskiriamas dar ir todėl, kad lengvoji atletika yra tarsi sporto klasika, be to, daugelyje kitų sporto šakų ir per sportininkų treniruotes yra plačiai taikomi lengvosios atletikos pratimai. Daugelio sporto šakų specialistai studijuoja ir nuolatos seka lengvaatlečių treniruotės principus, metodikos plėtrą ir naujoves.
| |
Mankšta ir kiti tempimo pratimai atliekami salėje Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Atlikdami mankštos pratimus, turime pasidomėti ar jie yra saugūs ir veiksmingi. Reguliariai darant pratimus, kurių poveikis yra traumuojantis, po kelerių metų gali išryškėti mikrotraumų pasekmės, o mes net nesuprasime tikrosios jų priežasties. Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ir leidžiamus tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Gero fizinio parengtumo sportuotojui tam tikras pratimas gali būti saugus, o prasto parengtumo arba pavyzdžiui riboto lankstumo jau rizikingas. Didelę įtaką turi prasimankštinimas, krūvio dozavimas, pratimo technika. Kai kurie pratimai kasdieninei mankštai nerekomenduojami, bet yra patogūs, išmatuoti, apskaičiuoti, atliekami vienodu režimu, todėl naudojami kaip testai. Jeigu jie nebus daromi reguliariai, žinoma, nespės sužaloti sveikatos. Taisyklingai atliekant pratimus neturi būti juntamas skausmas. Tai organizmas siunčia pavojaus signalus, kurių privaloma paisyti. Išvengti sportinių traumų padeda tempimo pratimai. Raumenis ir raiščius jie daro elastingesnius, sąnarius lankstesnius, intensyvina kraujotaką raumenyse. Tempimo pratimus siūloma atlikti pramankštos pabaigoje ir baigiant pratybas. Ypač reiktų vengti staigaus spyruokliavimo bei tempimo iki skausmo tokie veiksmai gali traumuoti judėjimo aparatą. Tempimo pratimai veiksmingi, jei atliekami atpalaidavus raumenis. Keletą dažniausiai atliekamų rizikingų arba svarstytinų pratimų pavyzdžių pateikė JAV fizinio parengtumo ir aerobikos asociacijos AFAA, taip pat Tarptautinės šokių pratimų asociacijos IDEA. Vietoje jų yra siūloma atlikti panašius bei saugesnius pratimus. Pratimų pavyzdžiai
| |
Pratimai šoninei liemens daliai Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pratimų pavyzdžiai. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Fizinis aktyvumas tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Jis labai svarbus kiekvienam žmogui. Judėjimas reikalingas ne tik praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui ir sveikatai stiprinti. Iš tiesų, judėjimas stiprina visas organizmo sistemas. Pratimų yra daugybė, tačiau aš savo darbe norėčiau pristatyti pratimus skirtus šoninei liemens daliai, kurie padės ne tik palaikyti gražias liemens formas, bet ir ugdyti savo fizinę ištvermę. Norint, kad pratimai būtų efektyvūs ir nepakenktų sveikatai reikia laikytis nurodymų. Taip pat labai svarbu žinoti šiuos patarimus. Pratimus atlikite lėtai. Ramiai kvėpuokite. Koncentruokite mintis į dirbančius raumenis. Nepersistenkite, krūvį ir pratimų skaičių reikia didinti palengva. Pratimų pavyzdžiai. Pirmas pratimas. Suglauskite kojas. Kelkite kairę ranką į viršų ir lenkitės į dešinę pusę. Grįžkite į pradinę padėtį. Kelkite dešinę ranką ir lenkitės į kairę pusę. Lenkdamiesi į šonus stenkitės nesilenkti į priekį. Pratimą kartokite 4 kartus. Antras pratimas. Suglauskite kojas. Sunerkite rankas virš galvos. Lenkitės į dešinę pusę. Grįžkite į pradinę padėtį. Lenkitės į kairę pusę. Lenkdamies į šonus stenkitės nesilenkti į šonus. Pratimą kartokite 4 kartus. Trečias pratimas. Atsissėskite ir suglauskite kojas. Ištieskite rankas pečių aukštyje. Sukite pečius į kairę, o poto į dešinę. Pratimą kartokite 8 kartus. Ketvirtas pratimas. Atsisėskite tiesiai ištiesę kairę koją. Dešinę koją sulenkite ir perkeltkite per kairę. Sukite liemenį į dešinę. Dešine ranka remkitės į grindis. Žiūrėkite tiesiai per dešinį petį. Palaikykite 10-15 sekundžių. Pakartokite su kita puse. Penktas pratimas. Atsisėskite tiesiai ištiesę dešinę koją. Kairę koją sulenkite ir jos pėda priglauskite prie dešinės kojos šlaunies. Dešinės rankos delnu atsiremkite į kilimėlį šalia dešiniojo klubo. Pakelkite kairę ranką virš galvos ir lenkite liemenį...
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1 diena: Krūtinė 1. Štangos spaudimas 4 x 6-8 2. Hantelių spaudimas nuo nuožulnaus suoliuko 3 x 8-10 3. Plėšimas 3 x 8-10 Nugara 4. Štangos trauka pasilenkus 4 x 6-8 5. Hantelio trauka viena ranka 3 x 10 6. Puloveris 3 x 8 2 diena: Kojų keturgalvis 1. Pritūpimai 4 x 8 2. Leg presas 4 x 10 3. Kojų tiesimas 3 x 8 Kojų dvigalvis 4. Kojų lenkimas gulint 4 x 8 5. Lenkimasis į priekį per liemeni 4 x 8 6. Presas 3 diena: poilsis
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. Suteikiama žinių apie fizinės veiklos žiemą lauke poveikį žmogaus organizmui, apie pratybų žiemą vykdoma ypatumus, susipažįstama su pratxbų vykdymo sauga. Mokama slidinėti, čiuožti, orientuotis vietovėje, organizuoti žaidimus, vykdyti ži~mos sporto šakų pratybos įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms. Formuojami pedagoginio darbo įgūdžiai organizuojant ir vykdant įvairių formų fizinio aktyvumo pratybos žiemą lauke. Mokymo procesas vykdomas specialiai organizuotoje dviejų savaičių stovykloje. 2. Slidinėjimo išradėjais laikomi skandinavai, slidinėjimas atsirado maždaug prieš 4-500 metų. Prieš tapdamas populiaria laisvalaikio pramoga, slidinėjimas buvo ekonomiška ir efektyvi susisiekimo priemonė, puikiai tinkanti šiaurės šalių klimatui ir kalnuotoms vietovėms. pripažinti atskiromis olimpinėmis rungtimis. 3. Lenktynės, kalnų slidinėjimas, šuoliai su slidėmis, dvikovės, biatlonas, greitas is nusileidimas ir šliuožiamas, laisvojo stiliaus slidinėjimas, slidžių krosas, snieglenčių sportas, slidinėjimo daugiakovė.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
