Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nekilnojamas turtas. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės. Būsto kainos. Nekilnojamojo turto rinkos samprata. Dviejų kambarių butų tauragės mieste palyginamoji analizė. Išvados. Literatūra. Praktinės atkuriamosios vertės metodo taikymas. Nekilnojamas turtas priklausomai nuo jo panaudojimo, gali būti suprantamas įvairiai. Vieniems jis - darbo ar poilsio vieta, kitiems - turtinis garantas, patikima investicija, verslo ar veiklos priemonė, prekė ir panašiai. Šiais laikais egzistuoja daugelis atvejų, kuriais būtina žinoti turto vertę. Tai davė stimulą vystytis nekilnojamojo turto vertinimo principams bei vertinimo metodams. Nekilnojamojo turto vertinimas yra svarbus tiek privatiems asmenims, tiek verslo plėtrai ir pačiai valstybei, nes bet kada gali atsirasti palanki proga parduoti nekilnojamą turta, nusipirkti kitą arba pelningai investuoti.Nekilnojamo turto vertė nuolatos keičiasi priklausomai nuo daugybės išorinių veiksnių- ekonominės šalies situacijos, pasikeitusiu objekto ir kitu. [1]. Rinkos vertė yra nustatoma statistiniais metodais, todėl informacijos pakankamumas ir patikimumas yra labai svarbus. Tačiau nekilnojamojo turto sandorių sudaroma ne tiek ir daug, todėl galime rasti neužtektinai panašių sandorių. Ypač tai jaučiama vietovėse toliau nuo didesnių miestų. Be to ne visi sandoriai gali būti panaudoti rinkos vertės nustatymui. Dalis jų neatitiks rinkos vertės apibrėžimo – pirkėjai ar pardavėjai bus įtakojami tam tikrų aplinkybių, todėl pardavimo kaina neatspindės rinkos vertės. [2]. Darbo tikslas.Išanalizuoti ir apibendrinti rinkos tyrima Tauragės mieste. Darbo uždaviniai. 1. Surinkti informacija apie dviejų kambarių butus Tauragės mieste 2. Įvertinti butų savybių įtaką vertei. 3. Sudaryti ir išanalizuoti,palyginamąją lentelę, dviejų kambarių butų Tauragės mieste.
| |
Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai Lapų skaičius: 30 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Nekilnojamojo turto kadastras apibūdinamas kaip susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys, saugomas kompiuterių laikmenose. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės ( pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji ). Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir kurie pagal savo prigimtį yra kilnojami, bet juos nekilnojamais pripažįsta įstatymai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti statinių ir žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tyrimo uždaviniai: • Išanalizuoti statinių kadastrinius matavimus. • Išanalizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tyrimo objektas: nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai. Tyrimo metodai: informacijos šaltinių apžvalga. Pagrindinės sąvokos: Žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duo¬menis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas registruojamas prieš tai suprojektavus jo ribas, jas paženklinus vietovėje ir parengus žemės sklypo planą. Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, sukomplektuotas rinkinys.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Statybą ir projektavimą reglamentuojantys normatyviniai dokumentai. Objektų priėmimą išbandymui, eksploatacijai, geodezinių nuotraukų atlikimą reglamentuojantys dokumentai. Aplinkosaugą reglamentuojantys dokumentai. Vandens kokybę ir jos kontrolę reglamentuojantys dokumentai. Eksploataciją bei santykius su vartotojais (abonementais) reglamentuojantys dokumentai. Darbų saugą, žmonių sveikatą reglamentuojantys dokumentai. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Teisinį vandens išteklių valdymo pagrindą Lietuvoje sudaro įstatymai ir normatyviniai dokumentai. Įstatymai nustato pagrindinius valdymo principus, o normatyvuose pateikiami detalūs įstatymų įdiegimo reikalavimai. Šiame darbe bus aptariami patys svarbiausi įstatymai ir normatyvai, susiję su vandentvarkos sistemų eksploatacija.. Pagal „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą“ vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuoja: 1) Vyriausybė; 2) Aplinkos ministerija; 3) Sveikatos apsaugos ministerija; 4) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 6) Savivaldybių institucijos; 7) Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.“
| |
Lapų skaičius: 29 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Projektavimo duomenys. Pastato konstrukciniai sprendiniai. Pamatų apkrovos. Pagrindo inžinerinis vertinimas. Pamato ir pagrindo skaičiavimas. Sekliojo pamato skaičiavimas. Sekliojo pamato nuosėdžio skaičiavimas. Gręžtinio pamato projektavimas. Pamatų ekonominis palyginimas. Literatūra. Brėžiniai. 1.1 Pastato konstrukciniai sprendiniai Projektuojamas dviejų aukštų sieninės konstrukcinės sistemos pastatas. Pagrindines apkrovas atlaiko išorinės ir vidinės sienos. Laikančias konstrukcijas sudaro monolitinės gelžbetoninės 300 mm x 300 mm skerspjūvio kolonos, monolitinės gelžbetoninės RT tipo sijos. Sijos remiasi ant mūro sienų ir kolonų gembių. Perdanga projektuojama iš kiaurymėtų gelžbetoninių plokščių. Kolonos pamate tvirtinamos standžiai. Po laikančiosiomis sienomis ir pertvaromis įrengiami pamatai iš surenkamų blokų. Grindys įrengtos ant grunto. Pastato stogas plokščias sutapdintas. Lietaus nuvedimo sistema – vidinė. Stogo nuolydis 1 – 2 %. Projektinė pastato vidaus temperatūra žiemą bei vasarą C. 1.2 Pamatų apkrovos Pateikiamos apkrovos nuo trijų apkrovimo variantų projektuojamam pamatui ir pagrindui. Lentelėse pateikiamos nuolatinės ir kintamos apkrovų charakteristinės reikšmės. Šių apkrovų pridėjimo vieta – pamato viršus.
| |
Lapų skaičius: 31 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Pastato pagrindo įrengimas. Pamatų tipai ir vartojamos medžiagos. Juostinių pamatų konstrukcijos. Pamatų įgilinimas. Sublokuotų pastatų pamatų įrengimas. Juostinių pamatų pado blokų efektyvios konstrukcijos. Pastatų sienų poliniai pamatai. Juostinių pamatų stiprinimo budai. Pastato pamatų įrengimo technologijos principai. Kevalinių giliųjų pamatų įrengimas. Išvados. Naudota literatūra. Įrengiant požemines konstrukcijas, neišvengiama vienokių ar kitokių žemės darbų, dažnai sudėtingų, ypač kai inžinerinės geologinės sąlygos neįprastos. Dažnai kyla nemažai techninių problemų, kai reikia žeminti vandens lygį, stiprinti gruntą, įrengti antifiltracines užtvaras ar atlikti kitus panašius darbus. Pamatų statyba, kitaip negu antžeminės, keičia gruntinę aplinką: kasamas ir pilamas gruntas, dirbant nuolat su juo kontaktuojama. Šių darbų dažnai neįmanoma atlikti be žalos aplinkai. Žalos didumas priklauso nuo statybos darbų pobūdžio. Atliekant požeminius darbus, ypač kai tenka žeminti vandens lygį ar įrengti dirbtinius pagrindus, gali įgriūti žemės paviršius, atsirasti plyšių žemėje, pasitaiko grunto nuošliaužų, nuogriuvų, žemės paviršiaus įdubų, kuriose, jei nepadaromas nuotėkis, laikosi vanduo. Pakeitus paviršiaus reljefą, nes iškasamas ar užpilamas gruntas pakeičia žemės paviršiaus lygį, lietus ar tirpstančio sniego (ledo) vanduo nuplauna viršutinį žemės sluoksnį (dirvožemį). Kai gruntas intensyviai kasamas ar lyginamas, vežamas dirvožemis ar gruntas, vėjo veikiamos žemės dalelės išsisklaido (vėjo erozija). Dėl to blogėja dirvožemio struktūra. Kai gruntas kasamas ar gręžiamas, kai dirba žemsiurbės ar hidromonitoriai, atsirandantis purvas nuteka į statybvietės aplinką. Statybvietė dažnai tampa aplinkos teršėja. Todėl ypač svarbu dar prieš statybos darbų pradžią prognozuoti galimą aplinkos keitimo pobūdį bei to keitimo pasekmes ir numatyti priemones, kurios padėtų apsaugoti ir išlaikyti kuo natūralesnę gamtinę aplinką aplink statybvietę.
| |
Pamatų įrengimo tehnologinė kortelė Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pamatų įrengimo technologija. Pasluoksnio įrengimas. Klojinių montavimas. Armatūros montavimas. Betonavimas. Pamatų apšiltinimas. Kokybės kontrolė. Nurodymai darbų saugai. Literatūros sąrašas. Technologinė kortelė yra vienas iš privalomųjų statybos darbų techninių dokumentų. Joje aprašoma pagrindinių ir pagalbinių statybos darbų technologija, įrenginiai, rėžimai, darbo laiko normatyvai, nurodoma reikalinga darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Technologinės kortelės sudaromos statybos darbų technologijos projekto rengimo metu arba kaip atskiras dokumentas darbams, kuriems statybos darbų technologijos projektas yra neprivalomas. Technologinėse kortelėse pateiktų sprendinių ir reikalavimų laikymasis statinio statybos metu užtikrina darbų kokybę, jų atitiktį projektui ir norminių dokumentų reikalavimams, darbuotojų saugą ir sveikatą. Kursinio darbo paskirtis: Kursinis darbas skirtas nagrinėti aktualias teorines, taikomojo pobūdžio ir praktines problemas pagal statybos technologijos programos reikalavimus. Kursinio darbo tikslas – pagal individualų projektą parengti vykdomų darbų technologinę kortelę. Kursinio darbo uždaviniai: • apskaičiuoti nagrinėjamo statybos proceso darbų apimtį, darbo sąnaudų, medžiagų ir mechanizmų poreikį; • parinkti mašinas, mechanizmus ir įrankius; • apskaičiuoti krano parametrus ir juos parinkti; • numatyti ir apskaičiuoti brigados, grandžių, darbininkų skaičių ir sudetį; • analizuoti, parinkti ir taikyti optimalius darbų vykdymo būdus bei technologijas; • taikyti saugius darbo metodus; • parengti nagrinėjamo statybos proceso technologinę darbų vykdymo kortelę, įvertinant darbų kokybės kontrolės ir darbo saugos reikalavimus.
| |
Pastato metalo konstrukcijos technologija 1 Lapų skaičius: 13 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Aiškinamasis raštas. Atitvarų perdavimo šilumos koeficientų skaičiavimas. Atitvaros šiluminė varža. Atitvarų šilumos perdavimo koeficientas. Pastatų atitvarų norminis šilumos perdavimo koeficientas. Langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas. Šildymo sistemos galia patalpų šilumos nuostoliai. Projektiniai šilumos nuostoliai per atitvaras. Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo фv, w. Patalpų šildymo galia. Šilumos šaltinio projektinė galia. Pagrindinių šildymo sistemos įrenginių parinkimas. Šildymo prietaisų parinkimas. Šildymo sistemos vamzdyno parinkimas. Šildymo sistemos hidraulinis subalansavimas. Pastato šilumos poreikis. Vidutinis šilumos poreikis per šildymo sezoną, šilumos nuostoliams kompensuoti. Vidutinis šilumos pritekėjimas per šildymo sezoną. Vidutinis šilumos poreikis pastatui šildyti per šildymo sezoną. Vidutinis šildymo sistemos šilumos poreikis per šildymo sezoną. Pastato išlaidos už šilumą per šildymo sezoną. Medžiagų ir įrangos žiniaraštis. Literatūra. Šildymo sistema suprojektuota trijų aukštų pramoniniam pastatui, kuris yra vilniaus mieste. Pastato pagrindinis fasadas orentuotas simetriškai pasaulio šalių atžvilgiu. Po visu pastatu rūsio nėra. Pastate suprojektuota kolektorinė vandens sistema. Magistralės įrengiamos po pirmo aukšto grindimis. Jos yra įzoliuojamos. Šilumnešis vanduo ruošiamas šilumokaityje, kurio galia p = 15 kw. Aukštui apšildyti reikia 20 radiatorių, kurių vieno reikiama šildymo galia yra ph = 2405 w. Parenku 22hp/300/2000 tipo radiatorius, kurių vieno projektinė šildymo galia ppr = 2446 w. Iš šilumokaičio į šildymo prietaisus tiekiamo vandens temperatūra 90 0c, o grįžtamo 70 0c. Šildymo sistemos hidrauliniam subalansavimui įrengiami termostatiniai ventiliai, o prie katilo sumontuota uždaromoji armatūra, kad esant reikalui, galėtume išleisti vandenį iš sistemos. Pastatas šilumą gaus iš centralizuotų šilumos tinklų.
| |
Pastato metalo konstrukcijos technologija 2 Lapų skaičius: 19 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Aiškinamasis raštas. Informacinė bazė. Projektiniai duomenys pagal konstrukcijų skaičiavimo užduotį. Technologinės kortelės projektavimas. Technologinės kortelės paskirtis. Mechanizmų bei įrangos pasirinkimas. Karkaso montavimo darbų technologijos aprašymas. Įrangos parinkimas. Darbo sąnaudų skaičiavimai. Darbų saugos reikalavimai. Kokybės kontrolės organizavimas. Darbų vykdymo grafiko skaičiavimas. Darbų vykdymo grafikas. Techniniai ir ekonominiai rodikliai. Informacijos šaltiniai. Aiškinamasis raštas. Projekte aprašyti pastato kolonų, rygelių, perdangų ir stogo konstrukcijų montavimo darbai. Pastatas statomas marijampolės miesto pakraštyje, jo pagrindinės charakteristikos. Ilgis 30 m. Plotis 24 m. Aukštis 13,20m. Aukštų skaičius 3. Paklotui buvo parinktos uab „betonika“ gaminamos g/b perdangos. Jų išmatavimai tiksliai atitinka uždengiamą plotą. Rygeliai yra pagaminti iš juostinio profilio plieno (гoct 8510-72), rygelio elementai tarpusavyje sujungti automatinio suvirinimo būdu naudojant s42 markės elektrodinę vielą. Virintinių siūlių fizinė kontrolė neatliekama. Kranų darbo vadovas privalo. Neleisti naudoti nepaženklintų kėlimo reikmenų, neatitinkančių krano keliamosios galios ir krovinio rūšies. Nurodyti mašinistams ir stropuotojams krovinių sandėliavimo vietą, tvarką. Paskirti reikiamą skaičių stropuotojų, ir, jei reikia, signalininkų. Kontroliuoti,kad stropuotojai ir mašinistai vykdytų darbo instrukcijas, prireikus instruktuotų juos vietoje apie tai,kaip reikia saugiai atlikti numatytus darbus.ypatingą dėmesį skirti į tai,kad kranai nebūtų perkraunami, teisingai statomi savo vietoje, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami,kad vagonai, automobiliai ir platformos būtų saugiai kraunami,stropuotojai laikytųsi asmeninio saugumo reikalavimų. Kroviniams užkabinti ir atkabinti,kai to atlikti negali krano mašinistas ar tai netikslinga pagal darbuotojų pobūdį, skiriamas stropuotojas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų ir krano darbą. Visos kėlimo operacijos turi būti tinkamai planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos. Ypatingų saugos atvejų privaloma imti tais atvejais, kia krovinys keliamas keliais kranais.
| |
Pastatų inžinerinės sistemos vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas Lapų skaičius: 9 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Aiškinamasis raštas. Vandens kiekis reikalingas pastatui. Šalto vandens skaičiavimas. Skaitiklio parinkimas. Pastato buitinio nuotakyno skaičiavimas. Hidraulinis buitinio nuotakyno skaičiavimas. Pastato lietaus nuotakyno skaičiavimas. Hidraulinis lietaus nuotakyno skaičiavimas. Grafinė dalis. Lituratūra. Penkių aukštų gyvenamajam namui su rūsiu su projektuojamas šalto vandens įvadas, buitinis ir lietaus vandens nuotakynas, kurie prijungiami prie centralizuoto miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kiekviename namo aukšte yra po 3 butus, kuriuose gyvena vidutiniškai po 4 žmones. Iš viso name yra 15 butų ir gyvena 60 žmonių. Numatoma sanitarinė įranga pastate: praustuvės, plautuvės, išpuodžiai su bakeliais, vonios, indaplovės, skalbimo mašinos. Karštas vanduo pastato rūsyje ruošiamas centralizuotai. Šaltas vanduo į pastatą tiekiamas iš lauko tinklų. Šalto vandens įvado ilgis 322,0 metrai, įgilinimas nuo žemės paviršiaus 1,8 metrų. Pastato nuotakyną sudaro: išvadai, stovai, nuotakynai. Į pastatą tiesiamas išvadas prie buitinio nuotakyno jungiami 5 stovai. Nuotakyno išvado ilgis nuo pastato išorinės sienos 8,0 metrų, išvadas projektuojamas, kad nebūtų į pagrindinę fasado pusę. Lietaus nuotekų stovai yra du, kurie sujungti į vieną išvadą, jo ilgis nuo pastato išorinės sienos yra 8,5 metrų.
| |
Pastatų inžinerinių sistemų namų darbas Lapų skaičius: 27 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Aiškinamasis raštas. Projektavimo tikslas. Išeities duomenys projektavimui. Vandentiekio sistemos projektavimas. Aiškinamasis raštas apie projektuojamą vandentiekio sistemą. Vandentiekio sistemos parametrų skaičiavimas. Maksimalių sekundės debitų skaičiavimas. Hidraulinis vandentiekio tinkle skaičiavimas. Vandens skaitiklio parinkimas. Nuotekų sistemos projektavimas. Aiškinamasis raštas apie projektuojamą nuotekų sistemą. Šildymo sistemos projektavimas. Aiškinamasis raštas apie projektuojamą šildymo sistemą. Patalpų šilumos nuostolių skaičiavimas. Atitvaros šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. Šilumos nuostolių skaičiavimas per atitvaras. Projektiniai šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius skaičiavimas. Šilumos nuostolių skaičiavimas dėl vėdinimo. Šildymo prietaisų parinkimas. Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas. Grindinio šyldimo projektavimas. Katilinės projektavimas. Aiškinamasis raštas apie projektuojamą katilinę. Katilo parinkimas. Siurblio parinkimas. Išsiplėtimo indo parinkimas. Vėdinimo sistemų projektavimas. Aiškinamasis raštas apie projektuojamas vėdinimo sistemas. Vėdinimo sistemų parametrų skaičiavimas. Aiškinamasis raštas apie elektros sistemą projektuojamame pastate. Literatūra. Aiškinamasis raštas. Projektavimo tikslas. Kursinio darbo tikslas suprojektuoti inžinerines sistemas gyvenamajam pastatui. Apskaičiuoti pastato vandentiekių ir nuotekų vamzdyną. Apskaičiuoti vandentiekio vamzdžio parametrus: parinkti tinkamus skersmenis, greičius juose. Taip pat parinkti tinkamą vandens skaitikliuką projektuojamam pastatui. Suprojektuoti nuotekų vamzdžius pastate. Bei prijungti pastato vandentiekio ir nuotekų vamzdynus prie magistralinių vamzdynų. Surasti ir apskaičiuoti šilumos nuostolius projektuojamo pastato patalpose. Parinkti tinkamus šildymo prietaisus, kad sukurtų tinkamas klimatines sąlygas. Šildymo sistemai parinkti tinkamus prietaisus: cirkuliacinius siurblius, kaitinimo katilus, vandens šildymo...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
