Filosofija kaip teorinis pasulėžiūros branduolys. Filosofinė tikrovės samprata. Substancija, materija ir forma. (aristotelis). Būtis kaip objektyvioji tikrovė ir būtis kaip egzistencija. Mokslinio dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Gamta ir kultūra. Individas, visuomenė, valstybė. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė.
(Filosofija. Špera, 5 psl, 16 kB)

Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. \"kažką\", kas yra visa ko
(Filosofija. Konspektas, 43 psl, 129 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas ž
(Filosofija. Konspektas, 19 psl, 56 kB)

1. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje. (aiškinamasis pažintinis santykis su tikrove. 2 skirtingi atsakymai siūlomi :1)kad pasaulis pažinus 2)kad pasaulis nepažinus.(agnosticizmas)) Laikantis teorijos,kad pasaulis yra pažinus,reikia atsakyti į klausimą kokie sugebėjimai leidžia jį pažinti.Čia susiduriama su jutimų ir
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 25 kB)

Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 19 kB)