top


Konspektai.com > Aplinka
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Radioaktyvių atliekų saugojimas bei laidojimas.parsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Pavojingų ir radioaktyvių atliekų utilizavimas. Radioaktyvių atliekų saugojimas bei laidojimas. Ignalinos AE atliekų utilizavimo, saugojimo bei laidojimo problemos 1. Pavojingos atliekos. 1.1Atliekų pavojingumą lemiančios. 2. Radioaktyvios atliekos. 2.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai. 3. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų sąsaja. 4. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema. 5. Radioaktyviųjų atliekų klasifikavimas branduolinės energetikos objektuose. 6. Radioaktyvių atliekų laidojimas. 7. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai, saugyklos ir kapinynai. 8. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų specialusis laidojimo punktas. 9. Radioktyvių atliekų laidojimo perspektyvos. 10. Radiacinės saugos centro veikla reguliuojant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. branduolinės energetikos objektuose. 11. Pavojingų atliekų tvarkymo ypatumai. Išvados. Literatūra. Ignalinos AE yra didžiausias potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis Lietuvoje. Kietosios radioaktyviosios atliekos, susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose. Elektrinės eksdplotacijos metu per metus susidaro apie 2100 m3 įvairių radioaktyvių atliekų (nevertinant panaudoto branduolinio kuro), iš kurių 1100 – 1200 m3 yra kietosios atliekos, laikinai saugomos Ignalinos AE teritorijoje esančiuose saugyklose – gelžbetoniniuose pastatuose 155, 155/1, 157 ir 157/1. VATESI išduotoje Ignalinos AE 1-ojo bloko eksplotavimo licencijoje viena iš sąlygų yra ta, jog turi būti atlikta detali eksplotuojamų kietų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugos analizė.
0

Šilutės kraštovaizdžio ekologinis įvertinimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Šilutės rajono bendra charakteristika. Šilutės oras vanduo ir dirvožemis. Vandens kokybė. Oro kokybė. Dirvožemis. Žemės ūkis ir gamtos apsauga. Žemės ūkis. Ekologinis ūkininkavimas. Saugomos gamtos teritorijos ir objektai. Saugomos gamtos teritorijos. Saugomi gamtos objektai. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Kiekviename mieste ar rajone vyrauja skirtinga gamta gyvūnai ir visa aplinka, todėl visose miestuose ir jų rajonuose negalima taikyti vienodu aplinkos apsaugos budu, nes kiekvienas plotas yra skirtingas. Šilutės miestas ir rajonas taip pat nėra toksai kaip kiti, šilutės rajonas skiriasi savo geografine padėtimi, vyraujančiu klimatu, savo gyventojais ir supančia aplinka. Kaip ir visur taip ir šilutėje reikia rūpintis aplinka, nes bet kada aplinkos būklė gali pasikeisti. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti gimtojo miesto, rajono kraštovaizdį, ekologiją saugomus objektus ir teritorijas. Uždaviniai. Aprašyti gimtojo miesto, rajono charakteristika. Aprašyti gimtojo miesto rajono aplinka. Aprašyti gimtojo miesto, rajono saugomas teritorijas bei objektus. Šilutės rajono bendra charakteristika. Šilutės miestas yra įsikūręs pietvakarių lietuvoje, kuriame gyvena apie 21 tūkstančių gyventojų. Regionas yra mažai industrializuotas. Per miestą teka upė šyša. Netoliese, prie rusnės, teka nemunas. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje. Šilutės rajono plotas 170625 hektarai. Didesnė šio ploto dalis plyti pajūrio žemumoje tik šiaurrytinė – vakarų žemaičių plynaukštėje. Šiame rajone labai daug vandens telkinių, vakarinį rajono pakraštį skalauja kuršių marios, o pietvakarine riba teka nemunas įsišakojantis į giliją, tekančią per kaliningrado sritį ir rusnę.
0

Skysčių mechanikos 2ndparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Nubraižau betoninę užtvanką veikiančias horizontalias vandens slėgio epiūras ir vertikalius slėgio kūnus. Skaičiuoju horizontaliąsias ir vertikaliąsias vandens slėgio jėgas ir jų pridėties taškus. Skaičiuoju horizontaliąsias vandens slėgio jėgas ir jų pridėties taškus (2 pav.)Jėgos dydis lygus slėgio epiūros tūriui. Iš kairės užtvankos pusės veikianti vandens slėgio jėga.
2

Sveikata ir orasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Atmosferos struktūra. Oro sudėtis. Oro teršalai ir jų poveikis žmogaus sveikatai. Antropogeniniai taršos šaltiniai. Naturalūs taršos šaltiniai. Teršalų įtaka žmogaus sveikatai. Profilaktika. Išvados. Literatūra. Tyrimais nustatyta, kad žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. 10% nuo medikų, 20% priklauso nuo aplinkos poveikio, 20% nuo paveldimumo ir net 50% nuo gyvensenos, tai yra nuo to, kiek pats žmogus rūpinasi, kad išsaugotu savo sveikatą. Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų gamtininkas A. Humboltas, apibūdindamas klimatą, teigė, jog žmogų dirgina ir veikia visi atmosferos aplinkos veiksniai, pokyčiai: vejas, oro temperatūra, drėgnumas, slėgio pokyčiai, atmosferos švarumas bei jos užterštumas. Atmosferos užterštumas yra bene svarbiausias veiksnys, įtakojantis žmogaus sveikatą ir sukeliantis įvairias ligas: plaučių ligas, piktybinius navikus, alergijas ir kt. lėtines ligas. Oro tarša yra rimta viso pasaulio didžiųjų miestų problema, dėl to blogėja žmonių sveikata, kinta biologinė įvairovė, mažėja žemės ūkio produktyvumas. Tikslas- nustatyti oro taršos poveikį žmogaus sveikatai. Uždaviniai: • Identifikuoti orą teršiančius veiksnius; • Nustatyti oro reikšmę žmogaus sveikatai; • Išanalizuoti kaip galima išvengti oro taršos poveikio sveikatai.
0

Teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą apžvalga ir įstatymų analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą apžvalga. Aplinkos teisė. Teisės aktai. Direktyva. Reglamentas. Konvencija. Įstatymas. Nutarimas. Konstitucija. Sutartis. Įstatymų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, analizė. Lietuvos respublikos miškų įstatymas. Lietuvos respublikos geriamojo vandens įstatymas. Lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymas. Lietuvos respublikos žemės įstatymas. Lietuvos respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiandien pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Tiek ekonominis, tiek ir socialinis progresas priklauso nuo planetos aplinkos būklės, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, racionalaus gamtinių išteklių naudojimo. Ūkio plėtra turi remtis aplinkos apsaugos principais, atsižvelgti į priimtus teisės aktus. Darbo objektas – įstatymai reglamentuojantys aplinkos apsaugą Darbo tikslas – atlikti įstatymų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, analizę Darbo uždaviniai: 1.Išanalizuoti Lietuvos respublikos miškų įstatymą 2.Išanalizuoti Lietuvos respublikos geriamojo vandens įstatymą 3.Išanalizuoti Lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymą 4.Išanalizuoti Lietuvos respublikos žemės įstatymą 5.Išanalizuoti Lietuvos respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą Darbo metodai: 1. Literatūros analizė – buvo išanalizuoti Lietuvos respublikos miškų, geriamojo vandens, žemės gelmių, žemės, laukinės gyvūnijos įstatymai. Aplinkos teisė - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių aplinkos visuomeninius santykius. Aplinkos teisės tikslai - išsaugoti natūralią aplinką, išlaikyti (ekosistemų) funkcionalumą. Aplinkos teisę sudaro įvairių gamtos išteklių teisė (vandens teisė, oro teisė, žemės teisė, naudingų iškasenų teisė, atsinaujinančių išteklių teisė), taip pat ūkinė aplinkos teisė, aplinkos baudžiamoji teisė. Teisės aktai. Direktyva - tai vadovaujamasis aukštesnės instancijos nurodymas. Direktyvoje nustatomi tikslai, kuriuos turi pasiekti valstybės narės. Jos pačios pasirenka priemones, kuriomis tų tikslų sieks. Direktyva gali būti skirta vienai, kelioms arba visoms valstybėms narėms. Tam, kad direktyvos nuostatų poveikį pajustų ir paprasti piliečiai, valstybių narių įstatymų leidėjai turi patvirtinti direktyvos nuostatų perkėlimo į vidaus teisę priemones, kuriomis nacionalinė teisė pakeičiama taip, kad atitiktų direktyvoje nustatytus tikslus.
0

Teršalų kontrolės ekonomikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 23
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teršalų balansas. Akumuliaciniai teršalai. Asimiliaciniai teršalai. Teršalų kontrolė. Lietuvos aplinkos apsaugos strategija. Aplinkos apsaugos strategija ir mokesčiai. Emisijos mokesčio skaičiavimas. Integruota gaminio politika. Žalieji pirkimai. Išvados. Naudota literatūra. Šiandien pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Tiek ekonominis, tiek ir socialinis progresas priklauso nuo planetos aplinkos būklės. Ypač svarbi yra atmosferos apsauga, nes padidėjęs atmosferos oro užterštumas kelia didelę grėsmę klimatui, žmonių sveikatai bei bioįvairovei. Atmosferos apsauga tampa vis didesne problema Lietuvoje, nes aplinkos oro apkrova per paskutinius kelerius metus padidėjo ir didėja nuolat. Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose teršalai daugiausiai problemų sukelia sveikatai, įtakoja susirgimus kvėpavimo takų bei kitomis šių teršalų sukeliamomis ligomis, todėl yra labai svarbu tinkamai įgyvendinti prevencines priemones, kad šių teršalų ribinės vertės nebūtų viršytos.
0

Teršalų sklaida dirvožemyje modeliavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 51
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Aplinkos procesų modeliavimo tikslai. Teršalų sklaidos neprisotintoje terpėje apžvalga. Matematinis modelis. Teoriniai masės pernešimo modeliai požeminiuose vandenyse. Modelis „juodoji dėžė“. Modelis „pilkoji dėžė“. Dispersijos uždavinių sprendimas dvimačiam vienalyčiam judėjimui. Struktūriniai modeliai. Teršalų pernešimų poringoje terpėje modeliai. Teršalų sklaidos modelio sudarymas tam tikro dydžio tūryje. Dirvožemio tipo (kuriame modeliujama tarša) aprašymas. Modelio sudarymo eiga. Pagrindinis meniu ir įvedami duomenys. Uždavinio modulio sudarymas. Hidraulinių charakteristikų skaičiavimo modelių koeficientų aprašymas. Van genuchten modelis. Brooks – corey modelis. Haverkampo modelis. Teršalo charakteristikas apibudinantys koeficientai. Pradinių duomenų ir skaičiavimo kontūro parinkimas. Užpildo charakteristikos ir jį apibūdinantys koeficientai. Kontūrų ir sklaidos apribojimų nustatymas. Foninės koncentracijos įvedimas. Skaičiavimo tinklelio nustatymas. Vandens lygio ir slėgio nustatymas. Skaičiavimo rezultatų peržiūrėjimas ir grafinės informacijos išvedimas. Skaičiavimų rezultatai skirtingais laiko momentais. Skaičiavimo rezultatai skirtingais momentais kai yra imituojamas nelaidus kūnas. Rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Kursiniame projekte kompiuterinės programos VS2TDI pagalba nagrinėjamos laisvai pasirinktos koncentracijos teršalų sklaida pasirinktame dirvožemio tipo modelyje. Ši kompiuterinė programa yra skirta taršos sklidimui įvairiuose gruntuose modeliuoti. Ji buvo sukurta mokslinikų Paul A. Hsiekh, William L. Wingle ir Rachard W. Healy iš „CCU.S.Geogical Survey‘s“ Programa sudaryta iš dviejų atskirų programų: Preprocesoriaus ir Postprocesoriaus. Pirmoje yra talpinama informacija apie uždavinio sąlygas: pagrindinis kontūras; dirvožemio savybės; koncentracija; apribojimai; foninis užterštumas . Antroji skirta grafiniam duomenų vaizdavimui.
0

Teršalų sklaidos atmosferoje kursinis projektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 54
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Išsami lietuvos ir užsienio literatūros apžvalga. Aplinkosauginės – ekonominės problemos nagrinėjamame sektoriuje. Gamtonauda. Atmosferos teršalų sklaida atmosferoje. Mokesčių už atmosferos teršimą skaičiavimas. Oro valymo įrenginio parinkimas ir skaičiavimai. Aplinkos poveikis statiniams. Ekonominiai skaičiavimai. Galutinės išvados ir rekomendacijos. Naudotos literatūros sąrašas. Priedai. Kursiniame projekte yra visapusiškai nušviesta tekstilės pramonės specifika, aplinkosauginės bei ekonominės problemos. Taip pat įvertinta pasirinktos analizei įmonės ab “alytaus tekstilė“ aplinkosauginė būklė. Jai suformuluoti aplinkos būklės gerinimo tikslai bei uždaviniai. Projekte yra pateikta literatūros apžvalga, kurioje atsispindi gamtinių išteklių tekstilės pramonėje valdymas, jų resursų apžvalga; pasirinktos nagrinėti audinių marginimo šakos ypatumai, aplinkosauginės problemos, pateikti jų sprendimo pavyzdžiai, remiantis pasauline patirtimi. Remiantis pateikta apžvalga bei konkrečia užduotimi, suformuluotos didžiausios aplinkosauginės problemos audinių marginimo srityje, bei suformuoluoti kursinio projekto tikslai, kuriais sekant, buvo prieita prie daugelio išteklių valdymo, teršalų ir jų sklaidos sumažinimo, įrenginių eksploatavimo problemų sprendimo. Pirmas kursinio etapas skirtas tekstilės pramonės naudojamų gamtinių išteklių analizei. Ivertinta, ar ištekliai naudojami racionaliai, bei parengtos rekmendacijos išteklių racionaliam naudojimui. Apskaičiuojami mokesčiai norit išsaugoti neužterštą įmonės nuotekomis upės dalį. Ketvirtame projekto skyriuje įvertinti įmonės išmetami teršalai, naudojant “varsa“ programinį paketą apskaičiuota jų sklaida aplinkos ore. Remiantis gautais rezultatais įvertintas gyvenamosios zonos užterštumas įmonės išmestais teršalais ir nustatyta ar jis neviršyja leistių normų. Įvertinus įmonės įtaką aplinkos oro užterštumui, įvertinta, ar neviršyjamos teršalų išmetimo normos. Pateikta įmonės išmetamų teršalų suvestinė, bei pagal galiojančius tarifus apskaičiuoti mokesčiai už teršimą, įvertinant didesnio,nei leistina teršimo periodus, bei baudos.
0

Triukšmo sklaidos mažinimo priemonių panaudojimo galimybėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 41
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Triukšmo ir vibracijos šaltiniai. Triukšmo monitoringas lietuvoje. Triukšmo normavimas. Triukšmą slopinantys ekranai. Virpesių mažinimo priemonės. Impulsinis (smūginis) triukšmas ir vibracija. Triukšmo lygių skaičiavimas. Triukšmo mažinimo priemonių matmenų parinkimas ir diegimas. Triukšmo mažinimo sienelės skiačiavimas. Gaubto efektyvumo skičiavimas. Absorbcinio triukšmo slopintuvo skičiavimas. Išvados. Literatūra. Grafinė dalis. 2005 metų balandžio 20-toji – Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną visoje Europoje pradėta kampanija, skirta vienai seniausių problemų, su kuria susiduriama darbo vietoje – triukšmui darbe. Maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų žmonių) ilgiau nei ketvirtadalį jų darbo laiko yra veikiami per didelio triukšmo. Norint patenkinti darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos poreikį Europos Sąjungoje, įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kuri siekia pagerinti gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais susijusių interesų grupių. Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama, siekiant sumažinti triukšmingumą aplinkoje ir išvengti jo neigiamo poveikio sveikatai. Remiantis visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10-15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo. Triukšmu vadiname žmogui ne malonius, nepageidautinus garsus, galinčius pakenkti sveikatai. Triukšmo šaltiniai yra tam tikrų dažnių ir intensyvumų mechaninės, aerodinaminės, hidrodinaminės ir elektromagnetinės kilmės virpesiai. Neleistinai didelio intensyvumo triukšmas yra kenksmingas gamybos veiksnys, galintis sukelti žmogaus sveikatos ir darbingumo pablogėjimą. Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažniai yra nuo 20 iki 20000 Hz.
0

Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybės Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybės Lietuvoje. Įvadas. Kas yra tvarus vartojimas ir kuo jis svarbus ? Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas. Kas yra tvari gamyba ir kokie yra jos pagrindiniai principai. Ko lietuva gali pasimokyti iš kitų europos valstybių. Tvari energijos gamyba ir vartojimas lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. 1.1. Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas Vienas iš pagrindinių būdų, kuris gali padėti skatinti visuomenės sąmoningumą yra švietimas. Labai svarbu, kad kiekvienas pilietis suvoktų, jog jis gali prisidėti prie tvaraus vartojimo. Švietimu galima rūpintis skirtingais lygmenimis – pradedant mokinių mokymu ir baigiant paskaitomis suaugusiems žmonėms. Kadangi gyvename tokioje šalyje, kurioje daugelis žmonių nori gauti kažkokią apčiuopiamą naudą už vieną ar kitą atliekamą darbą, kalbant apie tvarų vartojimą, labai svarbu yra sukurti tinkamą skatinimo sistemą. Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, lietuviai nemažai pinigų ir laiko praleidžia parduotuvėse, būtų galima sukurti tokią sistemą, kad tiems, kurie renkasi ekologišką pakuotę ar atsisako plastikinių maišelių, būtų taikomos specialios nuolaidos. Žinoma, toks modelis gali pasirodyti sunkiai įgyvendinamas, nes didžiosios šalies parduotuvės nenorėtų prarasti savo gaunamo pelno. Tačiau šioje situacijoje gali prisidėti valstybė. Pavyzdžiui, prekybos centrams, prisidedantiems prie tvaraus vartojimo, pritaikyti kokias nors lengvatas mokesčiams ir pan. Prie tvaraus vartojimo skatinimo jau paminėti prekybos centrai gali prisidėti ir kitokiu būdu, t.y. tinkamai pakeisti kainodarą . Ne paslaptis, kad parduotuvės puikiai sugeba sukurti daugelio produktų paklausą, taigi tai galėtų padaryti ir su tais produktais, kurie skatintų tvarų vartojimą. Dar vienas iš būdų yra vartotojų švietimas, tiesiog prekybos centruose. Galima sukurti informacinės medžiagos, kuria naudodamiesi pirkėjai suvoktų, kokius gaminius rinktis geriau ir taip prisidėti prie tvaraus vartojimo.
0

Paieška


bottom