Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 16 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Gaisras – tai sudėtingas fizikinis bei cheminis reiškinys, kuris dažnai padaro daugybę materialinių nuostolių, sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Gaisro padaryta žala smarkiai priklauso nuo to, kaip greitai aptinkamas gaisro šaltinis ir kokių priemonių imamasi jam gesinti. Akivaizdu, kad kiekvienuose namuose yra svarbu įrengti dūmų signalizatorių, reaguojantį netgi į menkiausių dūmų atsiradimą ir laiku įspėjantį apie pavojų, o taip pat ir turėti pirmines gaisro gesinimo priemones, leidžiančias greitai nuslopinti įsiplieskusią ugnį. Svarbiausias priešgaisrinio režimo reikalavimas – saugūs, tvarkingi ir laisvi evakuacinių išėjimų keliai. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du, atitolę vienas nuo kito evakuaciniai išėjimai. Svarbu atminti, kad du išėjimai turi būti ir iš visų patalpų, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip penkiasdešimt žmonių (posėdžių, sporto salės, valgyklos).
| |
Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga Lapų skaičius: 30 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga europos sąjungoje. Aplinkos oro ir vandens išteklių naudojimas ir apsauga lietuvoje. Gyvūnijos ir augalijos išteklių naudojimas ir apsauga. Atliekų tvarkymas lietuvoje. Lietuvos respublikos teisės aktų sistema. Ekonominių ir administracinių priemonių naudojimas aplinkosaugoje lietuvoje. Mokesčiai už gamtos išteklius ir taršą. Aplinkos ekonominio vertinimo metodai. Kaštų ir naudos analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena aktualiausių socialinių ir ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai niokojama gamta, padidėja aplinkos užterštumo mastas, dėl to sutrinka ekologinės sistemos „žmogus- gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalus gamtos išteklių naudojimas dabar juntamas ne tik pagrindiniuose pramoniniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi ekosfera nepajėgi natūraliai apsivalyti, Žemėje gyvenančių civilizacijai didėja pavojus žūti.[1] Teisinė aplinkos apsauga- tai įstatymais nustatyta normų sistema, padedanti išsaugoti nepažeistą gamtinę pusiausvyrą. Įvairiose pasaulio šalyse teisinės aplinkos objektai gali skirtis, bet tikslas išlieka toks pat- saugoti gamtos išteklius. Remiantis aplinkos apsaugos teisės aktais pasiekiami tokie tikslai: • Įgyvendinama aplinkos apsaugos politika; • Reglamentuojamas aplinkos išteklių naudojimas ir apsauga; • Kontroliuojamas aplinkos išteklių naudojimas ir jų naudotojai. Todėl norint išsaugoti žemę ir jos teikiamus išteklius reikia kontroliuoti jų naudojimą, geriausia tai padaryti teisės aktais.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gyventojų apsaugos organizavimas. Apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės būdai. Budinčiosios sargybos veiksmai gavus pranešimą apie radioaktyviųjų šaltinių aptikimą. Gyventojų perspėjimas ir informavimas. Gyventojų veiksmai išgirdus perspėjimo signalą. Evakuacija ir turto apsaugos organizavimas. Jodo profilaktika. Maisto atsargų paruošimas. Gyventojų kolektyvinė ir indiduali apsauga. Gyventojų savivalės kontrolė. Išvados. Literatūra. Kiekviena šalis, turinti atominių elektrinių, vykdo tarptautinius įsipareigojimus, kurie numato gyventojų apsaugos nuo radiacijos prevencines priemones kasdieninėje veikloje taip pat įvykus bendrajai avarijai atominėje elektrinėje. Pastaruoju metu priimti civilinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos, radiacinės saugos ir kiti įstatymai įsipareigoja visas valdžios institucijas dalyvauti sprendžiant gyventojų apsaugos klausimus. Prevencijos ir reagavimo į avarijas planai Lietuvoje rengiami trimis lygiais: valstybinių, apskričių ir vietinių (savivaldybių ir objektų). Planus privalo rengti ir branduolinės energetikos objektą ekspoatuojanti organizacija(Ignalinos AE), ir su pasirengimu bei reagavimu susijusios valstybės institucijos: Aplinkos apsaugos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos tarnybos. Civilinės apsaugos departamentas prie krašto apsaugos ministerijos yra parengęs gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą, kuriame numatyti visi veiksmai, būtini išvengti avarijų, o joms įvykus- sušvelninti jų padarinius ir apsaugoti gyventojus, jų turtą ir aplinką. Planas numato gyventojų apsaugos priemones, jų taikymo kriterijus, atlikimo mastą, terminus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo tvarką. Darbo uždaviniai: 1.Sužinoti, kaip yra organizuojama gyventojų ir turto apsauga įvykus radiacinei avarijai; 2.Išsiaiškinti atsakingus vykdytojus ir atlikimo tvarką; 3.Apibūdinti, kaip patys gyventojai turi elgtis radiacinės avarijos metu. 4.Aprašyti, kokios yra apsaugos priemonės ir kaip sušvelninti radiacijos padarinius;
| |
Gyvūnija jos nykimo priežastys ir apsauga Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žmogus sąmoningai arba nesąmoningai keičia gyvenamąją aplinką. Šalia įvairios paskirties pastatų būna aikštės , kiemai , darželiai , sodai. Daugelis buvusių laukinių augalų sodybiniuose sklypuose išnyksta , tačiau atkeliauja nauji , kuriems žmogaus veikla net naudinga. Prisodinama naudingų bei gražių dekoratyvinių augalų. Panašiai atsitinka ir su gyvūnais. Didesnė dalis gyvūnų pasitraukia nuo žmonių gyvenviečių arba tiesiog išnaikinami. Kitiems žmogaus artumas naudingas ir kartais šių gyvūnų laukinėje gamtoje net neaptinkami. Išnagrinėti evoliucijos dėsningumai leidžia daryti išvadą, kad evoliucija yra pažangus procesas. Tačiau morfofiziologiniu požiūriu progresyvios grupės nebūtinai būna progresyvios biologiniu požiūriu (t.y. Klestinčios). Pvz, morfofiziologiškai progresyvus neporakanopių žinduolių būrys (tapyrinių, raganosinių ir arklinių šeimos) yra ant išnykimo ribos. Mat morfofioziologinis tobulumas gali būti susijęs su prisitaikymu gyventi tam tikromis sąlygomis, o toms sąlygoms pasikeičiant, individų grupė jau nebegali prisitaikyti ir išmiršta. Šiuo metu pagrindinė dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastis yra neigiamas žmogaus veiklos poveikis gyvūnams, dėl kurio vienos rūšys visiškai išnyksta, kitos - virsta retomis ir nykstančiomis, trečių - sumažėja, kartais būna toks didelis, kad tenka imtis neatidėliotinų apsaugos priemonių. Negalutiniais duomenimis, iki dabar žemėje išnyko 150 paukščių rūšių ir porūšių, 106 žinduolių rūšys, apie 600 gyvūnų rūšių yra arti išnykimo ribos. Gerokai sumažėjo verslinių gyvūnų, dėl to apribota jų verslo apimtis. Daugelis rūšių, kurios praeityje buvo įprastos ir gausios, dabar yra retos ir nykstančios. Taip išnyko drontai, stelerio karvės; nyksta bizonai….
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Vandentiekio linjos iš kurių vanduo skirstomas vartotojams, vadiname skirstomuoju tinklu. Skirstomasis tinklas susideda iš magistralinių ir skirstomųjų linijų. Magistralinėmis, vadinamos tos linijos, kuriomis didesni vandens kiekiai tiekiami tranzitu ir tik dalis vandens iš jų paskirstoma vartotojams. Vandens pratekėjimas linija, bet joje nesunaudojamas, vadinamas tranzitiniu. Tranzitinėmis linijomis vanduo teka į kitas tinklo linijas. Jomis teka didžiausias vandens kiekis. Skirstomosiomis, vadinamos tos linijos iš kurių vanduo paskirstomas vartotojams, nepraleidžiant jomis didesnių vandens kiekių, tranzitu. Skirstomasis vandens tinklas klojamas mieste, gyvenvietėse ar žemės ūkio įmonėse. Prie skirstomojo tinklo gali būti prijungti priešgaisriniai hidrantai, vandens ėmimo kolonėlė, fontanai. Skirstomasis tinklas klojamas gatvėse, o nuo jo daromi įvadai arba atsišakojimai į atskirus pastatus. Gerai suprojektuotas vandentiekio tinklas turi: •Tiekti vandenį bet kurioje vietoje asantiems vartotojams. •Užtikrinti reikalingą slėgį vandentiekio tinkle. •Skirstymo tinklų ir įrenginių statybos ir eksploatacijos išlaidos turi būti mažiausios.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kaip mus veikia ignalinos atominė elektrinė ir radiacijos poveikis aplinkai. Ignalinos atominės elektrinės poveikis aplinkai. Černobylio avarijos pasekmės Lietuvoje. Apibendrinimas. Lietuvoje taršos radioaktyviomis medžiagomis požiūriu šiuo metu yra dvi svarbiausios problemos: Ignalinos atominės elektrinės poveikis ir Černobylio AE avarijos pasekmės. Šiame darbe minėtoms dviems problemoms ir skiriama daugiausia dėmesio. Eksploatuojant bei remontuojant atominę elektrinę susidaro dideli kiekiai radioaktyviųjų atliekų, kurios kaupiamos elektrinės saugyklose. Elektrinei normaliai dirbant, į aplinką patenka nuo radioaktyviųjų medžiagų apvalytas vanduo ir oras. Tarša sustiprėja remontuojant ar įvykus avarijai. Atominės elektrinės tarnybos nuolat matuoja radioaktyviųjų medžiagų emisiją į orą ir vandenį. Kadangi matavimams naudojama nepakankamai tobula įranga, tai gaunami ne visiškai patikimi rezultatai.
| |
Įmonės UAB Trakų baldai strateginis planas Lapų skaičius: 18 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įmonės veiklos aprašymas. Įmonės apibūdinimas. Misija,vizija,tikslai. Uab „trakų baldai“ funkcinis valdymo paskyrstimas. Projektavimas ir baldų gamyba. Space metodas. Peste-e analizė. Ssgg analizė (swot analysis). Strategijos įgyvendinimas. Išvados. Literatūra. Šiuolaikinėmis globalizacijos, socialinės ir ekonominės raidos, technologijų pažangos internacionalizavimo sąlygomis sparčiai formuojantis žiniomis grindžiamai visuomenei ir žinių ekonomikai itin padidėjo strateginio valdymo ir strateginių sprendimų reikšmė. Strateginio valdymo plėtra, strateginių sprendimų pagrįstumo ir patikimumo didinimas tampa lemiamais pažangos veiksniais visose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse. Nuo gebėjimo parengti ir tinkamai įgyvendinti įvairioms visuomenės gyvenimo, veiklos ir raidos sritims aktualias strategijas priklauso, ar sėkmingai bus reaguojama į daugybę naujų iššūkių ir laiku atliekama būsimų pavojų ir grėsmių prevencija, ar efektyviai sprendžiamos tiek esamos, tiek ateityje galinčios kilti problemos. Ypač pažymėtina, jog remiantis strateginiais sprendimais nustatomos naujos mokslinių tyrimų kryptys, pasirenkami nauji investicijų objektai ir apibrėžiami nauji tikslai, nukreipiantys tinkama linkme visuomenės raidą siekiant ekonominės gerovės, socialinės ir ekologinės saugos, kultūros suklestėjimo: tai reiškia, kad visuomenės gebėjimas parengti ir įgyvendinti veiksmingus strateginius sprendimus bei plėtoti strateginį valdymą daugeliu požiūrių lemia galimybes nuolat gerinti gyvenimo kokybę ir sėkmingai spręsti vis sudėtingesnes socialines, ekonomines ir technologijų pažangos problemas.
| |
Industrinio žemės ūkio poveikis aplinkai Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Planas. Įvadas. Pagrindinės industrinio žemės ūkio. Sąlygojamos aplinkos problemos. Dirvožemio degradacija. A) mechaninė erozija. B) vandens erozija. C) vėjo erozija – defliacija. D) cheminė erozija. E) dirvos suslėgimas. F) dirvos druskėjimas. Vandens tarša. Pesticidų, herbicidų ir trąšų poveikis žmogui ir gamtai. Ūkinės veiklos ytaka biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui. Išvados. Prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos šiuo metu tapo itin raiškūs ir kuo tolyn, tuo jie didėja. Oro, dirvos, vandens teršimo neracionalaus gamtos išteklių naudojimo neigiamos pasekmės juntamos ne tik konfliktinių židinių aplinkoje, bet visoje planetoje, pradeda grėsti Žemės civilizacijai. Dėl to paskutiniais dešimtmečiais ypač populiari tapo mus supančios aplinkos apsauga. Ankstyviausi žmogaus ir gamtos santykiai buvo pasyvūs – ką gamta siūlė, tą žmogus ėmė:miške rinko uogas, vaisius, valgomas šaknis, susigaudavo laukinį žvėrį, upėje žuvį. Medžioklės verslas vertė keisti gyvenamąsias vietas, klajokliškas gyvenimo būdas nepalikdavo žymesnių pėdsakų.Stabilesnės buvo žvejų gyvenvietės, įsikūrusios upių ir ežerų pakrantėse. Tačiau poveikis gamtai pastebimas tik labai apibrėžtoje teritorijoje – pačios gyvenvietės ribose. Laukinių gyvūnų prijaukinimas ir dėl to atsiradęs gyvulininkystės verslas buvo naujas visuomenės ūkio raidos etapas, davęs pradžią aktyviam gamtos turtų naudojimui. Žemdirbių kultūrai plečiantis, atsirado pirmi konfliktai tarp žmogaus ir gamtos. Dirbamus laukus teko atkovoti iš miško. Prasidėjusioje kovoje tarp miško ir lauko nugalėdavo visuomet laukas, nes jis duodavo greičiau ir daugiau apčiuopiamos naudos negu miškas. Miško ir lauko kiekybinių santykių kaita vyko visais istorijos periodais
| |
Inžinerinės hidrologijos ir hidraulikos namų darbai Lapų skaičius: 10 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Hidrauliniai skaičiavimai, kai kanaluose vandens tekėjimas yra tolygusis Kai tekėjimas yra tolygusis naudojamos šios formulės. Šezi formulė. 1 lentelė. Duomenys ryšio grafikui sudaryti. 1 pav. Normaliojo gylio h kanale suradimo grafikas 2 lentelė. Duomenys ryšio grafikui sudaryti. 2 pav. Normaliojo gylio h kanale suradimo grafikas 3 lentelė. Duomenys ryšio grafikui sudaryti. 3 pav. Normaliojo gylio h kanale suradimo grafikas Kanalo leistinų tėkmės greičių patikrinimas Kanalo skersinis profilis. Vandens gylių priklausomybės grafikas 4 pav. Kanalo skersinis profilis 4 lentelė. Duomenys vandens gylių priklausomybės grafikui sudaryti 5 pav. Vandens gylių priklausomybės grafikas Vandens tekėjimas magistraliniame kanale yra nusistovėjęs netolyginis Apskaičiuoju lyginamąją pjūvio energiją 4 lentelė. Lyginamoji pjūvio energija. Patvankos kreivės kanale skaičiavimas esant netolygiajam vandens tekėjimui Literatūros sąrašas
| |
Jonavos miesto Juodmenos upelio pakrančių kraštovaizdžio koncepcija Lapų skaičius: 17 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Analizė. Sintezė. Koncepcija. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Priedas. Lietuvos miestuose yra mažai gyventojams pritaikytų, gerai sutvarkytų želdynų. Mokslo tyrimų rezultatai byloja, kad želdynai ne tik formuoja estetišką miesto aplinką, bet ir geriną oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos ir t.t. Teisingai naudojant želdynų savybes ir galimybes, galima sukurti tikslingą, funkcionalią, ekonomišką, ekologiškai patikimą ir estetišką miesto aplinką, sveiką bei patogią žmogaus gyvenimui ir veiklai. Jonava yra beveik pačiame Lietuvos centre, abipus Neries upės. Jonavos rajono plotas yra 944 km². Rajonas išsidėstęs Vidurio žemumoje. Žemiausia vieta yra prie Neries ir Šventosios upių slėnyje, rajono pietvakariuose, aukščiausia – rajono šiaurėje, Kulvos ozo gūbrys – 113 m. Per rajoną teka Neris su savo intaku Šventąja bei kelios mažesnės upės. Jonavos rajone tyvuliuoja aštuoni nedideli ežerai ir devyni tvenkiniai, iš jų keturi mieste. Mieste šiuo metu yra įteisinti 2 parkai 1 skveras bei Joninių slėnis. Sutvarkyta dalis Neries pakrantės įrengti dviračių takai, suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės, lauko treniruokliai. Jonavos mieste Juodmenos upelio pakrantės ilgą laiką yra netvarkomos. Upelis yra pačiame Jonavos mieste. Būtent dėl šios priežasties pasirinkta ši vieta. Darbe nagrinėjama esama būklė, iškeliamos problemos, pateikiama spendimo variantai. Tikslas Projekto „ Juodmenos upelio atkarpos esančios tarp Žemaičių ir Juodmenos gatvių kraštovaizdžio tvarkymas“ tikslas - užtikrinti kryptingą kraštovaizdžio formavimą ir ekologinį stabilumą Jonavos miesto gamtinio karkaso teritorijoje prie Juodmenos upelio, sudaryti galimybę visuomenei naudotis teritorija, pažinti vietovės kraštovaizdį, praleisti laiką gamtoje. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto pagrindiniai uždaviniai: 1. Gerinti kraštovaizdžio planavimo kokybę; 2. Išsaugoti gamtinį kraštovaizdžio pobūdį, gerinti kraštovaizdžio vertybių būklę – kraštovaizdžio, atskirų jo elementų išsaugojimą, atkūrimą ir reprezentavimą, gamtinių objektų išsaugojimą, reljefo atstatymą ir tvarkymą; 3. Didinti kraštovaizdžio estetinį potencialą – išryškinti, eksponuoti būdingąsias vertingas vietovės savybes, atskirus objektus, gerinti estetinę vietovės būklę; 4. Mažinti kraštovaizdžio fragmentaciją – sudaryti sąlygas gamtinio karkaso struktūros vientisumo palaikymui, vykdant atskirųjų, priklausomųjų želdynų kūrimą, esamų želdynų pertvarkymą, želdinių grupių, juostų įveisimą; 5. Pagerinti rūšių išlikimo sąlygas – saugoti retų vietinių rūšių augaliją ir gyvūniją, naikinti invazines rūšis, suformuoti ar atnaujinti kraštovaizdžio elementus, svarbius konkrečių rūšių migracijai, tvarkyti esamus želdynus, želdinių grupes, išsaugoti želdinių sveikumą; 6. Sudaryti galimybę visuomenei pažinti ir naudoti kraštovaizdį ugdymo, švietimo , poilsio, sveikatinimo tikslais, pateikti informaciją apie vertybes vietovėje.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
