top


Konspektai.com > Aplinka
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Kaučiukas ir akriliniai dažaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kaučiuko naudojimas. Akriliniai dažai. Akrilinių dažų saugos duomenų lapai. Pirmosios medicinos pagalbos priemonės. Priešgaisrinės priemonės. Cheminės medžiagos, preparato naudojimas ir sandėliavimas. Cheminės medžiagos, preparato fizikinės ir cheminės savybės. Cheminės medžiagos, preparato atlieku tvarkymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Kaučiukas yra elastingas stambiamolekulis junginys. Veikiamas išorinių jėgų, jis įgauna suteikiamą formą, nustojus veikti šioms jėgoms – grįžta į pradinę būklę. Kaučiukas elastingas, nes jo makromolekulės yra spiralės formos. Tempiamos molekulės išsitiesia, o atleistos – susisuka. Kaučiukai žinomi labai seniai, tačiau ilgai nemokėta pasinaudoti kaučiuko elastingumu – kaučiukiniai dirbiniai greitai netekdavo savo formos ir dalies vertingų savybių. Išmokus kaučiuką vulkanizuoti, buvo pradėta gumos gamyba. Akriliniai dažai yra pagaminti iš vandenių skiestos akrilo dervos ir pigmentų. Garuojant vandenių dervos dalelės sudaro patvarų ilgalaiki sluoksni. Darbo tikslas: išsiaiškinti kas yra akrliniai dažai ir kaip naudojami akriliniai dažai, taip pat sižinoti kaip naudojamas kaučiukas, surasti akrilinių dažų saugos duomenų lapą. Darbo uždaviniai: 1. sižinoti kaip naudojamas kaučiukas. 2. išsiaiškinti kas yra akriliniai dažai. 3. surasti akrilinių dažų saugos duomenų lapus.
0

Kauno miesto ekologinės problemosparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kauno miestas. Pagrindinės ekologinės problemos kauno mieste. Hidrosferos tarša. Litosferos tarša. Atmosferos tarša. Smogas. Šiltnamio efektas. Transporto bei triukšmo neigiamas poveikis. Išvados. Literatūra. Šio darbo tikslas: šiuo darbu siekiu giliau aptarti trijų mūsų aplinkos gyvybės „banginių“ – vandens, oro ir dirvožemio – ekologines bėdas Kauno mieste, visos Lietuvos atžvilgiu, kadangi tokios problemos kaip oro tarša ar transporto keliamas triukšmas nėra vienareikšmiškai skirtos tik Kauno miestui. Šio darbo uždaviniai: 1. Plačiau išanalizuoti pagrindines ekologines problemas. 2. Aptarti institucijas, darančias tiesioginę įtaką šioms problemoms mažinti. Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, užimantis 157,15 km2 plotą. Kaune yra 20 miesto parkų (373,84 ha), 4 kraštovaizdžio draustiniai (906,6 ha), 11 hidrologinių draustinių (9 ha), ornitologinis draustinis (79,3 ha), 4 miško parkai (1096 ha).
0

Kelių transporto poveikis aplinkaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Kelių transporto poveikis aplinkai. Įvadas. Literatūros apžvalga. Išvados. Literatūra. Oro tarša yra viena iš didžiausių problemų, turinti įtakos žmonių sveikatos būklei. Dedama daug pastangų mažinant oro taršą bei gerinant miestų oro kokybę, tačiau nepaisant to milijonai žmonių gyvena aplinkoje, kenkiančioje jų sveikatai. Kad Lietuvoje nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina skubiai spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas atmosferos taršą priemones. Darbo tikslas – atskleisti kelių transporto poveikį aplinkai. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kelių transporto neigiamą poveikį Lietuvoje ir Europoje. 2. Aptarti kelių transporto neigiamą poveikį dirvožemiui. 3. Apžvelgti strateginius nuostatus, mažinant automobilių išmetamo CO2 kiekį.
0

Kietų atliekų deponavimo aikštelės projektavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 62
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Įvadas. Numatomų atliekų kiekių skaičiavimas. Atliekų sąvartyno vietos parinkimo pagrindimas. Sąvartyno talpumo skaičiavimas. Sąvartyno elementų projektavimas. Atliekų deponavimo aikštelės projektavimas. Deponavimo aikštelės sekcijų išdėstymas. Aikštelės dugno įrengimas. Aikštelės pildymo atliekomis principai. Filtrato surinkimo sistemos įdiegimas. Susidarančių metano dujų surinkimo sistemos įrengimas. Aikštelės uždengimas. Sąvartyno infrastruktūrinių priemonių įgyvendinimas. Infrastruktūrinių priemonių skirtų bendram sąvartyno įrengimo. Pasirengimui sukūrimas. Aptarnaujančios teritorijos sukūrimas. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas. Sąvartyno eksploatavimas. Sąvartyno valdymas. Pasiūlymai dėl ploto panaudojimo po deponavimo. Aikštelės uždarymo. Ekonominiai skaičiavimai. Aplinkosauginiai reikalavimai. Darbo ir gaisrinės saugos reikalavimai. Išvados. Literatūros sąrašas. Grafinė dalis. 1 brėžinys. Deponavimo aikštelės planas su ūkine zona. 2 brėžinys. Atliekų deponavimo aikštelės pjūvis. 3 brėžinys. Deponavimo aikštelės planas. Pažangių technologijų, švaresnės gamybos ir taršos prevencijos metodų diegimas įvairiose gamybos šakose įgalina taupiau naudoti gamtos išteklius ir stabdyti atliekų susidarymą. Nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekiai per pastarąjį dešimtmetį lietuvoje žymiai sumažėjo. Metiniai nepavojingų atliekų kiekiai sumažėjo daugiau nei tris kartus ir jų kiekis vienam žmogui yra beveik du su puse karto mažesnis nei vidutiniškai es šalyse. Norint sužinoti bendrą susidarančių atliekų kiekį, reikia apskaičiuoti vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (vbasn). Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) priklauso nuo. Buitinių atliekų susidarymo vietos. Šaltinio charakterio. Geografinės padėties. Vietinių sąlygų. Klimato. Atliekų rūšies. Kitų faktorių. Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) parodo gyventojų produktų suvartojimo lygį. Vienetinės buitinių atliekų susidarymo normos (vbasn) skaičiavimas. Vbasn = n / ρ, m3/ (žm.metus). Čia. N – atliekų kiekis, vidutiniškai susidarantis vienam gyventojui kėdainių rajone, n = 365 kg. Ρ – atliekų tankis sąvartyne, ρ = 900 kg/m. Vbasn = 365/900=0,41 m3/ (žm.metus). Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn), kėdainių rajono gyventojų skaičius pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Užduoties sąlygos. Rajonas gyventojų skaičius vbsan, m3/(žm.metus). Kėdainių 460 , vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) kiekvienais metais didėja 2 - 6 % pagal tūrį ir 0,2 – 0,6 % pagal svorį. Vbasn priklauso nuo šalies ekonomikos, nuo bvp ir jo augimo. Bvp augimas yra skirstomas. Lėtas, kai kasmet auga 2 %. Vidutinis,kai kasmet auga 4 %. Didelis, kai kasmet auga 6 %. Komunalinių atliekų sudėtį galima nustatyti pagal šiuos bendruosius rodiklius. Pastaraisiais metais lietuvoje plėtėsi gaminių bei paslaugų rinka, išaugo vartojimas. Esama atliekų tvarkymo sistema nėra pajėgi užtikrinti kasmet didėjančio atliekų kiekio sutvarkymo saugiu aplinkai ir ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl esama sistema turi būti peržiūrima, modernizuojama, panaudojant tiek aplinkai, tiek gyventojams priimtinas atliekų tvarkymo technologijas. Lietuva, rengdamasi stojimui į europos sąjunga, imasi įvairių priemonių, siekdama perkelti europossąjungos reikalavimus į savo teisinę bazę. Šiuo metu lietuvos įstatymuose jau pateikti aiškūs reikalavimai atliekų tvarkymui. Vietinės atliekų tvarkymo sistemos šių reikalavimų neatitinka, todėl turi būti sukurta nauja atliekų tvarkymo sistema. Pagrindiniai regioninio atliekų tvarkymo tikslai. Pritaikyti atliekų tvarkymo sistemą, atsižvelgiant į pokyčius, sąlygojamus rinkos ekonomikos ir planuojamo stojimo į europos sąjungą. Parengti aplinkosaugos požiūriu priimtiną ir ekonomiškai efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią nacionalinių ir tarptautinių standartų bei įstatymų nustatytus reikalavimus. Padidinti atliekų tvarkymo efektyvumą ir už prieinamą mokestį teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
0

Kraštovaizdžio saugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kraštovaizdis. Kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsauga. Saugomų teritorijų sistema. Saugomų teritorijų klasifikavimas. Saugomų teritorijų apsaugos režimas. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas. Vykstant intensyviai pramonės, transporto, žemės ūkio ir kitokios ūkinės veiklos plėtotei, urbanizacijos plėtrai, yra įsisavinamos naujos gamtinės teritorijos, iš esmės pertvarkomas natūralus kraštovaizdis. Tokiomis sąlygomis būtina išsaugoti nepaliestas atskiras vietoves. Tuo tikslu steigiamos įvairios saugomos teritorijos, joms nustatomas ypatingas apsaugos režimas. Teritorinės aplinkos apsaugos svarbą pripažįsta tiek nacionalinė, tiek ir tarptautinė teisė. Lietuvoje saugomos teritorijos yra steigiamos ir naudojamos pagal Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Darbo tikslas − išanalizuoti kraštovaizdžio saugą ir jos įstatymus. Darbo uždaviniai. Išsiaiškinti, kas yra kraštovaizdis. Aptarti kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės apsaugą. Supažindinti su saugomų teritorijų sistema. Pateikti saugomų teritorijų klasifikavimą. Išanalizuoti saugomų teritorijų apsaugos režimą. Kraštovaizdis. Kraštovaizdis tai nuolatos kintantis žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių tarpusavyje susijusių komponentų (paviršinių uolienų, vietovės reljefo, dirvožemio, augalijos įvairovės, gyvūnijos ir kt. ), susijusių medžiaginiais, energiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Tai žmonių regimoji ir suvokiama vietovė, kurios dabartinį pobūdį nulėmė įvairūs gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai bei jų tarpusavio sąveika. Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir jos erdvę miestus ir miestelius, visas gyvenamąsias vietoves, girias, miškus, upes, ežerus ir tvenkinius, didžiąsias pelkes, daro didelę įtaką visos visuomenės gyvenimui ir jos veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir esminė žmonių gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdis nuolat kinta:...
0

Kultūriniai augalaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas. Laukinių augalų kultūrinimas. Kultūrinių augalų kilmės centrai. Kinijos-Japonijos. Indonezijos-indokinijos. Australijos. Indostano. Vidurinės Azijos. Artimųjų rytų. Viduržiemio jūros. Afrikos. Europos-Sibiro. Vidurio Amerikos. Pietų Amerikos. Šiaurės Amerikos. Keturios pagrindinės kultūrinių augalų grupės. Svarbiausias – grūdinis augalas. Kultūriniai augalai sudaro daug įvairių šeimų. Kultūrinių augalų bendrijoms būdinga. Žmonijos maisto ištekliai. Išvados. Priedas. Maistiniai ir pašariniai augalai. Vaistiniai kultūriniai augalai. Techniniai augalai. Literatūra. Neįmanoma įsivaizduoti mūsų gyvenimo be augalų – neatskiriamų žmogaus palydovų. Jie mus maitina ir rengia, padeda statyti namus, gaminti baldus, vaistus, valo ir grynina orą. Žiemą jie šildo mūsų būstus, o vasarą teikia gaivinantį pavėsį. Augalai mums padeda ir dirbti, ir ilsėtis. Ilgą kelią nuėjo mūsų protėviai, kol sugalvojo užkasti žemėn grūdą. Bet ir augindami augalus jie nesiliovė rinkę valgomus vaisius, svogūnėlius, šakniagumbius. Laukinė augalija turbūt visuomet bus papildomas maisto šaltinis ir labai svarbi vaistų žaliava.
0

Lietuvos respublikos gyventojų apsauga radiacinės avarijos ignalinos atominėje elektrinėje atvejuparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Svarbiausi faktai apie radiaciją. Maistas ir radiacija. Radiacinių avarijų klasifikacija. Monitoringas ir radiacinė žvalgyba. Civilinės saugos veiksmai organizuojant avarijos padarinių šalinimą. Išvada. Ką paprastai įsivaizduojame išgirdę žodį radiacija: atominę elektrinę arba rentgeno kabinetą, o gal saulės spinduliuotę? Dažnai kasdieniniame gyvenime net nesusimąstome apie tą paslaptingą spinduliuotę. Tačiau natūrali radiacija yra apie mus, o žmogaus sukurti radiacijos šaltiniai veikia mus kasdien. Jonizuojanti spinduliuotė gali turėti skirtingą pavidalą: gali būti elektromagnetinės bangos, sklindančios visomis kryptimis erdvėje šviesos greičiu, arba didelę energiją turinčios dalelės, kurios juda su skirtingu greičiu. Aptikti radiacijos pavojų ir perspėti apie jonizuojančios spinduliuotės grėsmę mums gali padėt prietaisai. Pats paprasčiausias jutiklis, fiksuojantis jonizuojančią spinduliuotę, yra Geigerio Miulerio skaitiklis. Radioaktyvaus skilimo metu išspinduliuojama alfa, beta dalelės ir gama spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotę sukelia procesai, kurie vyksta už branduolio ribų. Alfa spinduliuotė nėra labai pavojinga žmogui, kol nepakliūva į vidų. Alfa daleles gali sustabdyti net popieriaus lapas, tačiau patekę į vidų dėl didelės energijos jos gali stipriai pakenkti audiniams ir vidiniams organams. Beta dalelės – greitai skriejantys elektronai, kurie išspinduliuojami radioaktyvaus skilimo metu. Jie gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą krūvį. Beta dalelės skvarbesnės už alfa daleles. Jos gali įveikti odos sluoksnį ir pažeisti audinius, taip pat jos yra pavojingos akims. Daugelį jų galima sustabdyti arba susilpninti nešiojamais drabužiais, akiniais arba kokia nors kitos medžiagos kelių centimetrų uždanga (pvz., stiklu arba aliuminiu).
0

Medienos gaminių standartai Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Medienos gaminių standartai lietuvoje. Standartizacijos technikos komitetas lst tk 17 „mediena“. Kokybei nustatyti – normatyvai ir standartai. Išvados. Naudota literatūra. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje iš pra¬džių dar buvo vadovaujamasi iki tol galiojusiais standartais GOST, OST ar RST. Pirmasis lietuviškas miško produkcijos standartas parengtas 1992 m. – tai kalėdinių eglučių ir eglių šakų LST 663-92 standartas. Dabar medienos gaminių standartus ren¬gia 1993 m. įkurtas Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetas LST TK 17 „Mediena“. Nuo komiteto darbo pradžios jau praėjo trylika metų. Per šį laikotarpį buvo sėkmingai rengiami savieji miškininkystės, medienos apdirbimo terminų ir apvaliosios medienos standartai, priimami europiniai apvaliosios ir pjautinės, klijuotos medienos ir medienos plokščių, plaušienos, popieriaus ir karto¬no, medienos saugos LST EN standartai. 2006 m. galiojo 291 LST TK 17 parengtas ir Lietuvos standartizacijos departamento išleistas standartas.
0

Miesto nuotekų valymo įrenginių projektavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 32
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nuotekų valymo technologijų aprašymas. Nuotekų debitų skaičiavimai. Nuotekų užterštumų skaičiavimai. Nuotekų valymo įrenginių principinės schemos parinkimas. Technologinių įrenginių skaičiavimai. Išvados. Literatūra. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančių vandens telkinių. Nuotekų valymo proceso metu stengiamasi pašalinti kietąsias medžiagas (organines medžiagas, sunkiuosius metalus, uolienų nuotrupas, smėlį, lapus, medienos likučius), biologiškai yrančias medžiagas ir patogeninius organizmus. Buitines nuotekas apibūdinantys pagrindiniai parametrai yra biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) ir kietųjų medžiagų suspensijos. Valymo įrenginių paskirtis yra sumažinti teršalų koncentraciją nutekamuosiuose vandenyse išleidžiamose į atvirus vandens telkinius.
0

Miškų naudojimas Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Nuosavybės teisė į miškus. Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos. Miško įveisimo ir atkūrimo galimybės ir būdai. Valstybinių miškų naudojimo ypatumai. Priedai. Išvados. Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tema Miškų naudojimas Lietuvoje, suteikia galimybę išanalizuoti ir išssiaiškinti tiek valstybinių miškų, tiek kitų grupių miškų naudojimo ypatumus, bei jų priežiūras pagal įtatymus ir nutarimus reglamentuojančias sąveiklas.
0

Paieška


bottom