Aplinka (7 psl). Aplinkos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Triukšmo sklaidos mažinimo priemonių panaudojimo galimybės

Lapų skaičius: 41
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Triukšmo ir vibracijos šaltiniai. Triukšmo monitoringas lietuvoje. Triukšmo normavimas. Triukšmą slopinantys ekranai. Virpesių mažinimo priemonės. Impulsinis (smūginis) triukšmas ir vibracija. Triukšmo lygių skaičiavimas. Triukšmo mažinimo priemonių matmenų parinkimas ir diegimas. Triukšmo mažinimo sienelės skiačiavimas. Gaubto efektyvumo skičiavimas. Absorbcinio triukšmo slopintuvo skičiavimas. Išvados. Literatūra. Grafinė dalis. 2005 metų balandžio 20-toji – Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną visoje Europoje pradėta kampanija, skirta vienai seniausių problemų, su kuria susiduriama darbo vietoje – triukšmui darbe. Maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų žmonių) ilgiau nei ketvirtadalį jų darbo laiko yra veikiami per didelio triukšmo. Norint patenkinti darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos poreikį Europos Sąjungoje, įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kuri siekia pagerinti gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais susijusių interesų grupių. Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama, siekiant sumažinti triukšmingumą aplinkoje ir išvengti jo neigiamo poveikio sveikatai. Remiantis visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10-15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo. Triukšmu vadiname žmogui ne malonius, nepageidautinus garsus, galinčius pakenkti sveikatai. Triukšmo šaltiniai yra tam tikrų dažnių ir intensyvumų mechaninės, aerodinaminės, hidrodinaminės ir elektromagnetinės kilmės virpesiai. Neleistinai didelio intensyvumo triukšmas yra kenksmingas gamybos veiksnys, galintis sukelti žmogaus sveikatos ir darbingumo pablogėjimą. Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažniai yra nuo 20 iki 20000 Hz.

Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybės Lietuvoje

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybės Lietuvoje. Įvadas. Kas yra tvarus vartojimas ir kuo jis svarbus ? Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas. Kas yra tvari gamyba ir kokie yra jos pagrindiniai principai. Ko lietuva gali pasimokyti iš kitų europos valstybių. Tvari energijos gamyba ir vartojimas lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. 1.1. Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas Vienas iš pagrindinių būdų, kuris gali padėti skatinti visuomenės sąmoningumą yra švietimas. Labai svarbu, kad kiekvienas pilietis suvoktų, jog jis gali prisidėti prie tvaraus vartojimo. Švietimu galima rūpintis skirtingais lygmenimis – pradedant mokinių mokymu ir baigiant paskaitomis suaugusiems žmonėms. Kadangi gyvename tokioje šalyje, kurioje daugelis žmonių nori gauti kažkokią apčiuopiamą naudą už vieną ar kitą atliekamą darbą, kalbant apie tvarų vartojimą, labai svarbu yra sukurti tinkamą skatinimo sistemą. Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, lietuviai nemažai pinigų ir laiko praleidžia parduotuvėse, būtų galima sukurti tokią sistemą, kad tiems, kurie renkasi ekologišką pakuotę ar atsisako plastikinių maišelių, būtų taikomos specialios nuolaidos. Žinoma, toks modelis gali pasirodyti sunkiai įgyvendinamas, nes didžiosios šalies parduotuvės nenorėtų prarasti savo gaunamo pelno. Tačiau šioje situacijoje gali prisidėti valstybė. Pavyzdžiui, prekybos centrams, prisidedantiems prie tvaraus vartojimo, pritaikyti kokias nors lengvatas mokesčiams ir pan. Prie tvaraus vartojimo skatinimo jau paminėti prekybos centrai gali prisidėti ir kitokiu būdu, t.y. tinkamai pakeisti kainodarą . Ne paslaptis, kad parduotuvės puikiai sugeba sukurti daugelio produktų paklausą, taigi tai galėtų padaryti ir su tais produktais, kurie skatintų tvarų vartojimą. Dar vienas iš būdų yra vartotojų švietimas, tiesiog prekybos centruose. Galima sukurti informacinės medžiagos, kuria naudodamiesi pirkėjai suvoktų, kokius gaminius rinktis geriau ir taip prisidėti prie tvaraus vartojimo.

UAB Vienybė aplinkosauginės dalies analizė

Lapų skaičius: 63
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Panašaus pobūdžio įmonių apžvalga lietuvoje ir pasaulyje. Gamtos išteklių naudojimo tendencijos. Naujų, mažiau teršiančių technologijų paieškos ir pasiekimai. Švarios gamybos ir subalansuotos plėtros vystymas. Įmonės ir jos veiklos aprašymas. Bendros žinios apie įmonę. Įmonės poveikis aplinkai (oro tarša, vandens tarša, fizinė tarša, atliekos, dirvožemio tarša. Įmonės įdiegtos aplinkos taršą mažinančios priemonės. Įmonės įdiegtos naujovės aplinkosaugos srityje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria įmonė (ekonominės, vadybinės ir pan.) Aplinkosaugos srityje. Ekonominė dalis. Įmonės mokesčių už gamtos išteklius skaičiavimas. Įmonės mokesčių už taršą iš stacionarių šaltinių skaičiavimas. Įmonės mokesčių už taršą iš mobilių taršos šaltinių skaičiavimas. Įmonės mokesčių už pakuotes skaičiavimas. Įmonės mokesčių už apmokestinamuosius gaminius skaičiavimas. Aplinkosauginių mokesčių dalis įmonės mokesčių sistemoje. Vadybinė dalis. Įmonės aplinkosauginė strategija. Organizacinė pavaldumo schema įmonėje. Įmonės finansinių rodiklių ( pelno, balanso) skaičiavimai. Įmonėje įdiegti (diegiami) standartai. Išvados. Literatūra. Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystymosi žemėje prielaidų — ją supantis dujų sluoksnis.kasdieninėje kalboje labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai — atmosfera, oras. Tai didelis ir sunkus dujų kiekis, sveriantis 5,15xl015 tonų. Tiesa, palyginus šią didžiulę masę su žemės mase, ji tesudaro tik 0,000001 pastarosios svorio dalį. Žemutinio atmosferos sluoksnio, kuriame sukaupta apie 80% oro masės, storis svyruoja nuo 8 km poliarinėse platumose iki 18 km ekvatoriaus zonoje. Vienoje knygoje buvo pateiktas toks vaizdingas žemės ir jos atmosferos palyginimas: žemė prilyginta apelsinui, o atmosferos sluoksnis — rūkoma jam popieriui, į kurį įvyniotas šis oranžinis vaisius. Žemutinį atmosferos sluoksnį, kuriame sukaupta pagrindinė oro masė, priimta vadinti troposfera, aukštesnysis sluoksnis, kurio storis siekia iki 55 km — tai stratosfera. Nors ji ir kur kas didesnė, tačiau oras čia, žinia, retesnis ir bendras jo kiekis tesudaro kiek daugiau nei penktadalį žemės atmosferoje esančio oro. Štai po tokiu oro sluoksniu ir vyksta visi svarbūs mūsų žemės procesai. Šis sluoksnis sulaiko daugiau nei pusę saulės energijos, pasiekusios atmosferą. Atmosfera visiškai sugeria gama spindulius, kurie žudomai veiktų gyvybę mūsų planetoje. Tarp atmosferos ir žemės paviršiaus vyksta labai svarbi visai gyvybinei veiklai šilumos, dujų ir vandens apykaita. Kiekvienas iš 6 mlrd. Žemės gyventojų per parą sukvėpuoja po 15—20 kg oro. Galima drąsiai tvirtinti, kad tai — svarbiausias mūsų gyvybinės veiklos komponentas.

Vandens apsauga 2

Lapų skaičius: 42
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Anotacija. Nuotekų debitų nustatymą. Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui. Nuotekų užterštumo skaičiavimas. Mechaninis nuotekų valymas. Biologinis valymas. Antriniai nusodintuvai. Cirkuliacinio aktyviojo dumblo kiekis. Dumblo apdorojimas. Dumblo sausinimas. Nuotekų dezinfekavimas. Išleistuvas į atvirą vandens telkinį. Išvados. Literatūra. Grafinė dalis. Nuotekų valymo įrenginių išdėstymo schema. Mechaninio pirminio valymo įrenginio brėžinys. Biologinio nuotekų valymo įrenginio brėžinys su aeravimo sistema. Darbe suprojektuota 12 800 gyventojų buitinių nuotekų valymo įmonė su biologiniu ir mechaniniu valymu. Nustatėme vidutinį ir maksimalų valyklos našumą. Antrame skyriuje nustatėme nuotekų debitus: vidutinį paros, didžiausią paros, vidutinį valandos, vidutinį sekundinį, maksimalų valandos, maksimalų sekundės. Trečiame skyriuje apskaičiavome skaičiuojamuosius debitus valymo įrenginių projektavimui. Nuotekos valomos biologiškai, dumblas valomas mechaniškai ir sausinamas. Skaičiuojamieji nuotekų debitai: vidutinis paros, didžiausias paros, vidutinis valandos, maksimalus valandos, vidutinis sekundinis, maksimalus sekundės. Ketvirtame skyriuje apskaičiavome nuotekų užterštumą: suspenduotų medžiagų kiekį, biocheminį deguonies suvartojimą, užterštumą pagal cheminį deguonies suvartojimą, teršalų masė pagal suspenduotas medžiaga, teršalų masė pagal biocheminį deguonies suvartojimą. Nustatyta, kad tai nuotekų, pritekėjimo pobūdis yra nežymus. Išleistuvo į atvirą vandens telkinį paskirtis valytų nuotekų išleidimas į priimtuvą (paviršinį vandens telkinį). Parenkamas krantinis neužliejamas išleistuvo tipas. Neužliejamą kranto tipo išleistuvą sudaro išleidimo žiotys, vamzdžio linija, kurie įrengiami m aukščiau maksimalaus vandens lygio. Trečiame skyriuje apskaičiavome skaičiuojamuosius debitus valymo įrenginių projektavimui. Nuotekos valomos biologiškai, dumblas valomas mechaniškai ir sausinamas. Parinktos dvejos grotos. Grotų tikslas pašalinti kietąsias medžiagas iš nuotekų srauto. Grotos statomos dvejos: darbinės ir rezervinės. Grotų plyšio tarpas yra 16 mm. Sulaikyti. Nešmenys iš grotų šalinami juostiniu transporteriu į specialius konteinerius.

Vandens nuotekų, nuo geležinkelio sankasos, valymo įrenginio tekmės ypatumai

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nutekamojo vandens dabartinė kokybė. Trumpai apie nuotekų valymo būdus. Naftos produktų surinkimo įranga geležinkeliuose. Naftos produktų gaudyklės. Veikimo principas. Naftos gaudyklėse vykstančios tėkmės ypatumai. Plėvelės skysčio paviršiuje. Medžiagų sąveika su vandeniu. Emulsija. Suspensija. Sedimentacija. Laminarinis ir turbulentinis tekėjimai. Išvados. Literatūra. Vienas iš pagrindinių vandens teršiklių yra transportas. Jam Lietuvoje priskiriama 75 % teršalų. Pastaruoju metu mokslinėje ir žemės ūkio literatūroje itin dažnai minimi sunkieji metalai. Tai grupė cheminiu elementu, kuriu tankis didesnis kaip 5 g/cm3. Paprastai sunkieji metalai aptinkami ne elementų, o druskų ir kitų junginiu formos. Iš 100 ar daugiau elementų apie 80 galima priskirti metalams, o 3/4 jų – sunkiesiems metalams. Biologiškai svarbus ir tirti metalai yra kadmis, gyvsidabris, švinas, cinkas, chromas ir varis.

Vandens užterštumas

Lapų skaičius: 28
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vandens tarša. Vandens taršos klasifikavimas. Geriamo vandens būklė lietuvoje. Dažniausios vandens problemos. Šulinių vanduo. Nutekamieji vandenys. Vandens valymas. Vandens filtravimas. Biologinis valymas. Cheminis valymas. Savaiminis vandens valymas. Išvados. Darbų sauga. Informacijos šaltinių sąrašas. Įvadas. Vanduo - žmogui būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo ir sveikatos šaltinis. Tai natūralus gamtos junginys. Požeminis vanduo vartojamas tik gerti, o pramonėje - tuomet, kai technologiniams procesams reikalingas labai švarus vanduo. Eksploatuojamo požeminio vandens ištekliai Lietuvoje yra palyginti aukštos kokybės ir dauguma mikrobiologinių ir cheminių rodiklių tenkina higieninius reikalavimus. Lietuvoje paviršinis vanduo palyginti švarus - tik 43%, vidutiniškai švarus - 48% ir smarkai užterštas - 9%. Kasmet iš Lietuvos vandens telkinių imama apie 4, 5 mln. M3 vandens. Daugiausia vandens, apie 92%, suvartojama energetikos reikmėms, pramonės įmonėse - technologiniams procesams. Vandens kokybė priklauso nuo jame ištirpusių, suspenduotų ir pakibusių medžiagų, bakterijų ir priemaišų. Ją apibūdina fiziniai, cheminiai ir sanitariniai-bakteriologiniai rodikliai, kurie nustatomi laboratorijose, tiriant vandens pavyzdžius. Mažai užterštas vanduo gamyboje gali būti vartojamas keletą kartų, įrengus apytakinę sistemą. Uždara apytakinė sistema sumažina vandens vartojimą įmonėse nuo 55 % iki 85 %. Vandens tarša. Gamtinių vandenų kokybė labiausiai priklauso nuo sanitarijos. Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens teršalams priklauso natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos produktai, biologinės išskyros ir cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas mineraliniais, organiniais, biologiniais teršalais. Mineralinės medžiagos: smėlis, šlakas, molis, mineralinės druskos, rūgščių, šarmų...

Vedinimo kursinis

Lapų skaičius: 16
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Patalpų ir naudojamų medžiagų charakteristikos. Patalpų vėdinimo ir šildymo sprendimo aprašymas. Vėdinimo oro kiekių skaičiuotė. Oro tiekimo aerodinaminė skaičiuotė. Oro šalinimo sistemos aerodinaminė skaičiuotė. Oro tiekimo ir šalinimo sistemų įrangos parinkimas. Šalinamo oro valymo efektyvumo nustatymas. Priemonės aplinkos taršai mažinti. Vėdinimo sistemos įrangos specifikacija. Šilumos ir elektros energijos vėdinimui metinės sąnaudos ir išlaidos. Genplanas. Gamybinio pastato pirmo aukšto planas. Gamybinio pastato antro aukšto planas. Pirmo aukšto tiekimo sistemos aksonometrinė schema. Pirmo aukšto oro šalinimo sistemos aksonometrinė schema. Gamybinio pastato pjūvis 1-1(tiekimo sistema). Gamybinio pastato pjūvis 1-1(šalinimo sistema). Vėdinimo sistemos mazgo detalizacija. Literatūros sąrašas. Priedai. Projekto tikslas suprojektuoti vėdinimo įranga, dviejų aukštų (vėdinimas projektuojamas tiek pirmame, tiek ir antrame aukšte) gamybiniam pastatui. Pastato fasadas orientuotas į šiaurę. Pietinė pastato dalis ribojasi su kitu pastatu per visą savo plotį. Pastato ilgis – 30 m, plotis – 20 m, o aukštis – 11,58 m (dviejų aukštų aukštis be stogo 9 m). Pirmo ir antro aukštų aukščiai yra 4,5 m, o palėpės, kurioje sumontuota vėdinimo įranga - 2,00 m (aukščiausia palėpės vieta). Pastato stogas yra vienašlaitės kostrukcijos su 15 % nuolydžiu į vakarinę pusę. Pirmame aukšte yra įrengtas cechas, kuriame išsiskiria nuodinga medžiaga –sieros dioksidas (sieros (IV) oksidas). Tai nuodinga medžiaga. Didžiausia leistina koncentracija darbo aplinkoje IPRV = 5 mg/m3. Cecho plotas yra lygus 150 m2, todėl pirmajame aukšte yra 6 darbo stalų (kiekvienam stalui tenka 25 m2 grindų ploto). Antrajame aukšte gamybos metu išsiskiria degi/sprogi medžiaga – tirpiklis RML (toluolas, etilo spiritas, n-butilo spiritas, etilceliulozolv), todėl yra įrenginėjamos traukos spintos. Pagal cecho plotą įrengiu 3 traukos spintas, kur kiekvienai tenka 100 m2 grindų ploto. Kiekvienos traukos spintos angos plotas yra 1,0 m2 (jis laisvu pasirinkimu priimtas pagal užduotyje pateiktą sąlygą: 0,5 – 2,0 m2).

Vėjo žala gamtai ir visuomenei

Lapų skaičius: 9
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Vėjas nuo seno yra žinomas baltų mitalogijoje, kaip visatos kūrėjas, antgamtinė būtybė su sparnais ar esantis paukščio pavidalo, bet jis ne tik personažas, aprašytas tautosakoje, apdainuotaas liaudies dainose, bet ir gamtos stichija, kuri gali padaryti didelę žalą tiek žmogui ir tiek pačiai mūsų žemei. Šiame darbe aptarsiu vėją, kaip žalos nešėja, kuris griauną ir niokoja, kas pasitaiko jo kely. Nuo kurio nukiančia vis daugiau pasaulio šalių, kartu su jų gyventojais ir supančia gamta, tai manau aktuali tema tiek mums tiek ateitiems kartoms. Šio darbo tikslas supažindyti ir papasakoti, kaip susidaro vėjas, kuris pereina į uraganus, viesulus ir tornadus, kokie vėjai vyrauja, jų greitį, kas labiauiai nuo to nukenčia, jų pasėkmės ir t.t. Pirma, manau reikėtų išsiaiškinti ir aptarti kas yra vėjas ir kaip jis susidaro. Tai gi kaip mes žinome vėjas tebėra viena iš mažiausiai ištirtų gamtos stichijų, jis kelia daugybę mįslių viso pasaulio meteorologams. Tai bene galingiausias orų reiškinys, pasižymintis didžiule griaunamąja jėga.

Vietos savivaldybės samprata ir struktūra

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vietos savaldos samprata. Vietos savivaldybių institucinė struktūra. Savivaldybės taryba. Savivaldybės meras. Savivaldybės administracija. Savivaldos institucijų kompetencija ir funkcijos. Išvados. Demokratijai yra būdinga decentralizacijos tendencija, taigi šiuolaikinės demokratinės valstybės pripažįsta, jog laisvės bei savivaldos siekiai yra labai svarbūs. Todėl vietos savivaldybių institucijos kontroliuodamos ir valdydamos dalį visuomeninių reikalų, riboja valstybinės valdžios galią ir yra vienas pagrindinių bet kurios demokratijos elementų. Savivaldybių institucijų įteisinimas ir stiprinimas šalyse padeda kurti visuomenę, pagrįstą demokratijos ir valdžios decentralizacijos principais. Tačiau demokratiją reikia nuolat ginti, nes, būdama savanoriška ir neprievartine pagal savo ideologiją, ji retai sugeba pasipriešinti jai priešiskoms ideologinėms idėjoms. Todėl ir demokratinė savivalda, kol egzistuoja kitos, jos vaisiais norinčios pasinaudoti jėgos, negali egzistuoti savarankiškai, be visos bendruomenės demokratinas teises saugančios ir ginančios valstybės. Darbo tikslas – apžvelgti vietos savivaldos sistemą ir jos funkcijas . Darbo uždaviniai: 1.Pateikti vietos savivaldos sampratą. 2.Apžvelgti vietos savivaldybių įnstitucinė struktūrą. 3.Aptarti Savivaldos institucijų kompetenciją ir funkcijas

Žaislų kenksmingumas

Lapų skaičius: 19
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas ir uždaviniai Tikslas: apžvelgti žaislų saugos reikalavimus. Uždaviniai: 1) pristatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos; 2) aptarti joje numatytus žaislų saugai keliamus reikalavimus; 3) pateikti praktinių pavyzdžių. Žaislų direktyva ir jos įgyvendinimas 2009 m. birželio 18 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos Direktyva sugriežtinamos nuostatos dėl teisės aktų taikymo ir naujų saugos reikalavimų, užtikrinant, kad vaikams bus teikiama apsauga aukščiausiu lygmeniu. Naująja direktyva patobulinamos galiojančios žaislų, pagamintų ES arba įvežtų į ją, rinkodaros taisyklės, siekiant sumažinti žaislų sukeliamų nelaimingų atsitikimų skaičių ir ilgalaikių sveikatos tikslų. 2011 m. balandžio 1 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-174 buvo patvirtintas žaislų saugos reglamentas; Lietuvai taikytas pereinamasis laikotarpis 2013 metų liepos mėn. 20 d. direktyva įsigaliojo visa apimtimi Direktyvos reikalavimus turi žinoti ir jų laikytis privalo visi Lietuvoje esantys žaislų gamintojai, gamintojų atstovai ar platintojai, taip pat didmenininkai bei mažmenininkai.

« Pradžia Ankstesnis12345678Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama