Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Rankos, sudėtos ant krūtinės, simbolizuoja kunigaikščio atsiskyrimą nuo žmonių, pyktį, nepritarimą. Skirgaila piktai kaltina bajorą jam melavus. Į Daugailą valdovas kreipiasi „tu“, taip išreikšdamas artumą jam, parodo juos siejantį stiprų ryšį. Skirgaila visada pasitikėdavo juo, klausydavo „kaip tikro tėvo“. Šis palyginimas tarsi patvirtina puikius jų tarpusavio santykius.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Kristijonas Donelaitis - pirmasis grožinės literatūros pradininkas.. K. Donelaitis poemą „Metai“ parašė XVIII a. „Metai“ - epinė poema susidedanti iš keturių dalių: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gerybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Šie eilėraščiai siejami su gamtos aprašymais. Kiekvienoje dalyje subtiliai atvaizduojamas tam tikras metų laikas, atskleidžiamos sezoniškumo ypatybės, nuotaikos. Pirmoji iš keturių dalių „Pavasario linksmybės“ parodo gamtos atbudimą, naujų darbų pradžią. Tačiau ne visi eilėraščio veikėjai džiaugiasi, kad gamta atbunda ir atšyla oras. Pagrindinis veikėjas Slunkius skundžiasi, kad jau artėja pavasaris ir reikės nudirbti visus darbus..
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus, jo tradicinis ginklas – žaibai. Jis buvo vadinamas dievų ir žmonių valdovu ir gynėju. Pagal Homerą jis gyveno aukščiausiame Graikijos Olimpo kalne, kur jam pakluso kiti dievai. Iš Olimpo kalno prižiūrėjo žmones, matydamas ir valdydamas viską, apdovanodamas už gėrį ir bausdamas už blogį. Hera – santuokos deivė, Dzeuso žmona. Hera šeimos židinio saugotoja. Ji saugo moterystės šventumą, todėl mituose pasakojama, kaip jos pačios vedybiniam gyvenimui nuolat gresė pavojus Hestija – šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra širdies deivė. Graikai savo miesto bendruomenę suvokė kaip didelę šeimą, todėl Hestijai skirti aukurai stovėjo visuose svarbiausiuose pastatuose. Taigi, ji neturėjo šventyklos. Hestija globojo ir svetimšalius, ji buvo laikyta ir kaip išminties skelbėja, globėja. Hermis - gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas. Apolonas buvo laikomas saulės, šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Jo garbei kas ketveri metai buvo rengiamos Pitinės žaidynės. Apolonui dainuojami himnai, buvo vadinami pajanais.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Kas būdinga švietimo epochai? Literatūros kryptys. Menas. 1. Europos kultūros istorijoje 18 a. vadinamas Šviečiamuoju. Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms ( Prancūzijoje žmonės džiaugiasi laidotuvėse šokdami, kai miršta Liudvikas XIV; Liudvikas XV bus išmestas net iš karsto, iš jo švino lies kulkas; kova prieš Liudviko XVI absoliutinę monarchiją baigėsi Didžiąja 1789-1794 m. revoliucija). Šviečiamasis amžius pirmiausia yra radikalių socialinių permainų laikas, kai ne tik svajojama apie gražesnį ir teisingesnį gyvenimą, bet ir aktyviai jo siekiama. 2. Pavadinimas rodo, kad šios epochos esmė, pagrindinės ypatybės susijusios su šviesa, švietimu. Iš tiesų švietėjai tikėjo, kad protas, žmogaus išminties šviesa įveiks tamsumą ir skurdą, pakeis socialinius santykius, pagerins žmonių gyvenimą. Todėl susirūpinta įvairių visuomenės sluoksnių švietimu, auklėjimu. Tokį pasitikėjimą protu ( “mokslas yra gražiausias žmogaus proto produktas”) lėmė 17-18 a. intensyvioji gamtos mokslų raida, racionalistinė filosofija.
| |
Technologijų pasaulis (kalbėjimas) Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Visų pirma, reiktų pradėti nuo pačio termino technologija reikšmės. Jeigu atsiverstume žodyną, rastume štai tokį šio žodžio aiškinimą. Technologija- gamybos procesų visuma. Ji gali būtų cheminė, mechaninė, statybų technologija ir t.t. Tačiau šiame, XXI amžiūje, šis žodis neatsiejamas nuo kito termino- informacija. Kitaip tariant, informacinės technologijos. Todėl kalbant apie šių dienų technologijų pasaulį, svarbiausia tema tampa būtent ši mokslo šaka. Dar iš penktos klasės istorijos pamokų pamenu, kai mokėmės apie ankstyvuosius, dar prieš mūsų erą buvusius amžius. Lyginti su šiomis dienomis, tuomet žmogus gyveno gan paprastą gyvenimą. Viską, ko jam reikėjo, suteikė gamta. Ten jis rado prieglobsti, šilumą, maistą. Drabužiai ir būstai buvo gaminami iš natūralių medžiagų: odos, medžio, akmens. Pačiai medžioklei buvo naudojami elementarūs įrankiai: medinės ietys su titnago antgaliais, žvejybai- medinės kanojos ir tinklai, pagaminti iš augalo pluoštų. Tokiu būdu vyravo pusiausvyra. Natūrali plešrūnystė neleido ankstyvųjų žmonių populiacijai pernelyg išplisti.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Iš istorijos žinome, jog praeityje amoralūs dalykai dažniausiai būdavo laikomi neteisėtais ir už juos žiauriai bausdavo. Šiais laikais yra jau ne vienas pavyzdys, kai tai, kas anksčiau daug kam atrodė nemoralu, įteisinama įstatymais bei kitais teisės aktais. Tokiais atvejais atrodo, jog teisė paprasčiausiai prasilenkia su morale. O gal bėgant laikui pakito pačios moralės normos? Ir apskritai: ar šiandieniniame pasaulyje galima vadovautis vien moraliniais įsitikinimais? Į šiuos ir kitus panašius klausimus sunku atsakyti vienareikšmiškai, todėl įvardijant konkrečius pavyzdžius vertėtų detaliau panagrinėti, koks šiuo metu yra teisės ir moralės normų santykis ir ar gali jos visiškai atitikti viena kitą.
| |
Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje (kalbėjimas) Lapų skaičius: 2 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Viena svarbiausių žmogaus vertybių buvo ir vis dar yra šeima. Paprastai šeima yra giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, kiti giminaičiai. Šeima – tai vieta, kurioje būti gera, jauku ir saugu. Tačiau dažnai pasitaiko, kad tėvų ir vaikų santykiai ne visuomet būna patys geriausi. Visgi reikia pripažinti, kad meilė tėvams niekur nedingsta, nes tėvai savo vaikams nori tik gero. Taigi remdamasi lietuvių literatūros autoriais aptarsiu tėvų ir vaikų santykius lietuvių literatūroje.
| |
Tėvynės grožis Maironio lyrikoje Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Maironio lyrikoje tėvynė poetizuojama kaip svarbiausia žmogaus vertybė, gražiausias jo turtas. Ypač Maironis pabrėžia tėvynės grožį, aprašydamas įvairius gamtos objektus: upes, ežerus, kalnus, miškus: „Giros ūžė ten, minėjo / Praeities laikus “. Toks girių, miškų vaizdavimas pabrėžia praėjusių laikų didybę, ilgesį praeičiai.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Žodžius parašyti galininko linksniu. Žodžius parašyti galininko linksniu. Žodžius parašyti galininko linksniu. Kiek sparnelių turi bitė? Į ką panašus bitės geluonis? į žeberklą. Gindama savo namus, bitė. Gelia. Bičių korio akutė yra. Šešiakampė. Kiek vasarą gyvena bitė darbininkė? vieną mėnesį. Senovėje bitės buvo laikomos. Drevėse. Medų labai mėgsta. Vaikai. Meškos. Bitės žiemą gyvena. Avilyje. Kiek motinų yra bičių šeimoje. Kas avilyje gamina medų? bitės darbininkės. Atsakymas. Atsakymas. Atsakymas. Atsakymas. Atsakymas. Kada metai turi tiek dienų, kiek žmogus akių? Atsakymas. Mano pusseserė labai myli savo (katė Murka). Katę murką. Mes dažnai važiuojame atostogauti į (pajūris). Ar tu turi (reikalinga knyga)? Mama labai mėgsta (sveicariškas sūris). Vakar tėtis nupirko man (naujas dviratis). Ar jūs mėgstate (karštas šokoladas)? Ryt su draugu eisime į (naujas įdomus muziejus). Kiekvieną vasarą mes važiuojame į (lietuviška stovykla). Gal gali paskolinti man (violetinis pieštukas)? Gediminas susapnavo (geležinis vilkas). Jis ant kalno pastatė (didelė mūrinė pilis). Senelė pametė savo (brangus auksinis laikrodis). Teta mums padovanojo (puiki kambarinė gėlė). Kur padėjai mano (gelsva vasarinė suknelė)? Mano pusseserė labai myli savo (katė Murka). Katę murką. Mes dažnai važiuojame atostogauti į (pajūris). Ar tu turi (reikalinga knyga)? Mama labai mėgsta (sveicariškas sūris). Vakar tėtis nupirko man (naujas dviratis). Ar jūs mėgstate (karštas šokoladas)? Ryt su draugu eisime į (naujas įdomus muziejus). Kiekvieną vasarą mes važiuojame į (lietuviška stovykla). Gal gali paskolinti man (violetinis pieštukas)? Gediminas susapnavo (geležinis vilkas). Jis ant kalno pastatė (didelė mūrinė pilis). Senelė pametė savo (brangus auksinis laikrodis). Teta mums padovanojo (puiki kambarinė gėlė). Kur padėjai mano (gelsva vasarinė suknelė)? Mano pusseserė labai myli savo (katė Murka). Katę murką. Mes dažnai važiuojame atostogauti į...
| |
V M Putinas Altorių šešėly Kelias į laisvę Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Vinco mykolaičio-putinas romanas “altorių šešėly” - tai atspindys žmogaus ėjimo link tikslo, kuris atsiranda ir auga širdyje, kuris yra nesuvokiamas jokia logika ar protu, {?}Kuris dvasioje sukelia prieštaravimus. Žmogus pats sukuria šį iliuzinį tikslą {konkretink} ir jo siekia pats nežinodamas kodėl. Pagrindinio romano herojaus - liudo vasario - širdyje tai{konkretink} užgimė dar prieš stojant į seminariją, galbūt net vaikystėje. Tas balsas jam nuolatos kuždėjo :”aš būsiu pasaulietis poetas ir niekas daugiau…”. Liudo varario sąmonėje nepajudinamai buvo įsitvirtinęs tėvų mokymas - jis esąs doras lietuvos pilietis ir krikščionis. Jis, kurio prigimtis siekia tobulybės, pajutęs atšalimą savo sieloje, įstojo į kunigų seminariją, nors instinktyviai jautė, kad bus pasaulietis. Taip, jis pasielgė teisingai - to reikalavo ir tėvai, ir noras tarnauti lietuvai, ir prigimtis, ir poeto talentas, kuriam reikia peno - dvasinių išgyvenimų.tačiau jau pirmosiomis seminarijoje išgyventomis dienomis jis ieško pasiteisinimų išėjimui: “aš pabėgčiau iš seminarijos, nelaukęs nė vienos dienos.”.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
