Lietuvių kalba (18 psl). Lietuvių kalbos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 2
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Rašinys Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai.

Viljamo šekspyro „Hamletas“ siužetas

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: I VEIKSMAS I SCENA Elsinoras, aikštelė priešais pilį. Vyksta sargybos pamaina. Franciską keičia Bernardo. Ateina Marcelas, kuris pasikvietė Horatio, kad parodytų dvasią, kuri pasirodo pirmą valandą nakties. Horatio tuo netiki, bet kai pamato pradeda tikėti. Pasirodžiusi dvasia neprakalba. Dvasia jiems panaši į mirusį karalių, Hamleto tėvą. Sargybiniai aiškinasi dvasios reikšmę, kalba apie įvairius, nelaimes pranašaujančius ženklus. Dvasia pasirodo ir antrą kartą, vėl nekalba, sugieda gaidys, dvasia išeina, bando stabdyti, nepavyksta. Aušta. Sargybiniai baigia darbą, nusprendžia apie dvasią papasakoti Hamletui. II SCENA Valstybinių priėmimų salė. Karalius Klaudijus pasako kalbą mirusiam jo broliui pagerbti. Kalba apie Fortinbrą, Norvegijos princą, apie jo norą atsiimti žemes. Karalius praneša parašęs laišką Fortinbro dėdei, kad jis sudrausmintų sūnėną. Kornelijus ir Voltimandas išvyksta į Norvegiją. Laertas prašo ir gauna leidimą vykti mokytis į Prancūziją. Hamletas kalba apie savo sielvartą po tėvo netekties. Karalius liepia susitaikyti. Hamletas nori tęsti mokslus Wittenberge, bet neišleidžiamas. Lygina savo tėvą su jo broliu kaip Hiperioną su satyru, labai gedi tėvo. Susitinka Hamletas su Horatio, Marcelu ir Bernardo. Hamletas išreiškia neapykantą, kad jo tėvo šermenų metu švenčiamos vestuvės. Sargybiniai papasakoja Hamletui apie matytą jo tėvo dvasią. Hamletas nusprendžia ateinančią naktį eiti kartu budėti. III SCENA Kambarys Polonijaus rūmuose. Laertas ruošiasi išvykti. Pamoko savo sesę Ofelija neprasidėti su Hamletu. Polonijus palinki savo sūnui geros kelionės, duoda patarimų. Polonijus taip pat Ofelijai liepia nepasiduoti Hamleto siūlymams meile. IV SCENA Aikštelė prieš pilį. Hamletas, Horatio ir Marcelo laukia dvasios. Pasirodžiusi dvasia moja Hamletui, kad šis ateitų. Marcelo su Horatio neleidžia Hamletui eiti, bet galiausiai Hamletas nueina. Marcelo su Horatio slapčia nuseka jam iš paskos.

Viljemas Šekspyras Hamletas

Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Hamletas buvo vaizduojamas kaip jaunas princas,keršijąs dėdei už savo tėvo,karaliaus mirtį.Šekspyro Hamletas visai kitaip supranta savo pareigą,jis ir nepergyventų tragedijos,jeigu trokštų vien tik atkeršyti tėvo žudikui. Liečiami tarytum labai seni laikai.Bet,kaip ir kituose kūriniuose,Šekspyras kalba apie savo gyvenamąjį laikotarpį – jo Hamletas tipiškas XVI amžiaus jaunuolis,kuris bando išsiaiškinti gyvenimo prasmę,žmogaus vietą ir pareigą gyvenime. Iš Vitenbergo universiteto Hamletas perkeliauja kupinas naivaus,bet nuoširdaus tikėjimo žmonėmis.

Vincas Mykolaitis - Putinas

Lapų skaičius: 22
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis Putinas – intensyvaus dvasinio gyvenimo, aukštos etinės kultūros asmenybė, viena iškiliausių figūrų XX a. lietuvių literatūroje. Jo poezija siejama su neoromantizmu ir simbolizmu. Putinas gali būti gretinamas su M.K.Čiurlioniu, kadangi ne su mažesne aiškiaregyste žvelgė į paslaptingas sielos gelmes ir žvaigždėtas tolumas. 1893 m. sausio 6 d.gimė Pilotiškių kaime, Gudelių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1900 – 1904 m. dvi žiemas lankė Gudelių pradžios mokyklą, po to mokėsi Marijampolės apskrities pradžios mokykloje. 1905 – 1909 m.tęsė mokslą Marijampolės gimnazijoje, kur dėstė Petras Kriaučiūnas, Motiejus Gustaitis. Dainavo gimnazijos ir miesto lietuvių choruose. 1909 m. baigęs keturias gimnazijos klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją.

Vinco Mykolaičio- Putino eilėraščio Viršūnės ir gelmės 2-osios dalies interpretacija

Lapų skaičius: 2
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo įvairių žanrų kūryba apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Šiame eilėraščių cikle Viršūnės ir gelmės kelionių po kalnus įspūdžiai tampa vaizduotės ir minties pagrindu. Stiprios lyrinio subjekto pastangos kilti į viršūnes, įveikti kasdienybę, buitiškumą ir taip priartėti prie pasaulio ir būties paslapties. Bet šalia lygiai taip pat stiprus noras ją rasti ir nusileidus į gelmes. Eilėraštyje erdvė skyla į du priešingus polius - dangaus ir žemės.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus idėjos ir šiandiena

Lapų skaičius: 34
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS IDĖJOS IR ŠIANDIENA 2007 metais Klaipėdos jaunimo centras (direktorius A. Bagdonavičius) suorganizavo Klaipėdos miesto moksleivių rašinių konkursą, kurio rašinių tema ,,Vyskupo Motiejaus Valančiaus idėjos ir šiandiena‘‘ ir pirmąją vietą laimėjo 10 d klasės mokinė G. Kaunaitė iš Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos, darbo vadov ėmokytoja I. Venckutė. Šiandien mažai jaunų žmonių susimąsto, kas padėjo išsaugoti lietuvybę, tautiškumą, tradicijas, lietuvių kalbą nuo senovės negandų ir likimo mestų iššūkių. Žinoma, kad istoriją kuria asmenybės, o vienas iš iškiliausių mūsų tautiškumo žadintojų, saugotojų ir skleidėjų yra vyskupas Motiejus Valančius, gyvenęs XIX amžiaus viduryje. Jo veikla išties plati – vyskupas buvo ir blaivybės idėjos pradininkas ir puoselėtojas, ir lietuviško rašto bei kalbos saugotojas, daug padėjęs knygnešiams, steigęs mokyklas. Kaip tikras žemaitis – atkaklus, drąsus – jis nepaisė draudimų, kuriuos įvedė carinė valdžia. M. Valančiaus pradėta veikla, skelbtos idėjos, aktualios ir šiandien, nes kiekviena visuomenė turi problemų, tačiau tokių tautinę sąmonę žadinančių asmenybių, deja, ne visada atsiranda… M. Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Kretingos rajone, Nasrėnų kaime. Įdomus ir, ko gero, simboliškas sutapimas yra tai, kad vyskupo gimimo data yra ir dabar reikšminga Lietuvai. Vasario 16 diena vėliau tapo lietuvybės, laisvos Lietuvos simboliu. Ir ne veltui – šis Dievo pasiųstas žmogus tapo lyg pranašu mūsų tautai sunkiais laikais. Jis Lietuvos istorijoje pasižymėjo švietėjiškomis ir dorovingomis savo idėjomis, kuriomis auklėjo tuometinę visuomenę, žadino užmigusią žmonių dvasią, kovojo prieš moralinį liaudies smukimą. Kaip teigia Vytautas Merkys, „Raštingo, šviesaus, morališkai tvirto ir religingo liaudies žmogaus ugdymas, jo visuomenės ir ūkinės iniciatyvos žadinimas buvo svarbiausias viso kunigo ir vyskupo Valančiaus gyvenimo rūpestis“. M. Valančius buvo gerbiamas, mylimas žmonių, artimas ir varganam kaimo darbininkui, ir mokslus baigusiam žmogui. Artimas jis buvo todėl, kad suprato tiek vienų, kitų bėdas. Šio žmogaus unikalumą pabrėžia dar ir tai, kad tapo pirmuoju vyskupu, kilusiu ne iš bajorijos, o iš valstiečių luomo, kai 1850 metais buvo paskirtas vadovauti Žemaičių vyskupystei. Ši asmenybė vykdė įvairias švietėjiškas misijas Lietuvoje, stengėsi iškelti kultūrinių vertybių reikšmę, ugdyti meilę gimtajai kalbai. Išprususio žmogaus idėja Motiejui Valančiui buvo ypač artima, nes tai jis stengėsi įvykdyti tuo metu labai drastiškomis priemonėmis. Jis liepė įkurti mokyklas prie bažnyčių, taip pat įsakė, kad vaikai, gaudami pirmąją Komuniją, turi mokėti skaityti. Kai po 1863 metų sukilimo buvo uždraustas lietuviškas raštas, vargo mokyklos ir sunkūs metai prie taip sunkiai gaunamų lietuviškų knygų leido lietuvių tautai atsitiesti ir išlikti. M. Valančius tuo sunkiu Lietuvai metu pats rašė lietuviškai, skatino tai daryti kitus, dalyvavo knygnešių veikloje – žodžiu darė viską, kas netiko carinei valdžiai. Už tai buvo ne kartą baustas. O kokią įtaką ne vienam vaikui, taip pat ir suaugusiam žmogui, darė jo “Palangos Juzė”, “Antanas Tretininkas”, “Vaikų knygelė”! Ši sudėtinga ir kartu aktyvi istorinė patirtis, kai sava kalba, kartu ir tauta, naikinama, ir ginama negailint jėgų, ypač įsirėžė į žmonių atmintį ir širdį. Todėl iki šių laikų yra saugoma tautiškumo idėja, lietuvių kalbos tradicijos. Dalyvavimas rašinių konkursuose, dailės parodose, koncertuose, skirtuose Lietuvai, skatina visuomenės vienybę ir patriotiškumą, atskleidžia žmonių norą šviestis, lavinti meno suvokimą, gilintis į mokslo paslaptis. O visa tai – juk Lietuvos ateitis… Šiuolaikinė Lietuva jau įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, todėl turi parodyti savo galimybes, teikti visokeriopą naudą šioms tarptautinėms organizacijoms. Ir visada Lietuva parodys savo šalies pažangą, jei pirmenybę ir dėmesį visada skirs mokslui ir menui. Nes, kaip sako Levas Tolstojus „Mokslas ir menas stumia žmones į priekį ir sąlygoja nepaliaujamą tobulėjimą“. Manau, jei iš dangaus Motiejus Valančius mato Lietuvą, iškilius tautos žmones, jo širdis džiaugiasi, kad mūsų šalis laisva ir paties pagalba šviečiant, auklėjant tautą pasiteisino, liko pastebėta. Beje, Lietuva priklausydama šioms solidžioms organizacijoms, vienaip ar kitaip puoselėja ir M. Valančiaus idėjas, tęsia jo neeilinį darbą, netgi skleidžia vienybės, lietuvybės idėjas kitos šalyse. Tie, kurie išvyksta dirbti ir gyventi į užsienį, buriasi į lietuvių bendruomenes, kartu švenčia ir kalendorines, ir valstybines šventes, stengiasi išlaikyti tas tradicijas ir papročius, kuriuos vežėsi kaip dovanas į Londoną ar Berlyną. Svarbiausia, kad dauguma stengiasi kalbėti ir mokyti vaikus gimtosios kalbos. Iš lietuvių šeimų mūsų tradicijos sklinda į kitas, nelietuviškas, šeimas…Taip betarpiškai ir lyg tyčia neplanuojant, su viena iš unikaliausių Europos tautų supažindinama vis daugiau žmonių. Taigi kokią Lietuvą matys ir pažins pasaulis, priklauso tik nuo pačių lietuvių. M. Valančiaus idėjos, darbai turėtų paskatinti kiekvieną ginti ir saugoti tai, kas sava, unikalu… O saugoti reikia ne tik tai, kas yra šalia – turėtų rūpėti ir šiandienos, ir rytojaus kultūra. Kuo ilgiau Lietuva bendradarbiaus su užsienio šalimis ir įsilies į jų kultūrinę veiklą, tuo labiau bus gerbiama ir Europoje, ir pasaulyje. Taigi M. Valančiaus veiklą šiandien kiekvienas lietuvis gali plėsti ne tik savoje, bet ir svetimose šalyse.

Vytautas mačernis. vizijos

Lapų skaičius: 12
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Pirmoji vizija. Antroji vizija. Trečioji vizija. Ketvirtoji vizija. Penktoji vizija. Šeštoji vizija. Septintoji vizija. Pabaiga. "Vizijos" – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Mąstyti jam padėjo skaitytos knygos. „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos. Būdamas 17 metų, Vytautas Mačernis parašė eilėraštį „Vizija“, kuris vėliau atsisakius paskutiniojo posmo, virto svarbiausia jo gyvenimo kūrinio įžanga. „Įžanga“ turi savo siužetą, joje išryškintos svarbiausios erdvės ir laiko sąvokos, nusakyta pasakojimo kryptis. Pirmoje strofoje aptinkame svarbiausius erdvės taškus: tai žemė ir namai. Žemę vėliau pakeičia pasaulio sąvoka. Pasaulį (žemę) – svetimą, priešišką erdvę – reprezentuoja dvi figūros: vakaras ir vėjas. Vakaras piktas, svetimas, neramus. Vėjas taip pat kelia nerimą. Jis lyg klajoklis blaškosi, lyg keleivis beldžiasi. Pasaulis veržiasi į šventą namų erdvę. Skiria tik langas – skaidri bei labai trapi medžiaga. Antroji strofa nusako eilėraščio žmogaus buvimo vietą. Jis namų erdvėje, saugioje ir šiltoje, griežtai atsiribojęs nuo pasaulio ir jo reprezantų. Apibūdinamos lyrinio subjekto būsenos – nerimas ir ilgesys. Šios būsenos teigiamos, jų išraiška – rimtis ir susimąstymas. Apmąstymo objektai išvardijami trečiojoje strofoje. Pirmiausia nusakoma eilėraščio subjekto apmąstymų erdvė, kuri vis siaurėja ir konkretėja: pasaulis?kalvos?namai. Namai storų sienų, tvirti, senolių pastatyti, paslaptingi. Tokiuose namuose ir kyla lyrinio subjekto vizijos. Trečioji eilutė supažindina su dar vienu meditacijos objektu, turinčiu laiko atspalvį. Tai žmonės, einantys iš kartos į kartą. Paskutinioji strofos eilutė konkretizuoja – tai jaunų žmonių karta, pakeičianti anksčiau gyvenusias.

Vytautas Račickas „Baltos durys“ recenzija

Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: „Baltos durys“ – dvidešimt ketvirta vaikams ir jaunimui kuriančio rašytojo, prozininko, redaktoriaus Vytauto Račicko knyga. Joje analizuojamos tėvų ir vaikų santykių, nemeilės, seksualinio palaidumo ir narkomanijos problemos. Pastaroji yra ypač sukrečianti ir vis iš naujo įtraukianti į savo gniaužtus. „Kaifas, dozė, amfas, skrydis…“ – naujos paklydusio jaunimo tiesos, suteikiančios reikšmę ir euforiją vienai akimirkai, tačiau po to – skaudūs ir negailestingi gyvenimo smūgiai. Vienintelis išsigelbėjimas – „baltos durys“, įėjimas į dangų, kur pagaliau klestės ramybė.

XX a. pradžios Lietuvos rašytojų moterų kūryboje

Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: XX a. pradžios Lietuvos rašytojų moterų kūryboje vyrauja šeimos problematika. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais pavyzdžiais XX a literatūroje „silpnosios lyties“ žvilgsnis į gyvenimą darosi vis reikšmingesnis. Moteriškoji patirtis atveria intuityvių jausenų gelmę. Ypač subtiliai, tačiau tuo pačiu ir dramatiškai aprašoma motinystė. Moteris, tapdama motina, tiesiogiai savo kūnu patiria gyvybės atsiradimo paslaptį, pasitinka į pasaulį ateinančią gyvybę, ji-viso pasaulio gyvybės grandis. XX a. pr. literatūroje ima dominuoti tokio aktualios problemos kaip moters, motinos, kuri yra pagrindinė šeimos židinio ugnies palaikytoja, drama , nepilnavertiškumas jaučiamas namų erdvėje bei vienatvės atspindys net ir artimųjų žmonių tarpe (susvetimėjimas), nejautrumas. šiandien norėčiau remtis būtent Šatrijos Raganos ir Žemaitės kūriniais. Šatrijos Ragana yra viena rašytojų, kuri ypač gilinosi į šeimos santykius bei vidinius individų išgyvenimus. Apsakyme „Sename dvare“ ypač aktualios susvetimėjimo ir vienišumo problemos. Santuoka yra šventas įsipareigojimas tarp dviejų mylinčių asmenų, kuriuos sieja bendri interesai ir , be abejo, stiprus dvasinis ryšys. Kūrinio pagrindinė veikėja Mamatė yra inteligentė, dvasiniu pasauliu, būties ir kitomis filosofinėmis temomis besidominti asmenybė, o jos vyras – Liudvikas- visiška jos priešingybė. Jam rūpi materialinė gerovė, dvaro reikalai ir agrarinis ūkis. Toks skirtingas požiūris į gyvenimą ir lemia moters vienišumą bei nelaimingumą, bei taip pat ir gali lemti šeimos iširimą, ryški susvetimėjimo problema.

Žmogaus teisių pažeidimas

Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Žmogaus teisės Lietuvoje. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Žmogaus teisų pažeidimas. Paksas prieš lietuvą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Vaiko. Šaltiniai. Žmogaus teisės – universalios teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui, nepriklausančios nuo teisinės sistemos ar kitų vietinių veiksnių. Formali žmogaus teisių koncepcija nėra visuotinai pripažįstama, todėl taikoma kiek skirtingai. Tos žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio visą XX amžių, rezultatas.

« Pradžia Ankstesnis111213141516171819Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama