Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Maironis eileraščio Vilnius interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Eileraštyje yra pasakojama apie Vilnių. Jis rūmais dunkso tarp kalnų. Ankščiau Vilnius buvo labai garsus, didingas, o dabar jis miega. „Naktis jį rūbais tamsiais kajp dūmas dengia!“ – iš šios metaforos galima suprasti, kad dabar Vilnius prarado savo galybę. Tuo laikotarpiu, kai eilėraštis buvo parašytas, Lietuva buvo užimta Rusijos, ji prarado savo nepriklausomybę. Šis laikotarpis eilėraštyje apibūdinamas miegančio miesto metafora. Eilėraštis yra suskirstytas į tris dalis: preitį, dabartį ir ateitį. Pirmame posme yra aprasoma praeitis. Lyrinis subjektas trumpaj papasakoja, koks Vilnius buvo seniau, prieš Rusijos okupaciją. Praeitis buvo gera, Vilnius buvo garsus, galingas, skleidė spindulius Lietuvai. Antrame posme nupasakojama, kokia yra dabartis.Lyrinis subjektas apibūdiną dabartį, miegantį Vilnių. Dabartis yra visiškai priešinga nei praeitis. Ji yra sunki ir varginga. Kadangi Rusija okupavo Lietuvą, Vilnius neteko savo galybės. Trečiame posme aprasoma ateitis, kurios tikisi sulaukti lyrinis subjektas. Matome jo viltį, kad viskas pasikeis. Lyrinis subjektas mato šviesią ir gera Lietuvos ateitį.
| |
Maironis Jaunoji Lietuva Septintosios giesmės analizė ir interpretacija (skaidrės) Lapų skaičius: 15 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Jonas Mačiulis - Maironis iškiliausias XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių romantizmo atstovas, poetas lyrikas.Tu jį nors atmint ar atminsi kada? Tu, jo numylėta tėvyne! Asmenybės bruožai. Gimė 1862 m. Pasandravyje (dab. Raseinių r.). 1873-1883 m. mokėsi Kauno gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, Kijevo universitete studijavo Istorijos – filologijos fakultete. 1884 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1892 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Nuo 1894-ųjų profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1909 m. grįžta į Kauną, paskiriamas kunigų seminarijos rektoriumi. 1922 m. tampa naujai įkurto Lietuvos universiteto moralinės teologijos katedros vedėju. Mirė 1932 m. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Metai maironis
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Retai kas iš rašiusiųjų apie metaforą nėra rėmęsi Aristoteliu3: „Metafora – tai žodžio, reiškiančio vieną daiktą, perkėlimas į kitą daiktą. Perkėlimas arba iš giminės į rūšį, arba iš rūšies į giminę, arba iš rūšies į rūšį, arba pagal analogiją“. Metafora, pasak lenkų literatūros tyrinėtojos M.Majenovos - nėra tik žodinė operacija, tai ir minties operacija. „Metafora 4– įsijautimo poetikos priemonė“, - teigia tautosakos tyrinėtojas D.Sauka. Metaforos paskirtis – naujai pažvelgti į pasaulį. Sakoma, kad ji galbūt atsirado toje pirmykštėje visuomenės stadijoje, kai egzistavo tabu – reiškiniai, draudžiami pavadinti tikruoju vardu( plėšrūs žvėrys, stichinės gamtos nelaimės, ligos, mirtis). Bet ne tik baimė vertė žmogų metaforiškai kalbėti – mes nuolat pervardiname ir perprasminame tai, ka mylime, kuo grožimės, ką stengiamės išlaikyti, turėti, suvokti. Sukurti metaforą – tai pastebėti, kas panašu tarp dviejų skirtingų reiškinių5, pvz., palyginti lietų su ašarom: „Padangių ašaros skambina langą“( S.N.). Metaforų2 daug gyvojoje kalboje – jos kartais jau net užgožusios realiąją, neperkeltinę daugelio žodžių reikšmę. Pasakymą „širdį skauda“ pirmiausia suprasime perkeltine reikšme( liūdna ir pan.), tiesioginei jau reikia kokio nors pridūrimo. Metaforos taip pat gali būti klasifikuojamos įvairais atžvilgiais: objektų ryšio, rūšių , lyginimo – gretinimo būdo, kalbinės sandaros, meno epochos( romantizmo metaf.), krypties( simbolizmo metaf.).
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Lietuvoje kasmet skiriamos Nacionalinės premijos kultūros ir meno kūrėjams. Atskleiskite Nacionalinės premijos svarbą ir naudą valstybės pažangai. Kiekviena šalis turi apdovanojimų, skiriamų žymiems kūrėjams paskatinti. Lietuvoje toks apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija, kasmet skiriama siekiant skatinti kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Skiriamos ne daugiau kaip 6 premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos nuo 1989 m., per tą laiką apdovanoti daugiau kaip 150 asmenų. Premijas konkurso būdu iki gruodžio 15 d. skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės trejiems metams patvirtinta 11 narių komisija. Premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami kitų metų Lietuvos valstybės atkūrimo – vasario 16 d. proga. Šiuo metu Nacionalinės premijos vertė 104 000 litų.
| |
Neįgaliųjų sociologijos pagrindai Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kokį procentą visų gyventojų sudaro neįgalieji įvairiose šalyse? Įvairiose valstybėse? Kokių pagrindu asmenys gali būti integruojami į visuomenę? Socialinės sistemos negali būti atskirtos viena nuo kitos. Socialinės grupės gali būti skirstomos į –. Kokiai, pirminiei ar antrinei socialinei grupei galima priskirti mūsų grupę ir kodėl? Visuomenės sandara ją sudarančių socialinių grupių požiūriu. Visuomenės sandara ją sudarančių socialinių grupių požiūriu. Visuomenės sandara ją sudarančių socialinių grupių požiūriu. Visuomenės sandara ją sudarančių socialinių grupių požiūriu. Susitapatinti su vaidmeniu ir jį internalizuoti įmanoma tik.
| |
Nėries, sruogos ir putino nagrinėjimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Ar grožinės literatūros kūrinyje atpažįstami autoriaus biografijos faktai padeda suprasti kūrinį ar trukdo? Autobiografija – graikiškos kilmės žodis, reiškiantis gyvenimo aprašymą. Tai yra žmogus rašomame tekste kalba apie savo gyvenimą. Prancūzų teoretikas Filipas Lejeune išplėtė šį apibūdinimą. Jis teigia, jog autobiografija - ,,retrospektyvus pasakojimas prozoje, kurį kažkas sukuria iš savo paties egzistavimo.“ Bet tik nedaugelis rašytojų rašo tikslias savo autobiografijas. Kur kas daugiau turime tokių kūrinių, kuriuose, atrodo, visiškai nėra biografinių faktų. Tačiau prancūzų poetas, eseistas ir filosofas Paul Valery yra pasakęs, kad kiekviena teorija yra autobiografijos fragmentas. Ir iš tiesų, daugelis prozininkų ar poetų, imdamiesi rašyti, kuria meniškai apibendrintus vaizdus, grįsdami juos savo patirtimi. Tą patirtį kūrinyje galime atpažinti tik gerai žinodami autoriaus biografiją, išmanydami įvairius jos vingius.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: neužilgo (= netrukus, kartais tuoj(au), greitai, veikiai): vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) ant kiek (= kiek, kaip, kartais koks, -ia) eina kalba, eina klausimas, eina svarstymas... (= kalbama, svarstoma) tuo pačiu, (= kartu, drauge, kartais taip pat, ir ar kitaip) gaspadorius ir gaspadinė - šeimininkas“, „šeimininkė“ nakleika (= lipdukas), bagotas (= turtingas) čipsai (= traškučiai), miusliai (= dribsniai, javainiai), pampersai (= sauskelnės)..
| |
Nosinių raidžių rašyba, dalyvio galūnės, įvardžiuotinės formos Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyje prieš s, kai ą, ę, į, ų giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un. Nosinės balsės ą, ę, į rašomos žodžių šaknyje prieš s, š, ž tada, kai giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi tarpusavyje. Nosinių balsių nerašome veiksmažodžių šaknyse, kai jų balsių kaitos eilėje yra ė. Antros taisyklės žodžių nepainioti su kitais žodžiais. Šalia pirminių veiksmažodžių kalboje vartojami giminingi mišrieji veiksmažodžiai, tačiau esamojo laiko šaknies balsės skirtingos. Ketvirtos taisyklės žodžių nepainioti su kitais žodžiais.
| |
Pasaulio kalbos. Indoeuropiečių kalbų šeima Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kiek yra pasaulyje kalbų šeimų, sunku tiksliau pasakyti dėl tos pačios priežasties, kaip ir atsakyti į klausimą, kiek yra iš viso žemės rutulyje kalbų. Lenkų kalbininko T. Milevskio „Bendrosios kalbotyros apybraižoje“ suminėtos 37 kalbų šeimos ir keletas grupių bei atskirų kalbų. Tačiau ateityje, geriau ištyrus visas kalbas, matyt, dar turėtų padidėti šeimų skaičius. Viena iš geriausiai ir didžiausių kalbų šeimų yra jau minėta indoeuropiečių šeima. Šios šeimos kalbomis šneka arti dviejų milijardų žmonių, taigi bemaž pusė Žemės rutulio gyventojų. Seniau indoeuropiečių kalbos buvo paplitusios tik Europoje ir pietų Azijoje (daugiausia Indijoje ir Irane), o vėlesniais laikais, kolonizuodami naujus kraštus, indoeuropiečiai išplatino savo šeimos kalbas ir kituose žemynuose – Amerikoje, Australijoje, Afrikoje. Kur buvo senųjų indoeuropiečių tėvynė, dar nėra kaip reikiant išaiškinta. bet daugelis mokslininkų linkę manyti, kad ji veikiausiai buvusi vidurio Europoje (Dunojaus vidupio ir žemupio teritorijoje, Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje). Lingvistinė indoeuropiečių žodžių analizė rodo, kad indoeuropiečių protėviai gyvenę teritorijoje, buvusioje toliau nuo jūros ir aukštų kalnų, krašte, kuriame nebuvo nei dramblių, nei liūtų, bet augo bukai ir beržai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
