Lietuvių kalba (17 psl). Lietuvių kalbos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

V M Putino Altorių Šešėly aprašymas I-IId

Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nuskambėjus devyniems skambalo dūžiams, 5 valandą ryto kunigų seminarijoje prasideda diena. Per pusvalandį visi turi spėti nusiprausti, nes pusę šešių ryto, trys skambalo dūžiai kviesdavo juos į koplyčią rytmetinių maldų, kurios visada buvo skaitomos lotyniškai su lenkiškais intarpais. Po valandos – mišios. Vienu žodžiu, visa jų dienotvarkė buvo geležinė!. Liudas vasaris čia buvo naujokas. Gyveno jis ilgame, siaurame kambaryje (vadino jį “labirintu”) kartu su dar 17 naujokų pirmamečių. Liudas vasaris į seminariją pateko dėl trijų priežasčių: 1) nenorėjo priešintis geležinei tėvo valiai. 2) nesipriešino tylios jautrios motinos norams. 3) dėl to, kad maironis jam buvo milžinas, dievaitis, idealas. O juk maironis – kunigas!. Tačiau kunigystė nebuvo tikrasis liudo vasario pašaukimas, nes jis niekada nejautė savyje jokios dvasinės šilumos dievui. Prieš stodamas į seminariją jis manė, kad čia jam bus įrodyta jog dievas tikrai yra, tačiau niekas jo neįtikinėjo. Visos kalbos apie atgailą, dievo malonę, apie pragarą, skaistyklą ir dangų, kurias kalbėdavo per meditacijas, jam buvo tuščios. Vasaris visiems buvo atviras ir nuoširdus. Taip pat jis buvo nuolaidus ir klusnus (net per daug) – ir tai darė ne veidmainiškai, o nuoširdžiai, nes toks jis jau buvo. Vienas bendramokslis liudui yra pasakęs, kad daugelis kunigų mišias laiko su didžiausiu nenoru, nusikalsta celibatui, pataikauja vyriausybei, netiki į dievą. Bet vasaris manė, jog tokios kalbos absurdiškos ir pasibaisėjimo šiurpulys dilgtelėjo jo širdį. Tačiau tos kalbos labai giliai įstrigo ir liudas ėmė kritiškiau žiūrėti į seminarijos gyvenimą ir jos gyventojus… bet jei tik jis būtų žinojęs, kad tos kalbos – gryna teisybė!.

V M Putino Altorių šešėly ištraukos interpretacija

Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Vinco Mykolaičio- Putino romano „Altorių šešėly“ ištraukos interpretacija Vincas Mykolaitis- Putinas- lietuvių literatūros simbolizmo atstovas, iškiliausia XX amžiaus persona lietuvių literatūroje. Jis pirmą kartą lietuvių literatūroje parašė psichologinį intelektualinį romaną „Altorių šešėly“, kuriame susipina išorinis ir vidinis konfliktas, savęs pažinimo ir tikrojo kelio ieškojimo problemos. Čia taip pat svarbus moters ir vyro ryšys, dvasios ir sąmonės išgyvenimai. Toks ryšys ir išgyvenimai atskleidžiami ir romano ištraukoje apie Nepažįstamąją. Šią ištrauką galima suskirstyti į tris segmentus. Visus jungia bendra tema- pagrindinio veikėjo Liudo Vasario dalyvavimas mišiose. Tačiau juos skiria vyraujanti Liudo nuotaika ir jo savijauta. Pirmajame segmente Liudas tyliai seka mišių eigą. Jis „jautėsi nešamas bendros“ nuotaikos. Jis matė tai, ką ir kiti, užuodė tai, ką ir kiti. Bet šiam segmente jaučiamas

V. Mykolaičio-Putino ištraukos iš romano Altorių šešėly interpretacija

Lapų skaičius: 2
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Darbas įvertintas aukščiausiais balais V. Mykolaitis-Putinas – vienas žymiausių lietuvių poetų simbolistų. Jo kūrybiniame palikime randame ir kitų žanrų – romanų, literatūros mokslo darbų. Poetas parašė šiuos eilėraščių rinkinius: „Tarp dviejų aušrų“, „Viršūnės ir gelmės“, „Langas“, „Būties valanda“. Jis – lietuvių psichologinio intelektualinio romano „Altorių šešėly“ autorius. Kaip ir poezijoje, romane atskleidžiami ryškūs simbolizmo epochos bruožai, kai per simbolius atveriamas susiskaldęs individo vidinis pasaulis, žmogaus būties dvilypumas. Tai pastebime ir šioje ištraukoje iš romano „Altorių šešėly“ I-osios dalies „Bandymų dienos“. Ištraukos pagrindinėje siužetinėje linijoje regime nuo bendruomenės atsiskyrusių Liudo ir Liucės pokalbį sode, atskleidžiantį šiltus, tačiau kartu ir dramatiškus jų santykius. Ištraukos vieta romane glaudžiai siejasi su jos turiniu: joje atskleidžiamas Liudo Vasario konfliktas tarp dviejų gyvenimo kelių pasirinkimo, gimusi jo meilė Liucei. Susitikimas su Liuce rudens vakarą tampa jo pasiryžimo, apsisprendimo tapti kunigu išbandymu.

V. Mykolaitis Putinas Altorių šešėly

Lapų skaičius: 2
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis – Putinas – žymus XIX a. lietuvių literatūros rašytojas. Jo kūryboje nagrinėjami žmogaus būties klausimai. Putino veikėjas yra draskomas vidinių prieštaravimų, svarstymų. Veikėjas nuolat apmąsto savo gyvenimą, padarytus svarbius sprendimus. Šie bruožai ryškiausiai atsispindi Putino parašytoje apysakoje “Altorių šešėly”. Pagrindinis veikėjas – Liudas Vasaris, kuris nuolat svarsto, ar pasirinko teisingą gyvenimo kelią. Tai ypač išryškėja vienoje apysakos ištraukoje. Šioje ištraukoje aprašomi Liudo Vasario apmąstymai, svarstymai. Dabar jis yra kunigas, turi atsiduoti savo darbui, tarnauti Dievui. Jis nebe paprastas žmogus, kuris gali džiaugtis visais gyvenimo malonumais. Vasaris sėdi gimtoje žemėje susiradęs atokią vietelę, iš kurios atsiveria gražus reginys. Jį užplūsta daugybė jausmų, prisiminimų. Liudas jaučia žemę, visus kvapus, gamtą. Dabar jis gali būti pats su savimi ir su savo mintimis. Veikėjas jaučiasi tarsi ištrūkęs iš jį supančių kasdienių pančių, jis patiria tikruosius žmogiškus jausmus, jų esmę. Vasaris atranda savyje naujų, nepaliestų ir nežinomų jėgų, kurios užplūsdavo tik tokiais momentais kaip dabar. Tuomet Liudas atitrūksta nuo varginančios kasdienybės. Jam nepatinka būti paprastu kunigėliu, kuris turi žemintis.

V. Šekspyro tragedija Hamletas

Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Perskaičius žymiausio Renesanso dramaturgo V. Šekspyro tragediją “Hamletas” šovė galvon gana daug minčių ir prieštarų. Dėl suvaržytos minties dėstymo laisvės (čia vis dėlto interpretacija, o ne recenzija ir ne koks pamfletas) ir dėl “vilkų tarybos”, nustatinėjančios kokią formą turi įgyti vienokio ar kitokio stiliaus rašliava, nekalbėsiu apie šio dramaturgijos šedevro beprasmybę ir apskritai trivialumą (nes gali Šekspyras karste apsiverst...). Šiame rašinyje bus postringaujama apie tragedijos pagrindinio veikėjo – Danijos krantų princo Hamleto - asmenybės bruožus, dvasinę kazuistiką. Bus stengiamasi atskleisti minties polėkius, kurie aplanko žmogaus sąmonę jai patekus į situaciją, kokioje atsidūrė ir šios analizės kaltininkas – Hamletas.

V.Mykolaitis - Putinas

Lapų skaičius: 15
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Tai prezentacija apie V. Mykolaitį. Jo gyvenimą, pasiekimus. Vincas Mykolaitis – Putinas gimė 1893 01 06 Pilotiškėse, Prienų raj., mirė 1961 06 07 Kačerginėje prie Kauno. Putinas - XX a. pradžios lietuvių poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simboliniais eilėraščiais. Baigė Seinų kunigų seminariją; Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje; Šveicarijoje studijavo filosofiją, meno istoriją, apgynė daktaro disertaciją; Miuncheno universitete gilino literatūros žinias.

V.Mykolaitis Putinas Altorių šešėly. Kūrinio analizė

Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: 1933m. buvo išspausdintas V.Mykolaičio – Putino romanas “Altorių šešėly”. Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia. Todėl pažiūrėkime, kaip vidinės harmonijos ieško Liudas Vasaris. Kiekvienas žmogus turi teisę būti laisvas. Tokią mintį teikia V.Mykolaitis – Putinas romane “Altorių šešėly”. Įstoja į kunigų seminariją, norėdamas pabėgti nuo gyvenimo tikrovės, norėdamas laisvai kurti, tapti tokiu poetu kaip Maironis ir dirbti Lietuvai. Greitai jis pajunta, kad labai apsiriko. Tačiau jo siela dar nėra prasiskleidusi, jis vaikiškas. Nesuvokdamas savo kūrybiškos prigimties unikalumo, susitelkia į tikėjimo klausimą: jis medituoja, tikisi tikėjimo kaip gyvo jausmo. Jis drovus, uždaras. Jį žeidžia aplinkinių elgesys, ypač tėvų. Jie kreipiasi į sūnų: “jūs, kunigėli”, ir siekia pabučiuoti ranką. Seminarija, kurios gyvenimą reglamentuoja skambalo dūžiai, nesuteikia laisvės nei asmenybei, nei kūrybai. Mokydamasis kunigų seminarijoje, Vasaris stengiasi išlaikyti savo, kaip asmenybės, laisvę.

Vaizdingos leksikos analizė KVĖPAVIMAS Į MARMURĄ

Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Vaizdinga leksika. Metonimijos. Metafora. Metaforos. Personifikacija. Hiperbolės. Litotė. Ironija. Frazeologizmai. Išvados. Naudoti šaltiniai. Laura Sintija Černiauskaitė viena iš tų išskirtinių rašytojų. Ji artima aukštajam modernizmui, todėl jos kūrynių kalba itin vaizdinga. Lauros Sintijos Černiauskaitės kūrinyje „Kvėpavimas į marmurą“ itin gausu vaizdinės leksikos, pavartotos perkeltine reikšme. Tai mane ir paskatino analizuoti būtent šios autorės knygą. Žodžius, itin aktyvinančius vaizduotę ir keliančius joje gyvus vaizdinius, vadiname vaizdine leksika. Kalboje yra žodžių, kurie esti savaime vaizdingi, ir žodžių, kurie tampa vaizdingi, pavartoti perkeltine reikšme. Tokie žodžiai skirstomi į metaforas ir metonimijas, o šie atitinkamai į dar smulkesnes dalis, kurios ir bus analizuojamos šiame darbe. Darbo tema - „Vaizdingos leksikos analizė“, o darbo tikslas: išanalizuoti vaizdingos leksikos vartojimą Lauros Sintijos Černiauskaitės knygoje „Kvėpavimas į marmurą“. Iškeltam tikslui įvykdyti keliami uždaviniai: 1. Aptarti ir paaiškinti perkeltine reikšme pavartotų žodžių rūšis. 2. Išrinkti ir išanalizuoti perkeltine reikšme pavartotus žodžius;

Vanda Juknaitė

Lapų skaičius: 23
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Vanda Juknaitė (g. 1949 m. lapkričio 28 d. Papiliuose, Rokiškio raj.) – Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė. 1972 m. baigė VU lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Nuo 1975 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, bendradarbiauja spaudoje. Dirba socialinės pedagogikos srityje su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems vasaros stovyklą Inkūnuose (Anykščių raj.). Gyvena ir dirba Vilniuje.

Vertybės K. Donelaičio poemoje Metai

Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Rašinys Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku.

« Pradžia Ankstesnis111213141516171819Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama