Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 19 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Salomėja Nėris, tikroji pavardė Bačinskaitė-Bučienė - lietuvių poetė, nemažai nusipelniusi lietuvių poezijai, kuri iš dalies reprezentuoja Lietuvos pokario kūrybą. Gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršių kaime, Alvito Valsčiuje (dabar Vilkaviškio rajonas), netoli nuo Juozo Tysliavos , Bradūno gimtinių daugiavaikėje šeimoje. Turėjo du brolius Bronių ir Viktorą, bei sesę Onutę. Šeima buvo giliai tikinti, o tėvas buvo palaikęs ryšius su knygnešiais. 1911 m. mokėsi Alvito pradinėje mokykloje , 1918 m. pradėjo mokytis Marijampolės mergaičių progimnazijos antroje klasėje. Išlaikiusi egzaminus, 1919 m. persikėlė mokytis į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Gimnazijoje prisijungė prie ateitininkų kuopos veiklos ir pasižymėjo kaip gera poetė ir dailininkė.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Vaizdo kontūrai ir detalės. Pagrindinių motyvų kompozicija. Pasakojimo subjektyvumas, vyksmas. Pradžioje įsižiūrima (pro langą) į tolimus saulėlydžius ir staiga žvilgsnis nukreipiamas į čia pat už lango esančius dalykus - rožių žiedus. Tamsėjančiame fone, nušviestame tolimos vakarinės žaros, išryškėja balti (esantys arti, už lango) rožių žiedai. Svarbu pamatyti kintančią perspektyvą (artimą ir tolimą planą) ir spalvų paletę: tolumoje raudoni saulėlydžiai, kiek arčiau -numanomas tamsėjantis fonas, kuriame išryškėja (visai arti, už lango stiklo) balta ir sidabrinė spalvos. Raiškios detalės, raiškios spalvos.
| |
Šatrijos Ragana Sename dvare interpretacija Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - tai XXa. pradžios idealistinės , romantinės, krikščioniškos pasaulėjautos kūrėja, įdėmiai žvelgusi į personažų sielą, jausmus, išgyvenimus. Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys yra „Sename dvare“. Šį kūrinį autorė parašė savo gyvenimo pabaigoje, turėdama didelę gyvenimo apmąstymo apie jį patirtį. Pagrindiniai veikėjai – tai dukrelė Irutė ir mamatė. Kūrinio centre vaizduojamas nuolatinis artimas bei šiltas jų bendravimas.Pasakojimo energija kyla iš atsiminimų, praradimų, gailesčio. Į pasaulį žvelgiama poetiškai, amžinybės požiūriu. Apysakos ištrauką galima suskirstyti į tris dalis. Pirmojoje dalyje išvardijami mamatės pianinu atliekami kūriniai ir mintys, samprotavimai apie mirtį, kurie kyla Irutei jų besiklausant ; antroji dalis – tai mamatės ir Irutės dialogas , kuriame atsiskleidžia jų tarpusavio santykiai bei mamatės asmenybė; trečioji dalis – tai netikėtai pradėta dainuoti mamatės daina , kuri puikiai atskleidžia ir pabrėžia mamtės jausmų pasaulį.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Sausio 13-oji. Laisvė-tai didžiausia kiekvieno žmogaus ir tautos vertybė. Deja, ji reikalauja aukų, kartais labai didelių. Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991m. Sausio 13-osios įvykiai, kurių metu Lietuvoje buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas. Nuo tų dramatiskų įvykiu praėjo jau dvidešimt metų, bet Lietuvos gyventojai juos skaudžiai prisimena. Tą šaltą žiemos naktį prie Lietuvos televizijos bokšto važinėjo Sovietų tankai, o kariai šaltais žvilgsniais žudė visus pasitaikiusius jų kelyje žmones, kurie mėgino ginti Lietuvą bei juos nepriklausomybę. Šių įvykių metu žuvo keturiolika žmonių, tarp kurių buvo Loreta Asanavičiūtė, Rimantas Junkevičius, Virginijus Druskis ir kiti. Apie tuos įvykius sužinojau istorijos pamokose, iš tėvų, senelių bei įvukius mačiusių liudininkų pasakojimų, nes tada dar nebuvau gimusi. Į pasakojimus apie Sausio 13-osios įvykius reagavau labai jautriai todėl, kad žuvo visai nekalti, jauni ir nepatyrę žmonės, o šimtai gynėjų buvo sužeista gindami Lietuvos laisvę. Mūsų Mokykla kasmet aktyviai dalyvauja pilietinėje akcijoje Atmintis gyva, nes liudija. Šią dieną tylos minute pagerbiame žuvusius Laisvės gynėjus. Moksleiviai pi.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Visą laiką žemėje vyksta nuolatinė kaita. Šiuolaikiniame pasaulyje moteris turi visas galimybes rinktis, gali turėti savo tikslų ir nebūti priklausoma nuo vyro. Moteris gali tarsi Ikaras skrydžio metu, drąsiai ir rizikingai ieškoti kelio, kilti karjeros laiptais. Tačiau dabar pagalvokime apie XX amžiaus pradžią, apie tuometinę moters situaciją, kuomet ji yra tik namų židinio puoselėtoja, vaikų prižiūrėtoja, bei privalo taikstytis su visomis vyro silpnybėmis. Negana to, ji neturi pasirinkimo laisvės, pavyzdžiui, renkantis už ko ištekėt – tai nuspręsdavo tėvai. Sunku įsivaizduoti, tiesa? Tad nenuostabu,jog XX a. Pradžios moterų kūryboje vyrauja šeimos problematika. Taigi, savo kalba sieksiu pagrįsti šį teiginį. Šeima – didysis ir beveik vienintelis moters pasaulis.
| |
Senoji Lietuvos raštija, renesansas Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kodėl lietuviai gana vėlai pradėjo naudoti savo kalbą. Kokia anksčiau kalba buvo naudojama teismuose? Kokia antra svarbi kalba, kuria buvo rašomi teisiniai ir diplomatiniai raštai? Kuriame amžiuje vilniaus universitete studentai mokinusi lotynų kalba, bei ja buvo rašomi akademiniai darbai? Kas būdinga senųjų raštų stiliui? Koks pirmasis žinomas lietuviškas tekstas. Kokia lietuvių kalba rėmėsi bažnyčia? Kas būdinga bažnytinių raštų stiliui? Kada lietuvoje pradėtos spausdinti knygos? Kokia ir kada išspausdinta pirmoji lietuviška knyga? Xvia. Pab. 1547m. Kokie žymiasi renesanso kūriniai ir jų autoriai? Kur ir kada atsirado? Kokios sąlygos lėmė? Ryškiausi renesanso kultūros bruožai? Koks renesanso kultūros žmogus? Kas yra reformacija?
| |
Simbolizmas ir Vincas Mykolaitis Putinas Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Bendrieji simbolizmo bruožai. Lietuvių simbolizmas. Vincas mykolaitis-putinas. Biografija ir kūryba. Kūrybos ypatybės. „tarp dviejų aušrų". Teksto analizė. Tarp dviejų aušrų. „viršūnės ir gelmės". Teksto analizė. „ilgesys“. Romanas „altorių šešėly". Autobiografiškumas. Kompozicija ir išorinis siužetas. Psichologinis romanas. Psichologinė analizė. Romano dalys. Ištraukos analizė. Vasaris važiuoja pirmųjų atostogų namo. Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Pran¬cūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių litera¬tūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasau¬lio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį. • Realistai mato materialų pasaulio pavidalą, o romantikai ir sim¬bolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Jie nepateikia išorinės tikrovės kontūrų, neatspindi matomos tikrovės. Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Šiapusybės reiškiniai ar daiktai rodo į tai, kas neišsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.
| |
Simbolizmas V. Mykolaitis Putinas Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendrieji simbolizmo bruožai. Lietuvių simbolizmas. Vincas mykolaitis-putinas. Biografija ir kūryba. Kūrybos ypatybės. „tarp dviejų aušrų". Teksto analizė. Tarp dviejų aušrų. „viršūnės ir gelmės". Teksto analizė. „ilgesys“. Romanas „altorių šešėly". Autobiografiškumas. Kompozicija ir išorinis siužetas. Psichologinis romanas. Psichologinė analizė. Romano dalys. Ištraukos analizė. Vasaris važiuoja pirmųjų atostogų namo. Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Prancūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių literatūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasaulio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį. Realistai mato materialų pasaulio pavidalą, o romantikai ir simbolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Jie nepateikia išorinės tikrovės kontūrų, neatspindi matomos tikrovės. Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Šiapusybės reiškiniai ar daiktai rodo į tai, kas neišsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.
| |
Širdies troškimai Maironio lyrikoje Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Širdies troškimai Maironio lyrikoje. Maironio lyrika kupina meilės gamtai ir žmogui. Gamtos vaizdai poeto eilėraščiuose susiklosto iš konkrečių, aplinką įvardijančių žodžių ir vietovardžių. Jie kūrinyje įgyja poetišką, kilnią prasmę. Žodžiai, kuriais Maironis kalba apie gamtą, tampa tėvynės ženklais. Lietuva - tai Nemunas, Dubysa, Šešupė ir Nevėžis, Šatrijos ir Birutės kalnas, Vilnius, Trakai. Lietuvos gamtovaizdis, kaip neatskiriama jo dalis, įsipina garbingos senovės liudytojai: ūžiančios girios, milžinkapiai, apleistos pilys. Jie pagilina tą meilės jausmą, kuris poetą sieja su gimtąja žeme, kuri mylima ne tik dėl to, kad jos vaizdai tokie savi, lydėję nuo vaikystės, bet ir todėl, kad toje žemėje gyvos istorinės tradicijos. Gimtoji žemė pajuntama kaip stiprus ryšys, jungęs tautą dabartyje ir siejąs ją su anksčiau gyvenusiomis kartomis. Šis jausmas padeda žmogui suvokti savo istorinio likimo bendrumą su krašto žmonėmis. Supoetinta, graži ir tauri tėvynės gamta regima eilėraštyje "Kur bėga Šešupė". Poetas atskleidžia panoraminį XIX a. Lietuvos vaizdą. Tėvynės kraštovaizdis stebimas iš toli, kalbama mes - "brolių artojų" vardu. Gamta keičiasi, bet poetas kalba ir apie amžinus dalyku.
| |
Sizifo mito interpretacijos lietuvių poetų eilėraščiuose (kalbėjimas) Lapų skaičius: 4 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Sizifo mitas antikinėje literatūroje yra vienas geriausiai žinomų mitų, kurio atspindžių galima rasti ir šiuolaikinėje kūryboje, lietuvių poetų eilėraščiuose. Prisimenant mitą apie Sizifą, pats Sizifas buvo Korinto miesto įkūrėjas. Mite pasakojama, jog atvykus mirties dievui Tanatui, Sizifas apgavo jį ir sukaustė grandinėmis, tad nuo to laiko žmonės tiesiog nustojo mirti. Dzeusas pasipiktino ir atsiuntė karo dievą Arėją, kuris mirties dievą Tanatą išlaisvino. Antrą kartą Sizifas taip pat apgavo dievus ir atėjęs į Hado karalystę paprašė įleisti jį į žemę, kad įsakytų žmonai aukoti aukas, nors pats prieš tai jai liepė nustoti aukoti požemio dievams. Ištrūkęs iš Hado karalystės, Sizifas atgal nebesugrįžo, tad Tanatas įsiutęs išplėšė Sizifui širdį ir baisiai jį nubaudė – pomirtiniame gyvenime Sizifas yra priverstas ridenti didelį akmenį į aukštą statų kalną, kurio viršūnėje jam kaskart akmuo išsprūsta, nurieda žemyn, o pats Sizifas vėl turi pradėti darbą iš naujo.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
