Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kristijonas Donelaitis Maironis (Jonas Mačiulis) Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) Juozas Tumas (Vaižgantas) Jonas Biliūnas Vincas Krėvė – Mickevičius Vincas Mykolaitis – Putinas Jurgis Savickis Salomėja Nėris (Bačinskaitė) Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Henrikas Radauskas Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Kristijonas Donelaitis – XVIII a. lietuvių rašytojas, gyvenęs ir kūręs Mažojoje Lietuvoje. Savo kūryba: poema „Metai“, pasakėčiomis – padėjo pagrindus grožinei lietuvių literatūrai. Metuose poetas vaizduoja Mažosios Lietuvos būrų gyvenimą, papročius, santykį su svetimšaliais. Poemoje daug vietos skiriama gamtai, kuri yra gyva, joje išryškėja Dievo galia. „Metų“ eilėdara – hegzametras (tai antikinė eilėdaros forma, atėjusi iš Hesiodo („Darbai ir dienos), Vergilijaus („Bukolikos“)). Metuose pastebimi šių literatūrinių krypčių bruožai: baroko, klasicizmo, realizmo, švietimo. Kūrinyje iškeliamas darbas. Būrai turi labai sunkai dirbti, kad išgyventų. Donelaičio kūryba daro didelę įtaką lietuvių literatūrai. Ypatingai poetui Justinui Marcinkevičiui.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kasmet įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančios šventės, festivaliai, renginiai, savo pateikiama programa skatina žmones neužmiršti ir dar labiau domėtis savo šalies kultūriniu paveldu. Šalies kultūrinis paveldas − tai per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Manau, kad mūsų šalyje nemažai dėmesio skiriama patriotinius jausmus sužadinantiems renginiams. Vis dažniau spaudoje, televizijoje, savo aplinkoje girdime kalbant apie iškilmingus reikšmingų Lietuvai datų minėjimus, apie renginius, kuriuose visas dėmesys sutelkiamas supažindinimui su istoriniais praeities įvykiais. Taip pat Lietuvoje vyksta nemažai amatus puoselėjančių švenčių, o didelę dalį kultūrinių renginių sudaro liaudies muziką, dainas ir šokius tausojantys renginiai. Taigi, šia kalba noriu patvirtini teiginį, kad regionų ir miestų šventės yra vienas iš būdų visam kultūriniam paveldui populiarinti.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: RENESANSAS LDK(REFORMACIJA LIETUVOJE IR PRUSIJOJE) XVI a. Renesansas pasiekė ir Lietuvą, augo miestai kartu su amatais ir prekyba. XVI a. apie 30 Lietuvos miestų turėjo Magdeburgo teises. Miestų plėtra nebuvo sparti, nes šalia didesnių miestų kūrėsi mažesni miesteliai, kuriuose taip pat gyvavo amatai ir vyko prekyba. Gyviau plėtėsi užsienio prekyba ir jos centrai. XVI a. pradžioje Lietuvai sąlygos prekiauti su užsienio valstybėmis buvo palankios. Iš visų Lietuvoje pasireiškusių humanistų aiškaiusiai savo visuomenines pažiūras išdėstė Mykolas Lietuvis, lotyniškai parašęs politinius memuarus ir įteikęs juos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Jie buvo išspausdinti 1615 m. Bazelyje. Renesanso kultūros propaguotojas Lietuvoje. Be jo, buvo žinomas ir Mikolas Husovianas, dirbęs vyskupo diplomato Erazmo Cioleko dvare, 1523 m. išleido lotyniškai parašytą „Giesmę apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Joje poezijos žodžiais kalbama apie gamtą, gyvulius, žmones, praeitį. Praeitis lyginama su dabartimi. Autorius save vadina lenku, tačiau iš poemos teksto matyti, kad jis LDK pilietis. Humanistines idėjas savo kūriniuose skleidė Jonas Radvanas, Andrius Volanas, Petras Roizijus.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Rengimasis kalbai. Temos pasirinkimas, jos formulavimas. Kalbos tikslas. Auditorijos sudėtis. Kalbos teksto planavimas. Kalbos pradžia ir pabaiga. Kalbos sakymas. Kalbėtojo balsas. Kalbos sakymo būdai. Sakoma ir skaitoma kalba. Kalbėtojo atmintinė. Išvados. Rengimasis kalbai prasideda nuo temos pasirinkimo. Labai svarbu, kad gerai išmanytume tą dalyką, apie kurį kalbėsime. Jis turi būti įdomus mums patiems: tik apie tai, kas mums svarbu, kas mus jaudina, galima kalbėti įdomiai, patraukiant klausytoją. Kaip pasirinkti tema? Geriems oratoriams, įdomiems žmonėms temą paprastai pasiūlo kokio nors renginio organizatoriai: jie žino to žmogaus gebėjimus, kompetenciją, jaučia, kas būtų įdomu susitikimo dalyviams. Kitaip yra, kaip dar tik mokomės sakyti viešąsias kalbas, kai dar nesame geri kurios nors srities žinovai, kai beveik neturime bendravimo su auditorija patirties. Retorikos specialistė Zita Nauckūnaitė pateikia kelis patarimus, kaip pasirinkti temą:
| |
Ričardo gavelio 3 laiško analizė Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ričardo Gavelio, Jauno žmogaus memuarai romano trečiojo: apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį laiško analizė. Laiškas tai išpažintinis išsakymas, atsivėrimas, artimas dienoraščiui, kuriame net dažnai atskleidžiami intymūs santykiai (pavyzdžiui, meilės laiškai), stiprūs dvasiniai ryšiai. Laiškams būdinga specifinė struktūra (naudojamos monologo ir dialogo formos, retoriniai kreipiniai, užuominos), individualus stilius, priklausantis nuo adresanto ir adresato santykių ir tematikos. Šie apibrėžimai mums nuoroda į tai, kas galėtų būti rašoma Ričardo Gavelio keturiolikos laiškų romane, Jauno žmogaus memuarai. Šis laiškų iš anapus forma parašytas kūrinys žymėjo laisvos, kritiškos sąmonės atbudimą, žmogaus atsisakymą paklusti ideologiniam smurtui, paverčiančiam jį belyčiu metafiziniu slieku. Laiško pavadinimas: TREČIASIS: apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį tarsi nukreipia mus į laiško turinį. Jo pavadinimas, mano nuomone, suteikia tekstui neigiamą atspalvį, tai rodo žodžiai fantasmagoriškosios sporos, melas, mūsų visų prapultis. Tačiau autorius parinko tinkamą pavadinimą šiam laiškui, būtent apie visus šiuos neigiamus dalykus jis ir kalba. Trečiasis romano laiškas pradedamas tarsi nereikšmingais pasakymais apie tai, kaip rašantysis negali susidėstyti savo minčių nuosekliai. Jam atmintyje įvykiai niekaip nesusidėlioja taip, kaip jo gyvenimo tėkmėje. Iš pirmųjų sakinių, galima teigti, jog laiško autorius yra neramus, išsiblaškęs, lyg negalėtų susikaupti. Jo gyvenimo smulkmenos jam tampa it kokie baobabai. Rašantysis sureikšmina tuos dalykus, kurie atrodytų nereikšmingi. Tačiau skaitant tekstą toliau, galima tik dar labiau įsitikinti, jog laiško autorius yra žmogus, kuris yra, stipriai‘‘ sumenkinęs save, savimi besibjaurįs ir be galo savikritiškas:, Išropodavau iš savojo...
| |
Ričardo gavelio laiško analizė Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ričardas Gavelis Jauno žmogaus memuarai. Pasižiūrėjus keletą metų į praeitį pastebėtume, kad žmonės dažniausiai susisiekdavo ir bendravo laiškais, nes nebuvo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Laiškai būdavo įvairios tematikos, pvz., apie meilę, apie politiką, apie vidinius išgyvenimus. Sunku nustatyti, koks stilius būdingas laiškui, nes kiekvienas adresantas rašo savaip. Taipogi stiliaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie santykiai sieja siuntėją ir gavėją, kokia tema rašoma. Ričardo Gavelio romanas Jauno žmogaus memuarai susideda iš 14 laiškų, skyrių. Visi jie labai skirtingi savo tematika, tačiau juos sieja tai, kad visuose skiriama dėmesio vidiniams žmogaus išgyvenimams, žmonių tarpusavio bendravimui. Dauguma romano skyrių prasideda žodžiu apie, pvz., Apie mokytojus ir mokytinius, apie ekologines nišas ir buvimą savimi, Apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį. Pirmas pavadinimo žodis pasako mums, apie ką bus rašoma kiekviename skyriuje. Keturioliktojo skyriaus pavadinimas Apie meilę ir mirtį su liūdnais palinkėjimais taip pat perteikia pagrindinę laiško mintį. Suprantame, kad bus kalbama apie visiškai skirtingus dalykus: meilę ir mirtį. Meilė tai žmogaus dvasinė būsena, o mirtis fizinė. Kiekvienas žmogus yra patyręs meilės jausmą. Meilė tai šilti jausmai, nebūtinai priešingos lyties atstovams, bet paprasčiausia meilė tėvams. Visi kartojame tą žodį, bet niekas negalime tiksliai paaiškinti ir pasakyti, kas yra ta meilė. Vieniems meilė yra viskas, kitiems visai nesuprantamas dalykas. Vieni be jos gyventi negali, kitiems ji visai nebūtina Perskaičius pavadinimą ir eilėraštį, laiško pradžioje, uždaviau sau keletą klausimų: Kokia ta meilė? Kaip romane susijusi meilė ir mirtis? Prieš pradedant atsakinėti į kilusius klausimus, reikia nustatyti, kokia yra laiško erdvė. Adresantas yra miręs, todėl kūrinio erdvė tai gyvenimas po...
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Autobiografiškumas. Kompozicija ir išorinis siužetas. Psichologinis romanas. Romano dalys. Romano apibendrinimas. Autorius - buvęs kunigas - rašo apie kunigą. Atrodytų, jog Putinas parašė apie save. Tačiau rašytojas autobiografiškumą griežtai neigė. Jis sakė, kad romane nėra pasakojama apie save: įvykių požiūriu tarp autoriaus ir veikėjo nieko nėra bendra (nebūta tokių įvykių, apie kuriuos pasakojama romane, nebūta gyvenimo kely nei Kalnynų parapijos, nei Liucės, nei Rainakienės). Romanas kiek autobiografiškas kitu požiūriu - jame pasakojama apie veikėjo Liudo Vasario sielos patirtį. Romano pradžioje jis vaizduojamas jaunas ir naivus, o gyvenimo patirties turi pasakotojas, esantis labai arti pagrindinio veikėjo - žino jo brandos raidą. Jis labai atidžiai stebi veikėją ir svarsto, kur romano esamajame laike šis klysta ir nepakankamai suvokia savo situaciją ir ką suvoks daug vėliau. Pasakotojas, tarsi užbėgdamas už akių, vis primena, kad jaunučio seminaristo idealai, įsipareigojimai ir sampratos vėliau smarkiai kito, nyko, kad turėjo praeiti daug dienų, kol Liudas Vasaris kai ką suprato. Tad galime sakyti, kad istorija pasakojama iš savo likimą apmąsčiusio pasakotojo pozicijų. Būtent šitoks pasakojimo būdas ir suteikia romanui autobiografiškumo, nors, kaip minėta, romanas nėra autobiografinis.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Romualdas Granauskas – prozininkas, dramaturgas, eseistas, archajiškas ir modernus menininkas. Jo proza kartais vadinama magiškuoju realizmu. Rašytojas gimė 1939 m. Mažeikiuose ir daug metų gyveno Žemaitijoje, o šiuo metu - Vilniuje. Dirbo statybininku, šaltkalviu, Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, radijo korespondentu, kurį laiką mokytojavo. R. Granauskas tapo Nacionalinės premijos laureatu (2000). „Kas yra ta kūryba – ir po šiai dienai nežinau. Kita vertus, tas, kas kuria, nieko ir neklausinėja. Kuria sau, ir tiek. Nelieka laiko tokiems klausimams. Niekam kitam jo nelieka, kartais – net pavalgymui, net miegui, net normaliam žmogiškam poilsiui. Todėl, kad visa kita nebesvarbu.” „Kodėl pradėjau rašyti – taip pat nežinau. Žinau, kada pradėjau. Ir kur. Literatūra mums buvo viskas, nes turėjom po trylika, po šešiolika metų. Ji mums buvo ir televizorius, ir magnetofonas, ir radijas, ir elektros šviesa. Mes galėjom be jos sužvėrėti, šitie alkani, sušalę, pasimetę pokario vaikai. Daug ką galėjom. Negalėjom nerašyti. Tai pats didžiausias mūsų negalėjimas. “
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Tikriausiai nieko nėra gražiau tėvams, seneliams, kurie mato savo vaikų tarpusavio darną, supratimą vienas kitam ir keliamas vertybes. O jeigu tai dar meilė tarp brolio ir sesers... Romane “Rugiuose prie bedugnės” išryškėja Houldeno – vyresnio brolio ir jaunėlės sesers Fibės tarpusavio santykiai. Pagrindinis romano veikėjas pasitiki savo seserimi, pasakoja jai suaugusiųjų reikalus, pasiguodžia, kas jam neramu, nors puikiai suvokia, kad tai tik jaunėlė sesuo. Savo meilę Houldenas įrodo stebėdamas sesers aprangą, žino kas jai patinka : Ji vilkėjo mėlyna pižama su raudonais drambliukais ant apykaklės. Dėl dramblių ji iš koto virsta”. Elementariausios detalės išduoda, kad Fibė yra stebima, teiraujasi, ar patiko žiūrėtasis filmas, kas kitam broliui tikriausiai nerūpėtų.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Eilėraštis pradedamas mažybiniu kreipiniu „Dievuli mano,“ perteikiančiu švelnius lyrinio subjekto jausmus adresatui.Lyrinis subjektas yra susižavėjęs jo matomu vaizdu – begaliniai toliai, pasakiškos žvaigždės yra jo siekiamybė. Jam daromas toks įspūdis, jog sukyla jausmai, pasidaro graudu.: „ Ir kas plačių padangių per aukštumas!/ O žvaigždės, žvaigždės! didelės ir mažos/ Taip spindi, net graudu, Dievuli mano.“ Šie vaizdai įkomponuoti tarp dviejų kreipinių „Dievuli mano“ pabrėžia, kad šis nuostabus pasaulis, kurio lyriniui „aš“ nėra lemta pasiekti, yra Dievo valioje. Susižavėjimas, pakilumas, išreikšti retoriniais sušukimais, kartu ir graudulys – simbolistams būdingo emocinio maksimalizmo ženklai. Posmas baigiamas tuo pačiu kreipiniu „Dievuli mano.“
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
