Kaip globalizacija veikia lietuvių kalbą? Skaitymas 4min. Globalizacija kaip reiškinys gali būti siejama su XX a. antrąja puse, kuomet ėmė augti ir stiprėti tarptautinės organizacijos, didėti ekonominė valstybių priklausomybė. Dabar, kai nukeliauti į kitą pasaulio kraštą galima mažiau nei per 12 valandų, kai susisiekti su daugeliu žmonių pasaulyje ...
(Lietuvių kalba. Konspektas, 1 psl, 5 kB)

Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Šiuos ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 5 psl, 5 kB)

Lietuvių kalba internete Lietuvių kalba internete – našlaitė Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internete ...
(Lietuvių kalba. Namų darbas, 2 psl, 4 kB)

Lietuvių kalba skaidrės ...
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 27 psl, 573 kB)

Įžanga. Pasaka – epinio žanro trumpas pasakojamasis nesudėtingo turinio kūrinys, dažniausiai sekamas vaikams. Tai literatūra, skirta tikrovę perkelti į fantastinį pasaulį, vaikams suprantama, juos sudominančia kalba. Įtraukiančiu siužetu pasakos perteikia nesenstančias tautų moralines, etines vertybes, elgesio normas. Jos ugdo kūrybingumą,
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 2 psl, 12 kB)

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, dokumentuose ir Mačiulevičius) gimė 1862m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valščiuje, dabartiniame Raseinių rajone, laisvųjų valstiečių šeimoje. Maironis – žymus XIXa. pab.- XXa.pr. lietuvių poetas romantikas. Jis rašė eilėraščius, poemas,istorines dramas. Maironis ištobulino poetinę kalbą ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 20 psl, 519 kB)

Šiuolaikinis žmogus gyvena degtukų dėžutės tipo name kartu su dar šimtu tokių kaip jis. Kas rytą jis kamščiuose juda į darbą ar mokslą, kas savaitę apsipirkinėja didžiuliuose prekybos centruose, o savaitgalius leidžia prekybos ir pramogų sostinėse. Jis keistai žiūri į užsieniečius ir kai kuriuos tautiečius, kurie, nešini turistiniais žemėl
(Aplinka. Rašinys, 2 psl, 10 kB)

Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų.
(Lietuvių kalba. Esė, 2 psl, 4 kB)

Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacit
(Lietuvių kalba. Referatas, 2 psl, 6 kB)

Santrauka. Įvadas. Darnus vystimasis. Indikatorių naudojimas darniam vystymuisi įvertinti. Darnios plėtros modeliai, kuriuose išreiškintas socialinis aspektas. Gerovės samprata. Makroekonominių rodiklių naudojimas darnumui ir gerovei matuoti. Aktualūs darnaus vystimosi švetimo dokumentai. \"Darbotvarkė 21\". Johanesburgo \"Įgyvendinimo pla
(Ekonomika. Kursinis, 25 psl, 44 kB)

Justinas Marcinkevičius ( Just. Marcinkevičius) – XX a. Antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas. Jo poezijos centre – Lietuva, lietuvių kalba, gamta ir visos su šiomis sąvokomis susijusios vertybės. Ypatinga vietą jo kūryboje užima draminė triologija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Salomėja Nėris – XX a. pirmosios pusės lietu ...
(Lietuvių kalba. Špera, 1 psl, 13 kB)

Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie uždaviniai: 1 .Aptarti Lietuvos išeivijos ir diasporų istoriją; 2.Nustatyti lietuvių kultūrinės tapatybės ypatumus; 1. Lietuvos išeivijos ir diasporų istorija Terminas diaspora graikiškai reiškiantis „išsisėjimą“ žymi tautos dalį gyvenančią už istorinės žemės ribų. Diasporoje gyvenama palaikant t ...
(Istorija. Referatas, 9 psl, 35 kB)

Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradici ...
(Kalbos kultūra. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos kūrėjas, lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas , realizmo srovės atstovas . Šio autoriaus kūrinių centre – žmonių tarpusavio santykiai , elegiškas prabėgančio laiko,būties trapumo suvokimas. Ne išimtis yra ir Jono Bliūno novelė “Ubagas”, kur aprašoma skaudi socialinė bei kartų problema.  ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Savo kūriniuose , dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms pr ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 20 psl, 15 kB)

Įvadas. Jono laužiko biografija. Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir darbai. Literatūra. Įvadas. Kalbant apie žmogų, vertinant jo darbus visada reikia turėti galvoje epochą, tą socialinę aplinką, kurioje žmogus gyveno ir dirbo. Asmenybė formuojasi ir tiesiogiai atsiskleidžia socialinėje individo buityje per jo sąmonės turinį, kurį užpildo t
(Pedagogika. Referatas, 8 psl, 12 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – XXa. Vidurio – XXIa. Pradžios lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, daugelio premijų laureatas. Jo kūryboje kalbama apie žmogaus įsipareigojimus tėvynei, kultūrai, rašto kalbą. 50 metų jis rasšė vis naujas knygas, kuriose išliko trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba ir gamta. Žymiausi autoriaus kūr ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 2 psl, 4 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)