Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Ši ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 5 psl, 5 kB)

Kokios grėsmės tyko lietuvių kalbos? Lietuvių kalbos grėsmės. Lietuvių kalbos išnykimas. Kalbos iškraipymas. Barbarizmas. Lietuvių kalba tampa antraeilė. Kaip išsaugoti savo kalbą? Išvados. Šaltiniai. Kalba – didžiausias žmogaus turtas. “Kalba, kuria kalbam ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, ...
(Lietuvių kalba. Referatas, 11 psl, 339 kB)

Lietuvių kalba internete Lietuvių kalba internete – našlaitė Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internet ...
(Lietuvių kalba. Namų darbas, 2 psl, 4 kB)

Lietuvių kalba skaidrės Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės: Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž Balsės Aa Ąą Ee Ęę Ėė Ii Įį Yy Oo Uu Ųų Ūū Priebalsės Bb Cc Čč Dd Ff Gg Hh Jj Kk Ll Mm Nn Pp Rr Ss Šš Tt Vv Zz Žž Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija ...
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 27 psl, 573 kB)

Lietuvių kalbos nykimas - kalbėjimas Savo kalbą norėčiau pradėti labai pamokančiais ir teisingais Mikalojaus Daukšos žodžiais: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką ...
(Lietuvių kalba. Konspektas, 2 psl, 6 kB)

Lietuvių kalbos žodynas ilgaamžės kalbinės raiškos turtas Kiekviena tauta turi pamatinių arba likiminių tekstų. Gausu tekstų, kuriuose tauta mato save pačią ir kitus. Lietuviams tokį tekstą yra atstojusi kalba. Rūpestis kalba yra esmingai pažymėjęs ne vieną iškilų žmogų. (Jonas Basanavičius nebuvo kalbininkas, bet, siekdamasis lietuvių pr ...
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 10 psl, 755 kB)

1917 m. rugsėjo 18 - 22 d. prasideda Vilniaus konferencija. Į ją atvyksta 214 delegatų. Konferencija tęsėsi 5 dienas. Su pakilia nuotaika visa konferencija, Jonui Basanavičiui pirmininkaujant, pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atgaivinti savarankišką nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse (Kau ...
(Istorija. Referatas, 5 psl, 146 kB)

Įvadas. 26 metų gruodžio 17-osios perversmas lietuvoje. Jav lietuvių politinių srovių požiūris į lietuvos valdžią po perversmo. Lietuvos tautininkų vyriausybės politika jav lietuvių atžvilgiu. Išvados. Literatūros sąrašas. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas buvo svarbus reiškinys ne vien prieškario nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Jo ...
(Istorija. Referatas, 9 psl, 47 kB)

Keliai į mokslo aukštumas. Viliojo platesni horizontai. Pasitraukus į užsienį. Antanas Šerkšnas gimė 1903 m. gegužės 17d. buv. Seinų aps. Veisiejų vls., Bertašiūnų kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. „Mokslui eiti sąlygų neturėjau – iki 18 metų dirbau žemės ūkio darbus. Pradžios mokslą išėjau pats, dirbdamas namie“, - rašė jis 1940 m. gru
(Psichologija. Referatas, 10 psl, 10 kB)

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, dokumentuose ir Mačiulevičius) gimė 1862m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valščiuje, dabartiniame Raseinių rajone, laisvųjų valstiečių šeimoje. Maironis – žymus XIXa. pab.- XXa.pr. lietuvių poetas romantikas. Jis rašė eilėraščius, poemas,istorines dramas. Maironis ištobulino poetinę kalbą ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 20 psl, 519 kB)

(intensyvūs, dramatiški išgyvenimai, aktualios idėjos, vertybės) lemia eilėraščio struktūrą, poetinės kalbos pobūdį. Turtingas dvasinis pasaulis dažnai atskleidžiamas lyrinio subjekto monologu, kartais kalbėtojas kreipiasi į menamą pašnekovą. Kompozicija darni, logiška, aiški. Taigi Maironio poezijoje jungiasi du pradai. Romantinis (jausmi
(Lietuvių kalba. Konspektas, 13 psl, 26 kB)

Šiuolaikinis žmogus gyvena degtukų dėžutės tipo name kartu su dar šimtu tokių kaip jis. Kas rytą jis kamščiuose juda į darbą ar mokslą, kas savaitę apsipirkinėja didžiuliuose prekybos centruose, o savaitgalius leidžia prekybos ir pramogų sostinėse. Jis keistai žiūri į užsieniečius ir kai kuriuos tautiečius, kurie, nešini turistiniais žemėl
(Aplinka. Rašinys, 2 psl, 10 kB)

Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų.
(Lietuvių kalba. Esė, 2 psl, 4 kB)

Sostinės: Krokuva (iki 1596) Varšuva (nuo 1596) Kalbos: lenkų, lietuvių, rusėnų, hebrajų ir kt. Valdymo forma – renkama monarchija. Abiejų Tautų Respublikos sudėtis Valiuta – grašis. Monarchija - viena iš valdymo formų, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas. Liublino unija. ...
(Istorija. Prezentacija, 59 psl, 4971 kB)

Autoriaus pozicijos švelninimas: tarpdalykiniai ir tarpkalbiniai raiškos priemonių ypatumai. Tyrimo tikslas: panagrinėti autoriaus pozicijos švelninimo priemonių raiškos galimybes biomedicinos ir humanitarinių mokslų srityse lietuvių ir anglų kalbomis ir nustatyti vyraujančius raiškos ypatumus šiose srityse ir kalbose. ...
(Kita. Prezentacija, 10 psl, 313 kB)

Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacit
(Lietuvių kalba. Referatas, 2 psl, 6 kB)

Santrauka. Įvadas. Darnus vystimasis. Indikatorių naudojimas darniam vystymuisi įvertinti. Darnios plėtros modeliai, kuriuose išreiškintas socialinis aspektas. Gerovės samprata. Makroekonominių rodiklių naudojimas darnumui ir gerovei matuoti. Aktualūs darnaus vystimosi švetimo dokumentai. \"Darbotvarkė 21\". Johanesburgo \"Įgyvendinimo pla
(Ekonomika. Kursinis, 25 psl, 44 kB)

Kas yra intelektas, jo samprata, įvairūs požiūriai. Ar intelektas įgimtas ar įgytas? Intelekto struktūra. Intelekto ir sugebėjimų rūšys. Ar tai tas pats? Intelekto matavimas. Intelekto sąvoka. Intelektas – šį žodį girdime kone kasdien, tačiau ar tikrai žinome ką tai reiškia? Ar tikslingai vartojame šį žodį ? Žodis intelektas pasak dab
(Psichologija. Referatas, 12 psl, 118 kB)

Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradici ...
(Kalbos kultūra. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Savo kūriniuose , dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms pr ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 20 psl, 15 kB)