Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodas. KT vartojama šiais aspektais: 1.kai kalbama apie asmens teises įtvirtintas K-je, turima galvoje teisinio santykio dalyvio galimą elgesį. Subjektinės teisės turinį sudaro: galimybė elgtis taip, kaip numato teisės normos; galimybė reikalauti, kad kiti te
(Teisė. Konspektas, 89 psl, 273 kB)

LR KT samprata. 7.Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. 2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstituciniai teisės institutai. 4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konst. teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai
(Teisė. Konspektas, 47 psl, 88 kB)

LR KT samprata. 7.Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. 2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstituciniai teisės institutai. 4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konst. teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai
(Teisė. Konspektas, 47 psl, 682 kB)

LR KT samprata. 7.Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. 2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstituciniai teisės institutai. 4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konst. teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai
(Teisė. Konspektas, 47 psl, 682 kB)

LR KT samprata. kt sąvoka, reguliavimo dalykas, metodas. konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. kt normų ypatumai. konstituciniai teisės institutai. konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. konst. teisinių santykių subjektai. klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. - konstitucinės
(Teisė. Konspektas, 16 psl, 35 kB)

Referendumas - tai svarbiausias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Jo metu piliečių valia yra išreiškiama balsuojant už referendumui pateiktą klausimą. Objektyvioji rinkimų teisė. Teisminė valdžia: Teisminę valdžią įgyvendina teismas-kolegi
(Teisė. Konspektas, 18 psl, 46 kB)

Konstitucinės teisės sąvoka. Konstitucinė teisė kai teisinis reiškinys. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės reguliavimo dalykas. Konstitucinės teisės reguliavimo metodas. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės nor
(Teisė. Konspektas, 20 psl, 46 kB)

Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Politinė sistema – tai visuma institucijų (organizacijų), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant politinę valdžią. Svarbią šios sistemos dalį sudaro nevalstybinės
(Politologija. Referatas, 9 psl, 14 kB)

Politikos samprata. Terminas siejamas su sen. Graikijos polio (miesto-valstybės) valdymu. Yra skiriamos trys politikos sampratų grupės. Politikos funkcijos. Politikos mokslo funkcijos. Metodologinė. Teorinė. Deskriptyvinė. Paaiškinamoji. Prognozavimo. Instrumentinė. Ideologinė. Etc. Politikos mokslo struktūra. D. Easton: xx amžiaus viduryj
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 172 kB)

Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Poli
(Politologija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP art
(Politologija. Konspektas, 3 psl, 19 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai
(Politologija. Konspektas, 10 psl, 88 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia, autoritetas ir legitimumas. Galios formos. Autoritetas ir legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Totalitarizmas ir autoritarizmas – samprata, pagrindiniai bruožai ir tipai. Antikinės
(Politologija. Konspektas, 32 psl, 94 kB)

Įvadas. Partijų kūrimasis lietuvoje. Lietuva – palanki terpė kurtis partijoms.neišprususi visuomenė. Daugiapartinė sistema. Situacijos šalyje išnaudojimas. Nusivylimas esama valdžia. Žiniasklaidos įtaka populistinių partijų populiarumui. „vieno žmogaus partija”. Rinkėjo balso kaina. Išvados. Santrauka. Literatūra. Populizmas – tai veikim
(Politologija. Kursinis, 23 psl, 50 kB)

Suomijos respublika – valstybė šiaurės europoje, fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su norvegija, rytuose su rusija, vakaruose su švedija. Pietvakariuose suomiją skalauja baltijos jūra, vakaruose – botnijos, o pietuose – suomijos įlanka. Tarp suomijos ir švedijos esančios alandų salos priklauso suomijai, tačiau turi plačią sa
(Geografija. Prezentacija, 30 psl, 101 kB)