top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Maisto produktų gamybos technologijų procesaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Mechaniniai procesai – smulkinimas, malimas, minkštų augalinės ir gyvulinės kilmės m-gos smulkinimo įrenginiai, susmulkintų m-gų klasifikavimas, inercinė ir gravitacinė seperacija, presavimas, granuliavimas, biriųjų ir plastiškųjų m-gų maišymas. Trupinimą ir malimą. Smulkinimas įgalina. Peilio. Mėsmalė. Homogenizatoriai. Trintuvės. Medžiagų klasifikacija. Taikomi šie rūšiavimo metodai. Rūšiavimas vykdomas kai reikia. Granuliavimo būdai. Stambiagrūdėms. Mechaniniai procesai suspencijų, šlamų ir tešlų maišymas. Birių medžiagų transportavimo ir neumatinis transportas. Mikro juostinės maišyklės. Transporteriai. Pneumatiniai. Juostiniai. Plokšteliniai. Kaušiniai. Grandikliai. Sraigtiniuose. Ritinėliniai. Pagal dydį transportuojamos m-gos skirstomos. Šilumos atidavimo procesais. Šilumos perdavimo procesais. Pagrindinė charakteristika. Perduotas šilumos kiekis džiauliais. Svarbiausias parametras- šilumos perdavimo paviršiaus plotas. Šilumos laidumas. Konvencinė. Šilumos perlaida. Šiluminė spinduliuotė. Aušinimas. M-gos aušinimas skysčiais, garais ir dujomis. Kondensacija. Maišymo. Paviršiniai kondensatoriai.
2

Makroenerginis junginys atpparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Intarpas atp. Ląstelėse energija išsiskiria citozolyje glikolizės ir mitochondrijose deguoninio skaidymo metu. Tuo tarpu energiją ląstelėje vartoja visi ląstelės organoidai. Kaip energija iš gavybos vietos patenka į vartojimo vietą? Ją pernešančios medžiagos vadinamos energijos nešikliais. Daugiausia energijos ląstelėse perneša ribonukleozidtrifosfatas, vadinamas riboadenozintrifosforo rūgštimi(rATP). Paprastai jis vadinamas tiesiog ATP. ATP sudaro azotinės bazės adenino, monosacharido ribozės ir trijų fosforo rūgšties molekulių liekanos. Nutrūkstant jungčiai tarp nukleotido antros ir trečios ar pirmos ir antros fosfatinių grupių išsiskiria gana didelis kiekis energijos, todėl šios jungtys vadinamos makroerginėmis. ATP gali perduoti savo fosfatinę grupę kitos medžiagos molekulei. Tai vyksta mitochondrijų tarpumembranyje, kur panaudojant ATP energiją ir fosfatines grupes sintetinami CTP, GTP, TTP, UTP. Šie nukleozidtrifosfatai taip pat turi makroergines jungtis. Dezoksiribonukleozidų makroerginių jungčių energija vartojama tik DNR sintezėje. Be ATP ląstelėse degalais tarnauja ir kiti trys ribonukleotidai - uridintrifosfatas (UTP), guanozintrifosfatas ir citidintrifosfatas (CTP). Jie paprastai sintetinami panaudojant ATP energiją. O jų energija vartojama tam tikrų medžiagų sintezėje. Utp - polisacharidų. Ctp - lipidų. Gtp - baltymų. ATP energija naudojama. Amino rūgštims sujungti su tRNR. Medžiagų transportui per membranas (osmosinis darbas) (transportuojant jonus - atliekamas ir elektrinis darbas). Įvairių medžiagų sintezei (cheminis darbas). Ir t. T. Nemažai grybų. Jūros mikroorganizmų, medūzų, vėžiagyvių ir jonvabalių sugeba švytėti. Šis švytėjimas vadinamas bioliuminescencija. Geriausiai ištirtas jonvabalių švytėjimas. Iš daugelio tūkstančių jonvabalių, kuriuos surinko vaikai, buvo išskirtos dvi medžiagos - organinė rūgštis liuciferinas ir fermentas liuciferazė. Paaiškėjo, kad ATP-u aktyvuotas liuciferinas, paveiktas liuciferaze ir deguonimi, ima...
0

Mejoze lytinio dauginimosi reiksmeparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Lytiniu dauginimusi. Lytinio dauginimosi metu ląstelėse perkombinuojami genai - tėvų genų deriniai perdėstomi ir iš jų genotipų susidaro nauji genotipai. Organizmų gebėjimas dauginimosi metu keisti savo genotipą vadinamas kombinaciniu kintamumu. Mejoze ir ląstelių bei jų branduolių susiliejimu apvaisinimu. Gametomis. Aukštesniesiems gyvūnams ir aukštesniesiems augalams būdingos stambios nejudrios moteriškos gametos, vadinamos kiaušialąstėmis, ir smulkios vyriškos gametos, vadinamos spermiais. Kiaušinėliais. Žiuželiais judantys spermiai vadinami spermatozoidais. Izogamijos, anizogamijos ir oogamijos schematinis piešinys - gametų dydžiai, šalia - organizmų, kuriem būdingi šie dauginimosi tipai, kontūriniai piešiniai. Lytinio dauginimosi reikšmė. Mejozė i. C: 1018(21-10). C: 1019(20-11) {pirmi 2 piešiniai} Gal yra geresnių? C: 1017(20-9). Lytinio dauginimosi reikšmė. Gamtoje egzistuojantys dauginimosi būdai skirstomi į dvi grupes. Lytinį dauginimąsi, kuomet palikuonys genotipu skiriasi nuo tėvų ir vienas nuo kito. Tačiau svarbi ir kita dauginimosi būdų grupė, kai palikuonys panašūs į tėvus, bet skiriasi nuo jų. Toksai dauginimasis dažniausiai vadinamas lytiniu dauginimusi. Lytinio dauginimosi metu ląstelėse perkombinuojami genai - tėvų genų deriniai perdėstomi ir iš jų genotipų susidaro nauji genotipai. Organizmų gebėjimas dauginimosi metu keisti savo genotipą vadinamas kombinaciniu kintamumu. Kombinacinis kintamumas aukštesniuosiuose organizmuose susijęs su ypatingų ląstelių dalinimusi mejoze ir ląstelių bei jų branduolių susiliejimu apvaisinimu. Po mejozės susidaro apvaisinimui pritaikytos haploidinės lytinės ląstelės, vadinamos gametomis. Aukštesniesiems gyvūnams ir aukštesniesiems augalams būdingos stambios nejudrios moteriškos gametos, vadinamos kiaušialąstėmis, ir smulkios vyriškos gametos, vadinamos spermiais. Gyvūnų kiaušialąstės, kurios turi papildomus apvalkalus ir dideles maistmedžiagių atsargas, vadinamos...
0

Melaninas odos spalva ir idagaparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: ODA. Melaninas. Kas nutinka persikaitinus saulėje? Carola-129. Žr. Kraujo krešėjimas. 24 val. Antrą ar trečią. 10 dieną. Uždegimas. Pūlius. Carola-132 Plaukas. A. Išilginis plauko pjūvis. B. Mikroskopinė plauko sandara. C. Elektronmikroskopinė galvos plauko nuotrauka (padidinta 4375 kartus). Melaninas, odos spalva ir įdaga. Žmogaus odai spalvą suteikia trys veiksniai. Pro epidermį prasišviečiantis kraujas. Šakoti melanocitai yra išsidėstę giliausiame epidermio sluoksnyje. Tačiau ne visa oda yra vienodai ryškiai nudažyta melaninu. Šviesiausia oda dengia delnus ir padus. O daugiausia melanocitų turi krūčių spenelių, išorinių lytinių organų oda. Melaninas taip pat nudažo plaukus, o akyse - rainelę ir pigmentinį sluoksnį po tinklaine. Odos ir rainelės melanino funkcija yra sugerti ultravioletinius spindulius, kurie pažeidžia ląstelių nukleino rūgštis ir sukelia mutacijas. Intensyvi ultravioletinė spinduliuotė gali nužudyti ląstelę. Todėl žmonių populiacijos, gyvenančios kraštuose su intensyviu UV spinduliavimu, yra prisitaikiusios - jų oda tamsi nuo melanino. Tai ypač būdinga vadinamosioms pusiaujo rasėms - negridams ir australidams. Žmogaus organizmas gali sustiprinti melanininę apsaugą nuo UV spindulių. Kai oda smarkiau apšvitinama UV spinduliais, melanocitai ima gaminti daugiau melanino. Melaninas kartu su kitomis naujai susidarančiomis epidermio ląstelėmis keliauja į epidermio paviršių ir suteikia tamsią spalvą. Kuo didesnę dozę UV spindulių sugeria oda, tuo labiau tamsėja oda. Kai kurių žmonių oda tamsėja nevisai vienodai tolygiai. Pavasarį, kai tik sustiprėja UV spinduliavimas, Kodėl pavasarį? Integracija su geografija ir astronomija nedideli jų odos lopeliai patamsėja. Taip pavasarį išryškėja šlakai. Šlakus galima laikyti odos lopelių įdaga, kuriai atsirasti reikia labai nedaug UV spindulių. UV spinduliai priverčia išsiplėsti odos kraujagysles, į odą suteka daugiau kraujo, todėl oda...
0

Membranosparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Membraniniais fosfolipidais. 2-1. 2-2. Bilipidinėmis membranomis. Storis maždaug 6-9 nm. Skysta ir lanksti. Uždara. Gerai praleidžia vandenį. Pralaidi lipiduose tirpioms medžiagoms. Nepralaidi vandenyje tirpioms medžiagoms. Vandenyje tirpios medžiagos yra polinės, todėl pro membranas praeina sunkiai. Net tokie maži jonai kaip, ir labai sunkiai praeina pro membranas, nors atsirandantys tarpai gerokai didesni už šiuos jonus. Juos vandenyje apsupa gausi vandenilinėmis jungtimis prisikabinusių vandens molekulių svita (hidratacinis apvalkalėlis). Tokio hidratuoto jono skersmuo būna didesnis už atsirandančias spragas. 2-2. Geras elektrinis izoliatorius. Ląstelės plazminės membranos bilipidinė dalis izoliuoja ląstelę nuo aplinkos. Pro ją į ląstelės vidų patenka tik vandens molekulės ir lipiduose tirpios medžiagos, kurių apie ląsteles esančiame vandenyje ne per daugiausia. Todėl ląstelės membrana vadinama pusiau pralaidžia membrana. Intarpas riebiosios rūgštys ir muilai. 2-4. Intarpas "Skersaruožių raumenų ląstelių susidarymas". 2-5. 2-6. Intarpas liposomos. Liposomos. Osmosas. Difuzija. Osmosu. Hipertoninis ląstelę supančios terpės atžvilgiu. O terpė - hipotoninė. Mbk2-108. Iliustracijos. 2-1 - Ris-100 bei membranos piešinys Ris 2-2 - Iliustracija - fosfolipidų sandaros schema Dediuv- 2-3 - Iliustracija - vandens molekulės polingumas ir hidratacinis apvalkalėlis. 2-4 - Iliustracija Dediuv Iliustracija MBK4-173(16-43). Iliustracija MBK4-172(16-43): Mioblastų dauginimasis audinių kultūroje: A, B, C - mioblastai dauginasi, rikiuojasi į eiles ir susilieja, sudarydami daugiabranduoles raumenines ląsteles; D - padidinus vaizdą matyti skersaruožių raumenų ląstelėms būdingas skersinis ruožuotumas. Vienoje ląstelėje matyti daug branduolių (parodyti rodyklėmis). Membranos. Pagrindinė ląstelės membranos dalis yra sluoksnelis ypatingų lipidų, vadinamų membraniniais fosfolipidais. Fosfolipido molekulė...
0

Mendelinio paveldejimo variantai ir nuokrypiai nuo jo parsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Visų spalvų banguotųjų papūgėlių nuotraukos - įdėti į lentelę vietoj spalvos aprašymo? Geršenzon-75: Moliūgų vaisių formos priklausomybė nuo dviejų genų sąveikos. Kai genotipe yra abiejų genų dominuojančių alelių, vaisius būna diskiškas. Kai genotipe yra tik vieno geno gominuojančių alelių, vaisius būna apvalus. Kai genotipe yra tik recesyviniai abiejų genų aleliai, vaisius būna buteliškas. Mendelinio paveldėjimo variantai ir nuokrypiai nuo jo. Naujų požymių atsiradimas kryžminant. Banguotųjų papūgėlių plunksnų spalvą lemiantys genotipai. Genotipas. Plunksnų spalva. Pigmentai. Balta. Nėra jokių. Geltona. Geltonas. Žydra. Žydras. Žalia. Geltonas ir žydras. Skyriuje "Aleliai ir dominavimas" nagrinėjome, kaip genams mutuojant gali susidaryti nauji aleliai, koduojantys naujas požymių vertes. Tačiau naujos požymių vertės atsiranda ir kitais būdais. Vienas jų - dviejų genų sąveika. Banguotosios papūgėlės būna keturių spalvų žalios, geltonos, žydros ir baltos. Nagrinėjant paveldimumą pasirodė, kad papūgėlių plunksnų spalvą lemia 2 genai. Genas F lemia geltoną plunksnų spalvą, o genas O - žydrą. Abiejų genų dominuojantys aleliai dominuoja visiškai. Visų spalvų banguotųjų papūgėlių nuotraukos - įdėti į lentelę vietoj spalvos aprašymo? Kryžminant baltą ir žalią papūgėles F2 kartoje gali atsirasti geltonos ir žydros papūgėlės - naujos spalvos, kurių neturėjo "seneliai". Su šiais kryžminimais galima sugalvoti uždavinių. Kitas atvejis - vienas genas slopina kitą geną. Slopinantis genas vadinamas epistaziniu, o slopinamas - hipostaziniu. Kryžminant šių genų paveldėjimas duoda santykius, besiskiriančius nuo paprasto dihibridinio kryžminimo. Geno B alelis B lemia juodą arklio plauką, o alelis b - bėrą (rudą). Tuo tarpu geno C alelis C lemia ankstyvą pražilimą, dėl ko arklys būna širmas (pilkas), nesvarbu, koks bebūtų geno b alelis. Alelis c pražilimo nesukelia. Genas B yra hipostazinis, o genas C - epistazinis. P: ♀ (širma) × ♂ (bėras). G: b c b c. F1: (visi...
0

Mezozojaus eraparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Mezozojus ( gr. meso - vidurinis) - era, trukusi 170 mln. metų. Ji skirstoma į: triaso, juros ir kreidos periodus. Triaso periodu didelėje Žemės rutulio dalyje vyravo žemyninis klimatas. Tokiomis sąlygomis gerai augo plikasėkliai. Jie pranoko sporinius induočius ir greitai išplito, nes sėklas išnešiojo vėjas ir vanduo. Dėl sauso klimato ir intensyvios Saulės radiacijos kreidos periodo viduryje plikasėkliai pradėjo nykti, o jų vietą užėmė gaubtasėkliai. Gaubtasėkliai greitai plito ir sausumoje ir vandenyje. Iš jų kilo medžiai, krūmai, daugiametės ir vienametės žolės. Gaubtasėkliai puikiai augo įvairiomis klimato bei dirvožemio sąlygomis. Jų lapai, stiebai ir šakos buvo gerai išsivystę, todėl puikiai absorbavo Saulės spindulius. Dar sparčiau jie ėmė plisti atsiradus vabzdžių apdulkintojų: drugių, kamanių, bičių, musių ir kt. Plikasėkliai ir sporiniai induočiai visiškai neišnyko, tačiau vystėsi divergentiškai, sudarydami naujas spygliuočių medžių rūšis. Sporiniai induočiai liko ir plito tik smulkūs asiūkliai, pataisai ir paparčiai.
0

Mielių populiacijos augimas. Praktinis darbasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: PRAKTIKOS DARBAS Temperatūros įtakos mielių populiacijos augimui tyrimas Tikslas: nustatyti mielių populiacijos priklausomybę nuo laiko. Hipotezė: esant 30oC temperatūrai mielių populiacija augs sparčiau. Priemonės: Mielės Cukraus tirpalas Termometras Indas Šiltas vanduo Laikrodis Mikroskopas Hemocitometras Menzūrėlė Pipetė Darbo eiga: 1. Degtuko galvutės dydžio mielių gabaliuką išmaišyti su 10ml vandens. 2. Padaryti cukraus tirpalą. 3. Mielių suspensiją supilti į menzūrėlę su cukraus tirpalu. 4. Gautą skystį padalinti į dvi dalis, vieną laikyti 20oC, kitą 30oC. 5. Iš gautųjų tirpalų pagaminamas mikropreparatas ir –žiūrint pro mikroskopą (naudojant hemocitometrą) skaičiuojama kiek mielių ląstelių yra viename mm2. Skaičiavimą atliekame kas 4h, ir taip 48h(dvi paras). 6. Duomenis surašome į lentelę. 7. Pagal gautus duomenis braižome grafiką, rodantį kaip mielių populiacijos augimas priklauso nuo temperatūros. 8. Paaiškiname gautus rezultatus, padarome išvadą.
0

Mikrobiologija ir sanitarijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Tuberkuliozė. Brucella. Bacillus. Juodligė. Bruceliozė. Tuliaremija. Pasterelioze. Kiaulu raudonlige. Įplautimas. Tetanospazminas,pazeisdamas. C.perfringens. Stablige. Umi infekcinė liga, kuomet patekus sukelejui žaizda atsiranda raumenų traukuliai, padideja organizmo refleksinis dirglumas, kuriuos sukelia toksinai. Chemoografai. Antropozonozinis maras. Snukio ir nagų liga.Dizenterija. Shigella. Cholera.vibro choleare. Ornitozė. Piktybinė edema.
0

Mikrobiologiniai procesai gėrimų gamyboje. Biologiniai rizikos veiksniai ir jų prevencijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įžanga. Alaus gamyboje naudojamos žaliavos. Gamybos procesas. Mikrobiologiniai ir biocheminiai procesai. Gamybos kenkėjai. Mikrobiologinė ir sanitarinė gamybos kontrolė. Plovimo ir dezinfekavimo medžiagos bei metodai. Įžanga. Fermentacinė gamyba gali būti labai įvairi, tačiau jos visų rūšių pagrindinis ir bendras procesas yra rūgimas, kuris vyksta, veikiant , mikroorganizmų fermentams. Skiriami du rūgimo tipai: anaerobinis ir aerobinis. Anaerobiniam rūgimui priskiriama alkoholinis, pieno rūgšties, acetoninis – butilinis rūgimas, o aerobiniam – acto ir citrinos rūgšties rūgimas. Fermentacinėje gamyboje vartojami įvairūs mikroorganizmai: mielės, bakterijos ir pelėsiai. Šių mikroorganizmų skiriasi sandara, didumas, dauginimosi būdas, augimo sąlygos, veikimas, tačiau visi jie yra panašūs tuo, kad aktyviai vystosi ir turi biocheminių katalizatorių – fermentų, katalizuojančių jų sukeltas reakcijas. Gyvos mikroorganizmų ląstelės gamina daug įvairių fermentų, kurie skirstomi į dvi rūšis: ekzofermentus ir endofermentus. Ekzofermentus išskiria ląstelės. Jie veikia organines medžiagas – baltymus, angliavandenius, riebalus – ląstelių išorėje. Endofermentai susidaro ir pasilieka gyvų ląstelių viduje. Jie katalizuoja maistingų medžiagų skilimą ląstelių viduje. Maistingos medžiagos patenka į ląstelių protoplazmą, o skilimo produktai išsiskiria pro ląstelių apvalkalėlius. Mikroorganizmams katalitiškai veikiant organines medžiagas, susidaro svarbūs produktai. Šių rūšių rūgimo procesai taikomi, gaminant etilo alkoholį, alų, vyną, mieles, gliceriną, acetona, organines rūgštis ir kt. Skiriamos trys pagrindinės fermentacinės gamybos rūšys: 1) vartojant mieles: spirito, –mielių, alaus, vyno, glicerino gamyba; 2) vartojant bakterijas: acetono–butilo, acto pieno, sviesto rūgščių gamyba; 3) vartojant pelėsių grybelius: citrinos, gliukono, itakono, fumarino rūgšties, penicilino, streptomicino gamyba. Maisto pramonėje didžiausią reikšmę turi ta fermentacinė gamyba, kurioje vartojamos mielės. Mielės ir jų reikšmė fermentacijoje. Fermentacinėje gamyboje vartojamos kultūrinės mielės Saccharomyces cerevisiae. Optimali mielėms vystytis temperatūra yra 25–30 °C. Lėčiausiai jos vystosi 2–3 °C temperatūroje. Esant 40 °C temperatūrai, mielės neauga, apmiršta. Jos gerai laikosi, nors ir nesiveisia, žemoje temperatūroje. Nustatyta, kad mielės nežūva net ir – 180 °C temperatūroje. Koncentruotuose cukraus tirpaluose mielės nesivysto, nes, esant dideliam osmosiniam slėgiui, prasideda mielių ląstelių plazmolizė. Ši cukraus koncentracija įvairių rasių mielėms yra nevienodai pavojinga. Skiriamos aukštutinio ir žemutinio rūgimo mielės. Aukštutinio rūgimo mielės vystosi 14–24 °C temperatūroje. Vykstant intensyviam rūgimui, jos išsiskiria rauginamos aplinkos paviršiuje storo putų sluoksnio pavidalu ir išsilaiko iki rūgimo pabaigos. Pasibaigus rūgimui, mielės nusėda. Žemutinis rūgimas vyksta 4–10 °C temperatūroje. Mielės laikosi rauginamame skystyje, neiškyla į paviršių putomis ir, baigus rauginti, greitai nusėda tankiu sluoksniu ant rauginimo indo dugno. Be to, žemutinio rūgimo mielės visiškai suraugina rafinozę, o aukštutinio – visai neskaldo rafinozės arba ją skaldo tik iš dalies. Aukštutinio rūgimo mielėms priskiriamos spirito gamybos, duonos kepimo ir kai kurios alaus mielių rasės, o žemutinio – vyno ir alaus mielių rasės. Šiame darbe aptarsime mielių įtaką alaus gamyboje.
0

Paieška


bottom