Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 38 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Eukariotinės ląstelės sandara ir funkcijos. Dvimembranės ląstelės organelės: branduolys, mitochondrijos, chloroplastai. Šviesinis ir elektroninis mikroskopai, pro juos matomi ląstelių ir jų struktūrų dydžiai. Amebos prisitaikymas vykdyti gyvybines funkcijas. Gyvūninės, augalinės ir grybo ląstelių sandara. Augalų audiniai ir jų funkcijos. Gyvūnų audiniai ir jų funkcijos. Burnos epitelio, svogūno epidermio ir elodėjos lapo ląstelių tyrimai mikroskopu. Vandens reikšmė ląstelei ir organizmų gyvybinėms funkcijoms. Atp sandara ir reikšmė. Dnr ir rnr sandara bei reikšmė gyviems organizmams. Angliavandenių įvairovė ir reikšmė gyviems organizmams: polisacharidai. Angliavandenių įvairovė ir reikšmė: monosacharidai ir disacharidai. Tiriamasis darbas „krakmolo nustatymas maisto produktuose“. Baltymų struktūra, įvairovė ir reikšmė gyviems organizmams. Temperatūros įtakos mielių fermentacijos reakcijos greičiui tyrimas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Riebalų įvairovė ir reikšmė gyviems organizmams. Fotosintezė ir jos reikšmė. Fotosintezės procesas. Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybė nuo šviesos intensyvumo. Ląstelinis kvėpavimas. Anaerobinis kvėpavimas. Aerobinio ir anaerobinio kvėpavimo palyginimas. Osmoso reiškinio ir augalų ląstelių plazmolizės tyrimas. Aktyvioji medžiagų pernaša pro ląstelės plazminę membraną. Pasyvioji medžiagų pernaša pro ląstelės plazminę membraną. Plazminės membranos sandara ir ypatybės. Monohibridinis kryžminimas. Rezultatų skaičiavimas. Uždavinių sprendimo tvarka ir pavyzdys. Dihibridinis kryžminimas. Kraujo grupių paveldėjimas. Su lytimi sukibusių požymių paveldėjimas. Analizuojamasis kryžminimas. Nevisiškas alelių dominavimas. Genealoginiai medžiai. Genealoginio medžio schemos sudarymas. Aleliniai genai. Genotipas ir fenotipas. Lytinių ląstelių sandara ir prisitaikymas atlikti funkcijas. Mejozė. Mitozė. Lytinių ląstelių susidarymo ir susiliejimo įtaka organizmų genetinės įvairovės atsiradimui.
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Biologinės įvairovės samprata. 1Biologinės įvairovės praradimas. Biologinės įvairovės konvencija. Lietuvos biologinės įvairovės apžvalga. Augmenijos įvairovė, jos kaita ir ypatumai. Grybijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Ekosistemos ir biotopai Lietuvoje egzistuoja natūralios ir pusiau natūralios (miškų, pelkių ir šlapžcmių. Pievų) bei antropogeninės (agro ir urbo) ekosistemos. Agrarinės ekosistemos užima 53, 7%. Bioįvairovės požiūriu yra labiausiai nuskurdintos, menkai ištirtos. Užaugant pievoms ir krūmynais, mažiau naudojant trąšų ir chemikalų didėja augalų, grybų ir gyvūnų skaičius. Urbanizuotos ekosistemos. Miško ekosistemos. Pelkių ekosistemos. Pievų ekosistemos. Smėlynų ekosistemos. Hidroekosistemos. Vertingiausiosios Lietuvos ekosistemos: 1). Biologinių išteklių naudojimas. Medienos išteklių naudojima. Šalutiniai miško produktai. Valgomųjų grybų ištekliai. Vaistinių augalų ištekliai. Miško uogų bei vaisių ištekliai. Medžiojamieji gyvūnai. Rekreaciniai miško ištekliai. Žuvų ir vėžių ištekliai. Rūšių ir bendrijų raudonoji knyga. 5 kategorijos. Gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų apsauga. Saugomos teritorijos. Gamtinis karkasas. ES saugomų teritorijų tinklas Natura 2 Ex-situ apsauga. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. Kertinės miško buveinės. Nėra kertinė miško buveinė. Kertinių miško buveinių charakteristika. A. Sausi ir vidutinio drėkinimo spygliuočių ir mišrūs miškai. B. Sausi ir vidutinio drėkinimo lapuočių miškai. C. Slapieji miškai. Kertinės miško buveinės, susijusios su kraštovaizdžio elementais. F. Kitos vandens veikiamos kertinės miško buveinės. G. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse. Ii. Statūs šlaitai. Kertinės miško buveinės, susijusios su pažaidomis ir miško sukcesija. J. Medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos. K. Medžiai milžinai. L. Senas parkas. M. Miško sala dirbamuose laukuose. Bioįvairovės išsaugojimo...
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Branduolys. Mbk2-252v ir mbk2-253v. Branduolio apvalkalas. Intarpas branduolio apvalkalo paskirtis. Nukleoplazma. Chromosomos. Chromosoma - dezoksiribonukleino rūgšties (. Branduolėlis. Branduolio funkcijos. Ribonukleino rūgštimi. Būtina, lengviausiai matoma eukariotinės ląstelės dalis - branduolys. Ląstelėse jis būna vienas, nors kai kuriems organizmams (pvz. , infuzorijoms) būdingi du branduoliai. Kai kurios specializuotos ląstelės gali būti daugiabranduolės (pvz. , skersaruožių raumenų skaidulos). Labai nedaug gyvų eukariotinių ląstelių branduolio neturi - tokios būna kai kurios suaugusios specializuotos ląstelės - žinduolių eritrocitai, augalų rėtinių indų ląstelės. Branduolio skersmuo paprastai būna 10-20 mm. Branduolys susideda iš. Branduolio apvalkalo. Chromosomų. Branduolėlių. Šviesiniu mikroskopu branduolyje galima matyti vieną ar kelis branduolėlius. Mbk2-252v ir mbk2-253v. Pro apvalkalo poras į branduolį atkeliauja nukleotidai, genų aktyvumą reguliuojančios molekulės, taip pat ribosominiai baltymai. O iš branduolio pro poras iškeliauja informacinė RNR, pagal kurią citoplazmoje sintetinami baltymai, ir branduolyje sudaromos ribosomų dalelės. Eukariotinių ląstelių protėviai buvo prokariotinės ląstelės, kurių chromosomos nebuvo apsaugotos apvalkalu. Eukariotinė ląstelės apvalkalą turi. Manoma, kad apvalkalo funkcijos yra. Apsaugoti branduolio chromosomas nuo dalies citozolyje veikiančių fermentų. Apsaugoti chromosomas nuo ląstelės citoskeleto mechaninio poveikio (prokariotinės ląstelės citoskeleto neturi). Tam apvalkalas turi būti pakankamai tvirtas - jį sutvirtina du citoskeletiniai dariniai iš tarpinių gijų. Iš vidaus dengia tanki branduolio lamina, sudaryta iš tankaus rezginio. Sudaryti apsaugotą ertmę, kur gali bręsti sintetinamos RNR molekulės. Chromosomos. Chromosoma - dezoksiribonukleino rūgšties molekulės ir su ja susijungusių baltymų darinys. Esminė chromosomos dalis yra labai ilga DNR...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Cheminė tarša: chloras, amonikas. Įvadas. Cheminė tarša. Cheminė tarša neorganinius ir organinius. Chloras. Naudojimas. Pavojus. Apsauga. Trumpai. Chloras. Amoniakas. Naudojimas. Pavojus. Trumpai. Amoniakas. Pastarųjų metų įvykiai. 1. Išvados. Literatūra. Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apseiti be įvairiausių cheminių medžiagų. Plastikai, sintetiniai dažai, klijai, tirpikliai, rūgštys ir kt., pažeidus jų vartojimo, saugojimo gabenimo ir kt. Tvarką, gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Nuo avarijų, gaisrų ir kitų nelaimių, deja, niekas neapsaugotas. Bendriausiu cheminiu požiūriu cheminiai aplinkos teršalai gali būti skirstomi į neorganinius ir organinius (anglies junginių pagrindu susidariusius) junginius arba jų mišinius. Organinės medžiagos, net ir sunkiai skylančios, esant tam tikroms sąlygoms, suskyla. Neorganiniai junginiai gali būti paversti kitais junginiais, bet jie nesuskyla, pavyzdžiui, geležis gali oksiduotis į geležies oksidą, kurio savybės visiškai skiriasi nuo elementų, kurie sudaro šį junginį. Iš geležies oksido mes vėl galim gauti šiuos elementus, tačiau pastarieji neskyla. Fizikinės savybės. Gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2, 45 karto sunkesnės už orą dujos. Virimo temperatūra 34, 1oC, nedega. Cheminės savybės. Sąveikauja su daugeliu metalų, nemetalų, organinų medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje (1 l vandens ištirpsta apie 2, 5 l chloro, taip pat labai gerai tirpsta heptane, anglies tetrachloride. Skystas chloras tirpina gumą. Plačiai vartojamas vandeniui dezinfekuoti, popieriui ir audiniams balinti, įvairiems polimerams, pesticidams, tirpikliams gaminti. Lengvai suskystinamas (todėl laikomas ir gabenamas skystas). Talpyklos su skystu chloru kaitinant gali sprogti, - kilus gaisrui, būtina jas iš ugnies apsiaustos vietos išgabenti. Jei to padaryti neįmanoma, rekia aušinti vandeniu iš kuo didesnio...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Citoskeletu. Polimerizuojasi. C: 789 (16-2) Trys pagrindiniai citoskeleto baltyminių gijų tipai. Jų išsidėstymas epitelio ląstelėse. Centrosomos, o kitas galas gali sparčiai ilgėti prisijungiant vis naujoms mikrovamzdelių baltymo tubulino. C: 803 (16-21) Mikrovamzdeliai. Spirališkai besijungiančios tubulino globulės sudaro tuščiavidurį mikrovamzdelį. Vilkikliai. C: 792 Išilgai mikrovamzdelio judantys vilkikliai. Miozinas. Kolchicinas. Taksolas. C: 804 (16-22) Kolchicinas ir taksolas. Pomembranis. C: 793(16-9) Aktininis pomembranis suteikia formą ląstelės paviršiui. C: 830 (16-59) Aktininis listerijų variklis ir jų judėjimas ląstelių viduje ir tarp ląstelių. Miozinų. C: 838 (16-69) Raumenų miozino molekulė. Turi dvi galvas ir ilgą uodegą. Galvos veikia kaip ATP-azės ir vilkikliai. Susideda iš dviejų sunkiųjų grandinių (po ~2000 amino rūgščių liekanų) ir keturių lengvų grandinių (~170-190 amino rūgščių liekanų). Susisukusias sunkiąsias grandines palaiko periodiškai išsidėsčiusios hidrofobinės amino rūgštys. Trauklųjį žiedą. C: 839 (16-71) Miozinų funkcijos eukariotinėse ląstelėse. C: 840 (16-72) Traukieji aktino (kartu su miozinu) dariniai neraumeninėse ląstelėse. C: 846 (16-80) Modelis, aiškinantis kaip aktininės gijos padeda šliaužti ląstelei. C: 796 Kengūros epitelio ląstelės tarpinės gijos, išryškintos antikūnais. C: 801 (16-18) Branduolio apvalkalo pamušalas. Disulfidiniai tilteliai? C: 797 Tarpinės gijos konstrukcija. Monomerai susisuka poromis ir sudaro dimerus (B). Du dimerai sukimba šonais ir sudaro tetramerus (C). Tetramerai jungiasi galais ir sudaro ilgas grandines (D), bet šis procesas dar menkai ištirtas. Aksonema - mikrovamzdelių sistema 9+ Aksonemos ilgis - nuo 10 mm iki 200 mm. Aksonemos mikrovamzdeliai turi specialius vilkiklius (cilinis dineinas), kurie, naudodami ATP energiją, slankioja vienas mikrovamzdelių poras kitų atžvilgiu. O kadangi apačioje mikrovamzdelių poros tvirtai sukabintos...
| |
Citoskeletas ir lasteliu judejimas Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Citoskeletas ir ląstelių judėjimas. Citoskeletu. Polimerizuojasi. 141-1 Trys pagrindiniai citoskeleto baltyminių gijų tipai. Jų išsidėstymas epitelio ląstelėse. Centrosomos, o kitas galas gali sparčiai ilgėti prisijungiant vis naujoms mikrovamzdelių baltymo tubulino. 141-2 - Mikrovamzdeliai. Spirališkai besijungiančios tubulino globulės sudaro tuščiavidurį mikrovamzdelį. Vilkikliai. 141-3 - Išilgai mikrovamzdelio judantys vilkikliai. Miozinas. Kolchicinas. 141-4 - Rudeninis vėlyvis ir kukmedis. Taksolas. 141-5 - Kolchicinas ir taksolas. Pomembranis. 141-6 - Aktininis pomembranis suteikia formą ląstelės paviršiui. 141-7 - Aktininis listerijų variklis ir jų judėjimas ląstelių viduje ir tarp ląstelių. 141-8 - Gleivūnas diktiosteliumas. Miozinų. 141-9 - Raumenų miozino molekulė. Turi dvi galvas ir ilgą uodegą. Galvos veikia kaip ATP-azės ir vilkikliai. Susideda iš dviejų sunkiųjų grandinių (po ~2000 amino rūgščių liekanų) ir keturių lengvų grandinių (~170-190 amino rūgščių liekanų). Susisukusias sunkiąsias grandines palaiko periodiškai išsidėsčiusios hidrofobinės amino rūgštys. Traukųjį žiedą. 141-10 - Miozinų funkcijos eukariotinėse ląstelėse. 141-11 - Traukieji aktino (kartu su miozinu) dariniai neraumeninėse ląstelėse. 141-12 - Fibroblasto šliaužimas. 141-13 - Branduolio apvalkalo pamušalas. 141-14 - Tarpinės gijos konstrukcija. Monomerai susisuka poromis ir sudaro dimerus (B). Du dimerai sukimba šonais ir sudaro tetramerus (C). Tetramerai jungiasi galais ir sudaro ilgas grandines (D), bet šis procesas dar menkai ištirtas. Pamatėlyje. 141-15 - Žiuželio sandara. 141-16 - Blakstienėlės ir spermatozoido žiuželio judesiai. Žmogaus kvėpavimo takų virpamojo epitelio ląstelės blakstienėlės judesiai primena plaukiko rankų yrius. 1 ir 2 stadijos - galingas varantis mostas, varąs skystį palei ląstelės paviršių, 3-5 stadijos - lėtas blakstienėlės grįžimas į pradinę padėtį. Judesio ciklas trunka 0, 1-0, 2 s. Tunikato spermatozoido žiuželio banguojantys...
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Citrusinių vaisių cheminė sudėtis ir maistinė vertė. Citrusinių vaisių cheminė sudėtis. Citrusinių vaisių maistinė vertė. Citrusinių vaisių vartojamosios savybės, istorijos. Citrusinių vaisių skirstymas pagal kokybes ir požymius. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Pasaulyje yra daug įvairių citrusinių vaisių, tačiau mums pažįstama tik nedidelė jų dalis – citrinos, žaliosios citrinos, apelsinai, mandarinai, klementinai ir greipfrutai – visi jie turi daug gerų maistinių savybių. Jų sultyse gausu vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, pektinų ir eterinių aliejų (pastarieji kaupiasi vaisių odelėje). Kai kurie citrusiniai vaisiai turi šiek tiek kartoką skonį, kurį jiems suteikia glikozidai, esantys vaisių minkštimo baltosiose skaidulose. Tikslas: Išnagrinėti citrusinius vaisius, kaip maisto produktą. Uždaviniai: Išnagrinėti citrusinių vaisių cheminę sudėtį ir maistinę vertę; Išanalizuoti citrusinių vaisių vartojamasias savybes; Suskirtyti citrusinius vaisius pagal požymius;
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Verpetės (rotatoria). Kirmėlės(vermes). Apvaliosios kirmėlės (nemathelminthes). Mažašerės žieduotosios kirmėlės(oligochaeta). Dumbliai. Dumblių dauginimasis. Dumblių reikšmė. Dumblių įvairovė. Vieni mažiausių daugialąsčių. Pilvablakstienės. Nariuotakojai (arthropoda). Vėžiagyviai (lot. Crustacea). Vėžiagyvių sistematika. Lietuvos raudonosios knygos vėžiagyviai. Vėžiagyviai zoobentose. Vėžiagyvių įvairovė. Vabzdžiai ir jų lervos. Moliuskai (mollusca). Daugialąsčiai mikroorganizmai gyvenantys Baltijos jūroje. Išvados. Naudota literatūra. Gamtoje yra daug įvairių daugialąsčių mikroorganizmų paplitusių vandenyje. Visuose gamtiniuose ir nutekamuosiuose vandenyse gyvena ir vystosi daug mikroorganizmų. Tai verpetės, kirmėlės, vėžiagyviai, vabzdžiai ir jų lervos ir daug kitų, kurie ne tik dalyvauja teršalų destrukcijoje, bet taip pat atlieka daug įvairių funkcijų. Jūrose, upėse arba ežeruose galima aptikti labiau egzotiškų mikroorganizmų, pavyzdžiui, moliuskų. Taip pat turbūt kiekvienas esame matęs įvairių dumblių. Kartais tokie mikroorganizmai kenkia vandeniui ir atneša daug žalos, o kartais jų būvimas vandenyje būna labai naudingas. Visų išvardintų, ir ne tik, mikroorganizmų egzistavimą vandenyje kuo įdomiau pasistengsiu aprašyti šitame darbe.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Depresijos terminas. Depresijos istorija. Ligos priežastys. Simptomai. Depresijos rūšys. Depresijos formos. Tyrimai. Ligos eiga. Komplikacijos. Gydymo metodai. Patarimai. Profilaktika ir kiti būdai išvengti depresijos. Apibendrinimas. Bibliografija. Vinstonas Čerčilis( Winston Churchill) visą savo gyvenimą labai bijojo "juodojo šuns" apsilankymo- taip jis vadino depresijos priepolius. Kaikurie rašytojai , stengdamiesi aprašyti depresijos kančias , pasakojo apie bandymus surasti kelią per tirštą geltoną rūką, taip pat juodą debesį , atskirianti juos nuo saulės šviesos. Taipogi depresija sirgo tokie įžymus žmonės kaip Liudvigas van Bethovenas( Ludwig van Beethoven), Vincentas van Gogas( Vincent van Gogh). Depresija šiandien yra toks dažnai pasitaikantys reiškinys, kad psichologai ją vadiną emocinių sutrikimų liga. Daugelis žmonių pasijunta lyg išsunkta citrina, bet netrukus vėl atsigauna, tokią nuotaiką sąlygoja neamlonūs įvykiai, neišspręstos problemos ar ginčai. Kartais žmonės visus šituos simptomus priskiria depresijai ir gydosi sąvarankiškai. Dėl depresijos, tik apie pusė sergančiųjų kreipiasi į gydytoją, o iš jų tik nedidelė dalis adekvačiai ir efektyviai gydosi.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Sukibusiu genų paveldėjimu. : : :: : . : ab: ab:. Nepriklausomo požymių paveldėjimo taisyklė. Nubraižyti heterozigotų pagal du genus gametų susidarymo sardelinę schemą. Dihibridinis kryžminimas. Sudėtingesnės analizės reikia nagrinėjant dihibridinį kryžminimą. Dihibridinis kryžminimas nuo monohibridinio skiriasi tuo, kad tiriamas ne vieno, o dviejų genų paveldėjimas. O tiriant dviejų genų paveldėjimą sutinkamos galimos dvi skirtingos situacijos. Vienu atveju tiriami genai yra skirtingose homologinių chromosomų porose, antruoju atveju vienoje homologinių chromosomų poroje. Palyginkite jas. P: ♀ × ♂ ♀ × ♂. G: a b a b ab ab. F1:. Matote, kad F1 kartoje nieko ypatingo neįvyksta. Abiem atvejais galioja pirmosios kartos vienodumo taisyklė. Žr. "Monohibridinis kryžminimas". Skirtumai atsiranda antrojoje kartoje - kryžminant heterozigotas. P: ♀ × ♂ ♀ × ♂. G: 1/4 A B, 1/4 A b, 1/4 a B, 1/4 a b 1/4 A B, 1/4 A b, 1/4 a B, 1/4 a b 1/2 AB, 1/2 ab 1/2 AB, 1/2 ab. F1:. ♀. ♂. 1/4 a b. 1/4 A b. 1/4 a B. 1/4 a b. ♀. ♂. 1/2 ab. 1/2 ab. 1/4 a b. 1/2 ab. 1/4 A b. 1/2 ab. 1/4 a B. 1/4 a b. Ir kokie rezultatai? Antruoju atveju, kai abu genai buvo vienoje homologinių chromosomų poroje, genotipų santykis gavosi 0, 25 : 0, 75 : 0, Toksai santykis būdingas monohibridiniame kryžminimui. Jeigu AB pakeistume santrumpa C, o ab - santrumpa c, tuomet galėtume drąsiai teigti, kad turime monohibridinį kryžminimą. Šis dviejų genų paveldėjimo atvejis, kai du genai paveldimi lyg vienas, vadinamas sukibusiu genų paveldėjimu. Jo paprastai nevadina tikru dihibridiniu kryžminimu. Paveldint sukibusiai kartu chromosomoje esantys genai visda pavekdimi kartu. Tiesa, genų sukibimas paprastai būna ne absoliutus. Apie tai skaitykite skyrelį "Genų sukibimo pažeidimai". O štai pirmuoju atveju gavosi dar nematytas genotipų santykis. Fenotipų santykis visiško dominavimo pagal abu genus...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
