top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Genetika medicinoje. Genetikos laboratorijos ir metodaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Genetika – biologijos moslo šaka, tirianti genus, paveldimumo dėsnius ir kintamumą – šiuolaikinėje medicinoje padarė tikrą perversmą. Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė vieta, kurioje teikiamos genetinės konsultacijos – tai – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras. Šiame centre taip pat yra atliekami genetiniai tyrimai laboratorijose, apie kurias ir bus rašoma šiame straipsnyje. Su perspektyvaus genetikos mokslo pagalba laiku diagnozuojamos ligos daugeliui žmonių, atliekami paveldimų ligų tyrimai ir profilaktika. Į genetikus dažniausiai kreipiasi žmonės, turintys itin sunkių sveikatos sutrikimų – protinių, fizinių, vystymosi ir kitokių. Neretai išsitirti ateina šeimos, besilaukiančios kūdikių. Tokiais atvejais būsimas naujagimis tiriamas ultragarsine technika. Besilaukiant kūdikio į genetikus patartina kreiptis jeigu šeimoje praeityje pasitaikė genetinių ligų, dažnų nesėkmingų nėštumu. Taip pat, jei besilaukianti moteris yra vyresnio amžiaus.
0

Genetika viskas detaliaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 46
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Genetika. Xx amžiaus genetikos mokslo kryptys. Chromosomų struktūra ir morfologija. Autosominės ligos. Požymiai sukibę su lytimi. Mutacijos. Mutacijų klasifikacija. Eritrocitariniai antigenai. Citogenetiniai tyrimo metodai. Genų sąveika. Alelinių genų sąveika. Nealelinių genų sąveika. Suminės nealelinių genų sąveikos. Polimerija. Ekologinė genetika. Populiacijų ir evoliucinė genetika. Populiacinis statistinis tyrimo metodas. Dermatoglifika. Biocheminis tyrimo metodas. Paveldėjimas ir paveldimumas. Genetinė homeostazė. Faktoriai lemiantys genų dažnumą populiacijoje. Gamtinė atranka. Atrankos formos. Adaptacinė (selekcinė) svarba atrankos koeficientas. Dominuojantys genai ir atranka. Gamtinė atranka žmogaus populiacijoje. Molekulinė genetika.
0

Genetiškai modifikuoti produktai už ir priešparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Tikslai ir uždaviniai. Literatūros apžvalga. Genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų klasifikavimas. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas. Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas. Genetiškai modifikuoti organizmai – teigiamas požiūris. Genetiškai modifikuoti organizmai – neigiamas požiūris. Išvados. Literatūros sąrašas. Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Sparčiai jai vystantis, pasiektas aukštas ląstelės pažinimo lygis, kuris leidžia naudoti mažiausias organizmo daleles ir jų molekules. Fermentų pagalba tapo įmanoma „sukarpyti“ deoksiribonukleorūgšties (dnr) grandinę ir perkelti genus iš vieno organizmo į kitą. Taip atsirado galimybė sukurti naujus transgeninius (genetiškai modifikuotus) organizmus. Šių organizmų genetinė medžiaga yra pakeičiama, ir jie įgyja tokias savybes, kokių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. Vykstant tokiems procesams, sukuriami nauji organizmai iš augalų ar gyvūnų. Tarkim, pasinaudojant šiais biotechnologijos atradimais, galima išvesti genetiškai modifikuotus augalus, kurie tampa atsparesni ligoms bei kenkėjams, geriau pakelia ekstremalias sąlygas: sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir kt.
10

Genu sukibimo pazeidimaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Iliustracija? Geršenzon-138: Citologinis sankryžos įrodymas drozofilose. Perdaryti. Schemos! gb. McConkey-149(7-8): nelysus krosingoveris. McConkey-22(2-10): Alfa-globino ir beta-globino genų virtinės. Pseudogenų. Genų sukibimo pažeidimai. Vienoje chromosomų poroje drozofila turi du genus - ebony ir spineless. Geno ebony dominantinis alelis e+ lemia pilką kūno spalvą, o recesyvinis e juodą spalvą. Geno spineless dominantinis alelis ss+ lemia normalų muselės kūno šeriuotumą, o recesyvinis alelis ss sumažėjusį šerelių skaičių. Buvo kryžmintos drozofilos dominuojančios homozigotos (pilkos šeriuotos) pagal abu genus su recesyvinėmis homozigotomis (juodomis mažašerėmis). O jų palikuonės heterozigotos pagal abu genus (pilkos šeriuotos) buvo vėl kryžmintos su recesyvinėmis homozigotomis. Tai analizuojamasis kryžminimas. Kokios tada bus F2 kartos muselės? Jei abu genai yra skirtingose homologinių chromosomų porose, tuomet turi gautis keturios vienodo gausumo fenotipinės klasės (Schema, A atvejis). Jei genai yra toje pačioje chromosomoje, tuomet turi gautis dvi vienodo gausumo klasės. P: ♀ × ♂ ♀ × ♂. G: 1/4 e+ss+, 1/4 e+ss, 1/4 ess+, 1/4 ess 1 ess 1/2 e+ss+, 1/2 e ss 1 e ss. Genai skirtingose sukibimo grupėse. Eksperimentas. Genai vienoje sukibimo grupėje. F2:. ♀. ♂. 1 ess. Fenotipas. ♀. ♂. 1 e ss. Fenotipas. 1/4 e+ss+. 25% pilkų šeriuotų. 45, 02%. 1/2 e+ss+. 50% pilkų šeriuotų. 1/4 e+ss. 25% pilkų mažašerių. 5, 28%. 1/4 ess+. 25% juodų šeriuotų. 6, 21%. 1/4 ess. 25% juodų mažašerių. 43, 49%. 1/2 e ss. 50% juodų mažašerių. Σ= Tačiau eksperimento rezultatai nesutapo nei su pirmuoju, nei su antruoju atveju. Ką rodo gauti procentai? Genai ebony ir spineless paveldimi sukibusiai, tačiau sukibimas yra tik dalinis. Tarp genų ebony ir spineless yra tam tikras tarpas, ir šiame tarpe atsitiktinai gali susidaryti rekombinacinis mazgelis. Mazgelio vietoje susidarys kryžmė, ir chromatidėje kaimynystėje buvusios genų kopijos pateks į skiritngas chromatides...
0

Gintaraiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Gintaras – fosiliniai sakai. Tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Susidarymas. Miškuose augo sakingos pušys. Klimatui atšilus, jų sakai ėmė tekėti ant žemės, maišėsi su ja, kietėjo. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą. Ilgainiui, vykstant oksidacijos bei polimerizacijos procesams, sakai virto dabartiniu gintaru. Gintaro dydis nuo 1-2 mm iki 1 m ilgio luitų, sveriančių iki 10 kg. Gintaras gali būti įvairių formų: lašo formos ar varveklio formos gintaras atsirado sakams išsiliejus į paviršių. Daug sakų slinko medžio kamienu ant žemės, kietėjo ir tapo gumulais arba kaupėsi po žieve ar tiesiog medžio kamiene. Sakams šliaužiant, įvairių spalvų srovės susimaišydavo, susipindavo, todėl gintaras įgijo labai margą spalvinę tekstūrą. Gintaro spalva kinta nuo baltos iki tamsiai rudos, raudonos, tamsiai raudonos, nuo šviesiai geltonos, gelsvos iki šviečiančios geltonos atspalvio ir oranžinės. Dėl į sakus patekusių priemaišų jis nusidažė mėlyna, žalia, juoda, ruda spalvomis. Gintaras gali būti skaidrus arba matinis, nepermatomas. Sakams tekant medžio kamienu, prie jų prilipdavo augalų, vabzdžių bei kitų gyvūnų liekanų, taip susidarė inkliuzai.
0

Glikolizeparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Glikolizės grandinė struktūrinėmis formulėmis. Lob2: 468. Maistmedžiagės ląstelėse. Ląstelės citozolyje ir tarp ląstelių esančiame audinių skystyje visuomet yra gliukozės, aminorūgščių, lipidų ir kt. Medžiagų. Kiek? Iš kur ten atsiranda šios medžiagos? Visi heterotrofiniai organizmai jas gauna iš aplinkos pro virškinimo sistemą. Žmogaus organizme žarnyno epitelio ląstelės įsiurbia gliukozę, aminorūgštis, gliceriną, riebalų rūgštis, nukleotidus ir kitas smulkiamolekules medžiagas iš žarnos ertmės ir perduoda jas kraujui. Kraujas jas išnešioja po organizmą - pro plonytes kapiliarų sieneles šios medžiagos patenka į tarpuląsčius užpildantį audinių skystį. Žmogaus ląstelės plazmine membrana molekulotrofiškai ima iš audinių skysčio joms reikiamas maisto medžiagas. Iš šių maisto medžiagų ląstelės sintetina riebalus ir kitus lipidus, baltymus, nukleino rūgštis. Jei su maistu gauna nepakankamai daug gliukozės, ląstelės ją gamina iš kitų medžiagų - riebiųjų rūgščių ar aminorūgščių. Jei trūksta keleto aminorūgščių - pasigamina jas perdirbdamos amino rūgštis, kurių pakanka. Tiesa, žmogaus ląstelės išvis nesugeba susintetinti ar sintetina per mažai keleto aminorūgščių, todėl turi jų gauti su maistu. Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamomis aminorūgštimis. Neretai ląstelės gauna daugiau maistmedžiagių, negu reikia tuo metu. Tada šis perteklius kraunamas atsargai. Dalis molekulotrofiškai gautų molekulių kaupiama ląstelėje atsarginių medžiagų (glikogeno, riebalų, kartais - baltymų) pavidalu. Visos ląstelės turi nedidelę atsarginių maistmedžiagių atsargą. Kai kurios ląstelės pritaikytos būtent maistmedžiagėms kaupti. Žmogaus organizme tokią paskirtį atlieka riebalinio audinio ląstelės. Maistmedžiages (daugiausia - glikogeną) kaupia ir kepenų audinys. Esant reikalui ląstelė suskaido atsarginių medžiagų molekules iki jas sudariusių monomerų. Lygiai taip pat suardomi ir jau atitarnavę ląstelės organoidai ir molekulės. Paprastai tai atlieka...
0

Gyvunines lasteles metabolizmasparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Metabolizmu. Centrinis metabolizmas. Antrinis metabolizmas. Katabolizmas. Anabolizmas. Intarpas energijos panaudojimas ląstelėje. LOB2: 398 - eukariotinės ląstelės kompartmentai. Gyvūninės ląstelės metabolizmas. Gyvosiose ląstelėse vyksta aibės fermentinių reakcijų, kuriomis ląstelės sintetina būtinas medžiagas ir nukenksmina nereikalingas, gamina ląstelei būtiną energiją. Visų šių reakcijų visuma yra vadinama metabolizmu. Tačiau ląstelė nėra maišas, kuriame atsitiktinai, kaip papuolė veikia visokie fermentai. Metabolizmas - labai organizuota ir tikslinga ląstelės ar organizmo reakcijų visuma, kurioje dalyvauja suderintos ir valdomos fermentų sistemos. Gyvūninių ląstelių metabolizmas atlieka 4 funkcijas. Aprūpina chemine energija, kurią išgauna skaidant energijos turinčias maisto medžiagas. Palaiko jonų pusiausvyrą viduląstyje, būtiną medžiagų transportui, metabolizmo valdymui ir ląstelės funkcijoms atlikti. Maistmedžiagių molekules verčia makromolekulėmis (baltymų, nukleino rūgščių, polisacharidų), lipidais, smulkiomis biomolekulėmis, būtinomis ląstelės gyvybei palaikyti ir funkcijoms atlikti. Skaido ir nukenksmina nereikalingas ir kenksmingas medžiagas. Metabolizmą sudaro šimtai įvairiausių fermentinių reakcijų, tačiau jos nėra padrikos. Ląstelėse fermentai dažniausiai veikia grupėmis, katalizuodami reakcijų grandines. Tokios grupėse būna nuo 2 iki 20 kartu veikiančių fermentų. Pirmojo fermento produktas tampa žaliava (substratu) antrajam fermentui, antrojo fermento produktas - substratas trečiajam fermentui. O paskutinis grupės fermentas pagamina reikiamą medžiagą - visos grupės produktą. Tokią reakcijų grandinė vadinama metaboliniu keliu. O tarpinės medžiagos vadinamos tarpiniais produktais arba metabolitais. Neveikiant vienam fermentui iš grupės, ši reakcijų grandinė nutrūksta. Tokie nutrūkimai pasitaiko. Apsinuodijus medžiagomis, blokuojančiomis vieną iš grandinės reakcijų, Žr. Intarpą Cianidai skyrelyje Mitochondrijos...
0

Gyvybes atsiradimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Gyvybės atsiradimas. Gyvybės pagrindai. Kokia buvo gyvybės pradžia? Religinis požiūris. Pasaulio sutvėrimas. Dviejų požiūrių apibendrinimas. Mokslinis požiūris. Atrodo, gyvybę nesunku apibrėžti: akivaizdu, kad arklys gyvas, o uolos gabalas - ne. Ilgą laiką narpliodami mįsliną gyvybęs prigimties klausimą, biologai įsitikino, kad visų organizmų skiriamasis požymis - gebėjimas, gavus reikiamą kiekį žaliavų, gaminti į save panašius.
0

Hepatitas cparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Kas yra hepatitas. Hepatitas c. Kas yra virusinis hepatitas C. Kaip užsikrečiama virusiniu hepatitu C. Hepatito C simptomai. Hepatito C diagnostika ir gydymas. Gyvenimas su hepatitu. Alkoholis ir hepatitas C. Mityba. Rankų higiena. Medicininių pirštinių naudojimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Įvadas. 1989 metais pirmą kartą virusologijos istorijoje molekulinės biologijos tyrimais buvo atrastas hepatito C virusas. Tai mažas ribonulkeininės rūgšties (RNR) virusas, sudarytas iš teigiamos susisukusios RNR molekulės, turinčios apie 9500 nukleotidų ir priklausantis flavivirusų šeimai. Tai yra vienintelis hepacivirusų šeimos atstovas. Hepatito C viruso infekcija yra dažniausia lėtines kepenų ligas sukelianti infekcija ir pagrindinė mirtingumo nuo kepenų ligų priežastis. Šiuo metu hepatito C viruso infekcija yra labai didelė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis apie 3 proc. (nuo 0, 1 iki 10 proc. ), tai yra apie 170 200 milijonų pasaulio populiacijos, yra infekuoti hepatito C virusu. Iš jų: 3 milijonai infekuotųjų yra Europoje, 4 milijonai Amerikoje. Daugiausiai hepatito C viruso infekuotųjų (>5 proc. Populiacijos) gyvena Azijoje ir Afrikoje. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 50 tūkstančių gyventojų (0, 9 proc. ), užsikrėtusių hepatito C virusu. Ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse hepatito C viruso infekcija sukelia 20 proc. Ūminių, 80 proc. Lėtinių hepatitų, 40 proc. Kepenų cirozės ir 60 proc. Pirminio kepenų vėžio atvejų. JAV ir Vakarų Europoje 40 proc. Kepenų transplantacijų yra atliekama dėl hepatito C viruso infekcijos sąlygotų kepenų ligų komplikacijų: kepenų cirozės, kepenų funkcijos nepakankamumo ir pirminio kepenų vėžio. Hepatito C viruso perdavimo ir užsikrėtimo infekcijos rizikos faktoriai yra intraveninių narkotikų naudojimas, hemodializės procedūros, kraujo produktų...
0

Imunine sistemaparsisiųsti


Lapų skaičius: 21
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Imunitetas - organizmo gebėjimas apsaugoti savo vientisumą ir gyvybingumą nuo parazituojančių organizmų ir nuo biologinės kilmės nuodų. PMŽK - piešinys su adsorbcine fagocitoze. Cell-1196(23-1): Žmogaus limfoidiniai organai. Limfocitai susidaro čiobrialiaukėje ir raudonosiuose čiulpuose (geltoni), todėl jie vadinami pirminiais limfoidiniais organais. Po to limfocitai migruoja į antrinius limfoidinius organus (mėlyni), kur jie reaguoja su antigenais. Čia parodyta tik nedidelė dalis limfmazgių, nes, pvz. , jų daug yra odoje, plaučiuose. T limfocitai užtikrina ląstelinį imuninį atsaką. Suaugusio žmogaus raudonuosiuose čiulpuose, o vaisių kepenyse B limfocitai. Cell-1204(23-10): Pirminis ir antrinis antikūniniai atsakai. Panašiai imuninė atmintis pasireiškia ir per T limfocitus. Autoimunines ligas. Imunoglobulinais. Cell-1210(23-20): Antikūnų sužadinta fagocitozė. Antikūnais padengtas bakterijas lengvai fagocituoja makrofagai bei neutrofilai, nes jie turi receptorius, kuriais atpažįsta "kotus" antikūnų, kurie turi prisijungę lemtukus. Tokių antikūnų prisijungimas įjungia fagocitozę atliekančius citoskeleto persitvarkymus. Alergines. Geno susiuvimas iš atkarpų. Šią kombinatoriką iliustruojanti schema. Cell-1208(23-15): Antigeno ir antikūno susijungusių molekulių "raštai" priklauso nuo lemtukų skaičiaus antigeno molekulėje. Cell-1205(23-12): Imuninis pakantumas. Tamsus kailio lopas persodintas iš rudos pelės. Šis lopas prigijo ir laikosi daug savaičių, nes baltoji pelė padaryta pakanti rudosios pelės audiniams. Kai baltoji pelė buvo naujagimė, jai įšvirkštė rudosios pelės ląstelių. Ir baltosios pelės imuninė sistema tos rudosios pelės ląstelių nebelaikė svetimomis. EkoBakt-177: Botulino sandaros schema. 1 - abordažinis subvienetas, 2 - naikinantis subvienetas. Ląsteliniu imuniniu atsaku. Žudikės arba "Nukreipiame ugnį į save". Cell-1237(23-51): Viruso baltymų parengimas parodyti...
0

Paieška


bottom