Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: 7kl
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus imonudeficito virusinę infekciją. Šios ligos paskutinė stadija – akvizitinis imunodeficito sindromas – AIDS. Iš kur atėjo AIDS?. Apie AIDS prikurta daugybė mitų, paskleista daugybė gandų. AIDS kilo iš žaliųjų beždionių. Žmonės užsikrėtė virusu. Valgydami žalias. Beždžionių smegenis. Mitai ŽIV kilmė. Žmogaus imunodeficito viruso kinmė nėra aiški, Tačiau dauguma mokslininkų linkę manyti, kad virusas ilgą laiką buvo paplitęs labai nedidelėje subsacharinės Afrikos teritorijoje. Kaip virusas pateko į Lietuvą. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) fizinės ir cheminės savybės.
| |
Kaulinis ir kremzlinis audiniai Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tarpląstelinė medžiaga. Ląstelės. Tankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus, sudaro ištisinius kaulinius sluoksnius. Carola-148: Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas išilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulaląstė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų). Osteonais. Akytasis kaulinis audinys. Kaulai yra aktyvūs. Antkaulis. Cell-1183(22-44): Kauladarės storina kaulą. Pridėti papildomą piešinį, kur matyti antkaulis. Cell-1184(22-46): Tankiojo kaulinio audinio pertvarka. Kaulaardžių grupė senoje kaulinėje medžiagoje "graužia" tunelį (maždaug 50 μm per dieną greičiu). Į tunelį įeina kauladarės ląstelės, padengia jo sienels ir ima gaminti naują tarpląstelinę medžiagą 1-2 μm/parą greičiu. Taip pat į tunelį įauga kapiliaras. Po kurio laiko tunelio tuštuma vėl užpildoma kauline medžiaga, lieka tik siauras centrinis kanalas su kapiliaru. Ilgieji kaulai. Hialininė kremzlė. Carola-112: Hialininė kremzlė. Elastinė kremzlė. Skaidulinė kremzlė. Carola-151(6-7): Vaisiaus ir suaugusio žmogaus skeletų skirtumai. A. Ilgųjų kaulų galvutės (epifizės) ima susidaryti apie 5-ąją vaisiaus savaitę ir baigia formuoptis apie 10 vaisiaus savaitę. B. Suaugusiojo skelete augimo zonos visiškai sukaulėja 13-25 gyvenimo metais. Tuomet į vientisą kaulą suauga galvutės ir vamzdinės ilgųjų kaulų dalys. Šiais požymiais remiasi archeologijoje ir teismo medicinoje, kai pagal skeleto likučius reikia įvertinti žmogaus amžių mirties metu. Cell-1185(22-48): Ilgojo kaulo formavimasis. Ilgieji kaulai (pvz. , šlaunikauliai, blauzdikauliai) pradžioje susidaro kaip mažučiai kremzliniai modeliai. Piešinyje nesukalkėjusios kremzlės žalios, sukalkėjusios - juodos, kaulinis audinys rudas, o kraujagyslės - raudonos. Antrasis piešinys iš dešinės rodo vaikams ir paaugliams būdingą ilgojo kaulo...
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žmogaus klonavimas. Klonavimo istorija. Doli. Teiginiai apie sėkmingą klonavimą. Galima nauda. Klonavimo būdai. Klonavimas (terapinis ir reprodukcinis). Skirtumai tarp monozigotinių dvynių ir klonuotų individų. Teisinė pusė. Išvados. Literatūra. Pastaruoju metu klonavimas yra viena iš aktualiausių temų. Laikraščiuose ir žurnaluose galima surasti ne vieną straipsnį apie klonavimą, apie pirmąjį klonuotą gyvūną ir net kūdikį. Teoriškai, bet koks kopijavimas gali būti vadinamas klonavimu. Šis terminas dažniausiai vartojamas biologijoje. Čia jis apibrežiamas kaip vienodų organizmų gavimas. Vienodų - nebūtinai išoriskai identiškų. Visų gyvų sutverimų savybes nulemia genai. Tačiau dėl skirtingų augimo salygų, net ir vienodus genus turintys padarai šiek tiek skiriasi - kaip dvyniai. Šis sąlyginumas neužmirstamas ir kalbant apie klonavimą. Todėl klonas - tai organizmas, turintis tokius pačius, kaip ir klonuotasis, genus. Patį terminą “klonavimas” pirmą kartą prieš 40 metų pavartojo britų genetikas Johnas Burdonas Sandersonas Haldane’as, kalbėdamas apie žmogaus biologines galimybes per 10tūkst. metų.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tikimybės. Dalys. Mejozės schema su sardelėmis. Analizuojamas kryžminimas. Geršenzon-36: Giminės, kurioje pasireikšdavo žila sruoga virš kaktos, genealogija. Skrituliukai reiškia moteris, kvadratėliai - vyrus. Gulsčias brūkšnys tarp kvadratėlio ir skritulėlio reiškia santuoką, statmena linija (išsišakojanti ar - palikuonis. Juodai pažymėti individai, kurių fenotipe buvo tiriamas požymis. Kombinacinis kintamumas. Kombinacinis kintamumas eukariotiniuose organizmuose paprastai susijęs su lytinių dauginimusi, o lytinis dauginimasis - su mejoze ir apvaisinimu. Lytinio dauginimosi kombinacinio kintamumo dėsningumus aprašė XIX amžiaus čekų vienuolis G. Mendelis. Paveldėjimo dėsningumus jis tyrė kryžmindamas žirnius. /intarpas mendelis ir žirniai/. Kombinacinis kintamumas nuo XIX amž. Tiriamas hibridologiniu metodu - organizmus kryžminant ir nagrinėjant kiekvienos poros palikuonis bei jų požymius. Monohibridinis kryžminimas. Kryžminant homozigotas jų palikuonys būna vienodi - vienodo genotipo ir vienodo fenotipo. Tarkime, kryžminami du žioveiniai - ant baltažiedžio piestelės patenka raudonžiedžio žiedadulkės. Tai yra, žioveinis baltais žiedais veikia lyg patelė, o žioveinis raudonais žiedais - lyg patinas. Žiedo spalvą lemia genas A, turintis du alelius. Alelis A lemia raudoną žiedo spalvą ir dalinai dominuoja prieš alelį a, kuris lemia baltą žiedo spalvą. Žr. Skyrių "Aleliai ir dominavimas". Kryžminimas užrašomas taip. P: ♀ × ♂. G: ♀ A ♂ a. F1:. P reiškia tėvų kartą (lotyniškai parentes - tėvai), G - gametos, F1 - palikuonis (lot. Filia - sūnūs). Ženkliukai ♀ ir ♂ reiškia moterišką ir vyrišką lytis (arba motiną ir tėvą). Vertikalus brūkšnys skiria pirmojo individo gametas nuo antrojo individo gametų. Raudonžiedžio "tėvo" genotipas yra, o baltažiedės motinos -. Toksai genotipų žymėjimas turi savo prasmę. Dvigubas brūkšnys reiškia homologinių chromosomų porą. Tad užrašymas reiškia, kad šis organizmas A geno yra dvi kopijos - po vieną kievienoje...
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kraujo sudėtis. Pagrindinės kraujo ligos. Kraujo grupės. Ką rodo bendras kraujo tyrimas. Naudota literatūra. Kraujas yra skystas organizmo audinys. Jis cirkuliuoja uždaroje kraujagyslių sistemoje ir iriguoja (plauna ir drėkina) visus organizmo audinius bei organus. Jis kartu su limfa ir audinių skysčiu sudaro vadinamąją vidine organizmo terpę, kuri lemia beveik visas organizmo atliekamas funkcijas. Kraujo susidarymas ir vystymasis organizme vadinamas kraujo gamyba. O jo tekėjimas kraujagyslėmis ir širdies ertmėmis - kraujotaka. Kraujas yra raudonas, nes tokią spalvą lemia eritrocitų pigmentas hemoglobinas. Taip pat yra sūrus dėl jame esančio natrio chlorido ir kitų druskų. Kraujas susideda iš skystosios dalies - kraujo plazmos ir forminių dalelių: eritrocitų - jie perneša deguonį, leukocitų - atlieka apsauginę funkciją: "užpuola" ir "praryja" bakterijas, trombocitų - jie skatina kraujo krešėjimą. Kraujyje tai pat yra ir baltymų, angliavandenių, tarpinių apykaitos produktų, mineralinių medžiagų, hormonų, fermentų, antikūnų, azoto junginių. Kraujas būna keturių grupių ir turi teigiamą arba neigiamą rezus faktorių. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro 6-8% kūno masės. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis “sandėliuojama” blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką (tuomet susitraukia blužnis ir todėl, staiga pradėjus bėgti, jaučiamas nemalonus tempimo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku). Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautų pakankamą aprūpinimą.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Plazma. Kraujo ląstelės. Eritrocitai. So smalkės co. Vapsvų nuoduose. Bičių nuodai. Cell-1170(22-30): Hemopoezės schema. Daugiagalės kamieninės ląstelės dalijasi ir sudaro naujas daugiagales ląsteles arba limfoidines kamienines ląsteles, arba mieloidines kamienines ląsteles. Dauginantis ir savitėjant limfoidinėms ląstelėms susidaro limfocitai, kurie toliau dauginasi ir patys. O mieloidinės ląstelės dalindamosios sudaro kelias būsimųjų kraujo ląstelių linijas eozinofilų, bazofilų, neutrofilų, monocitų, trombocitų ir eritrocitų. Monocitai vėliau gali virsti kaulaardėmis ar makrofagais. Cell-1169(22-31): Eritroblasto virsmas eritrocitu. Eritroblastas egzocituoja branduolį. Netoliese esantis makrofagas branduolį fagocituoja ir suvirškina. Likusi eritroblasto dalis vadinama retikuliocitu (tinklaląste), kadangi stebint mikroskopu jame matyti neryškus endoplazminis tinklas. Retikuliocitas dar turi mitochondrijų ir ribosomų, kurios suardomos per 1-2 dienas. Tuomet susidaro jau subrendęs eritrocitas. Kraujas. Kraujas skiriasi nuo kitų audinių tuo, kad jisai skystas. Tuo jis panašus tik į limfą. Kraujas neretai priskiriamas prie jungiamųjų audinių, kadangi turi daug tipų ląstelių ir daug tarpląstelinės medžiagos. Be to, jis embrioninio vystymosi metu susidaro iš mezenchimos - gemalinio pradinio jungiamojo audinio. Egzistuoja vienas kraujo skirtumas nuo jungiamųjų audinių - kraujo tarpląstelinė medžiaga neturi skaidulų ir drebutinio užpildo. Tačiau šis skirtumas nėra toksai didelis - kraujas kartais turi skaidulų. Jos susidaro kraujui krešint. Žr. "Kraujo krešėjimas". Kraujo funkcijos. Transportas. Maistmedžiagių. O2. Co šalintinų medžiagų. Hormonų ir kitų signalinių medžiagų. Homeostazė. Kūno temperatūros (giluminio kraujo temperatūra ~38°C). Vidinės terpės rūgštingumo (pH 7, 35–7, 45). Jonų koncentracijų ir pan. Imuninė apsauga. Hidrostatinio slėgio perdavimas (slėgis būtinas pirminio šlapimo gamybai inkstų kamuolėliuose, varpos padidėjimui erekcijos...
| |
Lasteles gyvybines veiklos valdymas Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Neigiamas grįžtamasis ryšys. Dažnai fermentą reguliatorių išjungia pernelyg didelė metabolinio kelio galutinio produkto koncentracija. Kai tik ji viršija slenkstinę koncentraciją, fermento reguliatoriaus molekulės ima išsijunginėti, ir metabolinio kelio veikimo greitis sumažėja. Toksai valdymas - tai valdymas neigiamu grįžtamuoju ryšiu. Slopinantis produktas vadinamas inhibitoriumi, o pats slopinimas - inhibicija. Pvz. Izoleucino sintezė iš treonino bakterijose, LOB1: 257-258 Principinė neigiamo grįžtamojo ryšio schema + LOB2: 388. Iv-gsos: 416 ir 418 c: 420(9-29). C: 417-418 Triptofano operono valdymas - padaryti bendrą schemą iš dviejų. 476 - reikia geresnio varianto. 477(16-3) Vandenyje tirpaus hormono poveikio ląstelei mechanizmas. 477 Lipiduose tirpaus hormono poveikio ląstelei mechanizmas. Lob2: 390. Ląstelės gyvybinės veiklos valdymas. Ląstelėms būdinga biologinių sistemų savybė prisitaikyti prie aplinkos. Tiek vienaląsčių, tiek daugialąsčių organizmų ląstelės evoliucijos eigoje prisitaikė optimaliai veikti jas supančioje aplinkoje. Jos sąveikauja su aplinka. Ima reikalingą maistą ir mineralines medžiagas. Ieško savo rūšies atstovų, jei jie reikalingi dauginimuisi. Tvarko savo vidinį metabolizmą. Šalina nereikalingas. Visa tai reikalinga jų dauginimuisi užtikrinti. Aukštesniųjų daugialąsčių organzimų ląstelių gyvenimas paprastesnis. Jos gyvena organizmo viduje, kur palaikoma homeostazė - vienodos sąlygos. Ląsteles supančioje aplinkoje visada yra reikiamų maistmedžiagių, jų nereikia ieškoti, tereikia paimti. Organizmo viduje jokių pavojų. Dauginimusi rūpinasi specializuotos ląstelės. Pačioms nagrinėti sudėtingą informaciją apie aplinką nereikia. Tuo užsiima specializuotos ląstelės, o eilinė ląstelė gauna konkrečius signalus, ką daryti (hormoninės ar kitokios komandos). Ląstelei tereikia tvarkyti savo vidinį metabolizmą. O šis paprastesnis, kadangi atkrito dalis funkcijų, būdingų savarankiškam...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pav. 1-2. Intarpas "ląstelių dydis ir matai". Citozoliu vadinamas klampus ląstelės vidų užpildantis tirpalas - vanduo su ištirpusiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis ir jame kybančiais ląstelės organoidais. Citozolis ir visi jame esantys organoidai sudaro citoplazmą. Tik vienintelis ląstelės branduolys, nors taip pat yra citozolyje, nėra citoplazmos dalis. Citoplazmą nuo aplinkos visada riboja plazminė membrana. Augalinės, grybinės ir prokariotinės ląstelės aogobtos dar ir ląstelės sienele. Ląstelės sienelė ir plazminė membrana sudaro ląstelės apvalkalėlį. Iliustracijos 1-. 1 - spalvotos nuotraukos per abu puslapius - bakterijos(E. Coli, spirocheta), melsvabakterė, ameba ir klumpelė, koralas, daugialąstis dumblis, grybas, papartis, keli gyvūnai. 1-2 - per abu puslapius - iliustracijos. 1-3 - Iliustracija iš BS. EA, 136-137 p. (įvadas į ląstelės biologiją). Visų laikų Žemės istorijoje dydžio rekordininkai. Pavadinimas. Kūno ilgis. Kūno masė. Stambiausi vandens organizmai. Mėlynasis banginis. 33 m. ~ 136 t. Ryklys Carcharodon megalodon. (išmiręs). 33 m. ~ 125 t. Rudadumblis Macrocystis. >60 m. Kalmaras Architheutis. 18 m. Stambiausi sausumos organizmai. Brachiozauras. 30 m. ~ 50 t. Beragis raganosis Indricotherium. (stambiausias sausumos žinduolis). 8, 5 m. (6 m aukštis). ~ 18 t. Afrikinis dramblys. (stambiausias dabartinis žinduolis). 4 m (aukštis). 7, 5 t. Eukaliptas. 110 m. Sekvoja. 116 m. 4 m (skersmuo). ~1500 t. Smulkiausi organizmai. Mikoplazmos. 0, 33 m. Bešaknė volfija. (mažiausias žiedinis augalas). 1, 2 mm. Žemės gyvybė labai įvairi: vieni organizmai vienaląsčiai, kiti daugialąsčiai. Pvz. , ameba teturi vieną ląstelę, o žmogus, manoma, apie 1014 ląstelių. Vienaląsčiai irgi nevienodi. Vienų ląstelės labai paprastos sandaros, tokie vienaląsčiai vadinami prokariotais. Kitų - sudėtingesnes, jie vadinami eukariotais. Visi daugialąsčiai - augalai, gyvūnai, grybai - yra eukariotai. Itin retai daugialąsčio organizmą sudaro vienodos...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
