Biologija (4 psl). Biologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Duobagyviai (lot. Cnidaria, Coelenterata) – tikrųjų daugialąsčių (Eumetazoa) gyvūnų tipas. Duobagyviai – tai dvisluoksniai daugialąsčiai gyvūnai su vienintele kūno ertme – virškinamąja. Gyvena vandenyje, daugiausia jūrose. Būdingiausias atstovas – hidra. Kiti duobagyviai: aktinijos (polipai), koralai, medūzos. Visi plėšrūnai. Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria burnos anga, kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis ląstelėmis – knidocitais. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas virškinti. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.

Embrioninis zmogaus vystymasis

Lapų skaičius: 21
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Embrioninis žmogaus vystymasis. Histol: 47-12D; šalia avietės ir šilkmedžio vaisių piešiniai ar nuotraukos. Ir virsta blastocista. Histol: 47-12EF. Carola: 860 Ankstyvosios stadijos. Stuart: 659 arba Carola: 862 Kiaušinėlio vystymasis, slinkimas lytiniais takais, apvaisinimas ir vystymosi pradžia. (schema). Carola: 861 Implantacija. Carola: 863 Gemalinių lapelių formavimasis. Gemalinių lapelių susidarymas. Dvyliktą dieną embrioblaste jau yra dvi ertmės (viena viršuje, o kita - apačioje), kurias skiria dvigubas ląstelių sluoksnis. RomPar-StubAnat1: 146-76V. Rompar-stbanat1: 144-75abv. Nervinio vamzdelio susidarymas. Vėliau abipus vagos susidaro ektodermos raukšlės - nervinės klostės, o tarp jų - nervinė vagelė. Po to klostės visu ilgiu susilieja, ir 21 d. Susidaro nervinis vamzdelis RomPar-StubAnat1: 148-77. Mezodermos vystymasis. RomPar-StubAnat1: 151-81. Entodermos raida. Gonadų susidarymas. Embriono apvalkalai. Carola: 864 Embrioninių apvalkalų formavimasis. Gaurelinis dangalas chorionas. Amnionas arba vandeninis dangalas. Trynio maišas. Alantojus. Placenta. Carola: 866 Placentos vystymasis. Carola: 886 Amniocentezė. Histol. : 65-20. Carola-958: Išnešiotas kūdikis gimdoje. Natūralaus dydžio. Carola-959: Sandaros pokyčiai nėštumo metu ir po jo. Skilimas. Apvaisintas žmogaus kiaušinėlis dalijasi lyg paprasčiausia didelė ląstelė. Kiaušinėlis turi pakankamai dalijimui ir kitai gyvybinei veiklai būtinų medžiagų, tad embrioninio vystymosi pradžioje ląstelėms augti nereikia, pakanka sudvigubinti DNR ir mitoziškai pasidalinti, sudvigubinti ir pasidalinti. Toks mitozinis ląstelės dalijimasis, kai interfazėje ląstelės neauga, vadinama skilimu. Skylant susidarančios blastomerai vis smulkėja. Morulės formavimasis. Žmogaus zigota skyla gana lėtai - pirmą kartą skyla praėjus 36 val. Po apvaisinimo. Po to ląstelės dalinasi maždaug dukart per parą. Pradedant 8 ląstelėmis jų telkinys primena pilnavidurį apvalų avietės sudėtinį vaisių,...

Endocitoze

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Gyvūninių ląstelių mityba ląstelės mityba - tai procesas, kurio metu ląstelė iš aplinkos gauna maistmedžiages. Maistmedžiagėmis vadinamos medžiagos, iš kurių ląstelė sintetina jai reikalingas molekules ir/ar išgauna energiją. Be to, maiste gali būti ląstelės gyvybinę veiklą reguliuojančių medžiagų. Ląstelės, kurios anglies atomus savo organinėms medžiagoms sintetinti ima iš maisto organinių medžiagų, vadinamos heterotrofinėmis. Jos energiją paprastai išgauna iš organinių medžiagų, paimtų iš aplinkos. Tokios yra gyvūnų, grybų ir didžiumos bakterijų ląstelės. Heterotrofinių ląstelių mitybą sudaro du etapai - medžiagų paėmimas į ląstelę ir jų suskaidymas iki monomerų, kurie įsijungia į tolesnę medžiagų ir energijos apykaitą. Medžiagos į ląsteles patenka dviem būdais. Ląstelės smulkias maistmedžiagių molekules įsiurbia pro membraną. Siurbliai - tai specialūs membraniniai baltymai. Taip mintančias ląsteles būtų galima pavadinti molekulotrofinėmis. Taip maitinasi: daugialąsčių gyvūnų ląstelės, prie kurių maisto medžiagas atgabena kraujotaka, ir ląstelėms tereikia pasiimti kraujo atgabentus monosacharidus, amino rūgštis ir pan. grybų bei bakterijų ląstelės. Tiesa, neretai bakterijų ir grybų aplinkoje yra tik stambiamolekulinių organinių medžiagų. Tuomet bakterijos ir grybai išskiria išorėn fermentus, kurie stambiamolekules medžiagas suskaido į smulkiamolekules, o šias jau įsiurbia. Taigi, galima teigti, kad bakterijos ir grybai turi išorinį virškinimą. Ląstelės gali .

Endoplazminis tinklas

Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas

Fenilketonurija

Lapų skaičius: 1
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, kuri pasireiškia persistentine aminorūgšties fenilalanino (Phe) koncentracija kraujyje. Dėl fermento defekto pažeidžiamas fenilalanino virtimas tirozinu. Organizme kaupiasi metabolitai, trikdoma kitų aminorūgščių apykaita, o tai labai sutrikdo centrinės nervų sistemos raidą.

Galvos smegenys

Lapų skaičius: 5
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Galvos smegenys yra nervų sistemos valdymo organas. Smegenys valdo mūsų organizmo veiklą, pavyzdžiui: kvėpavimą, kraujotaką, mąstymą, jausmus. Labai svarbus smegenų darbas yra kruopščiai peržiūrėti visus iš jutimo organų gaunamus signalus. Smegenys skirstomos į šias dalis. Masė. Galinės smegenys (didieji pusrutuliai). Tarpinės smegenys. Vidurinės smegenys. Užpakalinės smegenys. Smegenėlės. Pailgosios smegenys. Centrinė nervų sistema. Periferinė nervų sistema. Galviniai nervai. Galvos smegenų žievė. Smeganų kamieno funkcijos. Galvos smegenų trauma.

Gametos ir gametogeneze

Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: HAP: 825(26-1) Vyro lytinių organų sandara. Hap: 827(26-3) sėklidžių sandara. HAP: 845(26-20) Spermatogenezės schema. Analogija su torpeda - akrosoma - sprogdiklis, branduolys - pagrindinis užtaisas, žiuželis - varytuvas sraigtas, kaklelis - akumuliatorinė bakterija. MBK4: 35(14-35) Schematinis žmogaus spermatozoido piešinys. MBK4: 38(14-39 +14-40) Spermatogenezė sėkliniam kanalėlyje - padaryti apibendrintą schemą. Embrionas. Naujagimis. Menstruacinis ciklas lytiškai subrendusioje moteryje. Padaryti pieštą schemą su ta pačia informacija. HAP: 848 Apvaisinimo schema /pertvarkyti?/. MBK4: 41(14-43) Spermatozoidų susiliejimas su kiaušinėliu. C-1033(20-28): Žinduolio gametų branduolių elgesys po apvaisinimo. Spermatozoido branduolys, patekęs į kiaušinėlį, nuplaukia į kiaušinėlio centrą, kur yra kiaušinėlio branduolys. Spermatozoidas atgabena ne tik branduolį, bet ir centriolę (kiaušinėlio centrosoma neturi centriolių). Suartėję branduoliai persipina iškyšuliais, chromosomos ir centriolė sudvigubėja. (C ir Branduolių apvalkalai suyra, prasideda pirmasis mitozinis dalijimasis. Gametogenezė žmogaus organizme. Lytinių ląstelių gametų susidarymas vadinamas gametogeneze: vyriškųjų gametų susidarymas vadinamas spermatogeneze, o moteriškųjų - oogeneze. Spermatogenezė. Subrendusių vyrų organizme ji nuolatos vyksta sėklidėse esančiuose sėkliniuose kanalėliuose. HAP: 825(26-1) Vyro lytinių organų sandara. Lytinio brendimo pradžioje, kai berniukui būna 11-14 metų, lytinis hormonas testosteronas aktyvuoja "miegančias" nespecializuotas diploidines (46 chromosomos) pirmines lytines ląsteles spermatogonijas. Spermatogonijos dauginasi mitoziškai, sudarydamos po dvi naujas ląsteles. Viena jų lieka spermatogonija, o kita virsta pirminiu spermatocitu, kuris juda link sėklinio kanalėlio spindžio. Pirminis spermatocitas ima dalintis mejoziškai. Po pirmojo mejozės dalijimosi susidaro dvi haploidinės (n=23) ląstelės, vadinamos antriniais...

Gamtamokslinė pasaulio samprata

Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1 PASKAITA Pasak graikų filosofo Demokrito gyvybė yra kūno audinyje išsidėsčiusių judančių ugnies atomų kiekybinio susikaupimo, tam tikros jų konsistencijos rezultatas. Gyvybė žemėje atsirado iš negyvos materijos: ji spontaniškai kilo iš drėgnos žemės. Pasaulis, Demokrito požiūriu, nėra sukurtas dėl žmogaus, o begalinėje visatoje yra kosmosų ir be žmonių. Pasak jo, siela skiria žmogų nuo gyvūnų. Žmogus gyvas kol kvėpuoja. Demokritas vietoj maldų kaip geriausią būdą prailginti gyvenimą rekomendavo higieną ir nuosaikumą. Gyvybės vertės samprata atsispindi dokumentuose „Evangelium vitae―, Šventasis Raštas, kur nurodoma, jog pradžioje buvo ne materija, o Dvasia - Mintis, žodis, kad Dievas buvo absoliutus Kūrėjas, sukūręs viską iš Meilės, savo noru, kad žmogus yra Viešpaties kūrinys. Gyvybė – organizmo būsena tarp gimimo ir mirties. 2 PASKAITA Genetika - mokslas apie organizmų paveldimumą ir kintamumą. Genetikos vystymąsi būdingas XX amžiaus biologijos bruožas. Genetika yra palyginti jaunas mosklas, kuriuo profesionaliai imta domėtis tik 19 a. viduryje. reikšmę turėjo austrų vienuolio Gregoro Johano Mendelio (1822-1884) darbai, ekspermentai su žirniais, kurie daugelį metų buvo nežinomi. Mendelis laikomas genetikos tėvu. Paveldimumas - tai organizmo gebėjimas perduoti palikuonims savo požymius. Kintamumas - organizmų savybė įsigyti naujų požymių individualus vystymosi procese. Šios dvi savybės yra labai glaudžiai susiję. 3 PASKAITA Apykaita skirstoma į išorinę— medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas, ir vidinę— tų medžiagų cheminiai virsmai ląstelėje. Medžiagų apykaita (metabolizmas) apima gyvojo organizmo komponentų dalinį skilimą (katabolizmą) ir nenutrūkstančią sintezę (anabolizmą). Metabolinių procesų visuma leidžia gyvoms sistemoms savaiminių procesų energiją panaudoti nesavaiminiams procesams (ląstelės judėjimui, aktyviam atsakui į aplinkos stimulus ir t.t.). Metaboliniuose keliuose vienos reakcijos produktai tampa kitos reakcijos pradinėmis medžiagomis.

Genai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Genai. Genų skaičius. Intarpas žmogaus genų ilgis. Intarpas intronai. LOB3: 884 (27-29). C: 341 Geno sandara tipiškoje stuburinio chromosomoje. Genų informacijos realizacija. Ribonukleorūgštis (rnr). Informacinė rnr. Transportinė rnr. Ribosominė rnr. Intarpas nuorašos eiga. Ris-63. Intarpas transkripcija ir antibiotikai. Intarpas žalsvoji musmirė. . Mbk1-124. Chromosomose beveik visi genai - tai baltymų genai su baltymų pirminės struktūros informacija. Tik maža dalis genų saugo informaciją apie baltymų sintezei būtinų ribonukleorūgščių (ribosominės RNR ir transportinės molekulių sandarą. Tai rrnr ir trnr genai. Taigi, genas yra DNR dalis, pagal kurią sintetinama veikianti RNR molekulė. Mūsų kūno ląstelių chromosomose yra daug genų. Kol kas net nežinoma, kiek jų yra iš viso. Apie mielių perskaitytą genomą. Eukariotinių ląstelių chromosomos būna įvairaus ilgio - nuo 400 kb (mielės) iki 100 000 kb (žmogus). Vidutinio geno ilgis apie 1 kb. Vadinasi, mielės chromosoma gali turėti ~400, o žmogaus - ~ 100 000 genų. Tačiau iš tikrųjų genų yra mažiau, nes genus jungia DNR atkarpos, kurių funkcijos iki šiol menkai numanomos. Tik pačių primityviausių organizmų genų skaičius yra apytiksliai žinomas. Bakterija E. Coli turi tik vieną žiedinę chromosomą. Manoma, kad joje gali būti ~3000 genų. Genų skaičius. Žinduolių ląstelės su vidutiniu DNR kiekiu galėtų turėti ~3 000 000 vidutinio dydžio baltymų. Tačiau chromosomose didelės dalies funkcijos nežinomos, o teoriniai paskaičiavimai rodo, kad žinduolis (ir žmogus tame tarpe) gali turėti >60 000 svarbių baltymų rūšių. Drozofila, manoma, turi ~5 000 svarbiųjų baltymų. Baltymas. Geno ilgis. Irnr ilgis. Intronų skaičius. Insulinas. 1, 0, Proteinkinazė C. 1, Albuminas. 2, Katalazė. 1, Krešėjimo faktorius viii. Chromosomose kai kurie genai kartojasi daug kartų. Pvz. , labai gausūs yra keli ribosominės RNR genai, nes ląstelėms reikia daug...

Genetika medicinoje. Genetikos laboratorijos ir metodai

Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Genetika – biologijos moslo šaka, tirianti genus, paveldimumo dėsnius ir kintamumą – šiuolaikinėje medicinoje padarė tikrą perversmą. Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė vieta, kurioje teikiamos genetinės konsultacijos – tai – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras. Šiame centre taip pat yra atliekami genetiniai tyrimai laboratorijose, apie kurias ir bus rašoma šiame straipsnyje. Su perspektyvaus genetikos mokslo pagalba laiku diagnozuojamos ligos daugeliui žmonių, atliekami paveldimų ligų tyrimai ir profilaktika. Į genetikus dažniausiai kreipiasi žmonės, turintys itin sunkių sveikatos sutrikimų – protinių, fizinių, vystymosi ir kitokių. Neretai išsitirti ateina šeimos, besilaukiančios kūdikių. Tokiais atvejais būsimas naujagimis tiriamas ultragarsine technika. Besilaukiant kūdikio į genetikus patartina kreiptis jeigu šeimoje praeityje pasitaikė genetinių ligų, dažnų nesėkmingų nėštumu. Taip pat, jei besilaukianti moteris yra vyresnio amžiaus.

« Pradžia Ankstesnis12345678910Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama