Ekonomika (30 psl). Ekonomikos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Paskaita. Tarptautinė ekonomika. Tarptautinė ekonominė prekyba. Valiutiniai santykiai. Užsienio prekybos balansą. Keleriopą naudą. Neigiamai. Muitų įvedimo logika. Muitų įvedimo tikslas – kvota. Dempingas. Tarptautinės prekybos barjerai. Lyginamojo pranašumo dėsnis. Liberalios. Protekcionistai. Einamosios sąskaitos balanso. Tarptautiniai valiutiniai santykiai. Valiutos kursas. Fiksuoti. Plaukiojantys. Išvada. Išvada. Investicijų atvejis. Santaupos. Depreciacija. Apreciacija. Pasaulinė valiutų sistema. Tarptautinius ekonominis reiškinius galima nagrinėti įvairiais aspektias: prekių ir paslaugų judėjimo požiūriu, prekių ir paslaugų judėjimo požiūriu, globalinių ir regioninių viešųjų gėrybių kūrimo, valiutinių – piniginių santykių požiūriu ir kt.darbo jėga- taip pat ekonominė gerybė, kuri neša nauda, t.y.kuria kitas ekonomones gėrybes. Pvz.:konvensijos, protokolai, susitarimai yra viešosios gėrybės, nuo jų ryškiai priklauso žmonijos ekonominė, politinė ateitis, deja, viešųjų gėrybių kūrimas iki šiol nėra įvertintas.

Tarptautinės prekybos teorijos

Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tarptautinės prekybos teorijos. I. Tarptautinės prekybos analizės priemonės. II. Klasikinės tarptautinės prekybos teorijos. 1. Merkantilizmas. 2. Liberalizmas. - absoliutus pranašumas. - santykinis pranašumas.Tarptautinė ekonomika nagrinėja šalių tarpusavio ryšius prekių ir paslaugų mainuose. Ekonomistai, siekdami išanalizuoti ekonominius reiškinius, sukuria ekonomikos modelius. Ekonomikos modelis yra teorinis ekonominės elgsenos aprašymas. Išskiriamos įvairios modelių rūšys. Tai gali būti žodinis ekonominės elgsenos apibūdinimas arba matematinis ekonominio reiškinio aprašymas. Pastarasis gali pasireikšti šiomis formomis: geometrine išraiškos forma arba algebrine. Ekonominės teorijos turi tam tikras bendras charakteristikas. Merkantilizmas – ekonomikos idėjų ir politikos sistema, įsigalėjusi XVII-XVIII a. Merkantilizmas nebuvo nusiteikęs prieš prekybą, taip pat ir užsienio, tačiau pasisakė už tai, kad vyriausybės užsienio prekybą griežtai reguliuotų. Merkantilizmo teorijos bendrieji bruožai. Absoliutus pranašumas. Absoliutaus pranašumo principas reiškia, kad kiekvienoje šalyje yra prekė, kurios, esant toms pačioms gamybos sąnaudoms, viena šalis gali pagaminti daugiau negu kitos šalys. Išvados.

Tarptautinės prekybos teorijos. Santykinis pranašumas

Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Santykinio pranašumo teorijos esmė. Santykinio pranašumo teorijos pagrindimas naudojant. Darbo vertės teoriją. Alternatyvinių kaštų teoriją. Santykinio pranašumo teorijos patikimumas. Viena iš svarbiausių problemų, kuri yra nagrinėjama įvairiose tarptautinės prekybos teorijose, yra tarptautinės prekybos naudos nustatymas – mėginimai įrodyti, jog šalys, tarpusavyje prekiaujančios prekėmis ir paslaugomis, turi abipusę naudą. Xix a. Pradžioje anglų ekonomistas d.rikardas teigė, jog tarptautinė prekyba vyksta dėl darbo našumo šakose tarptautinių skirtumų. Santykinio pranašumo teorijoje nagrinėtas prekybos modelis parodė, jos 2 tarpusavyje prekiaujančioms šalims prekyba naudinga net tuo atveju, kai viena iš jų yra efektyvesnė visų prekių gamyboje, nes gamintojai mažiau efektyvioje ekonomikoje pajėgūs konkuruoti rinkoje mokėdami darbininkams, gaminantiems prekes, mažesnį atlyginimą. Xix a. Pradžioje santykinio pranašumo teoriją sukūrė deividas rikardas (david ricardo) (1772-1823) ir išdėstė veikale “politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai” (1817). Tai buvo bandymas įrodyti pasauliui, jog laisva prekyba yra pranašesnė už suvaržytą. Tuo metu, kai buvo sukurta ši teorija, pasaulinė prekyba buvo reguliuojama muitais ir kitais apribojimais. Kova su importu buvo pateisinama būtinumu kurti darbo vietas ir užkirsti kelią aukso išvežimui iš šalies.

Tarptautiniai ekonominiai santykiai

Lapų skaičius: 25
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tarptautinės ekonomikos esmė ir subjektai. Tarptautinės ekonomikos ir politikos sąveika. TE sfera. TE subjektai. II. Te ir konkurencija. Konkurencingumo struktūros pakitimai. Konkurencingumo esmė ir veiksniai. Konkurencinės persvaros determinantės. III. Tarptautinė ekonominė politika. TEP esmė ir samprata. Veiksniai, formuojantys užsienio ek politiką. Išorės: kitų šalių konkurencingumo sugebėjimų pakitimai. (žr. 2 schemą). TEP priemonės. Tarptautinės prekybinės politikos kryptys. IV. Tarptautinės prekybos teorijos. Hecksher – Ohlin’o tarptautinės prekybos teorija. Leontjevo paradoksas (LP). Produkto gyvavimo ciklo teorija (Pgct). V. Šiuolaikinė tarptautinė prekyba (ŠTP). Tarptautinis darbo pasidalinimas (TDP) ir tarptautinė prekyba (TP). Pagrindiniai TP struktūrinių pakitimų veiksmai šiuolaikiniame pasaulyje. TP vystymosi tendencijos. Tarptautinė prekyba paslaugomis. Paslaugų klausimas Urugvajaus raunde. VI. Užsienio investicijos (ui) ir transnacionalinės korporacijos. Pagrindiniai kapitalo exportuotojai ir importuotojai. 2. Barjerų tiesioginėms užsienio investicijoms likvidavimas. Sutartis apie investicinių priemonių prekybinius aspektus. VII. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai. Tarptautinė valiutos sistema. Aukso valiutos sistema (1870 – 1914 m.). Modifikuota aukso valiutos sistema (XX a. 3 dešm.). Šiuolaikinė valiutos sistema. Dolerio – aukso sistemas (1944 – 1971 m.). Plaukiojantis valiutų kursas po 1971 m. Tarpatutinės valiutų ir finansų rinkos. Valiutų rinka. 2.2. Finansų rinkos ir globalizacijos procesai. 3. Konvertuojama valiuta ir ūkio subjektų tarptautiniai atsiskaitymai. 4. Mokėjimų balansas (MB). VIII. ŠIUOLAIKINIO PASAULIO GLOBALINĖS PROBLEMOS. Globalinių problemų (GP) samprata. Demografinės problemos ir darbo jėgos migracija. Žaliavų resursai ir aplinkos apsauga. Maisto deficito problema ir tarpt. Įsiskolinimai. Naujos globalinės problemos. EEB (Europos ekonominė bendrija). Kiti sutarties punktai. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA). Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartis (CEFTA). Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). Pirmas. Antras. Žr. 1 schemą. Vidaus. GATT’as. TVS tipai. Atsiskaitymai. –. Integracijos vykdymo metodai. Romos sutartis. Vieningos Europos aktas. Mastrichto sutartis.

Tarptautiniai finansai (spera)

Lapų skaičius: 4
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Palūkanų samprata. Palūkanų normų vaidmuo kapitalo pasiskirstyme. Rinkos būsenos ir palūkanų normos ryšys. Rinkos palūkanų normos sudėtis. Reali (laisva nuo rizikos) palūkanų norma. Nominalioji laisva nuo rizikos palūkanų norma. Infliacijos priedas. Nemokumo rizikos priedas. Likvidumo priedas. Trukmės rizikos priedas. Investavimas užsienyje. Pajamingumo kreė. Pajamingumo kreive. Cb politika. Biudžeto deficitas. Tarptautiniai veiksniai (tarptautinės prekybos balansas). Verslo veiklos lygis. Grynos palūkanų normos lūkesčių teorija. Likvidumo teorija. Lūkesčių teorija. (papildymas per paskaitą) pagal grynaja lukesciu teorija. Kylanti palukanu normu laiko strukturos kreive (pajamu kreive. Plokscia kreive. Zemejanti kreive. Taigi rinkos segmentavimo teorija teigia. Mokėjimų balanso esmė. Dvigubo įrašo apskaita. Mokėjimų balanso struktūra. Einamoji sąskaita. Prekybos balansas. Prekių ir paslaugų balansas. Investicijų pajamas. Vienpusius (vienašalius) pervedimus. Einamosios sąskaitos balansas. Kapitalo sąskaita. Oficialiųjų atsiskaitymų transakcijos taip pat apima įsipareigojimus užsienio oficialiems turto turėtojams. Specialiosios skolinimosi teisės. Einamosios sąskaitos deficitas. Einamosios sąskaitos deficito mažinimo būdai. Statistinis netitikimas: klaidos ir praleidimai. Pateiksime rekomenduojamą mokėjimo balanso straipsnių klasifikaciją. Mokėjimų balanso politikos priemonės ir subalansavimo metodai. Tarptautinių įsiskolinimų balansas. Tarptautines valiutines sistemos samprata. Tačiau lankstūs valiutų kursai kritikuojami įvairiais atžvilgiais. Fiksuotų valiutos kursų sistema. Užsienio skola. Mokėjimų balansų skyriai. Prekybos balansas. Paslaugų ir nekomercinių mokėjimų balansas. Kapitalų ir kreditų judėjimo balansas. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai. Valstybių vystymosi netolygumas. Cikliški ekonomikos svyravimai. Valstybes užsienio išlaidų augimas. Ekonomikos militarizavimas ir ginklavimosi varžybos. Kapitalo judėjimo masto plėtimas. Pasikeitimai tarptautinėje prekyboje. Valiuimiai-finansiniai veiksniai. Užsienio kreditai ir kapitalo įvežimas. Reikiamos valiutos pirkimai pagal susitarimų "swap" tarp šalių centrinių, bankų. Galutinis mokėjimų balanso subalansavimo metodas. Parduodant užsienio vertybinius popierius šalies viduje, tiek nacionalinius vertybinius popierinius. Oficiali pagalba vystymuisi" subsidijų, dovanų, kreditų forma. Valiutinės sistemos evoliucijos procesas. Yra žinomi trys visiškai susiformavę tarptautinės valiutos sistemos tipai. Turėjo du pagrindinius trūkumus. Dolerio-aukso (1944-1971 m.). Plaukiojantis valiutu kursas (nuo 1971 m.). 3 reguliuojamai plaukiojanticji valiutu kursai. (grafikai). Valiutų rinka. Užsienio valiutų rinka. Arbitražas. Išankstinės valiutų rinkos. Pasirinkimo sandoriai.

Taupymo poveikis kapitalo ir gamybos lygiui ilguoju laikotarpiu

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gamybos ir kapitalo tarpusavio sąveika. Taupymo norma ir gamyba. Kapitalas ir taupymas. Taupymo paradoksas. Išvados. Literatūra. Įvadas. Kasdien mes stengiamės taupyti ir taupymui skiriame daug dėmesio. Tačiau ar taupymas duoda tiek naudos, kiek mes jos suskaičiuojame? Taupymas gali būti protingas, kai mūsų veiksmai yra apgalvoti ir duoda naudą arba inertiškas, kai taupome veikiami savo emocijų ir įpročių. Noras taupyti priklauso nuo įžvalgumo, kokia bus ateitis, socialinis prestižas. Norint investuoti, reikia taupyti kapitalą. Kapitalo taupymas būtina sąlyga investicijoms. Be sutaupyto kapitalo nebus ekonominio augimo. Kad būtų galima taupyti, ekonominės santaupos turi viršyti prekių, paslaugų suvartojimą. Rinkos ekonomikoje galima rinktis - taupyti, ar ne. Taupymo rezultate žmonės išleidžia mažiau vartojimo prekėms. Krenta gamybinės apimtys, sumažėja įmonininkų pajamos, nekyla šalies efektyvumas. Jei mažiau taupoma, perkamos vartojimo prekės. Tai išplečia šalies augimą. Per prekių pirkimą didėja gamyba, todėl galime daugiau pirkti. Šiame darbe trumpai apžvelgsiu, kaip taupymo norma įtakoja gamybos ir kapitalo lygį ilguoju laikotarpiu. Gamybos ir kapitalo tarpusavio sąveika. Nagrinėjant gamybą ilguoju laikotarpiu reikia žinoti dvi svarbiausias gamybos ir kapitalo priklausomybes. Kapitalo kiekis lemia pagamintos produkcijos kiekį. Produkcijos kiekis lemia tautymo ir investicijų apimtį ir ilgainiui sukaupto kapitalo kiekį. Šios priklausomybės lemia gamybos ir kapitalo plėtrą. 1 paveikslas. Paveikslas rodo, kad ilguoju laikotariu yra svarbūs šie ryšiai tarp kapitalo, taupyno ir gamybos. Kapitalo kiekis apsprendžia gamybos apimtį. Gamybos apimtis lemia taupymą (investicijas,. Taupymas lemia sukauptą kapitalo kiekį. Kapitalo ir gamybos tarpusavio sąveika reiškia, kad pradedant bet kokiu kapitalo lygiu (ir ignoruojant technologinę pažangą) ilguoju laikotarpiu ekonomika artėja prie stabilios būsenos kapitalo...

Terptautinio verslo skatinimas Lietuvoje

Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslai ir uždaviniai. Tarptautinio verslo sąvoka. Tarptautinio verslo skatinimas. Tarptautinio verslo skatinimas. Lietuva ir tarptautinė prekybos organizacija (ppo). Užsienio valstybių investicijos lietuvoje. Išvados. Literatūra ir priedas. Tarptautinis verslas tai, bet kokia ekonominė veikla, kuri kerta nacionalines sienas. Gali būti: privati, vyriausybinė, bei privati ir vyriausybinė vienu metu. Privačių santykių atveju veiklos tikslas yra pelnas, o tuo tarpuVyriausybės remiama tarptautinio verslo veikla yra nebūtinai orientuota į pelną. Jau XX amžiaus pabaigoje tarptautinis verslas tapo civilizacijos fenomenu, be kurio savo verslo neįsivaizduoja nė viena didesnė įmonė tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti visais jo privalumais -didesne rinka savo produkcijai ir paslaugoms, geresne gyvenimo kokybe, idėjomis, pigesniais darbo ir kapitalo ištekliais, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais; kita vertus, skatina prisiimti ir didesnę, investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį ir kt. Lietuvoje kaip ir kitose užsienio valstybėse yra skatinamas ir plėtojamas tarptautinis verslas, todėl aš manau, kad bus įdomu sužinoti kaip tarptautinis verslas yra skatinamas ir mūsų šalyje ir kaip jis gerina mūsų ekonominę būklę.

Tiesioginės ir portvelinės investicijos. Plyno lauko investicijos

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Investicijų samprata. Užsienio investicijų rūšys. Rizika, susijusi su tarptautinėmis užsienio investicijomis. Užsienio investicijos lietuvoje. Veiksniai, įtakojantys užsienio investicijas. Užsienio investicijų dinamika lietuvoje. Plyno lauko investicijos, jų privalumai. Literatūra. Įvadas Svarbią vietą tarptautinių ekonominių santykių sistemoje užima investiciniai santykiai. Investiciniai procesai Europoje pagyvėjo septintojo dešimtmečio viduryje. Investicijų pritraukimas yra svarbus besivystančios šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus. Šalies įvaizdžio pateikimui reikalingos tam tikros koncepcijos, priklausomai nuo dėsningų, tarpusavyje susijusių rodiklių. Tai nėra paprasta, kadangi kiekviena šalis yra skirtinga savo politiniais, gamybiniais, ekonominiais, finansiniais bei kitais ištekliais, kuriais remiantis yra vystomos investicijų pritraukimo strategijos. Šiandien jau niekam nekelia abejonių, kad makro ir mikro rodiklių prognozė turi būti glaudžiai susijusi su investicijomis. Investicijos yra ekonomikos augimo indikatorius. Investicijos – visų rūšių turtas, skiriamas verslui ar kitai veiklai, siekiant gauti pelną ar socialinį rezultatą. Galima sakyti, kad investicijos tai kapitaliniai įdėjimai. Kapitalinės investicijos yra ilgalaikio turto(pastatų, statinių, mašinų, technologinių įrenginių bei kitų pagrindinių priemonių) ir nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių licencijų, prekės ženklų) įsigijimas ir išlaidos nebaigtai statybai.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Tendencijų analizė

Lapų skaičius: 50
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tiesioginių užsienio investicijų samprata. Pagrindinės sąvokos. Investicijų ekonominė prasmė. Investicijų formos. Investicinės veiklos teisinis reguliavimas. Tiesioginių užsienio investicijų poveikio vietinės ekonomikos plėtrai teoriniai aspektai. Teigiamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis šalies ekonominei plėtrai. Neigiamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis šalies ekonominei plėtrai. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Veiksniai, lemiantys Lietuvos patrauklumą investicijoms. Investicijų apimtis ir dinamika. Investicijų struktūra pagal ekonomines veiklos rūšis. Vietos ir užsienio investicijų struktūra pagal regionus. Tendencijų analizė. Tiesioginių užsienio investicijų analizė Lietuvoje, latvijoje ir estijoje. Investicijų tendencijos: auganti investicijų į paslaugas svarba. Veiksniai, ribojantys užsienio investicijas į Lietuvos ūkį. Išvados. Naudota literatūra. Priedai. Pasaulyje vyksta atkakli kova dėl investicijų, nes būtent jos dažniausiai lemia šalies ekonominio vystimosi tempus. Pastaruoju metu vis mažiau išskiriamos vidaus ir užsienio investicijos, visiems investuotojams stengiamasi sudaryti pagal galimybes vienodas sąlygas. Tačiau vis dar išlieka ir ypatingi skirtumai tarp vietinių ir užsienio investicijų. Tai ne tik kapitalas, bet ir,,know-how”, lengvesnis priėjimas prie naujų rinkų, vietinės ekonomikos integracija į tarptautines vertės kūrimo grandines bei klasterius. Be to, vietinius investuotojus žymiai lengviau motyvuoti, kad investuotų kapitalą savo šalyje, negu kitų šalių investuotojus. Todėl užsienio investicijų pritraukimui turėtų būti sukurta speciali strategija ir priemonių visuma.

Tikroji ūkinė bendrija Elas. Verslo planas

Lapų skaičius: 16
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Verslo plano anotacija (reziumė). Verslo aprašymas. Marketingo planas. Verslo aplinkos veiksniai. Rinkos būklė, jos dydis ir tendencijos. Konkurencija rinkoje. Marketingo tikslai ir strategijos. Rinkos segmentavimas ir tikslinių rinkų parinkimas. Marketingo rinkinio elementai. Prekių asortimento charakteristika. Prekių pateikimo kanalai. Kainų nustatymas. Reklamavimas ir stimuliavimas. Pardavimų apimties prognozė. Marketingo veiklos kaštai. Valdymas. Finansinis planas. Projekto finansavimo poreikis ir finansavimo šaltiniai. Kritinė rizika. Pagrindinių darbų grafikas. Lentelės. Asortimento savikaina ir galutinė kaina. Asortimento savikaina pagal laikotarpius. Sąnaudos. Pajamos. Palūkanos. Darbuotojų atlyginimai. Pelno prognozė. Pinigų srautų ataskaita. Įmonės “elas” rūšis- tikroji ūkinė bendrija. Jos veiklos sritis- mažmeninė kompiuterinės įrangos prekyba, serviso teikimas ir taisymas. Produkciją firma pirks iš vilniaus arba kauno miestuose esančių. Firmų, kurios užsiima didmenine kompiuterinės įrangos prekyba. Firma susiras tokius tiekėjus, kurie geros kokybės produkcijai suteiks didžiausią dilerinę nuolaidą ir užsakymus įvykdys greičiausiai ir kokybiškiausiai. Tokius tiekėjus rasti bus nelengva. Jeigu tokių tiekėjų nerastume vilniaus mieste, tai tada ieškotume kauno mieste, o kraštutiniu atveju- galbūt ir užsienyje. Mūsų firmą sudarys keturi asmenys. Trys iš jų yra įmonės steigėjai. Jie atliks vadovo, vadybininko ir kompiuterių specialisto funkcijas. Ketvirtąjį narį- kompiuterių specialisto pavaduotoją, mes ketiname susirasti. Jeigu jo paieška bus nesėkminga, tai tada jai skirsime dar daugiau jėgų ir lėšų, t.y. Sukursime veiksmingesnį ir platesnį reklamos tinklą. Firmos “elas” prekybinė veikla bus pradėta liepos 1 dieną. Visi paruošiamieji darbai bus atliekami gegužės mėnesio antroje pusėje ir birželio mėnesį.

« Pradžia Ankstesnis21222324252627282930Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama