top


Konspektai.com > Mechanika
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Medines klijuotos sijos lenkimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: . Medinės klijuotos sijos lenkimas. Užduotis. Duota medinė gembinė stačiakampio skerspjūvio sija (1 pav), suklijuota iš vieno skerspjūvio lentų (2 pav. , b=160 mm). Jos ruožų ilgiai L1=100 cm, L2=60 cm, L3=80 cm. Sija apkrauta jėgomis F1=-32 kN, F2=-30 kN, Mf=-28 kNm ir tolygiai išskirstyta apkrova, kurios intensyvumas q=54 kN/m. Medienos projektinis lenkiamasis stipris R=14 MPa, klijų projektinis kerpamasis stipris Rs=5 Mpa. Reikia. Patikrinti sijos stiprumą. Pradiniai duomenys. B=160 mm,. L1=100 cm,. L2=60 cm,. L3=80 cm. F1=-32 kN,. F2=-30 kN,. Mf=-28 kNm,. Q=54 kn/m. Skaičiavimas. Skaičiuojamoji schema ir diagramos. Atraminės reakcijos. Skaičiuojam momentą apie tašką A. Σ(M)a=0,. F1(l1+l2+l3)-ql1(l1+l2)((l1+l2)/2+l1)+F2(l2+l1)-Mf+Mr= Mr=- F1(l1+l2+l3)+ql1(l1+l2)((l1+l2)/2+l1)-F2(l2+l1)+Mf=. =-32(8+6+1)+54(8+6)((8+6)/2+0)-30(6+0)+28=7 kNm. Projektuojame jėgas į y ašį. ΣFy= Fr-q(l2+l3)+F2+F1= Fr= q(l2+l3)-F2-F1=54(6+8)-30-32=6 kN. Skersinės jėgos. Skersines jėgas skaičiuojame sumuodami visas išorinių jėgų projekcijas į y ašį, kurios veikia vieną sijos dalį, žiūrėdamas iš teigiamos z ašies pusės. Q1=f1= -32 kn,. Q2=-F1+ql3=-32+8= 2 kN,. Q3=Q2-F2=2-30= 8 kN,. Q4=q3+q. L2=-8+6= 6 kN,. Q5=q4= 6 kn,. Q6=q5= 6 kn. Analogiškai skaičiuojame skersines jėgas žiūrėdami iš neigiamos z ašies pusės. Q6=-fr= 6 kn,. Q5=q6= 6 kn,. Q4=q5= 6 kn,. Q3=fr-q. L2=6-6= -8 kN,. Q2=Q3+F2=-8+30= 2 kN,. Q1=q2-q. L1=2-8= -32 kN. Pagal abu skaičiavimus skersinės jėgos sutampa, todėl skersines jėgas apskaičiavome gerai. Dabar galime nubraižyti skersinių jėgų diagramą (pav. 3). Lenkimo momentai. Lenkimo momentus pradedame skaičiuoti iš teigiamos z ašies pusės, atmesdami nuo pjūvio kairę sijos dalį. M1= 0,. M2=fl3-q. Ll3/2=8-8/2= 32 kN,. M3=m2=32 knm,. M4=F1(l3+l2)-q(l3+l2)((l3+l2)/2)+Fl2=32(8+6)-54(8+6)((8+6)/2)+6=. = 88 kNm,. M5=M4-Mf=88-28= -12 kNm,. M6=F1(l3+l2+l1)-q(l3+l2)((l3+l2)/2+l1)+F2(l2+l1)-Mf=. =32(8+6+0)-54(8+6)((5+6)/2+0)+30(6+0)-28= -7...
2

Medžiagos ir jų savybėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1. Plieno cheminė sudėtis. 2. Angliniai plienai. 3. Legiruotieji plienai. 4. Legiruojantys elementai ir jų įtaka plienų savybėms. 5. Legiruotų plienų klasifikacija. 6. Plieno suvirinimas. n ghkvghl.lmjk;/kl/’mlMLvhjfg. 7. Al ir jo lydiniai. 8. Lydiniai su g ir Ti pagrindu. 9. Cu ir jo lydiniai. 10. Korozija, jos esmė ir rūšys. 11. Kovos su metalų korozija priemonės. 12. Polimerai. 13. Užpildai ir plastifikatoriai. 14. Grandininė polimerizacija. 15. Nesočių angliavandenilių polimerai ir kitos polimerinės plastmasės. 17. Guma ir jos gaminiai. 18. Lakai, tepalai, dažai. 19. Miltelinė metalurgija. 20. Miltelių gamyba. mechaniniai. 21. Metalų ir lydinių milteliai. Miltelių gaminių gamybos technologija. 22. Miltelių mišinio paruošimas. 23. Įkrovos dozavimas ir ruošinių gamyba. Ruošinių gayba. 24. Ruošinių sukepinimas ir miltelinių gaminių išbaigimas. Miltelinių gaminių išbaigimas. 25. Įrankinės miltelinės medžiagos. 26. Antifrikcinės medžiagos. Filtrai. Frikcinės medžiagos. 27. Miltelinės konstrukcinės medžiagos. 28. Miltelinės elektrokontaktinės ir elektromagnetinės medžiagos. Magnetinės medžiagos. dezoksidacija. karštasis plieno trapumas. šaltasis plieno trapumas. Vienpusis presavimas. dvipusis presavimas. Karštas, statinis presavimas. izostatinio presavimo būdas. Valcavimo būdu. Magneto dielektrikai.
2

Medžiagų atsparumo trumpas kursas. Mokymo priemonėparsisiųsti


Lapų skaičius: 38
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Medžiagų atsparumo mokslo uždaviniai ir skaičiavimo metodai. Medžiagų atsparumo kurso objektas. Skaičiuojamoji schema. Išorinės jėgos. Apkrovos. Pjūvio metodas. Įtempimai. Poslinkiai ir deformacijos. Pagrindinės prielaidos ir hipotezės. Konstrukcijų elementų skaičiavimo metodai. Tempimas ir gniuždymas. Tempiami ir gniuždomi konstrukcijų elementai. Stiprumas. Deformacijos, strypo matmenų pokytis. Poslinkiai. Standumas. Savojo svorio įtaka vertikaliam strypui. Mechaninės medžiagų savybės. Savybių tyrimas. Tempimo bandymas. Tempimo diagrama. Pagrindiniai mechaninių savybių rodikliai. Paprastasis lenkimas. Paprastojo ir grynojo lenkimo sąvokos. Sijų deformacijos ir poslinkiai. Sukimas. Šlyties deformacija konstrukcijų elementuose. Susukimo kampas, standumo sąlyga sukant. Kirpimas. Literatūra. Konstrukcijos turi būti patikimos ir racionalios. Tokioms konstrukcijoms sukurti reikia teorimo ir praktinio pažinimo. Medžiagų atsparumo objektas yra deformuojamas kietasis kūnas, tiksliau — konstrukcijos elementas. Teorinės mechanikos disciplina, nagrinėja kietąjį kūną, bet ne deformuojamą, o absoliučiai standų (sudarytą iš materialių taškų, tarp kurių atstumai visiškai nekinta). Nemaža teorinės mechanikos išvadų yra naudojama medžiagų atsparumo kurse, tačiau ne viskas tinka deformuojamam kūnui. Šiame kurse nagrinėsime svarbiausias konstrukcijų ar jų elementų savybes. Stiprumą — savybę nesuirti dėl mechaninių veiksnių (apkrovų). Standumą — savybę priešintis deformavimui, t.y. Savybę kuo mažiau deformuotis nuo mechaninių veiksnių (apkrovų). Stabilumą — savybę išlaikyti savo pradinę pusiausvyros formą, po mechaninių trikdymų sugrįžti į tą pradinę pusiausvyrą.
6

Metrologijos konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Matavimo paklaidos. Sistemingosios paklaidos. Atsitiktinės paklaidos. Tiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas. Daugkartinių matavimų paklaidos. Bendra matavimo paklaida. Informacijos išvedimo įtaisai. Nuolatinės įtampos matavimas. Skaitmeniniai keitikliai. Kintamos įtampos matavimas. Kintamos įtampos matavimo ypatumai. Skaitmeninis įtampos matavimas. Galios matavimai. Fazinio kampo matavimas. Temperatūros matavimas. Bendrosios žinios. Temperatūros matavimai termoelektriniu termometru (pirometru). Gyvulių kūno temperatūros matavimas. Patalpos oro temperatūros matavimas. Oro drėgmės matavimas. Slėgio matavimas. Bendrosios žinios. Įtampos matavimas. Kūno sugebėjimas atlikti darbą vadinamas jo energija.
0

MMT kursinisparsisiųsti


Lapų skaičius: 27
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Mmt kursinio projekto užduotis. Įrenginio schema ir veikimo principas. Svirtinio mechanizmo sintezė ir analizė. Svirtinio mechanizmo struktūrinė analizė. Svirtinio mechanizmo įėjimo grandies vidutinio kampinio greičio dydžio ir krypties nustatymas. Svirtinio mechanizmo sintezė. Svirtinio mechanizmo dinaminė analizė ir sintezė. Dinaminės analizės tikslas ir uždaviniai. Mechanizmo dinaminės analizės skaičiavimo algoritmo sudarymas. Svirtinio mechanizmo charakteristikos. Mechanizmo situacijos ir surinkimo varianto apibūdinimas. Mechanizmo apibendrintoji koordinatė. Išėjimo grandies išorinė apkrova. Svirtinio mechanizmo dinaminis modelis ir judesio lygtis. Mechanizmo dinaminio modelio parametrų skaičiavimas. Mechanizmo dinaminė sintezė. 0 rezultatų lentelė. Svirtinio mechanizmo kinematinė analizė. Kinematinės analizės tikslas ir uždaviniai. Mechanizmo kinematinės charakteristikos nustatymas planų metodu. Mechanizmo kinematinių charakteristikų nustatymas analiziniu metodu. Rezultatų palyginimas. Svirtinio mechanizmo jėginė analizė. Jėginės analizės tikslas ir uždaviniai. Svirtinio mechanizmo jėgų analizė kinetostatiniu metodu. Svirtinio mechanizmo jėgų analizė analiziniu metodu. Rezultatų palyginimas. Literatūra. Priedai. Atlikti DVITAKČIO VIDAUS DEGIMO VARIKLIO, svirtinio mechanizmo sintezę, kinematinę bei dinaminę analizę, pateikiant visus skaičiavimus ir grafinę medžiagą. Dvitaktis vieno cilindro vidaus degimo variklis verčia šiluminę energiją, išsiskiriančią degant kuro ir oro mišiniui, į mechaninę ir suka elektros srovę gaminančio generatoriaus rotorių. Pagrindinis variklio mechanizmas yra skriejiklio – slankiklio neašinis mechanizmas (1 pav., a), kuris slankiojantį stūmoklio 3 judesį, per švaistiklį 2, keičia į sukamąjį alkūninio veleno (skriejiklio) 1 judesį. Alkūninis velenas per kampinį greitį didinantį planetinį multiplikatorių 6 suka elektros srovės generatoriaus 4 rotorių (2 pav.). Ant alkūninio veleno įtvirtintas smagratis 5 mažina viso agregato judėjimo netolygumą.
10

Perforatorių daugiakriterinė analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Perforatorių techninės charakteristikos. Perforatorius Bosch GBH 2-26 DRE Professional. Elektrinis perforatorius DeWalt D25002K. Perforatorius Makita HR2811F, SDS-Plius. Elektroninis smūginis perforatorius Metabo BHE 24. Perforatorius Skil 1758. Perforatorius Hitachi DH24PM-NA. Tyrimas. Pradiniai duomenys. Tyrimo duomenys. Išvados. Literatūros šaltiniai. Problema: didelė įvairių modeliu perforatorių pasirinkimo įvairovė rinkoje. Tikslas: nustatyti geriausią perforatorių daugiakritėrinės analizės būdu. Uždaviniai: Apžvelgti pasirinktų perforatorių technines charakteristikas. Išanalizuoti daugiakriterinės analizės būdu perforatorius pagal parinktus kritėrijus. Nustatyti kuris perforatorius yra geriausias pagal diaugiakriterinės analizės skaičiavimus. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis 11 lapų.
10

PIRŠTŲ NUIMTUVAS Įrangos projektavimo kursinisparsisiųsti


Lapų skaičius: 39
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įrangos schemos ir veikimo principo nagrinėjimas. Kursinio darbo užduotis analizė. Įrangos jėgų skaičiavimas. Presavimo jėgos skaičiavimas. Įrangos elementų projektinis skaičiavimas. Sraigtinės pavaros projektinis skaičiavimas. Sijos skaičiavimas. Gniuždomo rutuliuko skaičiavimas. Rankenos projektinis skaičiavimas. Įrangos eskizinis projektavimas. Įrangos elementų tikrinamasis skaičiavimas. Sraigtinės pavaros tikrinamasis skaičiavimas. Suvirintųjų jungčių tikrinamasis skaičiavimas. Įrangos elementų suleidimų parinkimas. Įrangos elementų gamybos technologijos projektavimas. Įrangos elementų tepimo būdo ir medžiagų parinkimas. Įrangos surinkimas. Techninė priežiūra. Darbų sauga. Išvados. Literatūra. Projektavimo objektas – Šiais laikais daugelyje automobilių yra naudojami dyzeliniai varikliai.Dyzelinės matinimo sistemos automobiliuose dažniausiai yra naudojamos su mechaninių degalų siurbliu,elektroniškai valdomu degalų siurbliu ir su siurblio-purkštuvo ir common rail sistemomis.Palyginus tokias dyzelinio variklio sistemas kaip su mechaniniu siurbliu ir siurblio-purkštuvo bei common rail sistemos ,šių dviejų sistemų resursai yra mažesni,nes daugelis žmonių naudoja netinkamus degalus ,kurie labai paveikia šia maitinimo sistemą,taip pat laiku nekeičia degalų filtrų.Šių dviejų siurblio-purkštuvo ir common rail sistemų remontai yra gana brangus,nes reikia ir specelios įrangos šiai sistemai patikrinti.Taigi ar nebūtu geriau šias sistemas remontuoti ir tikrinti specializuotame servise? Tyrimo tikslas – Suprojektuoti lengvųjų automobilių dyzelinių variklių TP ir ER postą Tyrimo uždaviniai..
0

Plazminio dėgiklio aerodinaminis modeliavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Plazminio dėgiklio aerodinaminis modeliavimas - kursinis darbas. Literatūros apžvalga. Hidrodinaminių ir aerodinaminių reiškinių modeliavimas. Metodika. Greičio – Šilumos – Slėgio analizė. Plazminio degiklio modeliavimas. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra. Atlikus plazminio degiklio aerodinaminį modeliavimą gavome(). Metalizacija yra vienas iš paviršių metalinių dangų gavimo būdų, padengiant šiuos paviršius išlydytu metalu.
10

Plieno gamyba, termocheminis apdorojimas, lydmetaliai ir fliusai, guminių detalių gamybos technologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Plieno gamyba. Plieno gamybos procesas. Plieno gavyba konverteriuose. Ternocheminis apdorojimas. Lydmetaliai ir fliusai. Lydmetaliai. Fliusai. Guminių detalių gamybos technologija. 1.1 Plieno gamybos procesas Žemės plutoje yra apie 5% geležies, bet jos randama tik įvairiuse junginiuose. Geležies gavyba iš šių junginių yra sudėtinga. Rūdas reikia sodrinti, aglomeruoti arba granuliuoti, reikia ruošti fliusus, gaminti koksą ir pagaliau rūdas redukuoti aukštakrosnėje. Tačiau grynos geležies išlyditi aukštakrosnėje neįmanoma, nes redukuojant rūdą anglimi ir anglies monoksidu, geležis įsianglina, užsiteršia kai kuriais kitais elementais ir virsta ketumi. Dėl to šiuolaikinėje metalurgijoje plienas gaunamas pagal dviejų pakopų schemą: aukštakrosnėse išlydomas perdirbamasis ketus, paskui iš jo lydomas plienas. Plienas lydomas iš perdirbamojo ketaus ir plieno laužo. Tačiau pliene anglies ir kitų priemaišų turi būti kur kas mažiau negu ketuje. Pavyzdžiui, neangliniame pliene esti 0,14...0,22% C; 0,12...0,3% Si; 0,4...0,65% Mn; iki 0.05% P; iki 0.055% S. Todėl, perlydant ketų į plieną, reikia sumažinti jame anglies ir kitų elementų kiekį. Taigi, lydant perdirbamąjį ketų, tuo pačiu metu ir oksidinama. Suoksidintos priemaišos pašalinamos iš plieno su šlaku arba dujų pavidalu. Oksidinama anglis jungiasi su deguonimi ir CO dujų burbuliukais išsiskiria iš metalo. Silicis ir manganas duoda netirpius geležyje oksidus, kurie, jungdamiesi su fliusais, plieno paviršiuje sudaro šlaką. Fosforo oksidai baziniame šlake susijungia į patvarius kalcio fosfatus, o siera sudaro netirpų pliene junginį CaS. Šiu metu plienas daugiausia lydomas deguoniniuose konverteriuose, lankinėse ir Marteno krosnyse.
0

Plienų terminis apdirbimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Metalų terminio apdorojimo būdai. Terminis apdorojimas - tai metalo ir lydinių kaitinimas iki tam tikros temperatūros, išlaikymas joje ir. Atkaitinimas. Visiškas atkaitinimas. Izoterminiu atkaitinimu. Dalinis atkaitinimas. Sferoidacinis atkaitinimas.pav. Steroidinis atkaitinimas. Homogenizacinis atkaitinimas. Rekristalizacinis atkaitinimas. Atkaitinimas įtempimams šalinti (žematemperatūris). Normalizavimas. Grūdinimas. Užgrūdinamumas. Įgrūdinamumas. Paprastasis(vienterpis)grūdinimas. Dviterpis (nutrauktinis) grūdinimas. Laiptinis grūdinimas (grūdinimas karštose terpėse). Izoterminis grūdinimas. Grūdinimas šaldant. Grūdinimas su savaiminiu atsileidimu. Šviesusis grūdinimas. Žemasis atleidimas. Vidutinis atleidimas. Aukštasis atleidimas. Lydinio charakteristika. Plieno p6m5 cheminė sudėtis. Įvairių savybių charakteristikos. Taikymo tecnikoje sritis. Terminio apdirbimo technologija. Grūdinimas. Atleidimas. Terminio apdirbimo technologijos grafikas. Literatūra.
0

Paieška


bottom