Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Techniniai matavimai suleidimų skaičiavimas 1-as individualus darbas Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: išmokti apskaičiuoti skylės ir veleno ribinius matmenis, tolerancijas, suleidimą charakterizuojančius dydžius, užrašyti tinkamumo pakeičiamumui sąlygas, nubraižyti tolerancijų laukų schemas. Užduotis: 1. Nustatyti, kurie suleidimai yra skylės ir veleno sistemoje, suleidimų cherakterį. 2. Sudaryti ribinių nuokrypių, ribinių matmenų, tolerancijų, ribinių tarpelių ir ribinių įvaržų suvestinę lentelę. 3. Nubraižyti ( M 1000 : 1 arba M 500:1) suleidimo su tarpeliu, su įvarža ir pereinamojo suleidimų tolerancijų laukų schemas
| |
Technologinio įrenginio remonto organizavimas Lapų skaičius: 15 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Kursinio darbo užduotis. Įvadas. Projektinė dalis. Remonto tarnybos struktūrinės priklausomybės ypatumai. Remonto darbų organizavimo formos ir remonto tarnybos pagrindinės funkcijos. Remonto tarnybos funkcija. Remonto darbų organizavimas. Planinio – profilaktinio remonto sistemos periodinės veiklos darbai. Ppr sistemos schema. Cnc staklių „haas“ vf-2yt specifikacija. Technologinio įrenginio tarpremontinio periodo, remonto ciklo laiko ir remontų kiekio skaičiavimas. Tarpremontinio periodo skaičiavimas. Remonto ciklo laiko skaičiavimas. Remontų kiekio nustatymas. Remonto ciklo struktūros nustatymas. Efektyviojo eksploatavimo iki kapitalinio remonto metų skaičiavimas. Kapitalinio remonto datos nustatymas. Išvados. Literatūros sąrašas. KURSINIO DARBO UŽDUOTIS Kursinio projekto tema: CNC staklių HAAS VF-2YT technologinio įrenginio remonto organizavimas. 1. Aprašyti remonto tarnybos struktūrinės priklausomybės ypatumus. 2. Apibūdinti remonto darbų organizavimo formos ir remonto tarnybos pagrindines funkcijas. 3. Išanalizuoti planinio-profilaktinio remonto sistemos periodinės veiklos darbus. 4. Pateikti technologinio įrenginio, kuriam bus organizuojamas remontas, techninę charakteristiką. 5. Apskaičiuoti technologinio įrenginio tarpremontinį periodą, remonto ciklo laiką ir remontų kiekį. 6. Nustatyti remonto ciklo struktūrą. 7. Apskaičiuoti efektyviojo eksploatavimo iki kapitalinio remonto metus. 8. Nustatyti kapitalinio remonto datą.
| |
Technologinių mašinų kursinis projektas Lapų skaičius: 17 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Greičių dėžės kinematinis skaičiavimas. Greičių dėžės suklio sukimosi dažnio nustatymas. Greičių dėžės struktūrinių tinklelių sudarymas. Elektros variklio parinkimas. Krumpliaračių krumplių skaičiaus nustatymas. Krumpliaračių modulių ir pagrindinių parametrų skaičiavimas. Krumpliaračių stipruminių parametrų skaičiavimas. Diržinės pavaros skaičiavimas. Naudota literatūra. Metalo pjovimo staklių greičių dėžes būtina projektuoti iš elementarių kinematinių grandžių, sujungiant atitinkamą jų skaičių į vieną sisteminį mazgą. Greičių dėžių kinematiniai skaičiavimai atliekami metalo pjovimo staklių vadovėliuose išnagrinėtais metodais. Greičių dėžių konstrukcijos yra labai įvairios ir priklauso nuo staklių paskirties, jų komponavimo ir valdymo sistemos tipo. Jos projektuojamos su keičiamais krumpliaračiais, perstumiamais krumpliaračių blokais, movomis, belaipsnio greičių reguliavimo mechanizmais ir kombinuotos. Tekinimo, gręžimo, honingavimo, frezavimo ir kitose staklėse naudojamos greičių dėžės su perstumiamais krumpliaračių blokais. Jų pagrindiniai trūkumai yra sudėtingas krumpliaračių blokų valdymas, blokavimo mazgų poreikis, siekiant sklandaus staklių veikimo bei dideli gabaritiniai matmenys. Šių trūkumų neturi greičių dėžės su elektromagnetinėmis movomis. Jomis greitai ir švelniai perjungiamos pavaros, nesustabdžius velenų sukimosi, be to yra galimybė naudoti įstrižakrumplius ir ševroninius krumpliaračius.
| |
Tempiamas ar gniuzdomas strypas laikomosios galios nustatymas Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 541kN. 541kN. Tempiamas ar gniuždomas strypas. Laikomosios galios nustatymas. Užduotis. Duotas centriškai tempiamas gniuždomas plieninis strypas (1 pav. Jo ruožų ilgiai L1=360 mm, L2=260 mm, ruožų skerspjūvio plotai A1=60 cm2, A2=64 cm Strypo apkrova išreikšta per parametrą F: F1=1F, F2=-3F, F3=1F. Plieno leistini įtempimai δadm=180MPa, tamprumo modulis E=205GPa. Reikia. 1) Sudaryti ašinių jėgų, normalinių įtempimų ir skerspjūvių poslinkių diagramas. 2) Rasti apkrovos parametro F didumą, kuris tenkintų tiek stiprumo sąlygas (strypo laisvo galo poslinkio reikšmė paimama absoliučiuoju didumu, neturi būti didesnė kaip (60 mm). Pradiniai duomenys. L1=360mm,. L2=260mm,. A1=60cm2,. A2=64cm2,. F1=1f,. F2=-3f,. F3=1f,. Δadm=180MPa,. E=205gpa,. W1=60 mm. 1 pav. Pradinė schema. Skaičiavimas. Skaičiuojamoji schema ir diagramos. M=100 mm/cm m=1F/1/cm m=200 Pa/1/cm m=10-12F m/N/cm. 2 pav. Skaičiuojamoji schema ir diagramos. Ašinės jėgos. Įrąžoms skaičiuoti taikom pjūvio metodą pjaunam ten kur pridėta jėga, ar pasikeitė skerspjūvio plotas. Skaičiuojam įrąžas dalyje 1-2. N1-2=1f. Tai reiškia, kad visame ruože (dalyje) įrąžos reikšmė pastovi. Skaičiuojame įrąžas dalyje 3-4. N3-4=1f-3f=-2f. Taip pat apskaičiuojame ir įrąžas ir dalyje 5-6. N5-6=-2f+1f=-1f. Pagal gautas reikšmes ir pasirinkę mastelį, braižome diagramą 2pav. Dalis b. Normaliniai įtempimai. Kadangi skerspjūvio plotas kiekviename ruože nekinta (o ašinė jėga ruože taip pat pastovi), tai įtempimų reikšmės visuose to paties ruožo skerspjūviuose vienodos. Pagal gautas reikšmes ir pasirinkus mastelį braižome diagramas 2pav. Dalis c. Linijinės deformacijos. Skerspjūvio poslinkiai priklauso nuo strypo deformacijų. Įtempimus jau apskaičiavome, todėl deformacijoms skaičiuoti naudojame Huko dėsnį. Ilgio pokyčiai. Ilgio pokytis yra lygus linijinės deformacijos ir pradinio ilgio sandaugai. Linijiniai poslinkiai. Poslinkius pradedame skaičiuoti nuo atramos, nes iš atramos strypas...
| |
Tempimas - Gniuždymas. Geometriniai rodikliai 2ND Lapų skaičius: 8 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: 1. Užduotis. Duotas statiškai išsprendžiama strypinė konstrukcija (1 pav.). Jos parametras L = 300 cm. Konstrukcijos apkrova išreikšta per parametrą F. Nustatyti leistinąjį projektinės apkrovos parametro F didumą. Medžiagos projektinis stipris R = 210MPa. 2.2 Ašinės jėgos. 2.3 Skaičiuojamosios jėgos nustatymas. 3. Projektinis uždavinys. 3.1 Ašinių jėgų skaičiavimas. 3.2 Strypų skerspjūvių projektavimas. 3.2.1 Pirmas strypas sudarytas iš dviejų valcuoto plieno nelygiašonių. kampuočių. 3.2.2 Antrasis strypas medinis, kvadratinio skerspjūvio tašų. 3.2.3 Trečiasis strypas plienins, skerspjūvis skritulinis. 3.2.4 Ketvirtas strypas medinis, kvadratinio skerspjūvio tašų. 4. Mazgo poslinkio skaičiavimas. 4.1 Strypų ilgių pokyčių skaičiavimas.
| |
Tempimas – Gniuždymas. Geometriniai rodikliai 1ND Lapų skaičius: 4 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Duotas centriškai tempiamas-gniuždomas plieninis strypas. (1 pav.). 1. Sudaryti ašinių jėgų, normalinių įtempimų ir skerspjūvių poslinkių diagramas. 2. Rasti apkrovos F didumą, kuris tenkintų tiek stiprumo, tiek standumo sąlygas. Skaičiavimas. Skaičiavimo schema ir diagramos. Ašinės jėgos. Normaliniai įtempimai. 4 Linijiniai poslinkiai. Liestinoji apkrova. Leistinos apkrovos parametras. Rezultatai.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: STATIKA. 1.Statikos pagrindinės sąvokos ir aksiomos. Statikos aksiomos. 2. Ryšiai ir jų reakcijos. 4. Susikertančių jėgų sudėtis ir pusiausvyros sąlygos. 5. Trijų jėgų teorema. 6. Jėgos momentas. 7. Varinjono teorema. 8. Lygiagrečių jėgų sudėtis ir jų pusiausviros sąlyga. 9. Jėgų pora ir jos momentas. 10. Plokščiosios lygiagrečių jėgų sistemos pusiausvyra. 11. Jėgų porų ekvivalentiškumas. 12. Plokščioji jėgų sistema, pusiausvyros sąlygos. 13. Išskirstyti krūviai. 14. Puanso teorema. 15. Plokščiosios jėgų sistemos redukcija. 18. Plokščiosios bet kaip išdėstytų jėgų sistemos pusiausvyra. 19. Pusiausvyra įvertinant slydimo trintį. 20. Pusiausvyra įvertinant riedėjimo trintį. 21. Santvaros ir jų skaičiavimas. 22. Erdvinė susikertančių jėgų sistema ir jos pusiausvyra. 23. Jėgos momentas taško atžvilgiu kaip vektorius. 24. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. 25. Erdvinė lygiagrečių jėgų sistema ir jos pusiausvyra. 26. Erdvinė bet kaip išdėstytų jėgų sistema ir jos pusiausvyra. 27. Erdvinės jėgų sistemos redukcija. 28. Svorio centras. KINEMATIKA. 1. Pagrindinės kinematikos sąvokos. 2. Taško judėjimo apibrėžimo būdai. 3. Taško greitis ir pagreitis. 4. Taško greitis ir pagreitis Dekarto koordinačių ašyse. 6. Kai kurie taško judėjimo atvejai. 7. Standaus kūno slinkimas. 8. Standaus kūno sukimasis. Kampinis greitis ir kampinis pagreitis. 9. Standaus kūno tolygus ir tolygiai kintamas sukimasis. 10. Besisukančio kūno greičiai ir pagreičiai. 11. Sudėtinis taško judėjimas. 12. Kūno plokščiojo judėjimo dėsnis. 14. Greičių centras. 15. Pagreičių centras. Mechanika yra mokslas, nagrinėjantis kūnų judėjimą ir pusiausvyrą. Priklausomai nuo kūno būvio, mechanika skirstoma i dujų, skysto ir kieto kūno mechaniką. Teorinė mechanika yra mechanikos dalis, formuojanti bendrus mechanikos dėsnius ir jais remiantis nagrinėjami materialių taškų, jų sistemų, bei standžių kūnų judėjimai ir pusiausvyra. Ji skirstoma į statiką, kinematiką ir dinamiką.
| |
Teorinės mechanikos egzamino atsakymai Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Mechaninė sistema, ją veikiančios jėgos. Sistemą veikiančių jėgų savybės. Sistemos masė, sistemos masių centras. Kūno inercijos momentas centro ar ašies atžvilgiu. Inercijos spindulys. Kūno inercijos momentas Dekarto koordinačių atžvilgiu. Sistemos masių centro teorema. Tvermės dėsnis. Absoliučiųjų (virtualiųjų) poslinkių lygtis. Sistemos masių centro teorema. Sistemos judėjimo kiekis. Sistemos judėjimo kiekio teorema diferencialine ir baigtine formomis. Sistemos judėjimo kiekio tvermės dėsnis. Sistemos judėjimo kiekio teorema diferencialine forma. Sistemos judėjimo kiekio teorema baigtine forma. Sistemos judėjimo kiekio tvermės dėsnis. Sistemos kinetinis momentas. Kūno besisukančio apie nejudamą ašį kinetinis momentas. Sistemos kinetinio momento teorema, Tvermės dėsnis. Kūno besisukančio apie nejudamą ašį kinetinis momentas. Sistemos kinetinio momento teorema diferencialine forma. Sistemos kinetinio momento teorema integraline forma. Kinetinio momento tvermės dėsnis. Kūno sukimosi apie nejudamą ašį diferencialinė lygtis. Kūno plokščiojo judėjimo diferencialinės lygtys. Ši lygtis vadinama kūno sukimosi apie nejudamą ašį diferencialine lygtimi. Šios lygtys yra vadinamos kūno plokščiojo judėjimo diferencialinėmis lygtimis. Sistemos kinetinė energija. Sistemos kinetinės energijos teorema. Slenkančio, besisukančio apie nejudamą ašį ar judančio plokščiai kūno kinetinė energija. Sistemos kinetinė energija. Sistemos kinetinės energijos teorema. Slenkančio, besisukančio apie nejudamą ašį ar judančio plokščiai kūno kinetinė energija. Jėgos, veikiančios besisukantį apie ašį kūną, darbas. Riedėjimo trinties darbas. Nekintamos sistemos vidinių jėgų darbas. Jėgos, veikiančios besisukantį apie ašį kūną darbas yra lygus. Riedėjimo trinties darbas. Dalambero principas mechaninei sistemai. Sistemos inercijos jėgų redukavimas. Slenkančio, besisukančio apie nejudamą ašį, judančio plokščiai kūno inercijos jėgų redukavimas. Dalambero principas mechaninei...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Terminio apdorojimo technologija. Plieno 20X17H2 panaudojimas ir bendros žinios. Plieno 20X17H2 cheminė sudėtis. Terminio apdorojimo technologijos sudarymas. Grūdinimas. Atleidimas. Kietumo matavimas. Plieno 20X17H2 terminio apdorojimo grafikas. Apibendrinimas. Išvados. Naudota literatūra. Priedas. Įvadas. Medžiagų mokslo 2 namų darbas skirtas teorinių žinių įsisavinimui apie terminį apdirbimą ir šių žinių praktinį pritaikymą sudarant konkretų terminio apdorojimo procesą. Namų darbe ngrinėjamas chromo vanadžio plienas 20X17H2, sudaroma šio plieno terminio apdirbimo technologija, kurią panaudojant, plienui suteikiamas 50 HRC kietumas. Terminio apdorojimo technologija. Užduotis: sudaryti terminio apdorojimo technologiją, kad plieno 20X17H2 (GOST 5632-72) bandinys, po terminio apdorojimo įgautų kietumą 50 HRC. Pritaikius sudarytą terminio apdorojimo technologiją, iš viso pagaminti 100 vnt. Bandinių. Sprendimas: plieno 20X17H2 (GOST 5632 bandinį, kurio geometrinė forma bei matmenys pavaizduoti ir sudarau terminio apdirbimo procesą. Bandinio schema. Plieno 40ХФА panaudojimas ir bendros žinios. Plienas 20X17H2 yra martensitinės struktūros nerūdijantis plienas. Tokios rūšies plienas yra mažaanglis (anglies kiekis martensitiniame pliene paprastai siekia 0, 3%, tačiau, atskirais atvėjais, gali siekti iki 0, 6 %) ir gausiai legiruotas chromu. Chromo martensitiniuose plienuose būna nuo 12% iki 18%. Šis plienas yra atsparus korozijai netgi aukštose temperatūrose, todėl ypač tinkamas gaminant detales, kurios veiks agresyviose aplinkose. Taip pat martencitinis plienas pasižymi aukštais stiprumo ir smūginio tąsumo rodikliais. Dėl didelio kietumo yra atsparus dilimui. Iš plieno 20X17H2 dažniausiai gaminamos detalės, kurios turi dirbti smarkiai apkrautos, veikiamos trinties ir dinaminių apkrovų. Tokių detalių darbinė temperatūra gali siekti iki 500 0C. Plieną 20X17H2 galima apdirbti kalimu, valcavimu, jis labai gerai...
| |
Termocalc ir aliuminio lidinys kursinis Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Užduotis. Medžiagos. Aliuminio lydinio būsenos diagramų analizės rezultatai. 1 pav. 2 pav. Diagramos Al-Si-Mg izoterminis pjūvis. Pav. 4 pav. Diagramos Al-Si-Mg izoterminis pjūvis 5 pav. 6 pav. Diagramos Al-Si-Mg izoterminis pjūvis 7 pav. 1 lentelė. Pav. Pav. Išvados. Nustatyti, panaudojant kompiuterinę programą TermoCalc, užduoto suvirinamo aliuminio lydinio fazinę sudėtį ir kristalizacijos intervalą. Nustatyti, panaudojant kompiuterinę programą TermoCalc ir atsižvelgiant į užduotos ir kristalizacijos intervalą. Aliuminio lydinys AL-Si-Mg (Si = 11, 2837 %, Mg = 0, 147 %). Suvirinimo viela AlSi12 (Si = 12 %, Fe = 0, 6 %). Suvirinant tiriamuosius liejinius, išlydytojo pridėtinio metalo dalis suvirintojoje siūlėje siekia 60 %, o pagrindinio 40 %. Lydinio struktūros sudėtis, priklausanti nuo temperatūros ir elementų koncentracijos, nustatoma, naudojant lydinių būsenos diagramas. Lydinių pusiausvyros sąlygomis būsenos diagramos apibūdina lėto aušinimo arba kaitinimo metu vykstančius fazinius virsmus. Tiriamųjų eutektinių šiluminių siluminų lydinių grupės pagrindą sudaro du pagrindiniai legiravimo elementai: silicis, magnis (kitų elementų koncentracija maža). Jie negali aliuminio lydiniuose sudaryti atskirų fazių ir nelemia lydinio savybių. Todėl buvo tiriama keturių komponentų sistema Al-Si-Mg. Šios sistemos politerminės diagramos projekcija, leidžianti nustatyti lydinio kristalizacijos eigą ir izoterminio tetraedro pjūvis, rodantis sukietėjusiojo lydinio fazinę sudėtį, pateikti žemiau. Lydinio komponentai yra tokie: Si = 11, 2837 %, Mg = 0, 147 %, likusi dalis aliuminis. Kietojo būvio lydinio fazinė sudėtis yra tokia: α-kietasis tirpalas, silicis, Mg2Si metališkojo junginio fazė. Tiriamojo lydinio (Si = 11, 2837 %, Mg = 0, 147 %) faziniai virsmai ir fazinių virsmų temperatūriniai intervalai pusiausvyros sąlygomis nustatyti pagal aušinimo kreives. Nustatytas skystojo ir kietojo metalo santykis fazinių virsmų...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
