top


Konspektai.com > Mechanika
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Transporto konstrukcinės eksploatacinės medžiagos 1dparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Chimotologija. Naftos cheminė sudėtis. Naftos produktų savybės. Angliavandenilių grupės (alkanai, cikloalkanai, arenai, nesotieji angliavandeniliai). Metanas Butanas. Ciklopentanas Cikloheksanas. Deguonies, sieros, azoto, metalų ir kiti junginiai. Fiziniai naftos perdavimo būdai. Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Alkanas Alkanas Alkenas. Alkenas Arenas. 9. Fiziniai naftos produktų (degalų ir tepalų) valymo būdai. 10. Prekinių degalų ir tepalų ruošimas. 11. Sintetiniai tepalai. 13. Kuro elementinė sudėtis. 19. Degalų tekumas, jį apibūdinantys rodikliai. 24. Degalų užsidegamumas ir jį apibūdinantys rodikliai. 25. Degalų korozingumas ir jį apibūdinantys rodikliai. 26. Degalų stabilumas ir jį apibūdinantys rodikliai. 27. Degalų fizikinės savybės. 28. Degalų ekologinės savybės. 29. Benzino sudėtis ir jo pagrindinės savybės. 30. Benzino tekumas. 31. Benzino garingumas. 32. Benzino frakcinė sudėtis. 33. Benzino degimas. 34. Benzino oktaninis skaičius. 35. Benzino antidetonacinių savybių gerinimas. 36. Benzino korozingumas. 37. Benzino cheminis stabilumas. Priklauso nuo cheminės sudėties ir laikymo sąlygų. Stabilumą mažina katalitinės, metalinės taros ir priemaišų poveikis, temperatūra, angliavandeniliai. Stabilumas vertinamas dervų kiekiu ir indukcijos periodu. Indukcijos periodu vertinamas poreikis oksiduotis. Kuo jis ilgesnis - degalai stabilesni. Stabilumui padidinti pridedama antioksidatorių. Didėjant temperatūrai oksidacija didėja dėl priemaišų, taros. Benziną reikia laikyti kuo pilnesnėje taroje, kad nebūtų mikroorganizmų. 38. Benzino priedai. 39. Benzino asortimentas ir jo markės parinkimas automobiliui. 40. Dyzelinio variklio darbo ypatumai. 41. Dyzelinių degalų sudėtis ir jų pagrindinės savybės. 42. Dyzelinių degalų klampuminės savybės. 43. Dyzelinių degalų filtravimosi savybės. 44. Degiojo mišinio ruošimas dyzeliniame variklyje. 46. Dyzelinių degalų cetaninis skaičius. 47. Dyzelinių degalų gaisrinės savybės. 48. Dyzelinių degalų korozingumas ir nuodegos. 49. Dyzelinių degalų priedai. 50. Dyzelinių degalų asortimentas. 51. Katilų, lėtaeigių variklių ir buitinis kuras. 52. Dujinių variklių privalumai. 53. Degiųjų dujų klasifikacija ir savybės. 54. Suskystintos naftos dujos. 56. Alternatyvūs degalai. 57. Ateities degalai. 58. Degalų sandėliavimas, transportavimas ir gaisrinės savybės. Butadienas - 1,4. Butenas. Alkanai. Izoalkanai. Cikloalkanai. Arenai. Nesotieji angliavandeniliai. Azoto junginių. metalų. Krekingas. Riformingo. Izomerizacijos. Alkilinimas. Polimerizacija. 12. Kuro klasifikacija. Kuro šilumingumas. Kuro degimas. Oro kiekis, reikalingas kurui sudeginti. Degalų savybių įtaka variklio rodikliams. Kuro kaitrumas. 20. Klampa. 21. Drumstimosi, ribinė filtravimosi ir stingimo temperatūros. 22. Filtravimo koeficientas. Mechaninių priemaišų ir vandens kiekis degaluose. 23. Degalų garingumas ir jį apibūdinantys rodikliai.. 55. Suslėgtosios dujos. Vandenilis. Amoniakas. Sintetiniai.
8

Transporto konstrukcinės eksploatacinės medžiagos 2dparsisiųsti


Lapų skaičius: 24
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Trinties prigimtis ir rūšys. Dilimo rūšys. Paviršiaus šiurkštumo ir medžiagos įtaka trinčiai ir išdilimui. Tepimo rūšys. Alyvos sluoksnio susidarymas slydimo guolyje. Ribinis ir elastohidrodinaminis tepimas. Alyvų plėvelės metalo paviršiuje. Tepalų klasifikacija. Tepalų priedų paskirtis ir klasifikacija. Antioksidaciniai, antikoroziniai, plaunamieji ir disperguojantieji tepalų priedai. Skiriamieji, dilimo ir antifrikciniai tepalų priedai. Klampuminiai, depresiniai, apsauginiai ir putiniai tepalų priedai. Daugiafunkciniai ir kompoziciniai tepalų priedai. Alyvų klampuminės savybės. Alyvų tepimo savybės. Alyvų antioksidacinės savybės. Alyvų plovimo savybės. Alyvų antikorozinės savybės. Alyvų gaisrinės, putinės ir kitos savybės. Variklinių alyvų darbo sąlygos ir reikalavimai variklinėms alyvoms. Variklinių alyvų ekspoatacinės savybės. Variklinių alyvų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Alyvos senėjimas ir jos pakitimai varikliuose. Transmisinių alyvų sąlygos ir reikalavimai transmisinėms alyvoms. Transmisinių alyvų ekspoatacinės savybės. Transmisinių alyvų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Industrinės, energetinės ir kitos alyvos. Naudotų alyvų regeneracija. Plastinių tepalų darbo sąlygos ir reikalavimai plastiniams tepalams. Plastinių tepalų sudėtis. Plastinių tepalų ekspoatacinės savybės ir jų vertinimo rodikliai. Plastinių tepalų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Hidrauliniai skysčiai. Aušinimo skysčiai. Apsauginiai skysčiai TECHNINIAI SKYSČIAI. Paleidimo, kosmetiniai skysčiai, elektrolitas. Plaunamieji skysčiai. Tepimo aušinimo skysčiai. Dažymo medžiagos ir tirpikliai. Naftos produktų nuostoliai ir racionalus naudojimas. Naftos produktų ir jų deginių nuodingumas, naftos produktų ekologinės savybės. Naftos produktų gaisrinės savybės. Plasmasės, jų sudėtis, savybės, naudojimo privalumai ir trūkumai. Guma, jos sudėtis, savybės, naudojimas. Metalai. Mediena. Klijai. Sandarinimo, tarpiklių ir elektroizoliacinės medžiagos. Stiklas.
0

Turiniu hidromasinu konstrukciniai analitiniai tyrimaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: W/wmax. 1 laboratorinis darbas. Tūrinių hidromašinų konstrukciniai - analitiniai tyrimai. Darbo tikslas. Susipažinti su labiausiai paplitusiomis statybinių mašinų bei automobilių, hidromašinų konstrukcijomis ir jų veikimo principais. Rasti hidromašinų darbinius tūrius. Pasirinkus reikalingus dydžius, analitiškai sudaryti nagrinėjamų mašinų charakteristikas. Trumpos teorinės žinios. Tūrinės hidraulinės mašinos - tai daugiausia hidrosiurbliai ir hidrovarikiiai. Hidrosiurblys varančios grandies mechaninę energiją paverčia hidrauline skysčio srauto energija. Šis energijos pavertimas gali vykti dvejopai - skystis įsiurbiamas į izoliuotas viena nuo kitos darbines kameras, padidėjus jų geometriniam tūriui, ir po to išstumiamas į liniją, sumažėjus šiam tūriui, arba skysčio srautui energiją suteikia besisukančios mentys. Hidrovariklyje vyksta atvirkščias procesas - gaunama skysčio energija slėgio pavidalu paverčiama darbinės grandies judesiu. Dažnai ta pati hidromašina gali dirbti ir kaip siurblys, ir kaip variklis. Kaip matome, viena iš pagrindinių hidromašinos dalių yra darbinė kamera. Tai konstruktyviai sudaryta uždara ertmė, kuri gali periodiškai keisti savo tūrį ir susijungti tai su siurbimo, tai su slėgimo kanalais. Vienas iš svarbiausių hidromašinos rodiklių yra jos darbinis tūris. Darbiniu tūriu vadinamas skysčio tūris viename darbo cikle (apsisukime). Dažniausiai hidromašinos darbinis tūris lygus darbinių kamerų tūriui. Labiausiai paplitę šiuolaikiniai hidrosiurbliai sukuria iki 35. 50 MPa slėgį; jų varančiojo veleno apsisukimų skaičius siekia 5000 aps/min. , o siurblių galingumas - 3500 kW. Kadangi hidromašinos vienaip ar kitaip susijusios su mechaninėmis pavaromis, jų darbo agentas - skystis, o konstrukcijose yra besikeičiančio tūrio darbinės kameros, tai skiriami trijų rūšių nuostoliai: mechaniniai, hidrauliniai ir tūriniai, Bendras hidromašinos n. V. K. Čia - mechaninis n. V. K. , kuriuo įvertinami mechaniniai nuostoliai dėl trinties guoliuose ir...
0

Valcuoto plieno dvitejines sijos dinaminis deformavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Valcuoto plieno dvitėjinės sijos dinaminis deformavimas Užduotis Duota statiškai išsprendžiama valcuoto plieno dvitėjinė (19 pav. Nr. 27) sija, ant kurios iš aukščio h krinta masė m=1520 kg, (18 pav. , schema Nr. 1). Dešinė sijos atrama pakeista mažo žingsnio sraigtine cilindrine spyruokle. Sijos ruožų ilgiai L1=340 cm, L2=100 cm, spyruoklės standis c=316 N/mm, plieno projektinis stipris R=210 Mpa, tamprumo modulis E=205 Gpa. Reikia apskaičiuoti leistinąjį masės kritimo aukštį. Pradiniai duomenys: m=1520 kg, L1=340 cm, L2=100 cm, c=316 N/mm. 18 pav. sijos pradinė schema 19 pav. sijos skerspjūvio pradinė schema Sprendimas Statinės apkrovos skaičiuojamoji schema ir lenkimo momentų diagramos. Įtempimų nuo statinės apkrovos skaičiavimas Atraminės reakcijos Skaičiuojame momentus apie tašką A: Skaičiuojame momentus apie tašką B: Atliekame patikrinimą: 10.
0

Variklio techninė priežiūra ir kapitalinis remontasparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Alkūninis mechanizmas. Alkūninio mechanizmo gedimai. Alkūninio mechanizmo remontas. Cilindrų blokas. Cilindrų bloko gedimai. Cilindrų bloko remontas. Alkūninis velenas vidaus degimo variklyje atlieka didžiulį darbą, tai bene svarbiausia detalė kurios pagalba stūmoklių tiesiaeigis judėjimas pirmyn ir atgal (nesvarbu ar tai 1 ar n skaičius stūmoklių) paverčiamas alkūninio veleno sukamuoju judesiu. Šis toliau perduodamas į pavarų dėžę, o iš jos atitinkamu perdavimo koeficientu, priklausomai nuo įjungtos pavaros, perduodamas į ratus. Alkūninis velenas priima jėgas iš sujungimų su stūmokliais ir švaistikliais jis yra labai apkrautas. Alkūninio mechanizmo detales galima skirstyti į dvi grupes. A) judančios: stūmoklis su žiedais , pirštas, švaistiklis, alkūninis velenas ir smagratis. B) nejudančios: cilindrų blokas, bloko galvutė, bloko galvutės tarpiklis, karteris su dugnine ir tvirtinimo detalės.
10

Veleno tikslumo analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 31
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Darbo užduotis. Darbo žiniaraštis. Darbo anotacija. Įvadas. Atsižvelgiant į detalių jungimo paskirtį ir darbo sąlygas, nurodytoms cilindrinėms jungtims:. Parinkti vardinius matmenis. Parinkti salaidas ir tikslumą. Apskaičiuoti pagrindinius matmenis trims skirtingoms jungtims. Skylės ir veleno leidžiamų nuokrypių laukų išsidėstymo schemos. Apskaičiuoti tarpų ir įvaržų skaitines reikšmes. Apskaičiuoti jungimo leidžiamąjį nuokrypį. Nurodytai jungčiai paskaičiuoti ribinius kalibrus. Apskaičiuoti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) ribinius matmenis. Apskaičiuoti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) darbinius matmenis. Suvesti skaičiavimo rezultatus į lentelę. Nubraižyti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) leidžiamųjų nuokrypių laukus. Nurodyti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) techninius reikalavimus. Nurodytai jungčiai parinkti universalią matavimo priemonę. Nubraižyti matavimo priemonės principinę schemą ir aprašyti veikimo principą. Nurodytiems riedejimo guoliams:. Nubraižyti ledžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas. Nubraižyti jungiamų detalių su guoliais eskizus. Nurodytai pleištinei jungčiai:. Parinkti pagrindinius matmenis ir sąlaidas. Nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas. Nubraižyti pleištinės ar išdrožinės jungties detalių eskizus, nurodant matmenis su ribiniais nuokrypiais. Nurodytai srieginei jungčiai:. Parinkti pagrindinius matmenis. Apskaičiuoti ribinius matmenis ir rezultatus suvedžiau į lentelę. Nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukus. Nubraižyti srieginę jungtį nurodydamas visus pagrindinius matmenis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Darbo užduotis. Darbo žiniaraštis. Formatas. Zona. Pozicija. Žymuo. Pavadinimas. Kiekis. Nuoroda. Dokumentacija. A. Vtdk. Gv17d. KP. 65303S. 0 ar. Aiškinamasis raštas. Brėžiniai. A. KP. 65303S. DB. Detalės brėžinys. Mech. Tech. K-dra. Konsultantas. Nijolė piliponienė. Žiniaraštis. Kursinis projektas. Vtdk. Gv69n. Sudarė. Vidmantas taparauskas. Tikrino. Nijolė...
0

Vilkikasparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Užduotis. Mašinos atliekamų technologinių operacijų analizė. Varžos automobiliui judėti. 1 Kalno varža. 2 Riedėjimo varža. 3 Oro varža. 4 Inercijos varža. Varytuvo traukos jėga ir sukimo momentas. Variklio parinkimas. Transmisijos parinkimas. 1 Idealios transmisijos perdavimo skaičius. 2 Pagrindinės pavaros perdavimo skaičius. 3 Krumpliaratinės pavarų dėžės perdavimo skaičius. Transmisijos schema. Sankabos perduodamas sukimo momentas. Varančiųjų ratų sukimo momentas. Varančiojo veleno (pusašio) atsparuminis skaičiavimas. Literatūra. Mašinos atliekamų technologinių operacijų analizė Pagal paskirtį automobiliai būna transportiniai ir specialūs. Transportiniai automobilai skirstomi į keleivinius, krovininius ir vilkikus. Taigi mūsų analizuojama mašina yra transportinis automobilis vilkikas. Vilkikais krovinai nevežami; jie skirti vienai arba dviem priekabom vilkti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis eksploatuojamas ir keliuose, pasirenkamas ratinis varytuvas, nes tokio tipo vilkikui, kuris veža iki 12 t krovinį keliais, vikšrinio tipo varytuvas nereikalingas. Be to tokio tipo varytuvai asfaltbetonio keliais eksploatuoti draudžiami, nes ardo kelio dangą. Mūsų projektuojama vilkiko važiuklė bus eksploatuojama ne tik keliuose, bet ir šalikelėse, todėl reikia gerinti automobilio pravažumą (didinti sukabinimo svorį). Tuo tikslu didesnio praėjimo automobiliai aprūpinami priekiniu ir galiniu varomaisiais tiltais. Taigi parenkame 4x4 tipo ratinę formulę. Automobilio keliamosios galios padidinimui ir geresniam variklio galios panaudojimui dažnai naudojami balninio tipo vilkikai su puspriekabėmis. Mūsų atveju, taip pat, projektuojamai važiuoklei, pasirenkame, kaip prototipą, balninio tipo vilkiką MAN TG-A 400 XL (tai vienas iš mažesnių vilkikų galintis vilkti iki 24t masės sąstatą), o puspriekabę standartinę VANHOOL (viena iš mažesnių puspriekabių tinkančių pasirinktam prototipui, kurios bendras svoris...
0
« PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga »

Paieška


bottom