top


Konspektai.com > Mechanika
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Staklių stovaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Staklių stovai. Kreipiančiosios. Staklių špindeliai. Naudota literatūra. Stovas yra viena svarbiausių staklių detalių. Tai bazinė detalė, ant kurios montuojamos visos pagrindinės staklių dalys. Ant jo sumontuotų dalių tarpusavio padėtis turi būti tiksli ilgą laiką, dirbant staklėmis visais numatytais darbo režimais. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti stovas, yra jo atsparumas, technologiškumas, pigumas , tai, kad mažai sunaudojama metalo, atsparumas virpesiams, o pats svarbiausias – jo bazinių paviršių tarpusavio padėties stabilumas. Tai pasiekiama : 1) teisingai parenkant stovo medžiagą ir jo apdirbimo technologiją ; 2) suteikiant stovui reikiamą statinį ir dinaminį standumą ir 3) gaminant pakankamai atsparias dilimui, t.y. ilgaamžiškas kreipiančiąsias.
0

Standartizacija ir techniniai matavimaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Darbo anotacija. Įvadas. Standartizacija. Darbo tikslas. Uždaviniai. Grafinė dalis. Atsižvelgiant į detalių jungimo paskirtį ir darbo sąlygas, nurodytiems cilindriniams sujungimams. Parenku vardinius matmenis. Parenku sąlaidas ir tikslumą. Apskaičiuoju pagrindinius matmenis trims skirtingiems sujungimams. Braižau skylės ir veleno leidžiamųjų nuokrypų laukų išsidėstymo schemas. Apskaičiuoju tarpų ir įvaržų skaitines reikšmes. Apskaičiuoju sujungimo leidžiamąjį nuokrypį. Nurodytam sujungimui apskaičiuoju darbinius kalibrus. Apskaičiuoju ribinius ir pagaminimo matmenis. Gautus rezultatus suvedu į lentelę. Braižau kalibrų leidžiamųjų nuokrypų laukus. Braižau matavimo priemonės principinę schemą ir aprašau veikimo principą. Srieginė jungtis: m 15x1 – 5h/7g6g. Sriegio žingsnio matavimas. Nurodytiems riedėjimo guoliams. Braižiau jungiamų detalių su guoliais eskizus. Nurodytam srieginiam sujungimui. Parenku pagrindinius matmenis. Apskaičiuoju ribinius matmenis ir rezultatus suvedu į lentelę. Braižau srieginį sujungimą nurodant visus pagrindinius matmenis. Nurodytam išdrožiui ir pleištiniui sujungimui. Parenku pagrindinius matmenis ir sąlaidas. Braižau leidžiamųjų nuokrypų laukų išsidėstymo schemas. Braižau pleištinio ir išdrožinio sujungimo detalių eskizus, nurodydamas matmenis su ribiniais nuokripiais. Išvadas. Literatūros sąrašas. Įvadas Standartizacija - tai veikla, skirta įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje, nustata nuostatus, kurie gali būti daug kartų panaudoti realiems ir potencialiems uždaviniams spręsti. Inžinerinio profilio specialistams standartizavimo ir techniniu matavimu kursas yra vienas pamatinių. Jo tikslas – supažindinti aukštosios mokyklos studentą su standartizavimu raida, paskirtimi ir pritaikymu darbe. Darbo tikslas: Išnagrinėti veleno tikslumą. Uždaviniai: Parinkti vardinius matmenis,parinkti sąlaidas ir tikslumą,paskaičiuoti pagrindinius matmenis trims skirtingoms jungtims,nubraižyti skylės ir veleno leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemaas,apskaičiuoti tarpų ir įvaržų skaitines reikšmes,apskaičiuoti jungimo leidžiamąjį nuokrypį,apskaičiuoti kalibrų ribinius matmenis,nustatyti ribinių kalibrų darbinius matmenis,nubraižyti ribinių kalibrų leidžiamųjų nuokrypių laukus,nurodyti ribinių kalibrų techninius reikalavimus,nubraižyti matavimo priemonės principinę schemą ir aprašyti veikimo principą,riedėjimo guoliams nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas,nubraižyti jungiamų detalių su guoliais eskizus,pleištiniai jungčiai parinkti pagrindinius matmenis ir sąlaidas,nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas,nubraižyti pleištinės ar išdrožtinės jungties detalių eskizus,nurodant matmenis su ribiniais nuokrypiais,srieginei jungčiai parinkti pagrindinius matmenis,apskaičiuoti ribinius matmenis,nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukus,nubraižyti srieginę jungtį nurodant visus pagrindinius matmenis. Grafinė dalis: 1.Veleno darbo brėžinys 2.Kalibrų darbo brėžiniai
0

Standartizavimas ir techniniai matavimaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Atsižvelgiant į detalių jungimo paskirtį ir darbo sąlygas, nurodytoms cilindrinėms jungtims. Parinkti vardinius matmenis. Parinkti sąlaidas ir tikslumą. Apskaičiuoti pagrindinius matmenis tris skirtingoms jungtims. Nubraižyti skylės ir veleno leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas. Nurodytai jungčiai paskaičiuoti ribinius kalibrus. Apskaičiuoti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) ribinius matmenis. Nustatyti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) darbinius matmenis. Suvesti skaičiavimo rezultatus į lentelę. Nubraižyti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) leidžiamųjų nuokrypių laukus. Nurodyti ribinių kalibrų (kamščio ir šakutės) techninius reikalavimus. Nurodytai jungčiai parinkti universalias matavimo priemones. Nubraižyti matavimo priemonės principinę schemą ir aprašyti veikimo principą. Nurodytiems riedėjimo guoliams. Nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas. Nubraižyti jungiamųjų detalių su guoliais eskizus. Nurodytai pleištinei jungčiai. Parinkti pagrindinius matmenis ir sąlaidas. Nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas. Nubraižyti pleištinės ar išdrožinės jungties detalių eskizus, nurodant matmenis su ribiniais nuokrypiais. Nurodytai srieginei jungčiai. Parinkti pagrindinius matmenis. Apskaičiuoti ribinius matmenis ir rezultatus suvesti į lentelę. Nubraižyti leidžiamųjų nuokrypių laukus. Nubraižyti srieginę jungtį nurodant visus pagrindinius matmenis. Išvados. Literatūros sąrašas. 1.6.1. Darbo tikslas: išnagrinėti veleno tikslumą ir srieginę jungtį (veleno ir kalibro darbo brėžiniai). Darbo uždaviniai: 1. parinkti vardinius matmenis; 2. parinkti sklaidas ir tikslumą; 3. apskaičiuoti pagrindinius matmenis; 4. nubraižyti skylės ir veleno leidžiamųjų nuokrypių laukų išsidėstymo schemas; 5. apskaičiuoti tarpų ir įvaržų skaitines reikšmes; 6. apskaičiuoti jungimo leidžiamąjį nuokrypį; 7. nurodytai jungčiai paskaičiuoti ribinius kalibrus; 8. nurodytai jungčiai parinkti universalias matavimo priemones; 9. išnagrinėti riedėjimo guolius; 10. išnagrinėti pleištinę jungtį; 11. išnagrinėti srieginę jungtį.
0

Starteriai ir kaitinimo žvakėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS TRANSPORTO INŽINERIJOS KATEDRA AUTOMOBILIŲ VALDYMO SISTEMOS STARTERIAI IR KAITINIMO ŽVAKĖS. STARTERIAI Įjungimo rėlės Įjungimo rėlės sandara Laisvosios eigos movos Kaitinimo žvakės Spiralinės kaitinimo žvakės Stiebelinės kaitinimo žvakės Stiebelinės kaitinimo žvakės (2) IŠVADOS Starterį sudaro nuolatinės srovės variklis, pavara ir įjungimo rėlė. Variklis sukuria sukimo momentą; Pavara jungia elektros variklį su paleidžiamu varikliu; Elektros variklis su pavara įjungiami elektromagnetiniu jungikliu- rėle (starterinė rėlė siekia iki 1000 A, o sunkvežimiuose gali siekti ir iki 2600 A); Tekant srovei žadinimo ir inkaro apvijoms, jų magnetiniai laukai veikia vienas kitą; Paleidžiant variklį starterio inkarao veleno sukimasis perduodamas krumpliaračiams. Nuoseklaus žadinimo elektrinis variklis Mišraus žadinimo elektrinis variklis
0

Suvirinimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Konstrukcinė ir technologinė dalis. Technologinio proceso duomenų sisteminimas. Suvirinimo režimų skaičiavimas ir parinkimas. Suvirinimo būdo parinkimas. Suvirinimo technikos ir technologijos projektavimas. Suvirinimo įrenginių parinkimas. Suvirinimo medžiagų parinkimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Projekto priedas. Įvairiose pramonės šakose labai plačiai taikomas metalų suvirinimas, apvirinimas ir plovimas. Anksčiau vyravusį rankinį suvirinimą vis labiau išstumia pusautomatis ir automatinis suvirinimas. Jam naudojami įvairūs pusautomačiai, automatai, specialios mašinos bei įranga, lengvinantys suvurintojo darbą ir didinantys darbo našumą. Taikant pažangius suvirinimo būdus , dažnai tobulinama ar net iš pagrindų keičiama gamybos technologija. Suvirinami netik metalai , bei jų lydiniai, bet ir kai kurios keraminės medžiagos, plastmasės, stiklas, skirtingų rūšių medžiagos. Suvirinimo būdu gaminamos įvairios metalinės konstrukcijos , remontuojami įrenginiai, gaminamos dvisluoksnės medžiagos. Metalai suvirinami įvairiausio storio, nuo kelių mikrometrų iki 2000mm ir net storesni. Suvirinto sujingimo stiprumas dažniausiai būna nemažesnis už pagrindinio metalo stiprumą . Suvirinama ore ir vandenyje įvairiose erdvinėse padėtyse. Darbo tikslas: Apskaičiuoti rankinio elektrolankinio suvirinimo glaistytais elektrodais ir automatinio elektrolankinio suvirinimo po fliusu režimus. Parinkti maitinimo šaltinį. Gautus rezultatus palyginti.
0

Taikomosios mechanikos konspektas 1parsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Mašinos veikimas į pamatą ir jos išsvėrimas pakeičiamųjų masių metodu. Rotorių balansavimas. Smagračio skaičiavimas. Norint paskaičiuoti mašinai smagratį, reikia žinoti mašinos grandžių masės, veikiančias jėgas vidutinį jos greitį ir eigos netolygumo koeficientą deltą -. Smagračio įtaka į mašinos judesį. Smagratis yra masyvus plieninis diskas, įrengiamas dažniausiai ant veleno, sujungto su pradine grandimi. Vittenbauerio būdas judėjimo dėsniui nustatyti. Šis būdas leidžia įvertinti ne tik mašinoje veikiančias jėgas, bet ir grandžių mases. Grafinis mašinos judėjimo dėsnio nustatymas. Mašinos judėjimo dėsnis-tai jo pradinės grandies judėjimo priklausomybė nuo veikiančių jėgų, grandinių masių ir t.t. Masių ir jėgų redukavimas. Mašinos judesio netolygumas. Mechanizme veikiančios jėgos. Planetinių reduktorių krumpliaračių krumplių skaičiaus parinkimas ir parinkimo teisingumo patikrinimas. Perdavimo santykio nustatymas epicikliniuose mechanizmuose Viliso formulė. Epicikliniai mechanizmai. Diferencialai ir planetiniai reduktoriai. Epicikliniai mechanizmai. Šiuose mechanizmuose yra tiek besisukančių, tiek nejudančių krumpliaračių sukimosi ašių. Krumpliaračiai, kurie sukasi apie nejudamas ašis vadinami antriniais, o krumpliaračiai, kurie sukasi apie besisukančias ašis vadinami planetiniais arba satelitais,. Grandys, kuriose įrengtos satelitų ašys, vadinamos vedikliais. Sudėtingi krumpliaratiniai mechanizmai. Minimalus perstūmos koeficientas kamieno išpjovai išvengti.
2

Taikomosios mechanikos kursinisparsisiųsti


Lapų skaičius: 28
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Svirtinio mechanizmo projektavimas. Laisvės laipsnio, klasės ir eilės nustatymas. Svirtinio mechanizmo metrinė sintezė. Kulisinio mechanizmo metrinė sintezė. Kinematinė svirtinių mechanizmų analizė. Kulisinio mechanizmo grafoanalizinė kinematika. Grandžių greičių nustatymas greičių planų metodu. Grandžių pagreičių nustatymas pagreičių planų metodu. Svirtinio mechanizmo grafinė kinematika. Išėjimo grandies poslinkių diagramos sudarymas ir poslinkių diagramos grafinis diferencijavimas. Rezultatų palyginimas. Kumštelinio mechanizmo projektavimas. Pagrindiniai kumštelinio mechanizmo dydžiai. Kumštelinio mechanizmo su sekikliu, turinčiu ritinėlį pagrindinių dydžių nustatymas ir profilio sintezė. Krumpliaratinių mechanizmų projektavimas. Krumpliaračių ir sankibos projektavimas. Perstūmos koeficientų parinkimas. Krumpliaračių parametrų skaičiavimas. Planetinio reduktoriaus projektavimas. Krumpliaračių krumplių skaičiaus parinkimas. Krumplių skaičiaus parinkimo teisingumo tikrinimas. Smagračio projektavimas. Redukuoto sukimo momento nustatymas. Redukuoto inercijos momento nustatymas. Vittenbauerio diagrama išbraižymas. Smagračio inercijos momento, formos ir matmenų nustatymas. Kursiniame projekte yra projektuojama darbinė mašina, kurią sudaro skriejiko – slankiklio mechanizmas. Mechaninę energiją sukuria variklis. Sukamojo greičio ir sukamojo momento pavidalu per planetinį reduktorių bei krumpliaračių porą pakliūna į svirtinį mechanizmą, sukdama įėjimo grandį. Svirtinio mechanizmo išėjimo grandis atlieka jai skirtą mechaninį darbą, nugalėdama naudingo išorinio pasipriešinimo jėgą. Šios mašinos darbe dalyvauja kumštelinis mechanizmas. Čia jis atlieka pagalbines funkcijas (įšvirkščia tepalo į pjovimo zoną, paduoda aušinanntį skystį į kaistančias vietas ir pan.). Projektą sudaro 4 pagrindinės dalys. Struktūrinė sintezė ir kinematinė analizė. Nustatant grandžių greičius ir pagreičius, naudojamasi grafoanalitiniu greičių ir pagreičių planų metodu, grafinio diferenciavimo ir integravimo metodais. Kumštelinio mechanizmo sintezė. Ji atliekama grafiniu būdu. Krumpliaratinės pavaros sintezė. Jos uždavinys – suprojektuoti tokią pavarą, kuri užtikrintų reikiamą šliaužiklio greitį. Tam tikslui projektuojamas planetinis reduktorius. Dinaminė analizė. Jos uždavinys – suprojektuoti smagratį grafoanalitiniu būdu.
0

Talpiniai jutikliaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pagrindines žinios apie daviklius ir jų bendrosios charekteristikos. Elektrinių daviklių klasifikacija ir jiems keliami reikalavimai. Talpiniai jutikliai. Įrenginio konstrukcija ir veikimo principas. Išvados. Naudota literatūra. Žmogui pradėjus gaminti įvairius gaminius buvo pradėta mastyti kaip palengvinti žmogui darbą. Buvo pradėta naudoti įvairios automatinio valdymo sistemos. Ir ne tik todėl kad žmogus nepajėgia atlikti darbų, bet ir todėl kad technika dirba gana patikimai ir tiksliai. Pagal nustatytus parametrus pasiekiama kokybė pastaruoju metu yra geresnė nei kai daiktą pagamina žmogus. Vien darbo sparta automatizavus kai kuriuos gamybos procesus padidina gamybos efektyvumą. Taigi norėdamas automatizuoti ir tobulinti automatizuotus procesus žmogus pradėjo kurti įvairias automatikos sistemas. Tačiau kaip sistemai žinoti kada reikia atlikti kažkokius veiksmus. Tam buvo sukurti įvairūs davikliai. Dar kitaip vadinami sensoriais arba jutikliais. Jutikliai naudojami parametrų sekimui ir pokyčiui įvykus pranešdami apie tą pokytį, jo didumą. Jutikliai gali būti atskiri ir gali būti sumontuoti kartu su sudėtingais analizavimo elektroniniais blokais. Jutikliai gali būti kombinuoti ir paprasti. Šiame darbe šiek tiek pakalbėsiu apie jutiklius, ir pavaizduosiu talpinio jutiklio skirto matuoti skysčių bei įvairių birių medžiagų lygiui. Pvz miltų, smėlio, įvairių miltelių, skysčių ir netgi įvairių postūmių nustatymui.
0

Technologinio įrenginio remonto organizavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Kursinio darbo užduotis. Įvadas. Projektinė dalis. Remonto tarnybos struktūrinės priklausomybės ypatumai. Remonto darbų organizavimo formos ir remonto tarnybos pagrindinės funkcijos. Remonto tarnybos funkcija. Remonto darbų organizavimas. Planinio – profilaktinio remonto sistemos periodinės veiklos darbai. Ppr sistemos schema. Cnc staklių „haas“ vf-2yt specifikacija. Technologinio įrenginio tarpremontinio periodo, remonto ciklo laiko ir remontų kiekio skaičiavimas. Tarpremontinio periodo skaičiavimas. Remonto ciklo laiko skaičiavimas. Remontų kiekio nustatymas. Remonto ciklo struktūros nustatymas. Efektyviojo eksploatavimo iki kapitalinio remonto metų skaičiavimas. Kapitalinio remonto datos nustatymas. Išvados. Literatūros sąrašas. KURSINIO DARBO UŽDUOTIS Kursinio projekto tema: CNC staklių HAAS VF-2YT technologinio įrenginio remonto organizavimas. 1. Aprašyti remonto tarnybos struktūrinės priklausomybės ypatumus. 2. Apibūdinti remonto darbų organizavimo formos ir remonto tarnybos pagrindines funkcijas. 3. Išanalizuoti planinio-profilaktinio remonto sistemos periodinės veiklos darbus. 4. Pateikti technologinio įrenginio, kuriam bus organizuojamas remontas, techninę charakteristiką. 5. Apskaičiuoti technologinio įrenginio tarpremontinį periodą, remonto ciklo laiką ir remontų kiekį. 6. Nustatyti remonto ciklo struktūrą. 7. Apskaičiuoti efektyviojo eksploatavimo iki kapitalinio remonto metus. 8. Nustatyti kapitalinio remonto datą.
0

Technologinių mašinų kursinis projektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Greičių dėžės kinematinis skaičiavimas. Greičių dėžės suklio sukimosi dažnio nustatymas. Greičių dėžės struktūrinių tinklelių sudarymas. Elektros variklio parinkimas. Krumpliaračių krumplių skaičiaus nustatymas. Krumpliaračių modulių ir pagrindinių parametrų skaičiavimas. Krumpliaračių stipruminių parametrų skaičiavimas. Diržinės pavaros skaičiavimas. Naudota literatūra. Metalo pjovimo staklių greičių dėžes būtina projektuoti iš elementarių kinematinių grandžių, sujungiant atitinkamą jų skaičių į vieną sisteminį mazgą. Greičių dėžių kinematiniai skaičiavimai atliekami metalo pjovimo staklių vadovėliuose išnagrinėtais metodais. Greičių dėžių konstrukcijos yra labai įvairios ir priklauso nuo staklių paskirties, jų komponavimo ir valdymo sistemos tipo. Jos projektuojamos su keičiamais krumpliaračiais, perstumiamais krumpliaračių blokais, movomis, belaipsnio greičių reguliavimo mechanizmais ir kombinuotos. Tekinimo, gręžimo, honingavimo, frezavimo ir kitose staklėse naudojamos greičių dėžės su perstumiamais krumpliaračių blokais. Jų pagrindiniai trūkumai yra sudėtingas krumpliaračių blokų valdymas, blokavimo mazgų poreikis, siekiant sklandaus staklių veikimo bei dideli gabaritiniai matmenys. Šių trūkumų neturi greičių dėžės su elektromagnetinėmis movomis. Jomis greitai ir švelniai perjungiamos pavaros, nesustabdžius velenų sukimosi, be to yra galimybė naudoti įstrižakrumplius ir ševroninius krumpliaračius.
0

Paieška


bottom