Politologija (3 psl). Politologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 36
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Europos sąjunga – kas tai yra? Europos sąjunga šiandien. Europos sąjungos šalys ir šalys kandidatės įstoti į es. Dažniausi lietuvos piliečiams kylantys klausimai. Stojimo į europos sąjungą nauda lietuvai ir jos piliečiams. Įžymių žmonių pasisakymai apie lietuvos stojimą į europos sąjungą. Referendumas dėl lietuvos stojimo į europos sąjungą. Referendumo rezultatai. Trumpai apie referendumus kitose šalyse. Apklausos rezultatai. Projekto tikslai ir uždaviniai. Supažinti su tai. Kas yra europos sąjungą. Kas ją sudaro. Kokie yra es privalumai. Kokią naudą lietuva gaus iš es. Ką lietuvos žmonės mano apie stojimą į es. Europos Sąjungos reikia ne politikams, o juos renkantiems piliečiams. Visi Lietuvos piliečiai, balsavę referendume “už” Europos Sąjungą, tarsi pasako : “Mes mylime savo kraštą ir esame pasirengę dėti pastangas, kad Lietuva būtų laisva, ekonomiškai stipri ir gerbiama valstybė Europoje.Skurdą ir visas kitas negeroves galima įveikti tik dirbant ir kuriant kartu vieningoje Europoje. Svarbiausias tikslas – užtikrinti šviesią ateitį mūsų vaikams. Lietuva privalo išnaudoti istorinį šansą - užimti deramą vietą Europos valstybių šeimoje ”.

Europos sąjunga: susikūrimas ir tikslai

Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: ĮVADAS Europos Sąjunga – politinė bei ekonominė valstybių bendrija, kurioje gyvena daugybė skirtingomis kalbomis kalbančių ir skirtingas tradicijas puoselėjančių tautų. Joms visoms būdingos vienodos demokratijos, socialinio teisingumo ir laisvės vertybės. Europos sąjungą dažnai vadina demokratinių Europos valstybių šeima. Tačiau taip buvo nevisada. Sąjungą sukūrė šimtmečiais ginčijęsi ir kariavę šalys. Vos praeito amžiaus viduryje susirūpinta ginti šalių vertybes, puoselėti Europos tautų bendradarbiavimą, eliminuoti nesantaiką religinėje plotmėje, skatinti vienybę, siekti išsaugoti kultūrų įvairovę ir dirbti taikos bei žmonių gerovės labui. Europos sąjunga nėra nei nauja valstybė, kuri galėtų pakeisti jau esamas, nei vien tik tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Ši sąjunga yra unikali, nes valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduota dalis šalių suvereniteto, tam, kad bendrų interesų klausimai būtų demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu, o priimami sprendimai kuo labiau atitiktų piliečių požiūrį. Šiuo metu Europos Sąjungos ekonominę bei politinę bendriją sudaro 27 valstybės. Joje gyvena apie 500 milijonų gyventojų, kalbama daugiau nei 20 skirtingų kalbų, trylikoje Europos Sąjungos šalių galioja bendra valiuta – euras. Valstybės norinčios įstoti į šią sąjungą turi atitikti taip vadinamuosius Kopenhagos kriterijus. Jie suskirstyti į tris grupes: politiniai – institucinis stabilumas, demokratinė ir teisinė valstybės tvarka, pagarba žmogaus teisėms ir mažumų teisių apsauga; ekonominiai – veiksminga rinkos ekonomika ir sugebėjimas konkuruoti bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje; teisės suderinamumo – sugebėjimas perimti Europos Sąjungos nariams keliamus tikslus ir įsipareigojimus, o tai reiškia gebėjimą perimti Europos Sąjungos teisę. Visi šie principai yra įtraukti į Europos Sąjungos žmogaus teisių chartiją. Kas paskatino Europos valstybes susivienyti ir išsižadėti dalies suvereniteto? Šių procesų priežastis, raidą ir tikslus pabandysiu išanalizuoti šiame savo darbe.

Europos sąjungos pagrindai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Europos sąjunga. Europos sąjungos bendrijos ir jos raida. Įsteigta europos anglių ir plieno bendrija 1951m. Įsteigtos europos atominės energetikos bendrija ir europos ekonominė bendrija. Imtas taikyti „europos bendrijų“ terminas. Mastrichto sutartis 1992 m. Mastrichto nustatytoji ramsčių struktūra. Amsterdamo konferencija. Konvento dėl europos ateities darbo pradžia 2002 m. Nicos sutartis. Euras. Lisabonos sutartis. Išvados. Literatūros sąrašas. Paveikslėlių sąrašas. Es narės. Anglių ir plieno bendrija. Europos atomines energetikos ir ekonominė bendrija. Mastrichto sutartis. Amsterdamo konferencija. Konventas. 1. EUROPOS SĄJUNGA Europos Sąjunga (ES, angl. European Union - EU) – dvidešimt aštuonių valstybių ekonominė bei politinė bendrija. Jos pirmtakė yra 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). 18-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 500 mln.bEuropos Sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas. 2. EUROPOS SĄJUNGOS BENDRIJOS IR JOS RAIDA Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: • 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, • 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. • 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas. Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis (pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.). Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai): • Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija) • Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas) • Bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Europos Sąjungos parama Lietuvai rengiantis narystei

Lapų skaičius: 26
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Europa padeda. Phare programa. Ispa programa. Sapard programa. ES ir Lietuvos jaunimas. Organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir korupcija. Narkotikai. Pagalba iš es valstybių narių. Kodėl ES skiria pagalbą lietuvai? Trejopa ES pagalbos nauda Lietuvai. Priedas. 1 Lentelė. 2 Lentelė. Išvados. Naudota literatūra.
Apie Europą kaip apie vientisą kultūrinę ir civilinę erdvę kalbama jau labai seniai, o raginimai ir netgi bandymai suvienyti skirtingas Europos tautas yra žinomi jau nuo senų senovės. Bet tikrai savanoriškas ir sėkmingas Europos susivienijimas prasidėjo tik xx amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įsteigus ekonomines Europos bendrijas, kurios šiandien yra išaugusios i įspūdingą Europos Sąjungą. Šiame referate mes norime jus supažindinti su Europos Sąjungos (ES) skiriama parama Lietuvai. Iš šio referato sužinosite, kuo ši parama yra svarbi mūsų šaliai, kaip ji keičia mūsų aplinka. 2002 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl busimos narystes Europos Sąjungoje. Vadinasi, Lietuva jau įveikė nemažą dali įsipareigojimų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje ir gavo pakankamai didelę paramą, kuri turėjo ir turės teigiamą poveikį kiekvieno iš mūsų gyvenimui.

Europos Sąjungos plėtra

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Europos sąjungos plėtra. Narystės ES sąlygos. Turkija. Plečiantis privalu išvengti naujų kliūčių. Europos sąjungos plėtra. Institucijos. Kokie vyksta pasikeitimai Lietuvos institucijose rengiantis narystei es? Kokia institucijų pažanga ES vertinimu? Plėtimo procesas suteikia unikalią galimybę visiškai panaikinti dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą į dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonės galės laisvai judėti, studijuoti ir dirbti, nepaisydami šalis skiriančių sienų, o verslas ir ekonomika suklestės. 500 milijonų žmonių vienijančios vidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme bus naudingas visai Europai.
Europos Sąjunga jau pergyveno keturis plėtimosi etapus (1973, 1981 1986 ir 1995 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuo šešių iki penkiolikos. Tačiau būsimasis 13 pakraščiuose esančių šalių kandidačių, pradedant Estija šiaurėje ir baigiant Turkija pietuose, apimsiantis plėtimosi etapas atspindi plačiausius iš visų iki šiol egzistavusių plėtimosi užmojų. Tiek dabartinių, tiek ir potencialių valstybių narių laukia didžiulis parengiamasis darbas, įgalinsiantis šį etapą sėkmingai įveikti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti laukiamą darbą, kaip pavyzdį galima pateikti ekonominius skirtumus ir paminėti, kad, vadovaujantis galiojančiais perkamosios galios standartais, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Kipre tesiekia 79 proc., Slovėnijoje 68 proc., Bulgarijoje 23 proc., o Latvijoje 27 proc. ES lygio.

Europos Sąjungos veikla užtikrinant saugumą (BUSP)

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1993 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, formaliai įteisinta Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP). Nutarta, jog: Vakarų Europos sąjunga bus vystoma kaip gynybinis ES komponentas ir kaip priemonė europiniam ramsčiui Šiaurės Aljanse sustiprinti BUSP tikslai Saugoti bendrai puoselėjamas vertybes, fundamentalius sąjungos interesus ir jos nepriklausomybę; Visais būdais stiprinti Europos Sąjungos ir atskirų jos šalių saugumą; Saugoti taiką, stiprinti tarptautinį saugumą;

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kūrimosi aplinkybės. Vakarų iškeltos sąlygos. Helsinkio konferencija. Esbo plėtra. Veiklos sritys. Veikiančios misijos. Svarbiausi esbo darbai. Cfe sutartis. Pasitikėjimo stiprinimo sutartis. “open skies” sutartis. Europa susiskaldžiusi, įtampa reikalaujanti dialogo.
Molotovo pasiūlymas Europai – sudaryti nepuolimo paktą.
1964 m. Sovietai pasiūlo surengti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją

Euroūkis

Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Kaimo infrastruktūra blogėja. Kaimo plėtra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.ES kaimo plėtros finansavimas 1994-1999 m. Europos Sąjunga kaimo plėtrai per ankstesnįjį biudžetinį laikotarpį 1994-1999 m. buvo numačiusi tokias paramos programas: Tuomet reikėjo laikytis tokių kaimo plėtros programų rengimo taisyklių: Kaimo plėtros programos 2000-2006 m. Lyderio (LEADER) programa. Kaimo plėtros perspektyva Lietuvoje. Kaimo plėtros plano 2004-2006 m. Programos. Kaimo plėtros plane 2004-2006 m. (KPP) yra septynios programos: Kaimo plėtra

Fašizmas

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Fašizmo prigimtis. Fašizmo ideologijos principai. Fašizmo ir kitų ideologijų santykis. Fašizmo ir valstybės santykis. Išvados. Literatūra. Pasaulyje egzistuoja daugybė politinių ideologijų, apimančių etinius idealus bei principus, doktrinas, įvairių visuomeninių judėjimų simbolius, dideles grupes, nukreipiančias visuomenę tam tikra kryptimi, siūlančias politinį-kultūrinį planą, padėsiantį įvesti visuomeninę tvarką. Politinė ideologija telkiasi ties galios panaudojimu visiems šiems tikslams pasiekti. Viena iš ryškiausiai istorijoje įsirėžusių politinių ideologijų buvo XX a. pradžioje išplitusi fašizmo ideologija arba radikalioji autoritarinė nacionalistinė ideologija, kitaip žinoma kaip fašistinis judėjimas, siekiantis pabrėžti tautą bei valstybę aukščiau visų vertybių bei sukurti mobilizuotą visuomenę. Akcentuojant radikalias bei daugeliui kitų ideologijų priešingas nuostatas, fašizmas pasižymėjo kaip kontroversinis, Italijos visuomenės pasitikėjimą užsitarnavęs bei stiprias nuostatas-taisykles turintis valdymas. Rašto darbo tikslas: išanalizuoti fašizmo politinę ideologiją. Rašto darbo uždaviniai: 1.Apibendrinti fašizmo atsiradimo istorinius pagrindus. 2.Išanalizuoti pagrindinius fašizmo ideologijos principus. 3.Išsiaiškinti fašizmo ir kitų ideologijų santykį. 4.Išsiaiškinti fašizmo ir valstybės santykį.

Fridrichas Ratzelas

Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Fridrichas Ratzelas (1844-1904) gali būti laikomas geopolitikos mokslo “tėvu”. Nors jis pats šio termino savo veikaluose dar nenaudojo. Savo darbuose jis rašė apie “politinę geografiją”. Jo pagrindinės darbas išleistas 1897m. taip ir vadinasi “Politinė geografija” (“Politische geographie”). Tai kas atsispindės jo veikaluose, pradeda aiškėti jau studijuojant Karlsrue Politechnikos universitete, kur jis lankė geologijos, paleontologijos ir zoologijos kursus. Savo studijas baigė Heidelberge, kur jam dėstė profesorius Hegelis. Ratzelo pasaulėžiūra buvo paremta evoliucionizmu ir darvinizmu, ir galiausiai glaudžiai susijusi su biologija.

« Pradžia Ankstesnis12345678910Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama