Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Politinės partijos ir partinės sistemos Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP artiniu sistemu pradzia 30.40 preto simtmecio.Sistema – vienodų ar panašių elemtų visuma.Partinė sistema – partijų skaičiu ir dydis šalyje (ideologijos). I-asis Morisas Diubaržė pradininkas partijų klasifikavimo, pagal skaičių. Nebuvo daugpartiniu jis remesi pgl dz britanija,jai 1 taio –vienapartine,jei 2 ir daugiau-daugiapartinė sistema (anglosaksiska) – daugiau nei dvi partijos.Jis išskyrė į: Poli autoritarines, tatalitarines partines sistemas. (stabiliausia db brit, nes 2 formuoja ja part sist.,nestabiliausia-koalicine) multi. Kur daugiau nei dvi taisovinistines, egzistuoja krastutines pol sistemos, sunkiai v-be f-nuoja Sofoklis sake, kad svarbu ne vien sk, bet ir partiju ideologija;1,.skaicius (klases, tipai)2.konkurencingumas (konkuruojancoios,ne konkuruojanciuos) 1)Vienpartinė sistema( nedemokrat valstybeje,totalitarinejemautoritarineje-sovietu saj) 2)Hegemoninė sistema(autoritarinese gali but 2 partijos,bet 2 valdys viesviena tiktai-kt formali) Panašios, nes egzistuoja nedemokratinio valdymo valstybėse, egzisuoja autoritarinėse valstybės.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politikos dalyviai ir jų interesai. Interesų grupių ir vyriausybės sąveika. Partijos ir jų klasifikacija. Partijų klasifikacija. Politinių partjų funkcijos. Partinės sistemos ir jų tipologija. Interesų grupės. Socialiniai judėjimai. Profesinės sąjungos. Išvados. Valstybės gyvenime veikia daugybė politinių aktorių, subjektų, čia egzistuoja ir visuomenė, dėl kurios ir yra valstybė. Būtent valstybė su savo politiniais subjektais privalo rūpinti tos visuomenės interesais. Visuomenė būdama nepatenkinta valstybės darbu bando pati atkreipti jos dėmesį, burdamasi į įvairias organizacijas, judėjimus, profesines sąjungas ir pan. jų veiklą ir įtaką vyriausybei aiškiau galima suvokti paanalizavus politinių interesų sąvoką.
| |
Politinis režimas: samprata ir tipologija Lapų skaičius: 27 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Demokratinis politinis režimas. Demokratijos samprata ir pagrindiniai bruožai. Šiuolaikinės demokratijos esmė. Politinės ideologinės šiuolaikinės demokratijos srovės. Demokratijos idėjos evoliucija. Nedemokratinis valdymas. Autoritarinis režimas. Totalitarinis režimas. Teisinė- funkcinė politinių režimų tipologija. Poliarchija. Legitimumo principas. Politinis legitimumas. Rinkimai ir jų sistemos. Rinkimų sistemos. Išvados. Literatūra. Valstybės politinio režimo sąvoka įvardijama būdų ir priemonių, kuriomis įgyvendinama valstybės valdžia, visuma. Tai trečias valstybės formos elementas. Valstybės valdymo bei valstybės sandaros formos neparodo, kokiais būdais valdžia realizuojama, kokie yra valstybės valdžios ir žmonių santykiai, kaip valstybės valdžios institucijos tvarko žmonių reikalus, ar pripažįstama vietos savivalda, kaip politiniame procese dalyvauja piliečiai.
| |
Politinių ir teisinių teorijų istorija Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių vakarų europoje. Renesanso ir reformacijos politinės ir teisinės minties prielaidos. Makiavelis. Reformacijos politinės ir teisinės idėjos. Martinas liuteris. Tomas miunceris. Žanas kalvinas. Žanas bodenas. Xvi-xvii a. Vakarų europos socialistų politinės ir teisinės idėjos. Tomas moras. Tomazas kampanela. Olandijos politinė ir teisinė mintis. Hugas grocijus. Baruchas spinoza. Anglijos politinė ir teisinė mintis. Tomas hobsas. Džonas lokas. Švietimo epocha. Volteras. Monteskjė. Vokietija xvii-xviii a. Samuelis pufendorfas. Kristijanas tomazijus. Kristijanas volfas. Jakobinai. Žanas polis maratas. Maksimiljas robespjeras. Vokietija xviii a. Pab. – xix a. Pr. Imanuelis kantas. Johanas fichte. Istorinė teisės mokykla. Georgas hegelis. Konservatizmas. Liberalizmas. Džeremis bentamas. Džonas milis. Benjaminas konstanas. Anarchizmas. Maksas štirneris. Pjeras priudonas. Michailas bakuninas. Ogiustas kontas. Marksizmas. Karlas marksas. Rudolfas jeringas. Liudvikas gumplovičius. Lao tzu. Konfucijus. Homeras. Hesiodas. Solono. Pitagoras. Hipodamas. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras. Georgijas. Hipijas. Antifontas. Trasimachas. Kaliklas. Alkidamas. Kritijas. Sokratas. Platonui. Aristotelis. Epikūras. Stoikai. Polibijus. Ciceronas. Ulpianas. Papinianas. Paulius. Modestinas. Gajus. Šv.augustinas. Šv. T. Akvinietis. Viduramžių erezijas. M. Paduvietį. Viduramžių teisininkų mokymas. Robertas filmeris. Independentai. Džonas miltonas. A.sidney. Džeimsas haringtonas. Leveleriai. Lilburnas. Digeriai. Vinstonlas. Žanas žakas ruso. Georgas puchta. Frydricho savinji. Edmundas berkas.
| |
Politinių ir teisinių teorijų istorija 2 Lapų skaičius: 46 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Senovės graikijos valstybingumo nuopolis. Epikūras. Stoikai. Zenonas. Polibijus. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Markas tulijus ciceronas. Senovės romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Papinianas. Modestinas. Gajus. Šventasis augustinas. Jo mokslas apie valstybę ir teisę. Viduramžių politinė ir teisinė mintis vakarų europoje. Šventasis tomas akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus paduvietis. Viduramžių teisininkų mokymas. Renesanso ir refomacijos politinė ir teisinė mintis. Nikolas makiavelis. Reformacijos politinės ir teisinės idėjos. Martinas liuteris. Tomas miunceris (münzer). Xvi – xviia. Europos socializmo politinės ir teisinės idėjos. Tomas moras. Tomazas kampanela. Naujųjų laikų politinė ir teisinė mintis. Olandijoje. Hugo grotius. Baruchas (benediktas) spinoza. Anglijoje. Klaudijus salmazijus. Robertas filmeris. Independentai. Džonas miltonas. A.sidney. Džeimsas haringtonas. Leveleriai. Digeriai. Tomas hobsas. Džonas lokas (john locke). Švietimo epochos politinė ir teisinė mintis. Volteras. Šarlis lui de monteskjė. Žanas žakas ruso. Politinis ir teisinis mokymas vokietijoje xvii – xviiia. Samuelis pufendorfas. Christian tomasius. Christian wolf. Jakobinų politinės ir teisinės idėjos. Žanas polis maratas. Maksimilianas robespjeras. Politinės ir teisinės teorijos vokietijoje xviiia. Pab.–xixa. Pr. Imanuelis kantas. Johanas gotfrydas fichtė. Istorinė teisės mokykla. G.v.f. Hėgelis. Politinės ir teisinės teorijos xixa. Konservatizmas, kaip politinė ideologija. Edmundas berkas (burke). Liberalizmas. Džeremis bentamas. J.s.mill. Benjamin constant (konstanas). Anarchizmas. Marksas stirner (kasparas šmitas). Pjeras proudhon (prudonas). Michailas bakuninas. Ogiusto konto (conte) politinė ir teisinė teorija. Marksizmas. Rudolfas fon jeringas (jhering). Liudvikas gumplovičius. Herbertas spenceris.
| |
Politinių ir teisinių teorijų istorija 3 Lapų skaičius: 62 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras. Stoikai. Zenonas. Polibijus. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Markas tulijus ciceronas. Markas tulijus ciceronas. (2). Papinianas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. Šventasis augustinas. Viduramžių politinė ir teisinė mintis vakarų europoje. Šventasis tomas akvinietis. Šventasis tomas akvinietis. (2). Viduramžių erezijos. Marsilijus paduvietis. Renesanso ir refomacijos politinė ir teisinė mintis. Viduramžių teisininkų mokymas. Nikolas makiavelis. Martinas liuteris. Tomas miunceris (münzer). Žanas kalvinas (calvin). Žanas bodenas. Xvi – xviia. Europos socializmo politinės ir teisinės idėjos. Tomas moras. Tomazas kampanela. Naujųjų laikų politinė ir tejsinė mintis olandija. Hugo grotius (1583 – 1645m.). Hugo grotius (1583 – 1645m.). (2). Baruchas (benediktas) spinoza. Naujųjų laikų politinė ir tejsinė mintis anglijoje. Klaudijus salmazijus. Robertas filmeris. Independentai. Džonas miltonas. A.sidney. Džeimsas haringtonas. Leveleriai. Digeriai. Tomas hobsas. Džonas lokas (john locke). Švietimo epochos politinė ir teisinė mintis. Volteras. Šarlis lui de monteskjė. Žanas žakas ruso. Samuelis pufendorfas. Christian tomasius (1695 – 1728m.). Christian wolf. Žanas polis maratas (1743 – 1793m.). Maksimilianas robespjeras (1758 – 1794m.). Imanuelis kantas (1724 – 17804m.). Imanuelis kantas (1724 – 17804m.) (2). Johanas gotfrydas fichtė (1762 – 1814m.). Istorinė teisės mokykla. G.v.f. Hėgelis. Politinės ir teisinės teorijos xixa. Edmundas berkas (burke) (1729 – 1797m.). Liberalizmas. Džeremis bentamas (1748 – 1832m.). J.s.mill (1806 – 1873m.). Benjamin constant (konstanas) (1767 – 1830m.). Anarchizmas. Marksas stirner (kasparas šmitas) (1808 – 1856). Pjeras proudhon (prudonas) (1809 – 1865). Michailas bakuninas (1814 – 1876m.).
| |
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas Lietuvoje Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinių partijų ir kompanijų samprata. Pinigai ir politika. Pinigų ir politikos ryšys. Finansavimo svarba. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas lietuvoje. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pradžia lietuvoje. Politinių partijų ir politinių kampanijų lėšų šaltiniai. Pratus politinių partijų finansavimas. Valstybinis finansavimas. Mišraus politinių partijų finansavimo modelis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. 1 priedas. 2 priedas. Tema labai aktuali, nes šiais laikais politinės partijos ir kampanijos egzistuoja , o jų finansavimo klausimai aptarinėjami labai plačiai. Tam išleisti įvairūs aktai, apie tai diskutuojama įvairiose knygose. Taip pat savo nuomonę šiuo klausimu išreiškia ne tik tai išmanantys specialistai, bet ir žmonės, kurie renka politines partijas. Taip pat tema labai reikšminga . Tai ne tas pats, kas temos aktualumas. Reikšmingumas pasireiškia tuo, kad nagrinėjant, domintis politinėmis partijomis galima išsiaiškinti ne tik ar viskas vyksta sklandžiai, bet palyginti ir su kitomis šalimis, nustatyti, kaip turėtų išties vykti politinių partijų ir kampanijų finansavimas Lietuvoje. Jei viskas vyktų sklandžiai tada geriau būtų ir partijoms ir žmonėms, kurie jas renka. Temai nagrinėti buvo naudojamos keleto autorių knygos, įvairūs reglamentai, teisės aktai, straipsnis. Naudojantis įvairesniais literatūros šaltiniais galima tiksliau ir konkrečiau įsigilinti į temą ir pateikti tiksliausius duomenis. Darbo objektas - politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas Lietuvoje. Jis sutampa su temos pavadinimu. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kodėl ir kaip finansuojamos politinės partijos ir politinės kampanijos Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Pateikti politinių partijų ir politinių kampanijų sampratą; 2. Nustatyti, koks ryšys tarp pinigų ir politikos bei kodėl fanansavimas yra svarbus; 3. Plačiau aptarti kaip finansuojamos politinės partijos ir politinės kampanijos Lietuvoje.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vienas iš sudėtingiausių politinių sistemų tyrinėjimų lyginamosios politikos klausimų yra klasifikacija. Politinių reiškinių tipologija buvo neatskiriama politikos reflektavimo dalis dar antikos laikais, o klasikiniu jos pavyzdžiu visada nurodoma Aristotelio valdymo formų schema.2 Šiandien akivaizdi politinių sistemų ar politinių rėžimų tipologijų įvairovė. Dažniausiai operuojama tokiomis politinių sistemų klasėmis(rūšimis): modernioji ir tradicinė; demokratinė, autoritarinė ir totalitarinė politinės sistemos. Analizuojant šios kategorijos skirstomos į tipus: pavyzdžiui, modernioji autoritarinė, modernioji autokratinė, konsensualinė demokratija, egalitarinė neautokratinė politinė sistema.
| |
Politologija egzaminui paruoštuke Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Tautinių mažumų problema. V-bes elementai: valdžia, teritorija, visuomenė. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo. Geopolitika: politikos sąsaja su valstybės geografine aplinka. Demokratija: tiesioginė ir atstovaujamoji. Partinės sistemos: alternatyvi, nealternatyvi. Šiuolaikinės visuomenės pagrindiniai bruožai. Partijų tipai. Partijų organizacinė struktūra. Diktatūriniai rėžimai. Valdantysis elitas, grupės. V-bes neigimo teorija; daosistai. Partijų finansavimas. Totalitarizmas. Valstybių tipai. Galimybė patekti į elitą atviroje ir uždaroje visuomenėje.. Valstybės susiformavimo priežastys – privati nuosavybė, klasinė visuomenė.. Šiuolaikinės valstybės esmė. Politologijos mokyklos. ekstremaliom salygom. racionalus ir iracionalus. stabiliom. Politologijos mokslo santykis su filosofija ir kitais socialiniais mokslais ir jų tyrimo problemos. Visuomeninė politikos ir valdžios prigimtis.. Politikos ir visuomenės struktūros sąsaja. Valstybės kilmės teorijos. Politiniame valdyme naudojami metodai ir priemonės. Politologijos kilmė, istorinė raida. Politika ir valdžia. Politologijos objektas. Politika neatskiriama nuo valdžios kaip nuo reiškinio. Valdžios etapai. Viduramžia. Antikinė filosofija. Kinija Nuo IV- VI a. pr. Kr. formuojasi filosofinės.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Politologija. Demokratijos pliuralizmas. Demokratijos stabilumas ir funkcionalumas. Valdžios fenomenas, jos legitimacija, tipai. Lyderystė ir valdžia (Nyčė, Froidas). M. Vėberis apie lyderystės ir valdžios tipus. Elito esmė ir politinis vaidmuo (Pareto, Toinbė). Valdantysis elitas, jo klasifikacija. Lietuvos valdantysis elitas, jo formavimasis ir kokybė. Demokratinės valstybės valdymo formos, Lietuvos politinė sistema. Pliuralizmas – įvairovė, daugialypiškumas, o pliuralizmas demokratijoje – požiūris, kad visuomenę sudaro susijusių, bet autonomiškų, sąveikaujančių, bet konkuruojančių, socialinių politinių grupių idėjų, interesų įvairovė, kildinama iš žmonių prigimties, jų sąmonės struktūros (V. Kavolis: “Žmogaus smegenys veikia kaip komitetas be pirmininko”), kuri neturi hierarchinės tvarkos, tad kiekvienas individas - originalus, prieštaringas, keičiasi veikiamas gamtos, socialinės aplinkos, savo amžiaus, patyrimo, šie faktoriai palaiko jo gyvensenos įvairovę.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
