Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politikos mokslas – socialinis mokslas. Politikos mokslo kilmė ir raida. Politinė mintis antikoje ir viduramžiais. Politikos mokslo problematikos apibūdinimas. Literatūra. Politologija yra socialinis mokslas nagrinėjantis politikos teoriją ir praktiką, aprašantis ir analizuojantis politines sistemas ir politinį elgesį. Kaip moderni atskira mokslo šaka susiformavo XX a. penktajame dešimtmetyje, iki tol dažniausiai laikyta viena iš filosofijos pakraipų, nors politikos analizės ir filosofijos ištakos siekia antiką ir seniausius laikus. Terminas kilo iš senosios graikų kalbos žodžio polis - “miestas, valstybė”, išvestinis žodis politikos tarp kitų reikšmių turi ir piliečio, dalyvaujančio sprendžiant miesto-valstybės reikalus, prasmę.
| |
Politikos mokslas - socialinis mokslas Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politikos mokslo kaip socialinio mokslo samprata. Politikos mokslo kilmė ir pagrindiniai raidos etapai. Politikos mokslo problematikos. Išvados. Literatūra. Dabartiniais laikais, kurie pilni politinių neramumų, yra svarbu žinoti, kas iš tikrųjų yra toji politika? politikos sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos žodžio polis, kuris reiškia valstybę arba visuomenę. Šis terminas paplito jau s. Graikijos mąstytojo aristotelio traktate politika, kuriame autorius išsakė savo mintis apie valstybę, valstybės valdymą ir skirtingas to valdymo formas. Traktate jis pabrėžė, kad politika yra valstybės valdymo menas, glaudžiai susijęs su praktinėmis žiniomis. Politikos mokslas turi vietą tarp šiuolaikinių visuomenės mokslų, nes politikos vaidmuo ir pažinimas valstybės gyvenime yra svarbus. Per visą civilizacijos laikotarpį politika tyrė piliečių tarpusavio santykius, darė didelę įtaką valstybių ir tautų likimui bei kasdieniniam žmonių gyvenimui. Todėl daugumoje šiuolaikinių šaltinių teigiama, kad politikos mokslas – socialinis mokslas.
| |
Politikos mokslas - socialinis mokslas 2 Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politikos kaip socialinio mokslo samprata. Politikos mokslo kilmė ir raida. Politikos mokslo problematiškumas. Išvados. Literatūros sąrašas. Jau nuo antikos laikų politika yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis, tai tarsi nuoroda į valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalba žodis polis reiškia miestą – valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis politikos – visa tai, kas susiję su valstybe ir jos gyvenimu. Politikos, kaip veiklos rūšies, išsiskyrimas iš kitų socialinių procesų tiesiogiai susijęs su etnine, kultūrine, luomine diferenciacija ir valstybės atsiradimu. Pagrindinis skirtumas tarp politikos mokslo ir kitų socialinių mokslų yra tas, kad vis dar nėra tiksliai išsiaiškinta kokia tikroji politikos mokslo paskirtis ir ar tikrai politika gali būti nagrinėjama kaip atskira mokslo sritis. Politikos mokslas politiką vertina, tiria ir analizuoja ją kaip tam tikros žmonių veiklos rūšį, siekia išsiaiškinti jos specifiką ir paskirtį. Politikos sąvoką girdime kasdien, tai viena populiariausių ir aktualiausių temų ne tik šiandieniniame pasaulyje, bet ir tolimoje praeityje. Politika yra neatsiejama nuo valstybės gyvenimo, todėl visuomenė privalo nors šiek tiek ja domėtis. Šiandieniniame pasaulyje nereikia dėti daug pastangų norint sužinoti aktualias politikos problemas, nes kasdien žiniasklaida pateikia mums daug naujienų. Ne išimtis ir rinkimų agitacijos, kurių metu žmonės yra supažindinami su politikos atstovais ir privalo nuspręsti už ką balsuoti, nes tai yra jų pareiga.
| |
Politikos mokslas kaip socialinis mokslas Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politikos samprata ir sąveika su socialiniai mokslais. Politikos mokslo formavimasis. - politikos mokslo problemos es. Politikos mokslai lietuvoje. Išvados. Literatūra. Socialiniai mokslai – tai visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Nagrinėja socialinių sistemų struktūra ir funkcijas, taip pat šių sistemų sąveika su atskirais individais. Vienas iš socialinių mokslų yra politikos mokslas arba politologija, kuri tiria grupių ir valstybių valdymą. Politologija yra vienintelis mokslas, skirtas vien politikos nagrinėjimui. Politologijos mokslas išsamei nagrinėja valstybės ir jos piliečių santykius, valstybės valdymo ir partijų problemas, tarptautinius santykius, tai kas susiję su valstybe ir jos piliečiais, o visi kiti socialiniai mokslai politinę problematiką paliečia tiktai visų kitų problemų kontekste. Politologijos mokslas skirtas nagrinėti tik politikos problemas. Šiame referate mėginsiu aptarti politikos mokslą kaip socialinį mokslą. Skiriamos dvi politikos sampratos grupės. Pirmajai atstovauja tie politikos filosofai ir mokslininkai, kurie politika sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Ši politikos samprata atsirado iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio, kuriam priskiriamas politikos, kaip meno ir mokslo valdyti valstybę, apibūdinimas. Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui. Pasak Aristotelio, politikos esmę sudaro lygių piliečių dalyvavimas, priimant kolektyvinius sprendimus viešojo gyvenimo turiniui ir krypčiai nustatyti. Jei lygių piliečių dalyvavimas valdomųjų ir valdančiųjų sąveikoje sudaro politinės veiklos pagrindą, tai piliečių siekimas tokio gyvenimo būdo, kuris atitiktų žmogiškąją tobulybę, yra jos tikslas.
| |
Politikos mokslas-socialinis mokslas Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politika- bene vienas svarbiausių šių dienų žmonių gyvenimo aspektų. Todėl išsikėliau sau uždavinį aptarti politikos mokslo- socialinio mokslo įpatumus, taip pat iškelti pagrindines problemas. Šiame darbe aptariama politikos samprata, nusakoma politikos mokslo kilmė bei raida. Taip pat kalbama apie politikos struktūrą, metodiką ir metodus bei pačią politikos problematiką. Nepaisant to taip pat aptariama politika lietuvoje. Darbo pabaigoje nusakomos darbo išvados bei pateikiama rašto darbui pasirinkta literatūra. Politikos samprata. Politikos kilmė bei raida. Politinė struktūra. Politikos metodika ir metodai. Sisteminis metodas. Bihevioralistinis metodas. Asmenų elgesio. Lyginamasis – istorinis. Sprendimų metodu. Problematika. Politika lietuvoje. Išvados. Politikos mokslui reikia nuolat spręsti objektyvumo ir neutralumo klausimo problemą. Dėl šios priežasties retai išvengiama išankstinio nusistatymo. Šio mokslo paradoksalumas pasireiškia tuo, kad jis, būdamas vienas iš socialinių mokslų, analizuojančių ir aiškinančių visuomenės politinę raidą, privalo aprėpti įvairių socialinio gyvenimo aspektų sąveikas, ryšius ir jų priežastis, nes politika analizuojant ją vien politinių veiksnių priemonėmis nebus suprasta.
| |
Politinės ir ekonominės sajungos Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Europos Sąjunga. ES šiandien. Tikslai. Principai. Istorijos pradžia. Svarbiausios sutartys. Institucijos. Kalbos. Piliečių teisės. Simboliai. Sprendimų priėmimas. Jungtinių tautų organizacija. Jto chartija. Pagrindiniai jto organai. Saugumo taryba. Generalinė asamblėja. Ekonominė ir socialinė taryba. Globos taryba. Tarptautinis teismas. Sekretoriatas. Generalinis sekretorius. Šiaurės atlanto gynybinė organizacija. Istorija. Nauja aplinka - naujos grėsmės. Nato keitimasis. Nato siekis užtikrinti saugumą per plėtimąsi. Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga - tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga: siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.
| |
Politinės kultūros samprata ir raida Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinės kultūros samprata ir raida. Gabrielio a.almondo ir sidney verba politinės kultūros samprata. Politinė kultūra lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Nuo senovės laikų kultūra yra netasiejama visuomeninio gyvenimo dalis, taip ir politinė kultūra yra labai svarbus ir aktualus reiškinys šiandieniniame gyvenime. Be politinės kultūros negalėtų egzistuoti nė viena demokratinė valstybė. Tačiau kaip ir kiekvienas reiškinys, politinė kultūra turi problematiškų savybių, tokių kaip moksliškumo vertė, koks turėtų būti politinės kultūros apibrėžimas, kad ji netaptu aiškinančia tokius faktus, kurių negali paaiškinti kiti faktoriai. Kiekviena visuomenė perteikia savo normų ir vertybių sistemą žmonėms, o individai savo ruožtu suformuoja skirtingus idealus, kaip politikos sistema turėtų veikti, ką vyriausybė turėtų daryti labui, savo reikalavimus ir įsipareigojimus jai. Ši idealų, vertybių ir požiūrių apie politinę sistemą visuma ir sudaro nacionalinę politinę kultūrą. Kartais politinė kultūra vadinama ,,nacijos psichologija‘‘.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Politinių partijų veikimo sąlygos. Politinių partijų klasifikavimas ir skirstymas. Politinės partijos bruožai. Politinių partijų funkcijos. Įšvados. Potitinių partijų atsiradimą sąlygojo visuomenės stratifikacija (susiskaidymas pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmpkestį ir pan), skirtingai socialinių grupių interesai, religiniai, nacionaliniai, ir valdymo būdo faktoriai. Pirmosios politinės partijos susikūrė antikos laikais, pirmiausia Graikijoje. To meto partijos neturėjo griežtos narystės ir išreiškė palyginti mažos, daugiausia valstybę valdančių grupių interesus. Politinių partijų pobūdis mažai pasikeitė ir viduramžiais, jų buvo labai nedaug. Dabartinės politinės atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe, kaip demokratijos ir visuotinės rinkimų teisės įgyvendinimo padarinys. Politinkai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo- geriau suorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos yra tiesiog nepakeičiamas atradimas, kuris ne tik padeda laimėti rinkimus, bet ir užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą, bei tampa reikšminga ryšio tarp profesonalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinių partijų atsiradimas ir raida. Politinės partijos samprata, veikla ir funkcijos. Partinės sistemos. Išvados. Politinės partijos atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe. Politikai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo – geriau susiorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos taipogi užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą bei tampa reikšminga ryšio tarp profesionalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.Viena svarbiausių partijos veiklos sąlygų yra jos veiklos finansavimas, kurio pagrindinis šaltinis - surenkamas partijos nario mokestis. Todėl kiekvienai partijai yra labai aktualu turėti kuo daugiau šalininkų, kurie galėtų paremti partiją ne tik savo balsais rinkimų metu, bet ir savo pinigais. Be nario mokesčio, politinės partijos kartais sugeba gauti lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių,tarp kurių būtų galima paminėti: Interesų grupių subsidijos; Partijai priklausančių įmonių ir organizacijų pelnas; Valstybės biudžetas; Subsidijos iš užsienio.
| |
Politinės partijos ir jų funkcijos Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Politinė sistema – tai visuma institucijų (organizacijų), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant politinę valdžią. Svarbią šios sistemos dalį sudaro nevalstybinės organizacijos. Partija – vienas iš svarbiausių ir pagridinių šiuolaikinės visuomenės institutų, be kurių būtų neįmanomas atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Skirtingai negu kitų visuomeninių organizacijų, kurios irgi užsiima politine veikla bei gina tam tikrus visuomenės sluoksnių interesus, pagrindinis politinių partijų tikslas – valstybinių reikalų tvarkymas. Ideologiniu ir organizaciniu pagrindu politinė partija yra laisvanoriškas susivienijimas, siekiantis paimti valdžią valstybėje. Tokiu būdu valdžia tampa partijos politinės programos realizavimo įrankiu.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
