Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Demokratijos trūkumų ir privalumų analizė Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Terminų paaiškinimų sąrašas. Demokratijos samprata. Demokratijos privaluomai. Demokratijos trūkumai. Išvados. Literatūra. Įvadas. Aktualumas: dauguma visų pasaulio šalių naudoja demokratinio šalies valdymo formą, tačiau girdima, kad ji nėra tobula. Lietuva palyginti su kitomis šalimis dar labai jauna, tačiau taip pat pasirinko demokratinį valdymą, kuris yra vienas iš seniausių bei laikomas geriausiu. Naujumas: Jaunos demokratinės Lietuvos valstybiniai principai dažnai kertasi su piliečių lūkesčiais. Visų valdžia ir liberaliosios idėjos lieka nuošalije. Problema: Su kokiomis problemomis susiduria demokratija? Objektas: demokratijos trūkumai ir privalumai. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti demokratijos trūkumus ir privalumus. Uždaviniai. Aptarti demokratijos sampratą. Išanalizuoti demokratijos privalumus. Išanalizuoti demokratijos trūkumus. Terminų paaiškinimų sąrašas. Autoritarizmas prievartinė ir nepaisanti juridinių visuomenės gyvenimo normų valstybinė politinė valdžia, besiremianti - diktatatoriaus autoritetu (Braslauskas J. 2006m., 178. Demokratija - / gr. Demokratia liaudies valdžia/:. Valdžia faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valdžios. Politinė sistema, kurioje asmenys, darantys sprendimus. Perrenkami taikiai, o konkuruojančios partijos laisvai varžosi dėl rinkėjų balsų. (leonavičius j., 1993m., 34p. Liberalioji demokratja jos pagrindą sudaro liberalizmo doktrina. Akcentuoja žmogaus teises, reikalauja individų, atsakančių už save pagal tiksliai apibrėžtą teisės sistemą, dominuoja pasirinkimo laisvės ir laisvos konkurencijos. (Braslauskas J. 2006m., 178 p. Rinkimai - pagal nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus valstybės valdžios ar vietinės savivaldos institucijoje (Dunbliauskas V. 1999m., 52. Solidarumo principas jis jungia dvi lygybės turinio puses: visuomeninę-socialinę ir...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Kas yra ekonominė globalizacija? Kada šis reiškinys įgavo pagreitį? Globalizacijos reiškinys pasireiškia 5 – iose pagrindinėse plotmėse: politinėje, kultūrinėje, ekonominėje, mokslinėje ir technologinėje. Būtent pastarosiose trijose plotmėse globalizacija pasireiškia pozityviausiai. Ekonominė globalizacija skatina valstybes bendradarbiauti ir siekti bendro ekonominio intereso, kuris jas suartina ir priverčia veikti kaip nestatišką, amžinai judančią bei generuojančią sistemą, paremtą abipusės naudos principu tarptautiniame dialoge. Į šį procesą integruojasi visos šalys, sąjungos bei korporacijos, o didžiausią reikšmę turi tos, kuriose ekonomika yra labiau išsivysčiusi ,ir kurios savo išteklių gausa gali paremti netaip stipriai ekonomikoje pažengusias, silpnesnes institucijas.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Es ir lietuvos santykiai. Trumpa istorija. Pastarojo meto įvykiai. Nacionalinė acquis priėmimo programa. Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos Respublikos. 1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai buvo taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės buvo paminėtos atskirame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių su Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.
| |
ES struktūriniai fondai jų parama Lietuvai Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos sąjungos struktūriniai fondai.struktūrinių fondų principai. Europos socialinis fondas. Europos regioninės plėtros fondas. Sanglaudos fondas. Lietuvos galimybės gauti paramą. 2007 – 2013 m. Es struktūrinė parama pagal veiksmų programas. Strategija ir veiksmų programos. Europos sąjungos sanglaudos politikos ateitis (po 2013 m.). Struktūrinių fondų planavimas ir įgyvendinimas. Es fondų finansuojami sektoriai. Bendrasis programavimo dokumentas. Bendrojo programavimo dokumento struktūra. Integruotas ex-ante įvertinimas. Valstybės regioninė politika. Išvados. Literatūra. Šiuolaikinėje demokratinėje Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika, kuri sudaro stabilios ekonominės plėtros pagrindą. 2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva aktyviai naudojasi priklausymo ES bendrajai rinkai, ES viešosios politikos teikiamais privalumais. Lietuvos narystė NATO ir ES užtikrina ekonominį bei politinį stabilumą ir suteikia ūkiui papildomų plėtros galimybių.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Euro įvedimo data lietuvoje. Euro teikiama nauda. Euro įvedimo trūkumai. Euro įtaka kainų kilimui. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. 1999 m. sausio 1d. Europos Monetarinės Sąjungos (EMS) šalyse, greta šių šalių nacionalinių valiutų, pradėjo cirkuliuoti nauja valiuta – euras. Sėkmingas euro įvedimas - vienas iš didžiausių laimėjimų šiuolaikinėje Europos ekonomikos istorijoje. Euras pakeitė valiutas, kurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiais buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosios valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. Tai taip pat leido ES piliečiams aiškiau suvokti savo europietišką identitetą: su eurų banknotais piniginėse jie gali keliauti ir pirkti beveik visoje Europos Sąjungoje. Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas ekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriau išnaudoti jos privalumus, o tam reikia bendros valiutos ir pinigų politikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje.
| |
Europarlamentas ir europarlamentarai Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos parlamento istorinė raida. Parlamento sudėtis. Parlamento nariai. Parlamento politinės grupės. Parlamento komitetai. Parlamentarų darbas. Parlamento sudėtis po plėtros. Išvados. Literatūros sąrašas. 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį buvo įkurta Europos Sąjunga (toliau - ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas - nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių. Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių, juose gyvena apie 370 mln. žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka. Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą.
| |
Europoje veikiančios tarptautinės organizacijos Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Sąjungos institucijos. Vidurio europos iniciatyva. Europos taryba. Europos sąjunga. Europos ekonominis regionas. Europos laisvosios prekybos asociacija. Vakarų europos sąjunga. Europos Taryba buvo pirmoji tarptautinė organizacija, įkurta Europoje po 1939-45 m. karo. Pagal Statutą, kurį pasirašė 10 valstybių steigėjų 1945 m. gegužės 5 d., jos tikslas yra dirbti didesnei Europos vienybei, palaikyti parlamentinės demokratijos principus, propaguoti žmogiškąsias vertybes, gerinti gyvenimo sąlygas. Šiuo metu Taryba daugiausia rūpinasi žmogaus teisėmis, švietimu, kultūra ir sportu, socialiniais klausimais, jaunimo bedarbyste, visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ir architektūros paveldu, vietine ir regionine savivalda bei teisėtvarka. Ryškesni tarybos laimėjimai yra šie: priimta Europos konvencija dėl žmogaus teisių, įsteigta Europos Komisija ir Žmogaus teisių teismas - jų jurisdikcijos dabar kaip privalomos laikosi 19 valstybių narių,- ir priimta Europos konvencija dėl kovos su terorizmu, kuri taip pat apibrėžia nusikaltimus, kurie netraktuotini kaip politiniai nusikaltimai ar kaip nusikaltimai iš politinių paskatų. Tarybos narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva (Lietuva ET nare tapo 1993 m. gegužės 14 d.), Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, San Marinas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija (1995 m. ET narėmis tapo Albanija, Andora, Latvija, Makedonija, Moldova, Rumunija, Ukraina, 1996 m. - Rusija).
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Europos bendrijos kūrimas. Pradinis kūrimosi etapas 1945 – 1949 m. Galutinis europos bendrijos etapas 1950 – laisvas asmenų (darbo jėgos) judėjimas. Laisvas prekių judėjimas. Europos sąjungos organizacinė struktūra. Literatūra. Dar prieš Europos Bendrijos įkūrimą ir jos peraugimą į Europos Sąjungą galime aptikti įvairių minties sukurti suvienytą Eu¬ropos valstybių bendriją politinių išraiškų. Mėginta sudaryti sąjungą hegemonijos dėka ir jėga. Po skaudžios Pirmojo pa¬saulinio karo pamokos buvo kalbama apie tai¬kią, savo noru įstojusių ir lygiateisiais pagrin¬dais gyvuojančių valstybių bendriją. 1923 m., Austrijos europietiškojo judė¬jimo pradininkas bei vadovas grafas Kaudenhovas Kalergis (Coudenhove Kalergi) kvietė sukurti Jungtines Europos valstijas, motyvuodamas tokiais pavyzdžiais, kaip sėk¬mingas Šveicarijos sąjungos paskelbimas 1848 m., Vokietijos imperijos sukūrimas 1871 m. ir visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų ne¬priklausomybės paskelbimas 1776m.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Europos komisija – institucija, atstovaujanti Europos Sąjungos vykdomajai valdžiai; atsakinga už Europos teisės aktų įgyvendinimą, Europos Parlamento ir ES Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą. Terminas „Komisija“ vartojamas dviem reikšmėmis. Pirma, Komisija – tai vyrų ir moterų grupė, po vieną iš kiekvienos ES valstybės, kurie paskirti šiai institucijai vadovauti ir priimti sprendimus. Antra, Komisija – tai pati institucija ir jos darbuotojai.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos parlamento rinkimai. Europos parlamento darbas ir struktūra. Europos parlamento buveinė. Keliomis kalbomis kalbama Europos Parlamente. Darbo tvarka. Politinės frakcijos. EP pirmininkas ir pirmininkų sueiga. Parlamento komitetai. Europos parlamento funkcijos. Dalyvavimas priimant teisės aktus. Biudžeto funkcija. Demokratinė kontrolė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Įvadas. Vos per pusę šimtmečio Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrina taiką, o piliečiams gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą eurą ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. ES sėkmę nulėmė unikali jos sandara ir tai, kaip ji veikia. ES sudarančios valstybės išlieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia suverenitetus, kad įgytų galią ir tokią įtaką pasaulyje, kokios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti. Telkdamos suverenitetus valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda Europos institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu. Yra trys pagrindinės sprendimus priimančios institucijos. Europos Parlamentas, kuris atstovauja ES piliečiams ir yra jų tiesiogiai renkamas. Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms. Europos Komisija, kurios paskirtis - palaikyti visos Sąjungos interesus. Europos Parlamentas (EP) tai vienintelė pasaulyje daugiatautė parlamentinė asamblėja ir vienintelė tiesiogiai, nuo 1979 m. Piliečių renkama Europos Sąjungos institucija. Jis atstovauja apie 500 milijonų piliečių iš 27 ES valstybių narių. Nuo 2007 m. Sausio 1 d., į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai, Parlamento narių padaugėjo nuo 732 iki. Tačiau pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras EP narių skaičius po 2009 m. Rinkimų sumažėjo iki. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas išaugo nuo 736 iki 751...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
