Politologija (6 psl). Politologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Liberalizmo raida. Klasikinis liberalizmas. Svarbiausi klasikinio liberalizmo. Teiginiai. Politinis spektras. Liberalizmas lietuvoje. Išvados. Liberalizmas ( lot. Libere – laisvas ) – politinė doktrina, aukščiausia vertybe pripažįstanti individą, jo laisvę r teises. Liberalizmas, kaip politinė doktrina, įvairiomis istorinėmis sąlygomis formavosi du su puse amžiaus. Jis atsirado xvii a. , suklestėjo laisvojo kapitalizmo vystymosi laikotarpiu, tarpukaryje pergyveno gilią krizę ir nauju, neoliberalizmo pavidalu, atgimė po antrojo pasaulinio karo.

Liberalizmas 2

Lapų skaičius: 23
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Liberalizmas – kas tai? –. Liberliųjų vertybių sistema. Laisvė ir lygybė išvien, ar atskirai? Valstybės vaidmuo liberalizme. Kaip valstybė suvokiama? Kur yra jos ribos. Kad nepažeistų žmonių laisvės ir lygybės? Laisva rinka. Kaip laisvė susijusi su ekonomiškai stipresniųjų sąvoka? Moralinis pliuralizmas. Link ko veda ši neišvengiama nuomonių įvairovė liberalizme? Kokia yra liberalizmo moralė? Išvados. Literatūros sąrašas. Tikriausiai vienintelis neabejotinas xxi amžiaus reiškinys – spartų pagreitį įgaunantis globalizacijos procesas. Vargu, ar rastumėme bent vieną visuomeninio gyvenimo sritį pačia gryniausia stagnacijos forma, nepaliestą visa apimančio sumišimo.gyvename nenuilstamo tobuliausio savirealizacijos modelio ieškojimo plotmėje, kai mūsų likimas priklauso tik nuo lemtingų investicijų į savo asmenybės ugdymą ir mokėjimo jomis tinkamai pasinaudoti. Kryptinga šio amžiaus evoliucija pastebima ekonomikoje, kultūroje, visuomeniniuose santykiuose, taip pat ir politiniuose procesuose. Šią pažangą tikslingiausiai būtų įvardinti kaip brandžių, lygių ir laisvų individų vieningo gerovės siekimo pasekmę. Akivaizdus vykstančio globalizacijos proceso pavyzdys yra tautų jungimasis į įvairias sąjungas ( pvz. Es, ar jto, nato ) – kur kiekviena iš ( būsimų ) narių įpareigota atitikti tam tikras sąlygas, atsikratyti istoriškai susiformavusių ydų ( tokių kaip silpna teisinė sistema, aplaidumas valdymo sferoje ar pan., ) tam, kad patektų tarp “ geriausių – išrinktųjų ” ir galėtų prisidėti prie pasaulinių gerovės standartų kūrimo, įtakoti vieningos politikos vykdymą. Fundamentinė tokios situacijos susidarymo priežastis – tai maksimalios naudos įžvelgimas kiekvienai šaliai atskirai, atliekant koopertyvinius jungimosi veiksmus.

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

Lapų skaičius: 24
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Stojimo į es proceso aktualijos. Es techninė pagalba lietuvai. Nacionalinė phare programa. Nacionalinė phare bendradarbiavimo abipus sienos programa. Phare daugiašalė programa. Phare horizontalios programos. Es programos. Nacionalinės teisės peržiūra ("screening"). Lietuvos dalyvavimas politiniame dialoge su europos sąjunga. Lietuvos ir europos sąjungos santykių apžvalga. Ekonominis bendradarbiavimas su europos sąjunga. Europos sutarties vykdymas. Prekyba su europos sąjunga. Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES. Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.

Lietuvos politikos ypatumai finansinės krizės metu

Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Lietuvos situacija. Pinigų importas. Lietuvos bankai. Valdžia Lietuvoje. Prieš kelis metus, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, ekonomika vystėsi labai sparčiai, atlyginimai kilo iki tikrai nemažų dydžių, atrodo visiems buvo gerai. Tačiau ilgai taip tęstis negalėjo, visi jautė, jog kažkada tai turi sustoti. Buvo daug prognozių apie artėjantį ekonominį sunkmetį, bet daug kas netikėjo, kad per tokį trumpą laiką taip viskas gali pasikeisti ir taip ekonomika sparčiai gali nusmukti. Prieš kelis metus, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, ekonomika vystėsi labai sparčiai, atlyginimai kilo iki tikrai nemažų dydžių, atrodo visiems buvo gerai. Tačiau ilgai taip tęstis negalėjo, visi jautė, jog kažkada tai turi sustoti. Buvo daug prognozių apie artėjantį ekonominį sunkmetį, bet daug kas netikėjo, kad per tokį trumpą laiką taip viskas gali pasikeisti ir taip ekonomika sparčiai gali nusmukti. Beveik visą pasaulį apėmusios finansų ir ekonominės krizės “gimtinė” – JAV, kur skolinimas būstui įsigyti kelerius metus buvo labai intensyvus, o palūkanos - žemos. Į JAV būsto paskolų rinką pinigai plūdo pasaulio finansų rinkose pardavus anksčiau išduotų paskolų pagrindu sukonstruotus vertybinius popierius. Esminis šių procesų bruožas - didelė naujų kredito išteklių pasiūla. Centriniai bankai toleravo tokį pinigų antplūdį ir didelius skolinimo tempus, o valdžia visokeriopai skatino skolinimą, taip pat net ir menkas pajamas gaunantiems gyventojams.

Lietuvos Respublikos prezidento charizmatika

Lapų skaičius: 35
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Charizmos samprata. LR prezidento institucijos konstitucinis modelis. LR prezidento galios naudojimo praktika. Bendrosios galios. LR prezidentas ir įstatymų leidybos procesas. LR prezidento santykiai su vyriausybę. LR galios teisminei valdžiai. LR prezidentas ginkluotųjų pajėgų vadas. LR prezidentas – užsienio politikos atstovas. LR prezidento rinkimai. Pagrindiniai rinkimų reikalavimai. Oficialaus lyderio (prezidento) išskirtiniai ženklai. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tema – Lietuvos Respublikos Prezidento charizmatika. Nagrinėjamas laikotarpis apims nuo 1990m. iki dabartinio laiko, per šį laiką Lietuva turėjo tris prezidentus, tai Algirdą Mykolą Brazauską ir Valdą Adamkų, bei dabar dirbantį trečiąjį valstybės vadovą - Rolandą Paksą. Darbo tikslas - pažvelgti, į Lietuvos prezidentą, kaip į charizmatinį lyderį (vadovą), bei išsiaiškinti ar jo vadovavimas šaliai remiasi tik Konstitucinėmis galiomis, ar ir asmeninėmis savybėmis. Aktualu ir tai, ar galima pačią charizmos sąvoka, lyginant su kitų šalių žymiomis asmenybėmis priskirti ir Lietuvos veikėjams. Mat pati charizma yra kaip fenomenas, kuris veikia pačią visuomeninę aplinką. Lietuva yra demokratinė valstybė, todėl šalies vadovų veiklą varžo tam tikri teisiniai apribojimai. Įvairių suvaržymų panaudojimas priklauso nuo asmeninės iniciatyvos, mokėjimas juos panaudoti pritaikant prie savo, kaip lyderio (charizmatinio vado) vedamos politikos, mat toks elgesys yra vienas iš sugebėjimų, kuris gali būti priskiriamas charizmai. Vadovo, kaip charizmatinio vado sąvoka ar gali būti taikoma Lietuvos prezidentams ar ne? Į šį klausimą bus bandoma atsakyti nagrinėjimo metu. Visų pirma, pradedant šnekėti apie Prezidento charizmą, bei jo, kaip vadovo konstitucines galias, reikia išsiaiškinti, kaip iš vis atsirado prezidento institucija Lietuvoje (istorinė kilmė, bendros institucijos atsiradimo sąlygos).

Lietuvos veikla Jungtinių Tautų organizacijoje

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Jungtinių tautų organizacija (jto). Lietuvos veikla jungtinėse tautose. Lietuvos veiklos jungtinėse tautose organizaciniai aspektai. Jungtinių tautų organizacijos lietuvoje. Finansų institucijos. Jungtinių tautų organizacijos švietimo, mokslo ir kultūros srityje. Jungtinių tautų organizacijos vaikams, vargstantiems, skurstantiems. Žmonių sveikata besirūpinančios organizacijos. Organizacijos, kuriančios saugesnę aplinką. Kitos organizacijos. Apibendrinimas. Literatūra. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1945 m. spalio 24 d., buvo įkurta Jungtinių Tautų organizacija (JTO).Tuo metu pagrindinis šios organizacijos tikslas buvo stabilizuoti tarptautinius santykius ir sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys – 192 valstybės. Pasaulio šalys, siekdamos užtikrinti savo gyventojams saugumą, jungiasi į įvairias tarpvalstybines organizacijas. Daugelyje šalių egzistuoja tos pačios problemos – karai, skurdas, mirtingumas, ligos, terorizmas, tarpvalstybiniai konfliktai, didelė atskirtis tarp vargingų ir skurdžių šalių, žmonių neraštingumas ir taip toliau. Todėl šiandien yra aktualu kalbėti apie vieningą pasaulį, nes bendromis jėgomis spęsti globalias problemas yra daug papraščiau. Būtent tiek Lietuva tiek ir kitos pasaulio valstybės yra aktyvios tarptautinių organizacijų narės. Lietuvos tikslai ir uždaviniai tarptautinėse organizacijose yra neatskiriami nuo bendrų užsienio politikos bei ilgalaikės valstybės raidos strategijos uždavinių: puoselėti euroatlantinį bendradarbiavimą regione ir užsienyje, tapti efektyviu Europos Sąjungos ir NATO nariu, stiprinti Lietuvos autoritetą pasaulyje, skleisti demokratijos, tolerancijos ir dialogo vertybes. Viena iš organizacijų, siekiančių įveikti globalines problemas ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą yra Jungtinių Tautų organizacija (JTO). Lietuva taip pat priklauso šiai organizacijai ir daugeliui veikiančių jos dukterinėms organizacijoms, komitetams ir sąjungoms. Taip Lietuva siekia apsaugoti ne tik savo šalies gyventojus, bet ir teikti pagalbą kitoms šalims. Šiuo metu, kai daugelis valstybių patyrė ekonomius nuosmukius ši veikla yra labai svarbi – vis daugiau žmonių netenka darbo, plinta ligos, vaikai negali lankyti mokyklų, kyla karai. Siekiant to išvengti, ar bent sumažinti padarinius, Jungtinių Tautų organizacijos narės aktyviai bendradarbiauja ir siekia įgyvendinti Jungtinių Tautų organizacijos tikslus. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos veiklą Jungtinių Tautų organizacijoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pagrindinius Jungtinių Tautų organizacijos tikslus Lietuvoje; 2. Pateikti pagrindines Jungtinių Tautų organizacijas Lietuvoje.

LR seimo ir Lietuvos banko funkcijos

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos respublikos seimas ir jo pagrindinės funkcijos. Įstatymų leidimas. Valstybės biudžeto tvarkymas. Lietuvos bankas ir jo pagrindinės funkcijos. Komercinių bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų priežiūra. Lito kurso politika ir pinigų politikos priemonės. Išvados. Valstybinės valdžios mechanizmas turi garantuoti tinkamą valstybės funkcijų vykdymą. Svarbiausias vaidmuo čia tenka valstybinės valdžios institucijoms. Pagal funkcinę paskirtį jos sudaro atskiras valstybės organų sistemas. Sklandžiai šių institucijų veiklai užtikrinti reikia nubrėžti atitinkamą jų veiklos kryptį, kiekvienai iš jų skirti tam tikrą pagrindinių funkcijų dalį, apriboti kompetenciją, nustatyti hierarchinį pavaldumą. Visos valstybinės institucijos kartu su įvairiomis organizacijomis (pramoninkų sąjungomis, partijomis, profesinėmis sąjungomis ir kt.) užtikrina valstybės funkcijų vykdymą. Savo darbe apibūdinsiu Lietuvos Respublikos Seimo, kaip formuojančios valstybės institucijos, ir Lietuvos banko, kaip vykdančios institucijos, paskirtį ir svarbiausias, mano manymu, funkcijas. Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos bankas. Tikslas – supažindinti su Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos banko paskirtimi ir pagrindinėmis funkcijomis. Tyrimo uždaviniai: -paaiškinti Lietuvos Respublikos Seimo paskirtį ir pagrindines funkcijas; -įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo įtaką Lietuvos bankui; -supažindinti su Lietuvos banko paskirtimi ir pagrindinėmis funkcijomis. Tyrimo metodai: -mokomosios literatūros analizė; -viešųjų dokumentų analizė.

Mokslinio valdymo teorija

Lapų skaičius: 20
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Mokslinio valdymo sąvoka. Frederick Winslow Taylor: mokslinio valdymo teorija, pagrindiniai principai bei idėjos. Administracinio valdymo teorija (H. Fayol). Išvados. Ši teorija atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo našumą. Mokslinės valdymo teorijos propaguotojai pirmiausia bandė padidinti darbo našumą kontroliuojant darbuotojų darbą organizacijoje technine prasme. Mokslinis valdymas iškėlė keletą vadybos teorijos ir praktikos veikėjų, kurie efektyvios vadybos technikos vystymui naudojo eksperimentus ir sistemiškus stebėjimus.

Monetarinės ir fiskalinės politikos palyginamoji analizė

Lapų skaičius: 27
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Monetarinės politikos. Samprata. Monetarinę politiką sudaro. Monetarinės politikos įgyvendinimo priemonės. Fiskalinės politikos. Samprata. Biudžetas. Fiskalinės politikos priemonės. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Kuri svarbesnė: monetarinė ar fiskalinė politika? Skirtingi požiūriai. Visuminė paklausa. Pagrindinis dėmesys. Klasikai. Keinsistai. Monetarinė fiskalinė. Politika politika. Požiūris į fiskalinės politikos efektyvumą. Keinsistinės krypties atstovai. Klasikinės krypties atstovai. Požiūris į monetarinės politikos efektyvumą. Keinsistinės krypties atstovai. Klasikinės krypties atstovai. Monetarinė + fiskalinė politikos. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. (vki). Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Pasaulio ekonomikos apžvalga. Pasaulio ekonomikos apžvalga.

Nacionalizmas

Lapų skaičius: 9
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Nacionalizmas – ideologija , teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį. Nacionalizmas išlieka svarbia XXI a. ideologija, nors jau nuo XX a. vidurio buvo pranašaujamas šios ideologijos galas, silpstant tautinėms valstybėms, stiprėjant globalizacijai. Ernest Gellner, vienas autoritetingiausių nacionalizmo teoretikų teigia, kad nacionalizmas yra reiškinys, kuris yra būdingas tam tikrai socialinių sąlygų visumai, bei politinės legitimizacijos teorija, pagal kurią reikia, kad etninės ribos nesikirstų su politinėmis.

« Pradžia Ankstesnis12345678910Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama