Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Politika. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia. Valdžios pasiskirstymas visuomenėje., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai bruožai ir tipai autoritarizmas pagrindiniai bruožai ir tipai. Totalitarizmas ir masės. Autoritarizmas pagrindiniai bruožai ir tipai. Totalitarizmas ir masės. Masių atsiradimo xxa. Priežastys. Antikinės ir šiuolaikinės demokratijos skirtumai. Antikinės. Institucijų sąrangos modeliai. Politinės partijos ir partinės sistemos. Rinkimų sistemos. Politika – pgl. Aristoteli per politika aiskinama kas yra ka sir ka kaip norime matyti. Tai soc moxlas (visuomeninis tarp zmoniu) Raidoje supratimas apie politika kito. Politika-valstybės valdymas (Aristotelis), valstybės vidaus ir išorės politika. Pgl graikus( kur near prievartos-ten near pilitika-tik visuomen,rysiai) Pgl bendra veikla ir erdve)Politika siejama su visuomeniniais, bet neasmeniniais dalykais. Ji turi tyrimo OBJEKTA, kuris siejasi su kitais mokslais (sukoncentruota social,moxlu objekta) problemu sprendimas, kaip kas turi but.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Liberalizmo raida. Klasikinis liberalizmas. Svarbiausi klasikinio liberalizmo. Teiginiai. Politinis spektras. Liberalizmas lietuvoje. Išvados. Liberalizmas ( lot. Libere – laisvas ) – politinė doktrina, aukščiausia vertybe pripažįstanti individą, jo laisvę r teises. Liberalizmas, kaip politinė doktrina, įvairiomis istorinėmis sąlygomis formavosi du su puse amžiaus. Jis atsirado xvii a. , suklestėjo laisvojo kapitalizmo vystymosi laikotarpiu, tarpukaryje pergyveno gilią krizę ir nauju, neoliberalizmo pavidalu, atgimė po antrojo pasaulinio karo.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Liberalizmas – kas tai? –. Liberliųjų vertybių sistema. Laisvė ir lygybė išvien, ar atskirai? Valstybės vaidmuo liberalizme. Kaip valstybė suvokiama? Kur yra jos ribos. Kad nepažeistų žmonių laisvės ir lygybės? Laisva rinka. Kaip laisvė susijusi su ekonomiškai stipresniųjų sąvoka? Moralinis pliuralizmas. Link ko veda ši neišvengiama nuomonių įvairovė liberalizme? Kokia yra liberalizmo moralė? Išvados. Literatūros sąrašas. Tikriausiai vienintelis neabejotinas xxi amžiaus reiškinys – spartų pagreitį įgaunantis globalizacijos procesas. Vargu, ar rastumėme bent vieną visuomeninio gyvenimo sritį pačia gryniausia stagnacijos forma, nepaliestą visa apimančio sumišimo.gyvename nenuilstamo tobuliausio savirealizacijos modelio ieškojimo plotmėje, kai mūsų likimas priklauso tik nuo lemtingų investicijų į savo asmenybės ugdymą ir mokėjimo jomis tinkamai pasinaudoti. Kryptinga šio amžiaus evoliucija pastebima ekonomikoje, kultūroje, visuomeniniuose santykiuose, taip pat ir politiniuose procesuose. Šią pažangą tikslingiausiai būtų įvardinti kaip brandžių, lygių ir laisvų individų vieningo gerovės siekimo pasekmę. Akivaizdus vykstančio globalizacijos proceso pavyzdys yra tautų jungimasis į įvairias sąjungas ( pvz. Es, ar jto, nato ) – kur kiekviena iš ( būsimų ) narių įpareigota atitikti tam tikras sąlygas, atsikratyti istoriškai susiformavusių ydų ( tokių kaip silpna teisinė sistema, aplaidumas valdymo sferoje ar pan., ) tam, kad patektų tarp “ geriausių – išrinktųjų ” ir galėtų prisidėti prie pasaulinių gerovės standartų kūrimo, įtakoti vieningos politikos vykdymą. Fundamentinė tokios situacijos susidarymo priežastis – tai maksimalios naudos įžvelgimas kiekvienai šaliai atskirai, atliekant koopertyvinius jungimosi veiksmus.
| |
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Stojimo į es proceso aktualijos. Es techninė pagalba lietuvai. Nacionalinė phare programa. Nacionalinė phare bendradarbiavimo abipus sienos programa. Phare daugiašalė programa. Phare horizontalios programos. Es programos. Nacionalinės teisės peržiūra ("screening"). Lietuvos dalyvavimas politiniame dialoge su europos sąjunga. Lietuvos ir europos sąjungos santykių apžvalga. Ekonominis bendradarbiavimas su europos sąjunga. Europos sutarties vykdymas. Prekyba su europos sąjunga. Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES. Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.
| |
Lietuvos politikos ypatumai finansinės krizės metu Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos situacija. Pinigų importas. Lietuvos bankai. Valdžia Lietuvoje. Prieš kelis metus, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, ekonomika vystėsi labai sparčiai, atlyginimai kilo iki tikrai nemažų dydžių, atrodo visiems buvo gerai. Tačiau ilgai taip tęstis negalėjo, visi jautė, jog kažkada tai turi sustoti. Buvo daug prognozių apie artėjantį ekonominį sunkmetį, bet daug kas netikėjo, kad per tokį trumpą laiką taip viskas gali pasikeisti ir taip ekonomika sparčiai gali nusmukti. Prieš kelis metus, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, ekonomika vystėsi labai sparčiai, atlyginimai kilo iki tikrai nemažų dydžių, atrodo visiems buvo gerai. Tačiau ilgai taip tęstis negalėjo, visi jautė, jog kažkada tai turi sustoti. Buvo daug prognozių apie artėjantį ekonominį sunkmetį, bet daug kas netikėjo, kad per tokį trumpą laiką taip viskas gali pasikeisti ir taip ekonomika sparčiai gali nusmukti. Beveik visą pasaulį apėmusios finansų ir ekonominės krizės “gimtinė” – JAV, kur skolinimas būstui įsigyti kelerius metus buvo labai intensyvus, o palūkanos - žemos. Į JAV būsto paskolų rinką pinigai plūdo pasaulio finansų rinkose pardavus anksčiau išduotų paskolų pagrindu sukonstruotus vertybinius popierius. Esminis šių procesų bruožas - didelė naujų kredito išteklių pasiūla. Centriniai bankai toleravo tokį pinigų antplūdį ir didelius skolinimo tempus, o valdžia visokeriopai skatino skolinimą, taip pat net ir menkas pajamas gaunantiems gyventojams.
| |
Lietuvos Respublikos prezidento charizmatika Lapų skaičius: 35 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Charizmos samprata. LR prezidento institucijos konstitucinis modelis. LR prezidento galios naudojimo praktika. Bendrosios galios. LR prezidentas ir įstatymų leidybos procesas. LR prezidento santykiai su vyriausybę. LR galios teisminei valdžiai. LR prezidentas ginkluotųjų pajėgų vadas. LR prezidentas – užsienio politikos atstovas. LR prezidento rinkimai. Pagrindiniai rinkimų reikalavimai. Oficialaus lyderio (prezidento) išskirtiniai ženklai. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tema – Lietuvos Respublikos Prezidento charizmatika. Nagrinėjamas laikotarpis apims nuo 1990m. iki dabartinio laiko, per šį laiką Lietuva turėjo tris prezidentus, tai Algirdą Mykolą Brazauską ir Valdą Adamkų, bei dabar dirbantį trečiąjį valstybės vadovą - Rolandą Paksą. Darbo tikslas - pažvelgti, į Lietuvos prezidentą, kaip į charizmatinį lyderį (vadovą), bei išsiaiškinti ar jo vadovavimas šaliai remiasi tik Konstitucinėmis galiomis, ar ir asmeninėmis savybėmis. Aktualu ir tai, ar galima pačią charizmos sąvoka, lyginant su kitų šalių žymiomis asmenybėmis priskirti ir Lietuvos veikėjams. Mat pati charizma yra kaip fenomenas, kuris veikia pačią visuomeninę aplinką. Lietuva yra demokratinė valstybė, todėl šalies vadovų veiklą varžo tam tikri teisiniai apribojimai. Įvairių suvaržymų panaudojimas priklauso nuo asmeninės iniciatyvos, mokėjimas juos panaudoti pritaikant prie savo, kaip lyderio (charizmatinio vado) vedamos politikos, mat toks elgesys yra vienas iš sugebėjimų, kuris gali būti priskiriamas charizmai. Vadovo, kaip charizmatinio vado sąvoka ar gali būti taikoma Lietuvos prezidentams ar ne? Į šį klausimą bus bandoma atsakyti nagrinėjimo metu. Visų pirma, pradedant šnekėti apie Prezidento charizmą, bei jo, kaip vadovo konstitucines galias, reikia išsiaiškinti, kaip iš vis atsirado prezidento institucija Lietuvoje (istorinė kilmė, bendros institucijos atsiradimo sąlygos).
| |
Lietuvos veikla Jungtinių Tautų organizacijoje Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Jungtinių tautų organizacija (jto). Lietuvos veikla jungtinėse tautose. Lietuvos veiklos jungtinėse tautose organizaciniai aspektai. Jungtinių tautų organizacijos lietuvoje. Finansų institucijos. Jungtinių tautų organizacijos švietimo, mokslo ir kultūros srityje. Jungtinių tautų organizacijos vaikams, vargstantiems, skurstantiems. Žmonių sveikata besirūpinančios organizacijos. Organizacijos, kuriančios saugesnę aplinką. Kitos organizacijos. Apibendrinimas. Literatūra. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1945 m. spalio 24 d., buvo įkurta Jungtinių Tautų organizacija (JTO).Tuo metu pagrindinis šios organizacijos tikslas buvo stabilizuoti tarptautinius santykius ir sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys – 192 valstybės. Pasaulio šalys, siekdamos užtikrinti savo gyventojams saugumą, jungiasi į įvairias tarpvalstybines organizacijas. Daugelyje šalių egzistuoja tos pačios problemos – karai, skurdas, mirtingumas, ligos, terorizmas, tarpvalstybiniai konfliktai, didelė atskirtis tarp vargingų ir skurdžių šalių, žmonių neraštingumas ir taip toliau. Todėl šiandien yra aktualu kalbėti apie vieningą pasaulį, nes bendromis jėgomis spęsti globalias problemas yra daug papraščiau. Būtent tiek Lietuva tiek ir kitos pasaulio valstybės yra aktyvios tarptautinių organizacijų narės. Lietuvos tikslai ir uždaviniai tarptautinėse organizacijose yra neatskiriami nuo bendrų užsienio politikos bei ilgalaikės valstybės raidos strategijos uždavinių: puoselėti euroatlantinį bendradarbiavimą regione ir užsienyje, tapti efektyviu Europos Sąjungos ir NATO nariu, stiprinti Lietuvos autoritetą pasaulyje, skleisti demokratijos, tolerancijos ir dialogo vertybes. Viena iš organizacijų, siekiančių įveikti globalines problemas ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą yra Jungtinių Tautų organizacija (JTO). Lietuva taip pat priklauso šiai organizacijai ir daugeliui veikiančių jos dukterinėms organizacijoms, komitetams ir sąjungoms. Taip Lietuva siekia apsaugoti ne tik savo šalies gyventojus, bet ir teikti pagalbą kitoms šalims. Šiuo metu, kai daugelis valstybių patyrė ekonomius nuosmukius ši veikla yra labai svarbi – vis daugiau žmonių netenka darbo, plinta ligos, vaikai negali lankyti mokyklų, kyla karai. Siekiant to išvengti, ar bent sumažinti padarinius, Jungtinių Tautų organizacijos narės aktyviai bendradarbiauja ir siekia įgyvendinti Jungtinių Tautų organizacijos tikslus. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos veiklą Jungtinių Tautų organizacijoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pagrindinius Jungtinių Tautų organizacijos tikslus Lietuvoje; 2. Pateikti pagrindines Jungtinių Tautų organizacijas Lietuvoje.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Mokslinio valdymo sąvoka. Frederick Winslow Taylor: mokslinio valdymo teorija, pagrindiniai principai bei idėjos. Administracinio valdymo teorija (H. Fayol). Išvados. Ši teorija atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo našumą. Mokslinės valdymo teorijos propaguotojai pirmiausia bandė padidinti darbo našumą kontroliuojant darbuotojų darbą organizacijoje technine prasme. Mokslinis valdymas iškėlė keletą vadybos teorijos ir praktikos veikėjų, kurie efektyvios vadybos technikos vystymui naudojo eksperimentus ir sistemiškus stebėjimus.
| |
Monetarinės ir fiskalinės politikos palyginamoji analizė Lapų skaičius: 27 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Monetarinės politikos. Samprata. Monetarinę politiką sudaro. Monetarinės politikos įgyvendinimo priemonės. Fiskalinės politikos. Samprata. Biudžetas. Fiskalinės politikos priemonės. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Kuri svarbesnė: monetarinė ar fiskalinė politika? Skirtingi požiūriai. Visuminė paklausa. Pagrindinis dėmesys. Klasikai. Keinsistai. Monetarinė fiskalinė. Politika politika. Požiūris į fiskalinės politikos efektyvumą. Keinsistinės krypties atstovai. Klasikinės krypties atstovai. Požiūris į monetarinės politikos efektyvumą. Keinsistinės krypties atstovai. Klasikinės krypties atstovai. Monetarinė + fiskalinė politikos. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. (vki). Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Lietuvos ekonomikos apžvalga bei prognozės. Pasaulio ekonomikos apžvalga. Pasaulio ekonomikos apžvalga.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kas yra nato. Nato istorija. Nato po šaltojo karo. Lietuvos integracija. Literatūra. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija - NATO buvo įkurta 1949 m. balandžio mėn. Vašingtone. Laisvos ir nepriklausomos valstybės susivienijo, kad diplomatinėmis, esant reikalui ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Svarbiausias NATO tikslas yra išsaugoti visų jos narių nepriklausomybę, užtikrinti saugumą, puoselėti demokratiją bei žmogaus teises ir garantuoti taiką euroatlantiniame regione. Šio tikslo šalys siekia bendradarbiaudamos saugumo klausimais, įsipareigodamos išlaikyti ir plėtoti savo valstybės bei bendrą Aljanso gynybinį pajėgumą. NATO valstybės kartu planuoja gynybą, konsultuojasi ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir kitais klausimais.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
