Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Organizacijos įvaizdžio kūrimas Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kalbant apie įvaizdį reikia pažymėti, kad tam tikru laiku, įvaizdžio formavimas buvo labiau siejamas su organizacijos produkcija, prekėmis arba prekių ženklais. Vėliau įvaizdžio formavimas pradėtas sieti su prekyba, paslaugų teikimu, įvaizdžio vadyba sociokultūriniame kontekste. Pirmiausia tai siejama su kultūriniais pasikeitimais bei socialiniais žmogaus psichologijos pasikeitimais. Kai kurie autoriai teigia, kad dabartinė kultūra yra narcisistinė. Visuomenė bei individai, kitaip nei ankstesnių kartų, tapo fragmentiški, turintys silpnas moralines vertybes, etiką. Yra sutrikęs žmogaus savęs suvokimo, identiškumo jausmas. Silpnas bei lankstus identitetas, stiprus noras jaustis įtrauktam ir svarbiam, griežtas atsisakymas būti disciplinuotu ir subordinuotu biurokratinių autoritetų, paskatinino vadybininkus taikyti labiau įtikinamus vadovavimo ir organizavomo metodus. Žmonės tapo labiau “kultūriškai” lankstūs, atviresni įvairioms reikšmėms, vertybėms. O tai leidia jiems labiau domėtis įvaizdžiais.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Metodika. Rezultatai. 3 dalis. Kiek faktų atsiminta apie žmones. Rezultatų aptarimas. 3 dalis. Ketvirta dalis. Išvados. Literatūra. Įsiminimas mus lydi visą gyvenimą. Jis mums reikalingas įsimenant medžiagą egzaminui, įsimenant tvarkaraščius, vardus, telefonų numerius, maršrutus (Goldstein, 2005). Kita taikomoji jo reikšmė yra populiari kriminalistų specialybėje, kai jie priverčia prisiminti, atgaminti kokio nors laikotarpio įvykius. Įsiminimas įvardijamas kaip išorinio poveikio ar vidinių išgyvenimų informacijos fiksavimas ir jos įtvirtinimas – informacija užkoduojama, t.y. apiforminama atminties sistemoje vaizdais, simboliais, sąvokomis, jai suteikiant tam tikrą prasmę (Lapė, Navikas, 2003). Šiame eksperimente nemažiau svarbu yra atsiminimas, kuris Lapės ir Naviko (2003) apibūdinamas kaip atmintyje saugomos informacijos atgaivinimas, kai ji gali pasitarnauti mūsų sąmoningai veiklai. Greta atsiminimo eina užmiršimas – kai įgytos patirties ir informacijos negalime atgaivinti, nes ji ribotam laikui prislopinama arba visai ištrinama (ten pat). Taigi, kokie dalykai lemia atsiminimą, o kokie užmiršimą – kodėl vieną informaciją atsimename lengviau, o kitą sunkiau? Remiantis Miller (1956) teorija, žmogus prisimena 7+/-2 objektus. Kita įsiminimo metodika yra grupavimas. Tačiau ši metodika yra labiau taikytina besistengiant įsiminti skaičius ar ištisas skaičių sekas. Mūsų atveju dalyvauja ne tik vaizdinė, bet ir žodinė-loginė atmintis. Įdomu tai, kad įsimenant nuotraukas, dalyvauja ir emocinė atmintis. Taigi, kai naudojamos kelios atminties rūšys, yra tikimybė, kad informacija bus atsiminta geriau.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Paauglystė. Pirmieji paauglio brandos požymiai. Paauglys šeimoje. Paauglio interesai ir poreikiai. Bendraamžių įtaka paaugliui. Paauglystės amžius gana sąlygiškas. Dažniausiai jam priskiriamas amžiaus tarpsnis nuo 12 iki 15 metų. Paauglystė gali būti skirstoma į ankstyvąją- 12 -14 metų ir vėlyvąją- 16-18 metų, 15-uosius metus laikant pereinamaisiais. Paauglystės periodizacijos sudėtingumas susijęs su nesinchroniška socialine ir psichine raida. Ankstesnis, lyginant su berniukais, mergaičių brendimas taip pat kliudo nustatyti vienodas paauglystės amžiaus ribas. Todėl net juridiniuose dokumentuose to paties amžiaus žmogus gali būti traktuojamas kaip ribotos atsakomybės nepilnametis ir kaip pilnateisis Paauglystės pradžia yra ir sparčių fizinių kūno kitimų pradžia.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Dėmesio tyrimas. Suvokimo tipo tyrimas. Atminties tyrimas. Mąstymo tyrimas. Vaizduotės tyrimas. Priedai. Tyrimo tikslas – ištirti dėmesio savybes. Tyrimo metodika ir organizavimas. Prieš tiriamąjį padedamas tuščias popieriaus lapas (tyrimo protokolas) ir užversta lentelė su jos kvadratėliuose surašytais skaičiais (žiūr. 4psl.: 1 priedas). Instrukcija tiriamąjam: ,,po komandos, pradedam”, būtina atversti lentelę ir kuo greičiau surasti skaičius nuo 1 iki 25 pažymėtus apatiniame dešiniajame kvadrato kampe. Popieriaus lape tiriamasis turi pažymėti kvadrato numerį, kuriame surado skaičių. Tokiu būdu surastą skaičių ,,1” tiriamasis surado kvadrate ,,18”, o ,,2” – kvadrate ,,10”, o skaičių ,,3” – kvadrate ,,7”, tada savo lape ir pažymėjo, atitinkamai: 18, 10, 7 it t.t. Suradus paskutinį skaičių – 25, tiriamasis pasakė - ,,STOP”. Tyrimo rezultatų analizė. Tiriamasis surado per 1 minutes ir 30 sekundžių. Išvados. Tiriamojo dėmesio paskirstymas pakankamai išlavintas. Tyrimo tikslas – nustatyti suvokimo tipą. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tiriamajam vienas po kito parodomi 9 paveikslėliai (žiūr. 10psl.: 2 priedas) ir prašoma iš duoto pavadinimų sąrašo išrinkti, tiriamojo nuomone, tinkamiausius pavadinimus (po vieną kiekvienam paveiksleliui). Tyrimo rezultatų analizė. Tiriamajam nustatomas abstraktaus suvokimo tipas.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pažinimo psichologija. Pažinimo procesas kaip psichikos reiškinių rūšis. Pažinimo procesai vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Sensorinis ir loginis pažinimas. Pojūčių sistema. Samprata. Pojūčių susidarymo mechanizmas. Suvokimas. Pažinimo procesai vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Bendrieji pojūčių dėsningumai. Jutimo slenksčiai, adaptacija. Jutimas – pojūtis (rezultatas) – daiktų ar reiškinių savybių bei organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių jutimo organus atspindys – vaizdas. Suvokimas. Bendrasis apibūdinimas – suvokimas daiktų ir reiškinių, veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas.
| |
Pedagoginės psichologijos kolio paruoštukė Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Bihevioristinės teorijos atstovai akcentuoja, kad:. Kognityvinės teorijos atstovai tiria, kaip apdorojama, laikoma ir atkuriama. Informacija bei kaip ja naudojamasi protaujant ir sprendžiant problemas. Kognityvistai teigia, kad:. Humanistinės teorijos atstovai (pagal glasser, 1969) akcentuoja, kad:. Pedagoginės psichologijos. Užduotys. Mokymo(-si) tikslai.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Literatūros apžvalga. Darbo tikslas. Darbo priemonės. Tiriamasis. Darbo eiga. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Poggendorff poveikis yra gerai dokumentuota geometrinė iliuzija, kurioje yra suvokimo poslinkis tarp dviejų einančių įstrižai eilučių, kai atskiriama lygiagrečių kontūrų pora. Poggendorff iliuzija, optinė iliuzija, kuri yra susijusi su smegenų suvokimo tarp įstrižos linijos ir horizontalios ir vertikalios briaunos sąveika. Poggendorff iliuzija mažėja su amžiumi, dydis nuo 5 iki maždaug 10 metų, po kurios ji išlieka stabili senatvėje. Iliuzija yra didesnė tarp silpnapročių. Analizė iliuzijos pagrindu neabejotinai nėra paremta 1 teoriniu požiūriu. Darbo tikslas. Nustatyti ar paklaida priklauso nuo tiesių pasvirimo kampo (kampas matuojamas atžvilgiu horizontalios tiesės) ir vertikalių tiesių atstumo?
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: LITERATŪROS APŽVALGA Vaitkevičius teigė, jog iliuzijos mus suklaidina ir paveikia mūsų jutimo sisteminimo ir įprasminimo būdus. Regėjimo iliuzijos svarbią reikšmę turi regos funkcinės sistemos suvokimui. Tai turi svarbią reikšmę kampų suvokimui, nes kai mes suvokiame kampą, mes paprastai suvokiame jį didesnį, nei jis iš tiesų yra, tačiau kai yra papildomų linijų ar kampų, mes šį poveikį galime arba sustiprinti arba sumažinti. (Keneth ir kt., 2004)Suvokimas yra psichinis procesas, kuris padeda jutimo organams (pvz. oda) pažinti aplinką, pasaulį, bei save. Kai dirgiklis dirgina jutimo organų receptorius, žmogus suvokia aplinką. Tai yra pagrindinė pažinimo proceso dalis. Būtent todėl atitinkantį suvokimą reikia skirti nuo iliuzijų (Psichologijos žodynas, 2003). Iliuzija- neadekvatus suvokiamo daikto ar reiškinio ir jo savybių atspindėjimas (Gailienė,2003). Tai puikiai atskleidžia Poggendorffo sukurtas iliuzijos pavyzdys. Šioje iliuzijoje naudojama atkarpa, kurios dali uždengia dvi vertikalios tieses ir tarp jų esantis tarpas yra tuščias (1pav.) ir atrodo, jog tiese yra ne viena, o dvi atskiros. Taigi, Poggendorffo iliuzija yra patvirtinama, nes įrodo, jog tarpas viduryje tieses sukuria iliuzija, kai atkarpos įvertinimas yra neteisingas ir tieses atrodo dvi skirtingos. Darbo tikslas. Nustatyti ar paklaida priklauso nuo tiesiu pasvirimo kampo ir nuo atstumo tarp ju. Stimulai. Tyrime buvo naudojama atkarpa, kurios dali uždengia
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Šeima. Kai šeimą ištinka krizė. Šeimos konfliktų rūšys. Vyrai ir moterys Porų konfliktai ir jų rušys. Vaikai. Bendravimas su vaiku šeimoje. Vaikų krizės. Tėvų skyrybos. Artimo žmogaus praradimas. Vaiką žalojantis elgesys. Krizė vaikui – krizė visai šeimai. Vaiko pyktis. Išvados. Literatūros sąrašas. Yra labai daug bandymų apibrėžti žodį - šeima. Šeima yra daugiau negu vien teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas, tai – meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etninėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystimuisi ir gerovei. Beje, tokių konfliktų, kurie bendro gyvenimo pradžioje atrodo „mirtini“, su laiku nė neprisiminsite, tiksliau, - nesureikšminsite. Taigi, jei šeimą ištiko krizė, turite kelias išeitis. Viena, - išsiskirti. Tai skaudžiausiai šeimą žudantis veiksnys, nes jis daugiau ar mažiau paliečia tėvų ir vaikų gyvenimą. Šeimos konfliktas yra sudėtingas socialinis – psichologinis reiškinys, todėl jo klasifikavimas taip pat gali būti įvairus, turėti ne vieną skirstymo pagrindą. Realybė tokia – didesnė tikimybė išgyventi šeimos krizę tenka pradėjusiems bendrą gyvenimą itin jauniems ir, vadinamajai „paprastuomenei“. Bendravimas šeimoje neturi priminti kokios nors organizacijos, kurios nariais jūs este, santykių. Tėvai stengdamiesi, kad bendravimas būtų pilnas pasitikėjimo, turi parodyti meilę savo vaikams. Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais jie turi susidoroti. Skirtingo amžiaus vaikai į tėvų skyrybas reaguoja panašiai – liūdi, pyksta, ilgisi, gėdijasi, jaučiasi kalti ar nusivylę, bet elgiasi skirtingai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai būna pasimetę, jie nesupranta, kas iš tikrųjų vyksta.
| |
Profesiškai reikšmingos asmenybės savybės, įtaka darbiniam elgesiui Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žmogaus asmenybė yra veikianti būtybė. Ji nuolatos dirba, mokosi, žaidžia ir kuria. Žodžiu „asmenybė“ bandoma nusakyti, kad yra kažkas kaip žmogaus visuma ir kad kiekvienas žmogus yra ypatingas. Asmenybės esmė – tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena. Asmenybės yra skirtingos ir kiekviena jų yra unikali sistema. Asmenybės tapsmas pirmiausia priklauso nuo įgimtų savybių. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelės įtakos turi socialiniai veiksniai. Tai socialinė aplinka, kuriose gyvena ir bręsta asmenybė. Tarp socialinių veiksmų ypatingą reikšmę turi organizuoto ugdymo (mokymo, lavinimo, auklėjimo) sistema, padedanti įgyti daugybę žinių, įgūdžių, tobulinti sugebėjimus, formuotis etinėms ir estetinėms vertybėms. Individas virsta asmenybe palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitai grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių sistemas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
