Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Psichologijos/pedagogikos valstybinio egzamino paruoštukė Lapų skaičius: 5 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Žmogaus raidos samprata, dėsningumai, veiksniai, periodizavimas. Prenatalines stadijos ir kūdikystes ypatumai. Psichikos raida ankstyvoje vaikystėje. 1-3 metai. Psichoseksualinės (S. Freud ) raidos stadijos. Psichosocialines (E.Erokson) psichines raidos stadijos. Psichikos raida pirmoje vaikysteje. Psichikos raida antroje vaikystėje. Psichikos raida paauglystėje. Pazinimo ir psichosocialine raida brandos metais. Pedagogines psichologijos objektas tikslai. Ugdymosi ir psichines raidos santykyje. Mokymosi motyvacija jos rusys zaidimo budai. Humanistines krypties mokimosi teorijos (A Maslov). Vaiko kognityvines raidos teorija (J. Piaget). Moralinės raidos teorija (J. Piaget, L. Kohlberg). Atminties rusys, formos, procesai. Mąstymas demesio rusys savybes individo skirtumai. Emocijos ir jausmai. Asmenybes samprata, struktura. Temperamentas ir charakteris. As vaizdas. Socialinis vaidmuo. Grupių psichologija. Asmenybes ir grupes santykiai. Konfliktu psichologiniai ypatumai.
| |
Psichologiniai ir bendravimo skirtumai tarp lyčių Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendravimo procesas. Verbalinės bendravimo formos. Neverbalinės bendravimo formos. Kiti bendravimo ypatumai. Ankstyvos vaikystės įtaka. Skirtumai tarp lyčių. Vyrų ir moterų jausmai. Skirtumai ir konfliktai. Vyrai ir moterys: labiau panašūs nei skritingi. Išvados. Literatūra. Bendravimas yra kur kas sudėtingesnis procesas, nei mums atrodo - tai yra menas. Tačiau, yra teigiama, kad vyrai ir moterys šį meną įvaldę nevienodai. Lyčių skirtumų tema yra tiek aktuali, kiek ir neišsemiama nuo neatmenamų laikų, galima sakyti nuo tada, kai buvo sukurtas Adomas ir Ieva. Vos tik gimę, mes siekiame pažinti supančią aplinką, o taip pat ir pačius save. Siekiame atsakyti į klausimus – kas mes esame, kuo skiriamės nuo kitų žmonių ir kokie mus siejantys panašumai ar skirtumai.
| |
Psichologiniai procesai grupėse ir jų valdymas Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žmogus iš prigimties yra sociali būybė. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis,teigiamų emocijų šaltinis.Žmogus iš prigimties yra sociali būybė. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis,teigiamų emocijų šaltinis. Asmenybės autonomija ir grupės įtaka. Konformizmas. Rolių teorija rodo, kad kokia didelė yra grupės įtaka individui, tampančiam grupės nariu. Tačiau kyla klausimas, ar gali individas likti savimi, ar išlaiko grupėje savo reliatyvią autonomiją? Patyrimas rodo,kad konformizmo lygis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir specialaus auklėjimo. Lyderiavimas ir vadovavimas. Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančių nurodymus. Lyderių rūšys. Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeninių savybių, lyderiavimo motyvų (kas skatina lyderį užimti šias pozicijas ), nuo grupės ir visuomenės tikslų supratimo ir nuo grupės ypatybių (didelė ar maža, kokie grupės tikslai, kokios narių ypatybės, nariai seka lyderiu ar prieštarauja jam ) ir kitų sąlygų. Vadovavimo veiklos ypatybės. Vadovavimas yra grupės veiklos valdymas, kurį atlieka visuomenės skirtas vadovas pagal administracinius, teisinius įgaliojimus ir bendrabūvio normas. Vadovo funkcijos. Gerų vadovų asmenybinės savybės. Išvados. Buvo sakyta, kad palankiausią atmosferą sukuriademikratinis vadovavimo stilius, kadangi jis sudaro geriausia sąlygas pasireikšti atskirų grupės narių iniciatyvai, formuotis draugiškiems tarpasmeniniams santykiams, palankiam darbo psichologiniam klimatui.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pyktis ir jo produktyvioji funkcija. Pyktis: pagrindinė priešprieša priverstiniam pozityviam mąstymui. Pyktis asmenybei padeda rasti tapatumą ir įsitvirtinti. Pyktis keičia ribas. Sveikas ir liguistas pyktis. Pyktis atsisuka prieš patį žmogų. Geroji naujiena: sveikai pykti galima išmokti. Pykčio tipai. Pykčio tipas. Pykčio tipas. Pykčio tipas. Specialūs pykčio tipai. Skaudžios pykčio pasekmės. Mitai apie tai, ką daryti su savuoju pykčiu. Mokykimės pykti išmintingai. Kognityviniai pykčio suvokimo metodai. Konfrontaciniai pykčio suvokimo metodai. Konfrontaciniai būdai pykčiui tobuliau išreikšti. Konstruktyvūs ginčai – tinkamiausia pykčio forma. Konfliktinės situacijos ir ginčai: jausmai ir pasekmės. Konstruktyvios konflikto sprendimo formos. Savigalbos metodai konfliktui išspręsti. Literatūra. Nereikia būti labai pastabiems, kad pamatytume, kokį neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui daro pyktis. Paprasčiausiai įsijunkite televizorių arba žvilgtelėkite į laikraštį ir kaipmat įsitikinsite, jog pyktis vaidina didesnį ar mažesnį vaidmenį visuose žiauriuose įvykiuose. Pyktis yra nepaprastai pavojingas ir mums patiems. Netramdomas jis gali sugriauti glaudžiausius santykius ir sužlugdyti dvasinę bei fizinę sveikatą. Ko gero, vienas didžiausių psichoterapijos paradoksų yra tas, kad apie pyktį, bene galingiausią griaunamąją emociją, žmonės dažnai menkiausiai išmano ir jam skiria mažiausiai dėmesio. Tiesa, daugelyje knygų ir žurnalų aiškinama, kad pyktį reikėtų tramdyti, tačiau neatrodo, jog tie patarimai būtų išties vertingi. Juolab kad jie tokie prieštaringi! Vieni autoriai pataria niekšingų poelgių akivaizdoje būti pasyviems ir nuolankiems. Tai neva turėtų parodyti, kad jūs save valdote. Tikrai ir tvirtai! Tačiau pasyvi nuostata dažnai leidžia niekšybėms bujoti. Dar blogiau – jis jas gali skatinti. Kitose knygose, skirtoms pykčio problemoms, mums be užuolankų siūloma laisvai reikšti savo audringas emocijas. Leiskite joms išsiveržti! Netramdykite jų! Atvirai rodykite savo įniršį! Tegul priešininkams tai būna įspėjimas! Gal taip ir gali būti. Tačiau kaip meilė skatina meilę, taip įniršis skatina atkirtį. Pabandykite ir įsitikinsite.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Individualaus reakcijos laiko tyrimo duomenys. Pasirinkti tiriamieji. Dar nesusikūrus psichologijos mokslui buvo vykdomi reakcijos laiko tyrimai. Šiais tyrimais fiziologai bandė išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Plėtojant tyrimus matuojama ne vien impulso sklidimas nervu, bet ir laikas, nuo tam tikro stimulo pateikimo iki reakcijos. Šį laiką išmatavo H. Helmholcas 1850 metais. Taigi XIXa. buvo pradėtas reakcijos laiko matavimas. Reakcija apibrėžiama, kaip bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius, o reakcijos laikas - tai laiko tarpas nuo kokio nors signalo pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios. Pats geriausias būdas išspręsti konfliktą – yra jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad ne visada pavyksta to posakio laikytis: kai du žmonės ar dvi grupės pradeda vienu metu pretenduoti į vieną ir tą patį objektą ar tikslą, konfliktas tampa neišvengiamas.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Grupės rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Dar nesusikūrus psichologijos mokslui buvo vykdomi reakcijos laiko tyrimai. Jau XIX a. fiziologai sprendė problemą, kaip išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Nors daugelis manė, kad to apskaičiuoti neįmanoma, tačiau H. Helmholtzui 1850 metais pavyko jį išmatuoti. Plėtojant šiuos tyrimus buvo matuojama ne vien impulso sklidimas nervu, bet ir laikas, nuo tam tikro stimulo pateikimo iki reakcijos. Šiais tyrimais domėjosi F. Dondersas 1868 m., jo paskelbtas straipsnis „Apie psichinių procesų greitį“ taip pat sulaukė ir didelio kitų tyrėjų dėmesio. Jis domėjosi visų įvykių, kurie vyksta tarp stimulo pateikimo ir valingos subjekto reakcijos, trukme. Taip buvo pradėtas matuoti reakcijos laikas. Reakcija apibrėžiama, kaip ,,bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius“ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248) , o reakcijos laikas – tai ,,laiko tarpas nuo kokio nors signalo pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios.‘‘ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248). Reakcijos gali būti paprastos ir sudėtingos: • Paprastos reakcijos – tai kiek galima greitesnis atsakomasis veiksmas į žinomą iš anksto dirgiklį (Z. Bagdonavičius ir kt. „Eismo dalyvių psichofiziologija“, 2007, p.45) • Sudėtingos reakcijos – tai reikalingo atsakymo pasirinkimas iš kelių galimų (Z. Bagdonavičius ir kt. „Eismo dalyvių psichofiziologija“, 2007, p.45) Reakcijos laikas siejamas su jutimo grupe. Jutimas – tai procesas, kuris vyksta, kai mūsų jutimo receptoriai ir nervų sistema priima bei pateikia aplinkos dirgiklių energiją. Viskas prasideda nuo sąlyčio su dirgikliais (šiame tyrime naudojamas garsinis dirgiklis). Dirgiklis – bet kuris materialus veiksnys sukeliantis organizmo būklės pakitimus. (Psichologijos žodynas, 1993, p.59). Ši sąvoka giminiška ,,stimulo“ sąvokai – įvykis, sukėlęs organizmo būklės pokytį laikomas stimulu. Kiekvieno individo reakcijos laikas yra skirtingas ir priklauso nuo situacijos. Dažniausiai, kai individas žino ko tikėtis, išsiaiškina tam tikrus tyrimo dėsningumus ar sistemą, jo reakcijos laikas paprastai sutrumpėja. Šis reakcijos laiko sutrumpėjimas atspindi tai, kad žmonės išmoksta. Išmokimas – individualios patirties įgijimas, tam tikrų įgūdžių susiformavimas. Išmokimas gali būti sąmoningas, kada siekiama įgyti naujų žinių, mokėjimų, įgūdžių; ir nesąmoningas – kada nėra tikslo įgyti naujos patirties.
| |
Reakcijos laiko tyrimas (psichologija) Lapų skaičius: 11 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Reakcijos laiko tyrimai buvo atliekami prieš susikuriant psichologijos mokslui. Dar tada įvairias būdais fiziologai bandė išmatuoti impulso sklidimo greiti nervu. Laiką nuo impulso stimulo pateikimo pradžios iki reakcijos. 1850 metais tai pirmasis išmatavo H. Helmholcas. Taigi tuo metu ir prasidėjo pirmieji XIX amžiaus reakcijos laiko tyrimai. Beveik visuose šaltiniuose reakcija apibrėžiama panašiai: ,, [re + lot. actio – veiksmas] reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kokį nors poveikį“ arba kaip ,,bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius“ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248). Reakcijos gali būti paprastosios, kai kalbama apie kiek įmanoma staigesnį atsaką į iš anksto žinomą dirgiklį. Pvz.: bėgimo startinė reakcija. Nuo signalo pradžios iki bėgiko pajudėjimo iš vietos. O sudėtingosios reakcijos pasižymi keliais dirgikliais ir keliais į juos atsakančiais būdais. Pvz.: Krepšininkas gavęs kamuolį puolimo veiksmui atlikti, apžvelgia žaidimo situaciją, kurią sudaro tam išsidėstę jo partneriai ir priešininkų žaidėjai. Toje situacijoje jis išskiria tam tikras žaidėjų ypatybes, pagal kurias nustato kiekvieno jo galimybes realizuoti jau vykdomam sumanymui. Tačiau tiek paprastųjų tiek sudėtingųjų reakcijų svarbūs rodikliai yra judesių amplitudė ir reakcijos trukmė. Reakcijos trukmė geriau pažįstama, kaip reakcijos laiko sąvoka. Jos apibrėžimas teigia, kad tai ,,laiko tarpas nuo kokio nors signalo pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios.‘‘ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248). Reakcijos laiko trukmė tyrinėjama psichologijoje dėl to, kad ji neatsiejama nuo jutiminio pažinimo proceso – jutimo. Visų jutimų pagrindas, tai dirgikliai ir dirginimas, be kurių nebūtų receptorių reakcijų į juos t.y išorinės fizinės energijos priėmimo ir apdorojimo.
| |
Regimojo dėmesio apimties priklausomybės nuo stimulo dydžio ir įprasminimo tyrimas Lapų skaičius: 13 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Skiriamos 3 dėmesio rūšys. Faktoriai, apsprendžiantys dėmesį. Atsižvelgiant į dėmesio savybių funkcijų bendrumus, išskiriamos 3 pagrindinės dėmesio savybių grupės. Manoma, kad žodžiai yra numatomi. Tai - numatymo fenomenas, kuris yra aiškinamas dvejopai. Dėmesio paskirstymas leidžia nukreipti dėmesį į kelis dalykus tuo pačiu metu. Dėmesio perkėlimas – tai sąmoningas, planuotas dėmesio perjungimas nuo vieno objekto prie kito. Fiziologijoje tai aiškinama sužadinimo perėjimu iš vienos smegenų žievės zonos į kitą. Dėmesio apimties tyrimo akių judesių stebėjimo metodu. Rezultatai. Metodika. Darbo tikslas: Nustatyti dėmesio apimtį ir jos priklausomybę nuo stimulo dydžio bei įprasminimo.
| |
Regimojo lauko homogeniskumo tyrimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Metodika Tiriamieji: mergina 19m., rega normali. Darbo tikslas: ištirti regimojo lauko homogeniškumą. Darbo priemonės: kompiuteris su specialia kompiuterine programa skirta regėjimo lauko homonegiškumui tirti. Duomenims apdoroti naudota Microsoft Office Exel ir Microsoft Office Word programos. Darbo eiga. Pirmiausia tiriamajam paaiškinama, kad bus tikrinama regėjimo lauko homogeniškumas. Tada paprašoma atsisėsti prie kompiuterio, išmatuojamas atstumas nuo tiriamojo akių iki vaizduoklio, kad būtų 50cm. Paleidžiama speciali programa regėjimo lauko homogeniškumui tirti. Pasakoma, kokie turės būti regimieji kampai: 5, 7, 10, 13, 15. Eksperimento metu rodoma tiesė, kurią su vertikaliu žymekliu reikia padalinti taip, kad abi tiesės pusės atrodytų vienodo ilgio. Žymeklio padėtis keičiama su klaviatūros klavišais „Kairėn“ ir „Dešinėn“. Subjektyvios lygybės atveju, spaudžiamas klavišas „Tarpelis“ (Space). Su kiekvienu fiksacijos tašku bandymą reikia atlikti 30 kartų. Darbo rezultatai ir jų aptarimas
| |
Samprotavimas ir argumentavimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Samprotaviams, kaip išvadų darymo procesas. Dedukcinis ir indukcinis samprotavimas. Psichologiniai samprotavimą veikiantys veiksniai. Euristinis samprotavimas. Kasdieniai tikimybiniai samprotavimai . Euristika. Analoginis samprotavimas. Argumentavimas. Nustatyti, ar yra pateikiamas argumentas. Pertvarkyti argumentą taip, kad jis būtų išreikštas aiškiai ir kad būtų galima pamatyti argumento žingsnius ir visą formą. Įvertinti argumentą nustatant, kas jame gerai, o kas blogai. Problemų (uždavinių) sprendimas. Problemos samprata. Dunker tyrimai. Modeliavimo metodo taikymas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
