top


Konspektai.com > Psichologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Veberio - Fechnerio laboratorinis darbasparsisiųsti


Lapų skaičius: 25
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tyrimo metodika. Tiriamieji. Darbo priemonės. Darbo vieta, laikas. Darbo eiga. Duomenų registravimas ir apdorojimas. Rezultatai ir jų analizė. 1 serija. 2 serija. Pirmos ir antros serijų palyginimas. Konstantos nustatymas. Konstanta pagal vėberio dėsnį. Konstanta pagal fechnerio dėsnį. Išvados. Literatūra. Priedai. Paprastai klasikinėje psichofizikoje ryšys tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo yra nustatomas netiesioginiu būdu – diferenciniais ir absoliučiais slenksčiais. Ryškus pavyzdys yra vėberio ir fechnerio atlikti skaičiavimai. Tačiau jų taikymas yra ribotas. Ieškota kito, universalesnio būdo nustatyti priklausomybę tarp pojūčių ir stimulų formos - vėberio ir fechnerio oponentai siekė atrasti tiesioginius pojūčių matavimo būdus. Psichofizika – tarpdisciplininis mokslas kognityvinės psichologijos ir eksperimentinės psichologijos sankirtoje, tiriantis sąveiką tarp objektyviai išmatuojamų fizikinių procesų bei subjektyvių psichinių (intelektinių, emocinių) išgyvenimų. Psichofizika žvelgiant istoriškai plėtota fechnerio bei e. H. Vėberio darbų pagrindu.
0

Vėberio – Fechnerio dėsnio tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Psichofizika - (psicho- + gr. physike < physis - gamta) - bendrosios psichologijos šaka, susikūrusi XIX a. viduryje, davusi pradžią eksperimentinei psichologijai. Pastaroji labai artimai susijusi su fizika ir fiziologija, kai pojūčiai ir suvokimas buvo tiriami matematišku tikslumu nustatant jutimo slenksčius, reakcijų laikus ir panašius dalykus. Iš žymiausiųjų ano meto psichologų minėtini pirmiausia Vėberis, Helmholzas, Fechneris, Th. Ziehenas, Ebbinghausas ir Miuleris. Psichofizikos mokslininkai Bugeris (1729) ir Vėberis (1831) atliko bandymus, kurie padėjo nustatyti, kad minimalus, vos pastebimas dydis ∆I priklauso nuo dydžio I ir ∆I/I = k, kur ∆I – dirgiklio prieaugio dydis, I – pradinis dydis, o k – konstanta, skyrimo slenksčio rodiklis (Vaitkevičius, 1997). Kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnis jautrumas dirgiklio pokyčiams. Šį skyrimo slenksčio santykį su pradiniu stimulo intensyvumu imta vadinti santykiniu skyrimo arba diferenciniu slenksčiu (Vaitkevičius, 2002, p.17). Kad suvoktume dviejų dirgiklių skirtumą, jų stipris turi skirtis pastoviu mažiausiu santykiu ( o ne pastoviu kiekiu) (Myers, 2008, p. 261). Vėliau G. T. Fechneris nuosekliai tęsė sensorinių sistemų tyrimus remdamasis Vėberio, savo profesoriaus, mintimis ir priėjo loginę išvadą, kad dydis ∆I / I apibūdina vos pastebimą subjektyvaus pojūčio pokytį. Tai reiškia, kad žmogus negali pastebėti mažesnių pokyčių negu ∆I / I. Taip pat Fechneris manė, kad mažiausio skirtumo tarp dviejų silpnų ir dviejų stiprių dirgiklių pojūčiai turi nesiskirti (Vaitkevičius, 1997). Visa tai apjungus buvo įvardinta, kaip Vėberio – Fechnerio dėsnis, kuris nusako pojūčio ir dirgiklio stiprumo priklausomybę. Tai yra, kai stimulo intensyvumas didėja geometrine progresija, tai pojūčio stiprumas didėja aritmetine progresija. Taigi, pojūčio stiprumas auga daug lėčiau negu jį sukeliančio stimulo intensyvumas (Bagdonas, 1977). Tyrimo tikslas: pastovių stimulų metodu nustatyti skirtuminius slenksčius keturių ilgių tiesėms. Apskaičiuoti Vėberio konstantas kiekvieno ilgio tiesei. Patikrinti ar galioja Vėberio – Fechnerio dėsnis tiesės ilgio nustatymui.
0

Veberio-Fechnerio tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 23
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tyrimo metodika. Tiriamieji. Darbo priemonės. Darbo vieta, laikas. Darbo eiga. Duomenų registravimas ir apdorojimas. Rezultatai ir jų analizė. 1 serija. 2 serija. Pirmos ir antros serijų palyginimas. Konstantos nustatymas. Konstanta pagal vėberio dėsnį. Konstanta pagal fechnerio dėsnį. Išvados. Literatūra. Priedai. Paprastai klasikinėje psichofizikoje ryšys tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo yra nustatomas netiesioginiu būdu – diferenciniais ir absoliučiais slenksčiais. Ryškus pavyzdys yra Vėberio ir Fechnerio atlikti skaičiavimai. Tačiau jų taikymas yra ribotas. Ieškota kito, universalesnio būdo nustatyti priklausomybę tarp pojūčių ir stimulų formos - Vėberio ir Fechnerio oponentai siekė atrasti tiesioginius pojūčių matavimo būdus. Terstono (1927), o ypač Styvenso (1930) atlikti tyrimai patvirtino laipsninę priklausomybę bei paruošė dirvą naujam psichofizikos dėsniui sukurti, kuris dar vadinamas “ Styvenso dėsnis” . Styvenso dėsnis teigia, kad pojūčio stiprumas yra tiesiog proporcingas stimulo intensyvumui, pakeltam tam tikru laipsniu. Bendrai Styvenso dėsnio formulė užrašoma taip...
0

Veiklos motyvacijos savianalizė: vertybių motyvacinė prasmėparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Asmenybės veiklos motyvacija. Asmenybės veiklos motyvacija. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Vertybės. Vertybių aiškinimas. Skirtingas autorių požiūris į vertybes. Asmenybės vertybių hierarchijos analizė. Vertybių hierarchijos rezultatai. Vertybių hierarchijos analizė. Išvados. Naudota literatūra. Priedai. Vertybės – tai specifiškos, mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui bei visuomenei. Vertybės lydi mus kiekvieną dieną, padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą. Tai – žmogaus dvasingumo raiška, kurioje atsispindi grožis, žinojimas ir meilė, siekiama dvasiškumo ir materialumo darnos. Tik vertybių dėka žmogus tegali pasiekti tikrąjį ir visavertį žmogiškumą. Vertybės apima žinias, tikėjimus, menus, moralę, papročius, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, kurią žmogus įgyja kaip visuomenės narys. Taigi labai svarbu kiekvienam iš mūsų pažinti tikrąsias vertybes ir įsisąmoninti jas savo veikloje.
0

Viktor E. Frankl knygos Žmogus ieško prsmės pristatymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Viktor Emil Frankl (gimęs 1905m. Vienoje), įžymus austrų psichiatras ir psichoterapeutas, pagrindęs logoterapijos teoriją ir praktiką. Jo knygą Žmogus ieško prasmės sudaro dvi dalys: pirmoji - tai asmeniniai autoriaus išgyvenimai ir tyrinėjimai fašistinėse koncentracijos stovyklose; antroji - autoriaus apžvalga apie logoterapiją. Pirmoji knygos dails , kurioje autorius nagrinėja žmonių psichinę būklę koncenracijos stovyklose, suskirstyta į tris fazes: Atvykimas, Gyvenimas stovkloje ir Išvaduoti iš stovyklos. Kiekvienoje fazėje detaliai aprašoma žmonių elgsena sudėtingomis koncentracijos stovyklų gyvenimo sąlygomis.
0

Žiniasklaidos įtaka paauglių įtraukimui į narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimąparsisiųsti


Lapų skaičius: 30
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Trumpai apie žiniasklaidą. Narkomanijos problema. Narkotikai ir jų žala žmonėms. Kaip ir kodėl tampama narkomanu? Narkotinių medžiagų vartojimo būdai. Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis. Jaunėjanti narkomanija. Narkomanas šeimoje. Narkomano požymiai. Rizikos veiksniai. Kaip išvengti narkomanijos? Narkotikų platinimas. Narkomanija mokyklose. Žiniasklaidos poveikis. Žiniasklaidos vaidmuo formuojant nepilnamečių požiūrį į narkotikų vartojimą. Narkomanijos prevencija. Išvada. Norėčiau pakalbėti apie gan plačią temą, tai kaip žiniasklaida ir kitos masinės informavimo priemonės veikia žmones, kaip tai gali pakeisti žmonių likimus ir jų gyvenimo būdus, gali skatinti keistis. Žiniasklaida tai daugialypis ir sudėtingas reiškinys. Žiniasklaidos poveikis akivaizdus, reikalingas. Kiekvienas žiniasklaidos kanalas turi savo informacijos pateikimo specifiką, kurią reikia išmanyti norint produktyviai bendrauti su žiniasklaidos atstovais. Žiniasklaida – labai svarbi publika, nes ji ne tik patraukia auditorijos dėmesį ir ją informuoja, bet gali suformuoti nuomones apie įmones ir suteikti joms kokį nors statusą. Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės). Žiniasklaida yra stiprus ginklas, kuris gali veikti žmones kaip teigiamai, taip ir neigiamai. Pavyzdžiui, pasakojimai apie narkotines medžiagas, jų poveikį, vartojimo pasekmes gali paskatinti jaunimą pamėginti jas arba jų atsisakyti. Žiniasklaida turi dvejopą poveikį žmogui. Bet manyčiau, kad daro daugiau teigiamą poveikį.
0

Žmogaus mityba ir chemija du neatsiejami dalykaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Riebalai. Baltymai. Angliavandeniai. Mineralinės medžiagos. Kalcis. Fosforas. Geležis. Natris ir valgomoji druska. Kalis.Riebalai ir į juos panašios medžiagos, vadinami lipoidai, jie įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį. Chemiškai riebalai yra glicerino ir riebalinių rūgščių junginiai. Riebalinės rūgštys skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Sočiosios riebalinės rūgštys yra palmitininė ir stearininė, nesočiosios – oleininė, linolinė, linoleinė ir kt. Sočiosios riebalinės rūgštys lydosi aukštoje temperatūroje, dėl to iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje esti kieti; nesočiosios riebalinės rūgštys lydosi žemoje temperatūroje, ir iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje yra skysti.
0

Žmogaus raidaparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Žmogaus ontogenetinė raida. Psichofiziologinės ir psichosocialinės raidos etapai (vystymosi mechanizmai, psichosocialinės užduotys, krizės) Žmogaus ontogenetinė raida arba ontogenezė – žmogaus raida per jo gyvenimą nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties. Individualus organizmo vystymasis, apimantis vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus psichologiją ir senatvės psichologiją. Ją tiria raidos psichologija. Raidos psichologijos tikslas- suprasti žmogaus augimą, keitimąsi ir vystymąsi. Mėginama nustatyti, kokie įvykiai ar aplinkybės suformuoja individą, stengiamasi numatyti, kokia jo ateitis. Renkama informacija apie žmogaus įprastą ir neįprastą elgesį, apie paveldėtas ar gyvenant įgytas ypatybes, aplinkos įtaką individo raidai (tėvų ir vaikų santykiai; jaunimo nusikaltamumo tyrimai; kognityvinių, psichinių procesų raida ir kt.). Žmogaus ontogenetinė raida yra vieninga, vyksta visą gyvenimą, gyvenimo eigoje yra numatytos jos kompensavimo galimybės. Longitudiniai tyrimai.
0

Žmogus negali gyventi be emocijų ir jausmųparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Psichologija– mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Gelmių psichologai nagrinėja pasąmonę. Psichologijos tikslas – aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenos ypatybes. Šiuolaikinė psichologija apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis, todėl diferencijuojasi į atskiras šakas/disciplinas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultatų pritaikymo sferomis. Yra ir tarpdisciplininiai dalykai, tokie kaip psichofizika, psicholingvistika ir t. t. Šie hibridiniai mokslai tiria žmogaus reiškinius dviejų ir daugiau mokslų metodais. Darbo tikslas – Išsiaiškinti ar žmogus negali gyventi be jausmų ir emocijų. Darbo uždaviniai: 1. Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų. 2. Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide. 3. Ką gali mums parodyti mūsų kūnas.
0

Žodinis bendravimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 30
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Pranešimo samprata, ypatumai, analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės, o pati informacija vadinama pranešimu. 1. Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turėtų toks būti. 2. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys), bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz., siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu, su baime ar pan.). Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. Pranešimas parodo, kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes, balso toną, neverbalinius signalus. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557