Psichologija (12 psl). Psichologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 34
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: MOTYVACIJA. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: „Kas vertė tave tai daryti?“ arba „Kodėl tu taip pasielgei?“ Psichologijoje motyvacija – tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetinė sąvoka. Motyvacijos samprata. Instinktu galima vadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Toks elgesys būdingas daugeliui gyvūnų rūšių. Laimėjimų motyvacija. Laimėjimų motyvacijos nustatymas. Vidinė motyvacija ir laimėjimai. Žmonių skatinimas. Vidinės motyvacijos ugdymas. Atsižvelgimas į žmonių motyvus. Konkretūs, sudėtingi, bet įveikiami tikslai. Tinkamo vadovavimo stiliaus pasirinkimas. MOTYVACIJA, MOTYVAI IR POREIKIAI. Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingo objekto trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. MOTYVACIJOS TEORIJA. Bendrumo/bendravimo (affiliation) poreikis. Pasiekimo (achievement) poreikis. Tikslų sudėtingumas ir užduoties sudėtingumas. Tikslų specifiškumas. Skatinimo vaidmuo tikslų iškėlime. Įsipareigojimas tikslams. TYRIMO TIKSLAS. TYRIMAS. FINANSINIAI MOTYVAI. PRIPAŽINIMAS IR DĖKINGUMAS. ATSAKOMYBĖ. SANTYKIAI SU VADOVU. KARJERA. PASIEKIMAI. DARBO TURINYS. MOTYVACIJA. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: „Kas vertė tave tai daryti?“ arba „Kodėl tu taip pasielgei?“ Psichologijoje motyvacija – tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetinė sąvoka. Motyvacijos samprata. Instinktu galima vadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Toks elgesys būdingas daugeliui gyvūnų rūšių. Laimėjimų motyvacija. Laimėjimų motyvacijos nustatymas. Vidinė motyvacija ir laimėjimai. Žmonių skatinimas. Vidinės motyvacijos ugdymas. Atsižvelgimas į žmonių motyvus. Konkretūs, sudėtingi, bet įveikiami tikslai. Tinkamo vadovavimo stiliaus pasirinkimas. Motyvacija, motyvai ir poreikiai. Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingo objekto trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Motyvacijos teorija. Bendrumo/bendravimo (affiliation) poreikis. Pasiekimo (achievement) poreikis. Tikslų sudėtingumas ir užduoties sudėtingumas. Tikslų specifiškumas. Skatinimo vaidmuo tikslų iškėlime. Įsipareigojimas tikslams. Tyrimo tikslas. Finansiniai motyvai. Pripažinimas ir dėkingumas. Atsakomybė. Santykiai su vadovu. Karjera. Pasiekimai. Darbo turinys. Bendradarbiavimas. Grupės buvo parinktos taip, kad reprezentuojantys grupę dydžiai atitiktų grupės pusiausvyros tašką. O grupės apatinė riba nepriklauso intervalui jos nustatytos tam, kad būtų patogiau analizuoti rezultatus grafiniu būdu. Išvados. Po įžanginės analizės galime pereiti prie visos populiacijos elgsenos modeliavimo, pabandysime palyginti tarpusavyje vidurkius ir modas. Pirmas modelis parodys mums koks yra vidutiniško apklaustojo elgesys. Antras – kaip pasielgtų dauguma žmonių.

Motyvavimas

Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Motyvavimas. Pirminiai poreikia. Antriniai poreikiai. Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos. A. Maslow. Poreikius suskirstė į penkias kategorijas. Clayton’as alderfer’is. Egzistencijos - santykių - augimo esa. Teoriją. Egzistencijos poreikiai. Santykių poreikai. Augimo poreikis. Frustracijos regresija. Nepakankamos motyvacijos ciklas. Mclelland’as. Trijų rūšių poreikius. F. Herzberger’is. Dviejų veiksnių motyvavimo teoriją. Higieniniai veiksniai. Motyvai. Elgsenos reguliavimo teorijos. Vilčių teorija. Darbo sąnaudų - rezultatų. Teisingumo teorija. Porter’o - lowrer’o modelyje. Motyvavimas ir konpensavimas.

Motyvuojančių dirbti veiksnių skirtumai tarp rinkotyros specialistų ir specialisčių

Lapų skaičius: 13
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Tyrimo dalyviai: Apklausėme 30 rinkotyros specialistų, dirbančių UAB „BPMH“. Iš jų 15 vyrai, 15 moterys. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, ar skiriasi darbo motyvaciją skatinantys veiksniai tarp vyrų ir moterų, dirbant UAB „BPMH“. Rezultatai. Užpildytų anketų atsakymų matrica. Rezultatų aptarimas. Atlikę tyrimą su 30 tiriamųjų, gavome rezultatus, kurių statistinė analizė neįmanoma dėl mažo respondentų skaičiaus. Suskaičiavome tiek vyrų, tiek moterų skirtingų darbą motyvuojančių veiksnių procentinį pasirinkimą.

Muller- Lyer iliuzijos tyrimas

Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Sensoriniai dirgikliai, kuries suteikiama kitokia prasmė, vadinami iliuzijomis. Visose versijose iš esmės sutampa trys dalykai. Apgauna ne vaizdas, o suvokimas. Ir žinant, jog tai apgaulė, iliuzija išlieka. Apgaulė įvyksta ne dėl tinklainėje vykstančių procesų. Tikriausiai ji atsiranda tuomet, kai vaizdinis dirgiklis apdorojamas šoniniame tarpinių smegenų gumbure. Akių judesiai neturi įtakos apgaulei atsirasti (tai įrodyta eksperimentais). Mmaria Furst, 1998. Optinės apgaulės atsiranda tik tuomet, kai sąmoningai nekreipiame dėmesio i erdvės įspūdį. Tikslas – ištirti fiksacijos taško suvokiamą vidurį.

Nervų sistema

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nervų sistema. Nervinio impulso gimimas. Neuronai ir jų sąveika. Nerviniai takai. Neuronų sąveika. Kaip mus veikia neuromediatoriai? Galvos smegenys. gebėjimai ir charakteris priklauso nuo iškilimų kaukolės paviršiuje. Nors ji buvo klaidinga, tačiau pasiūlė idėją, kad skirtingos smegenų sritys atlieka skirtingas funkcijas. Biologinės psichologijos specialistai tiria biologijos ir pschologijos ryšius ir taip atranda vis naujų duomenų apie stresą ir ligas, alkį ir miegą, sapnus ir depresiją. Nervų sistema Nervų sistema – elektrocheminė komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti. Neuronai sudaro visų gyvūnų nervų sistemą. Mūsų nervų sistema veikia pagal tuos pačius principus kaip ir visos gyvūnijos, todėl, tirdami žinduolių smegenis, galime suprasti savasias.

Neverbalinė kalba

Lapų skaičius: 7
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: Identifikuoti situacijos veikėjų neverbalinius ženklus ir atskleisti tų ženklų prasmę. Įvadas Kasdieniniame gyvenime mes dalijamės idėjomis, jausmais ir informacija su kitais žmonėmis. Tai yra bendravimas. Kalbėjimas - tai labiausiai paplitęs bendravimo būdas. Taip pat yra daug kitų būdų: rašymas, rankų ir kūno judesiai, piešimas, dainavimas ir kt. Žmonės komunikuoja 7% verbaline (žodžiais) ir 93% neverbaline kalba. Neverbalinę kalbą sudaro 38% balso tembras ir 55% kūno kalba. Svarbiau suprasti ne kas yra sakoma žodžiais, bet kas yra sakoma neverbališkai. Ką reiškia antakių kilstelėjimas, rankos pamojavimas, nykščio parodymas turbūt puikiai yra visiems žinoma, tačiau sudėtingesnę kūno kalbą taip pat reikia suprasti. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba – tai kūno komunikacijos forma, išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster’s Comprehensive Dictionaryof the English Language, 1998, p.151).

Neverbalinė kalba kūno kalbos ženklai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: SITUACIJA Pokalbis dėl darbo Veikėjai: solidžios kompanijos personalo skyriaus vadovas Bakalauro studijas ką tik baigęs ir darbo patirties neturintis ambicingas jaunuolis. Jaunuolis nori visko iškart- perspektyvaus darbo, geros algos ir aukštų pareigų. Personalo skyriaus vadovo uždavinys atsirinkti geriausius- labiausiai tinkančius siūlomoms pareigoms. Situacija labai aktuali šiandieninėje Lietuvoje. Pokalbis dėl darbo vyksta vadovo kabinete. Jaunuolis jaudinasi, stengiasi kiek tik įmanoma to neparodyti. Patirties trūkumas kiša koja jam. Personalo skyriaus vadovas užduoda įprastus klausimus. Kodėl nori pas mus dirbti? Kas paskatino rinktis mus? Ką sugebi? Ką esi dirbęs? Kaip įsivaizduoji darbą pas mus? Kokias perspektyvas įžvelgi? Apibūdink save trumpai. Gerosios savybės ir blogosios. Na ir žinoma ateina eilė jaunuolio klausimams. Jaunas ir ambicingas, be jokios patirties, tačiau norintis daug... Jis užsiprašo nerealios algos, neatitinkačios jo kompetencijos. Žinios dar ne viskas, sugebėjimas jas pritaikyti labai svarbu, o visų svarbiausia- darbo patirtis. Tikėtis didesnės algos, ką tik iškeptam bakalaurui neverta. Vadovas derasi su ambicingu jaunuoliu. Bando privilioti jauną specialistą kompanijos privilegijomis. Jaunuolis nusivilia darbo pasiūlymu ir išeina. Neverbalinės kalbos elementai- akių kontaktas, rankos paspaudimas, kalba, mikčiojimas, akių lakstymas, kvapas, apranga, rankų gestai, sėdėjimo poza, pokalbio eiga, asmeninė erdvė, veido išraiška.

Neverbalinė kūno kalba

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Titulinis. Darbo autorės. Darbo vadovė. Vilnius, Įvadas. I. Rinkos dalyviai. Emitentai. Akcininkai ir investuotojai. Finansų maklerio įmonės. Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių birža. II. Vp rinkos veiklos rezultatai. 2009 m. Duomenys apie vertybinių popierių biržą ir fmį. 2010 m. II ketvirčio duomenys apie emitentus. Emitentų skaičiaus kaita. Išvados. Literatūros sąrašas. Kūno kalba sąvoka, apimanti dviejų ir daugiau žmonių bendravimo formą, naudojant ne garsus ar kitas priemones, o kūno judesius. Kūno kalba taip pat yra viena iš efektyvios komunikacijos priemonių, padedančių geriau suprasti pašnekovą. Jie padeda suprasti ir pažinti parodo, ką galvojame apie kitus, kaip jaučiamės konkrečioje situacijoje. Simpatiją ir antipatiją taip galima lengvai atpažinti. Šiame darbe aptarsiu kaip mūsų neverbalinė kalba ir siunčiami signalai gali daug pasakyti apie mūsų savijauta ir mūsų bendravimo lygį. Pasitikėjimą rodo atpalaiduota veido išraiška: verta nuolat pasitikrinti, ar nesuraukti antakiai, nesukąsti žandikauliai ir neįtemptas žvilgsnis. Taip pat tinkama geranoriška veido išraiška ir saikinga šypsena (išraiškinga šypsena rodo pasitikėjimą savimi, bet nebūtinai sukelia pasitikėjimą kitam, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip retai gali nuoširdžiai šypsotis darbe gydytojai, teisininkai, politikai, valstybės tarnautojai, bankininkai ir kitų solidžių profesijų atstovai). Nors Lietuvos ekonomika smuko, tačiau kai kurie Lietuvos finansinių priemonių rinkos segmentai atspindėjo teigiamas pasaulines tendencijas: pasaulio finansų rinkose nuo 2009 m. Kovo iki metų pabaigos vyko akcijų, aukšto pajmingumo obligacijų ir kitų rizikingų aktyvų kainų atsitiesimas po nesėkmingų 2008-ųjų, kai siautė viena didžiausių pastorojo šimtmečio krizių. 2009...

Neverbalinis bendravimas. Pagrindiniai bendravimo gestai ir jų kilmė

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra bendravimas? Kas yra nežodinis bendravimas? Nežodinio bendravimo elementai. Veido išraiška. Žvilgsnis. Gestai. Poza. Kūno sudėjimas. Prisilietimas. Išvados. Naudota literatūra. Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Todėl kiekvienam iš mūsų tenka kasdien bendrauti, net ir ką tik gimusiam kūdikiui reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Bendravimas tampa kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdienine veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Netgi tada, kai šalia nėra nei vieno žmogaus, jaučiame aplinkinių įtaką. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su savimi. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informaciją, sąveiką ir santykius. Bendravimas skirstomas į: verbalinę bendravimą (kalbą), neverbalinį bendravimą, nesąmoningą komunikaciją. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais, todėl turime žinoti jos elementus.

Odos ertmės esteziometrija sensorika

Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Absoliučių slenksčių nustatymas. Išvados. Skirtuminių slenksčių nustatymas. Literatūra. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas. Tiriamasis. Darbo eiga. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Absoliutusis slenkstis- mažiausias dirginimo intensivumas, galintis sukelti jutimą. Tai toks dirgiklio stipris, kai dirgiklis vienodą skaičių kartų aptinkamas arba neaptinkamas (bet jei dirgiklį pajuntame mažiau negu 50 pocentų, jis vadinamas ikislenktiniu). Silpnų dirgiklių signalų aptikimas priklauso nuo jutimų sistemos, ne tik nuo jų stiprumo, bet ir nuo specifinių dirgiklio savybių, mūsų psichikos būsenos– mūsų patyrimo, lūkesčių, motyvacijos, nuovargio, treniruotumo, bendrosios elgsenos ir receptoriaus dirginimo trukmės. Šių veiksnių veikiamas slenkstis gali pasikeisti. Tie patys žmonės skirtingai reaguoja į tą patį dirgiklį pasikeitus aplinkybėms (Mader, 1999; myers, 2000). Net ir silpnas mechaninis odos palietimas sukelia lytėjimo jutimą. Odos skiriamoji galia nustatoma, liečiant ją tuo pačiu metu dviem taškiniais dirgikliais, pvz., skriestuvo adatėlėmis. Labai jautrios yra rankos pirštų pagalvėlės, mechaniškai dirginant padų ir delnų odą, ausis, lūpas, yra jaučiamas kutulys, vienodai veikiant mechaniniam spaudimui, atsiranda spaudimo jutimas.

« Pradžia Ankstesnis11121314151617181920Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama