Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinės psichodinaminės kryptys. Gynybiniai mechanizmai. Primityvūs gynybiniai mechanizmai. Ego palaikomoji psichoterapija. Yra skiriami keturi aspektai kalbant apie stiprų ir silpną Ego:. Kaip didinti kliento savo vertės jausmą. Apibendrinimas. Objektinių ryšių teorija. Melanie Klein. W.D.Winnicott. Kaltės jausmo vystimasis. H.Kohut. Daniel Stern. Kaip atskirti primityviuosius ir brandžiuosius gynybinius mechanizmus. Primityvieji gynybiniai mechanizmai. Brandieji gynybiniai mechanizmai. Primityvioji izoliacija. Visagalinti kontrolė. Idealizacija ir nuvertinimas. Kraštutinis nuvertinimas (deidealizacija). Projekcija, introjekcija, projekcinę identifikacija. Brandieji gynybiniai mechanizmai. Emocinis lygmuo. Geras emocinis išsivystymas. Sugebėjimas/nesugebėjimas toleruoti frustracijos. Aiškios savęs ir kito ribos. Objektas yra suvokiamas ne kaipo asmuo, o kaip poreikių tenkintojas. Įvardinimas situacijos, kuri sukelia nerimą. Fascilitacija. Ventiliacija. Distancijos įvaldymas. Grįžti į tą situaciją, kai žmogus pats sau galėjo padėti. Pirmas vystimosi etapas Holding. Kitas etapas – Handling. Trečias etapas – sugebėjimo užmegzti ryšius su objektais atsiradimas. Ego raidos sutrikimai. klaidinga savastis sudaro mandagaus, socialaus elgesio būdų įvairovę. klaidingoji savastis yra pateikiama kaip tikroji.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Iliuzijos, senestopatijos, tikrosios ir pseudohaliucinacijos, kliedėjimo idėjos, definicija, klinikinė charakteristika, kandinskio – klerambo, arba psichinio automatizmo sindromas, kotaro ir kapgro sindromai, emocijos ir jų sutrikimai, kiekybinai atminties sutrikimai, fiziologinio ir patologinio afekto diferenciniai kriterijai, kokybiniai atminties sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas , asteninis sindromas, jo struktūra, hipochondrinis sindromas, jo psichopatologija, nervinė anoreksija , nervinė bulimija, depresinis sindromas, jo struktūra, mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, slaptos (užmaskuotos) depresijos, savižudybės, savižudybių prevencija, maniakinis sindromas, klinikinė charakteristika, paranojinis sindromas, korsakovo sindromas, sąmonės sutrikimai , delyrinis sąmonės sutrikimas, prieblandinės sąmonės sutrikimų būsenos, oneiroidinis sąmonės sutrikimas, demencijos, jos rūšys, klinika, demensijų ir protinio atsilikimo diferencinė diagnostika, schizofrenijos epidemiologija ir etiopatogenezė, schizofrenijos pagrindiniai klinikiniai požymiai, katatoninė schizofrenija, paranoidinė schizofrenija, psichiatrijos istorija lietuvoje.
| |
Psichiatrijos konspektas. Klausimai ataskymai egzaminui. Lapų skaičius: 42 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichiatrija, jos raida. Lietruvos psichiatrijos istorija. Psichiatrinės pagalbos organizvimas lietuvoje. Psichinių ligonių slaugos ypatumai, skubi psichinė pagalba. Psichiatrinės ekspertizės( darbo, karo, teismo). Prerstinis gydymas. Juridiniai – teisiniai psichiatrinės pagalbos aspektai. Šizofrenija: etiologija, patogenezė, diagnostiniai kriterijai ir formos. Paprastoji šizofrenija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Katatoninė šizofrenija šizofrenija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Henefreninė šizofrenija šizofrenija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Paranoidinė šizofrenija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Rezidualinė šizofrenija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Psichosocialinė reabilitacija, taikymo indikacijos. Šizotipinis sutrikimas, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Šizoafektinis sutrikimas, tipai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Kliedesiniai sutrikimai, tipai,klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Ūminis, panašus į šizofreniją, psichozinis sutrikimas, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Indukuotas kliedesinis sutrikimas, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Nuolatiniai afektiniai sutrikimai ( ciklotimija, distimija), klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Bipolinis afektinis sutrikimas: manijos epizodas, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Bipolinis afektinis sutrikimas: depresijos epizodas, variantai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Afektiniai sutrikimai: manijos epizodas, variantai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Afektiniai sutrikimai: depresijos epizodas, variantai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, variantai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Fobiniai nerimo sutrikimai, tipai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Panikos ir generalizuoto nerimo sutrikimai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Obsesinis – kompulsinis sutrikimas, tipai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Disociaciniai sutrikimai, pasireiškimų būdai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Reakcijos į sunkų stresą: pasireiškimo formos, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Somatizacinis sutrikimas, priežastys, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Hipochondrinis sutrikimas, priežastys, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Somatoforminė vegetacinė disfunkcija, priežastys, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Neurastenija, etiologija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Demencijos, skirstymas, priežastys, diagnostiniai kriterijai, gydymas. Demencija, sergant alzheimerio liga, etiologija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Kraujagyslinės kilmės demencija, etiologija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Protinis atsilikimas, etiologija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Asmenybės sutrikimai setrgant epilepsija, traumine galvos smegenų liga, alkoholizmu. Delyras, nesusijęs su psichoaktyviom medžiagom, etiologija, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Psichikos sutrikimas sergant cd, tirotoksikoze, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Intoksikacija alkoholiu: paprastas ir patologinis girtumas, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Priklausomybė nuo alkoholio, stadijos, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Baltoji karštligė, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Alkoholio sukeltas amnezijos sindromas ( korsakovo psichozė), klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Ūmi ir lėtinė alkoholinė haliucinozė, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Alkoholiniai kliedesiai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Psichikos sutrikimai vartojant kokainą ir opijantus, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Psichoseksualiniai sutrikimai, charakteristika, diferencinė diagnozė, gydymas. Valgymo sutrikimai, priežastys, tipai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Miego sutrikimai, priežastys, tipai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Asmenybės sutrikimai, priežastys, patogenezė, diagnostiniai kriterijai, variantai, gydymas. Paranoidinio ir šizotipinio asmenybės sutrikimai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Asocialaus ir emocialaus tipo asmenybės sutrikimai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Nerimastingo ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Histrioninio ir anankastinio tipo asmenybės sutrikimai, klinika, eiga, diferencinė diagnozė, gydymas. Gydymo principai psichiatrijoje: pagrindiniai metodai, charakteristikos, skyrimo indikacijos. Neuroleptikai. Antidepresantai ir nuotaikos stabilizatoriai. Nuotaikos stabilizatoriai. Trankviliantai. Psichoterapija,jos esmė, pagrindinės rūšys, formos, tikslai, taikymo indikacijos.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dėstomoji dalis. Psichikos sutrikimas. Įvairios tyrimo situacijos. Anamnezė. Organinės kilmės psichikos ligos. Egzogeninės psichozės. Organiniai ir kiti fizinės kilmės psichikos sutrikimo sindromai. Alzhaimerio liga. Silpnaprotystė dėl galvos smegenų kraujagyslių ligų. Piko liga. Hantingtono chorėja. Parkinsonizmas (drebamasis paralyžius). Vilsono liga. Jakobo liga. Progresuojantysis paralyžius. Smegenų traumos. Epilepsija. Piknaudžiavimas ir priklausomybė. Šizofreninės psichozės. Psichoterapija. Depresija/melancholija. Manijos. Kliedesiai. Neurozės. Reakcijos į stiprų stresą ir adaptacijos sutrikimai. Savižudybė. Krizės. Išvados. Literatūra. Įvadas. Dėstomoji dalis. Psichikos sutrikimas. Įvairios tyrimo situacijos. Anamnezė. Organinės kilmės psichikos ligos. Egzogeninės psichozės. Organiniai ir kiti fizinės kilmės psichikos sutrikimo sindromai. Alzhaimerio liga. Silpnaprotystė dėl galvos smegenų kraujagyslių ligų. Piko liga. Hantingtono chorėja. Parkinsonizmas (drebamasis paralyžius). Vilsono liga. Jakobo liga. Progresuojantysis paralyžius. Smegenų traumos. Epilepsija. Piknaudžiavimas ir priklausomybė. Šizofreninės psichozės. Psichoterapija. Depresija/melancholija. Manijos. Kliedesiai. Neurozės. Reakcijos į stiprų stresą ir adaptacijos sutrikimai. Savižudybė. Krizės. Išvados. Literatūra.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichikos sutrikimų samprata. Sveikata. Kas yra psichikos sveikatos sutrikimas. Psichikos sutrikimus galima suskirstyti. Psichikos sutrikimai. Asmenybės ir elgesio sutrikimai. Asmenybės sutrikimai. Asmenybės sutrikimų klasifikavimas. Neuroziniai sutrikimai. Fobiniai nerimo sutrikimai. Agorafobija. Socialinės fobijos. Panikos sutrikimas. Generalizuotas nerimo sutrikimas. Depresija. Šizofrenija. Gydymas. Sveikata, pagal normatyvinį Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, yra daugiau negu laisvė nesirgti, laisvė nekentėti skausmų, laisvė per anksti nemirti. Tai yra natūrali žmogaus būsena, išreiškianti optimalias fizines, socialines ir psichines galimybes bei gerą savijautą, leidžianti patirti džiaugsmą, išverti skausmą, liūdesį. Ši būsena privalo būti saugoma arba grąžinama ligų ar sveikatos sutrikimų atvejais. Būti sveikam reiškia gyventi pilnavertį gyvenimą.
| |
Psichoanalitika ir psichodinamika Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichoanalitikos ir psichodinamikos terminai vis dažniau naudojami sinonimiškai diskutuojant apie psichoterapiją. Abu psichoterapijos požiūriai kyla iš esminių psichoanalizės principų: perkėlimo, kontraperkėlimo, pasipriešinimo, kintančios pasąmonės, psichologinio determinizmo (priežastingumo) bei vystymosi įtakos suaugusiojo elgesiui įvertinti. Pagrindinės psichoanalitinės ir psichodinaminės psichoterapijos teorijos. Pagrindiniai požiūriai: psichoanalitika ir psichodinamika. Perkėlimas. Kontraperkėlimas. Pasipriešinimas. Pasąmonė. Dvasinis determinizmas (priežastingumas) (. Vystymosi įtaka suaugusiojo elgesiui. Ego psichologija. Skėlimas ir savęs identifikacija. Šiuolaikinės mokyklos. Pagrindinis. Psichodinaminė. Melanie Klein objektinių ryšių teorija. Savasties psichologija. Prisirišimo teorija. Gydymo principai. Ekspresyvi-palaikanti seka. Pabaigai.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Zigmundas Froidas (1856-1939) yra išsakęs mintį, jog žmonijos Ego istorijos tėkmėje patyrė tris skaudžius smūgius. Pirmąjį sudavė lenkų astronomas M.Kopernikas (1473-1543), įrodęs, jog Žemė nėra Visatos centras. Antrasis skausmingas atradimas priklauso Č.Darvinui (1809-1882), parodžiusiam, kad žmogus nėra jau toks unikalus. Trečiąjį smūgį sudavė pats Z.Froidas, paskelbęs, jog žmogus nėra net savo psichikos šeimininkas. "mąstymo tipas, grindžiantis mitologiją, iki šiol paplitęs vaikų ir neurotikų, svajotojų ir menininkų psichikos struktūroje. Nors šis žinojimas daugelį verčia jaustis nejaukiai, jis yra neišvengiama šiuolaikinės būties dalis". Filosofiniai neįsisąmonintos psichikos tyrinėjimai. apercepcija. sąmonės slenksčio. "Fechneris buvo vienintelis psichologas, iš kurio Froidas perėmė kokias nors konkrečias idėjas" (Jonės E., 1957, p. 268). Psichopatologiniai tyrinėjimai. "Mėmoire sur la dėcouverte du magnetizme animal". magnetinių fluidų,. mesmerizmą. Psichoanalizės tapsmas. "Lytinispotraukis visiškai nesvarbus tokiam žmogui kaip aš". knyga "Sapnų aiškinimas". "Kasdienio gyvenimo psichopatologija". "Visa tavo bėda, . kad tu visiškai nesupranti žmonių". "Totemas ir tabu". "Vienos iliuzijos ateitis". "Civilizacija ir jos trūkumai". "Pažanga akivaizdi viduramžiais jie būtų sudeginę mane, dabar degina tik mano knygas".
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra psichofiziologija. jos objektas ir pagrindiniai uždaviniai. Psichikos ir smegenų santykio problema. Smegenų vaidmuo organizmo reakcijoms, jų valdymui. Psichofiziologija – tiria kaip fiziologiniai procesai susiję su psichologiniais. Jie tarpusavyje koreliuoja tačiau nėra pakeičiami vienas kitu ir nėra vienas kito priežastis. Yra dvi kraštutinės nuomonės: 1. Viską lemia fiziologiniai, biologiniai procesai. Jeigu mes juos žinosim, tai galėsim iš anksto nusakyti žmogaus elgesį, emocijas bet kuriose situacijose. 2. Fiziologiniai procesai nereikšmingi ir viską lemia psichologiniai pr. Pirmasis požiūris teigia, kad viskas susiję su genetika, pavyzdžiui šizofrenija ir paveldimumas. Elgesys, kuris apibūdina žmogaus savybes, formuojasi vaikystėje. Elgesį apsprendžia bent du procesai – pasirinkto veiksmo strategija ir pačios reakcijos. Vaikystėje formuojasi elgesio strategija, lemianti agresyvumą, lankstumą ir kita. Priklauso nuo to, kokioje aplinkoje auga vaikas ir nuo jo savybių. Taigi strategija priklauso nuo kitų (visuomenės) ir vaiko veiksmų. Žinant neuronų atsakus, galima pasakyti tik viena: ar žmogaus reakcijos į skirtingus stimulus; ar situacijos yra vienodos, ar skiriasi. Tačiau nieko negalima pasakyti kaip skiriasi žmogaus suvokiamų situacijų vertinimas. Tai priklausys nuo aplinkos, nuo paties žmogaus santykio su aplinka, su visuomene. Reikia papildomų tyrimų, kad susieti fiziologines reakcijas su psichologinėmis. Antrasis požiūris teigia, kad psichologiniai procesai nepriklauso nuo biologinių. Tačiau smegenų pažeidimai sukelia žmogaus elgesio pokyčius – senatvė, traumos ir ligos.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichologija. Fiziologija. Psichofiziologija. Periferinė nervų sistema. Autonominė nervų sistema. Klasikiniai psichofiziologiniai matavimai. Manualiniai matavimai. Problemos. Perspektyvos. Kai veikia abi sistemos. Autonominės nervų sistemos veikimas ir širdies ritmas. Nervų sistemos mechanizmai valdantys fiziologinius atsakus. Veikimo potencialas. Veikimo potencialo keitimasis nervinėse skaidulose. Signalo perdavimas tarp ląstelių. Bioelektrinis signalas. Elektrodai. Pligrafas. Psichofiziologijos principai. Akylumas. Psichofiziologinių tyrimų kategorijos. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės dalys. Širdies elektrinis aktyvumas. Širdies automatizmo joninis mechanizmas. Širdies automatizmo gradientas. Sinusinis prieširdžio mazgas. Av mazgas. Purkinje skaidulų sistema. Miokardo veikimo potencialai. Autonominė širdies darbo reguliacija. Cheminė širdies veiklos kontrolė. Ekg derivacijos. Kraujo spaudimas. Reguliacija. Sfigmomanometras. Pletizmografija. Fotoelktriniai matavimai. Odos elektrinio aktyvumo matavimo metodai. Oda: anatomija ir fiziologija. Prakaito liaukos. Kontrolė. Centrinė kontrolė. Registracija. Odos paruošimas. Elektrodai. Elektrodų pasta. Eektrodų išdėstymas. Odos aktyvumo tipai ir terminai. Odos laidumo užrašas. Matavimai. Oea tipai. Matavimo būdai. Odos laidumas. Odos potencialas. Privalumai. Trūkumai. Kvėpavimo psichofiziologija. Matavimo metodai. Emocijų funkcijos.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji psichologija. Psichikos samprata. Ontogenetinė psichikos raida. Pažinimo psichologija. Dėmesys, jo funkcijos. Suvokimas. Atmintis. Mąstymas. Vaizduotė. Emocijų išraiška. Motyvacijos samprata, motyvų rūšys. Motyvų rūšys. Asmenybės psichologija. Asmenybės struktūra. Socialiniai vaidmenys bendravime. Statusų hierarchija grupėje. Psichologinis klimatas grupėje. Tarpasmeninių konfliktų tipai. Konflikto dinamika. Konflikto struktūra. Bendravimas ir sąveika. Klausymo funkcijos. Klausymo barjerai. Psichologijos objektas ir dalykas. Psichologijos šakos, kryptys, uždaviniai ir reikšmė. Psichologijos vieta mokslų sistemoje. Psichologija ir edukologija. Psichologiniai tyrimo metodai. Psichologinio tyrimo etika. Psichologijos kryptys: biheiviorizmas, psichoanalizė, geštaltpsichologija, humanistinė, kognityvinė psichologija. Psichologija- mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. psichika- tai ypatingu būdu organizuotas materijos gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka. Psichologijos objektas – žmogus, psichika: SĄMONĖ ir PASĄMONĖ. Sąmonė – tai toji psichinių reiškinių dalis, kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save, bet ir žinoti apie šį pažinimą, prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius.Sąmonė yra tai, apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. Savo asmenybės, jos santykių su aplinka pažinimas, vadinamas savimone.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
