Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sapnų vieta musų gyvenime. Ką patys sapnų tyrinėtojai sako apie sapnus? C. G. Jung ir jo laikiškumo identifikavimas. Sapno reikšmių formulavimas. Sapnas – kaip drama . Sapno kalba. Ženklai ir simboliai. Kaip ženklai veikia. Pranešimo forma. Kryžiaus simbolika. Jūsų šeimos ir Jūsų asmeniniai ženklai. Bendravimas ir Ženklai. Išvados. Literatūros sąrašas.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Kūrybiška asmenybė siekia saviraiškos pirmiausia per kūrybą. Tokia asmenybė paprastai sugeba realizuotis, yra svarbi, veikli, savarankiška, atkakli, jautri grožiui. Manoma, kad kūrybiškumas ne visada susijęs su dideliu intelektu. Pasirinkti tyrimai: Ar aš esu kūrybingas? Paprastai Fortūna žymiai dažniau „šypsosi” tiems žmonėms ar organizacijoms, kurie liaujasi šiandienines problemas spręsti vakarykščiais sprendimo būdais. Kūrybiškai mąstantys žmonės sugalvoja naujų ir tinkamų sprendimų. Taip didėja žmogaus produktyvumas, mažėja stresas ir išvengiama sukrėtimų ateityje. „Kas kūrybiškumas yra man? Kaip aš jį suprantu? Ar aš esu kūrybiškas žmogus?”. Kitas tyrimas: Kūrybiškumas - užslėptas ginklas. Pateikiami teiginiai į kurios reikia atsakyti teigiamai arba neigiamai, ir iš gautų atsakymų numatomas rezultatas.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Šeimos samprata. Šeima ir santuoka. Šeimos funkcijos. Istoriniai šeimos sampratos. Šeimos gyvenimo ciklas. Genogarmos. Šeima kaip sistema. Struktūrinis požiūris į šeimą. S. Minuchin šeimos modelis. Psichodinaminis šeimos modelis. Ackerman, Lidz, Bowen. Šeima – apima santuoką, visus kartu gyvenančių santykius (tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų). Šeima taip pat yra soc.organizacija. Idėja ta pati kaip ir genealoginio medžio. Skiriasi tikslas. Pažymimi svarbūs asmenys ir svarbūs įvykiai. Užrašomos visos ligos, mirties priežastys. Žymimi ir santykiai. Padeda susiorientuot situacijoje. Parentifikacija – sutvinimas, kuomet vaikas perima tėvų vaidmenį. Ypač tėvų vaidmenį gali perimti vyresnieji vaikai, o tada atsiranda ir konkurencija tarp vaikų. Sutuoktinai save apibrėždavo kaip tėvus, bet ne kaip sutuoktinius. Tie 3 uždaviniai šeimos diagnozė. Ackerman labai svarbi soc.vaidmens sąvoka. Anot jo, tai žmogaus socialinė savastis, individo istorinė savastis. Vidinę savastį sudaro subjektyvus ir objektyvus savęs patyrimas.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sėkmingo bendravimo samprata. Sėkmingo bendravimo principai. Kas padeda ir kas trugdo bendrauti. Sėkmingai bendrauti padeda psichologai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Bendravimas – tarpusavio sąveika, sudėtingi, įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Jis apima keitimąsi informacija, bendros sąveikos strategijos parengimą, kito žmogaus suvokimą ir supratimą. Bendravimą, kaip sudėtingą procesą, psichologė A. Palujanskienė (2001) aptarė įvairiai. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Darbo tikslas: išsiaiškinti kas lemia sėkmingą bendravimą. Darbo uždaviniai: išanalizuoti sėkmingo bendravimo sampratą ir principus; aptarti kas padeda ir kas trugdo sėkmingai bendrauti.
| |
Sensorines sistemos ir neurofiziologija Lapų skaičius: 9 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Absoliučiųjų slenksčių nustatymas Literatūros apžvalga: Kai kurioms dirgiklių rūšims esame ypač jautrūs, pvz. Giedrą naktį, visiškoje tamsoje stovėdami ant kalno viršūnės, mes, turėdami normalius pojūčius, galime matyti žvakės šviesą ant kito kalno, esančio už 48km, viršūnės. Tyliame kambaryje galime girdėti už 6 metrų esančio laikrodžio tiksėjimą. Mes galime pajusti bitės sparnelį, užkritusį ant skruosto, ir užuosti vieną vienintelį kvepalų lašą trijų kambarių patalpose. (Galanter E. 1962). Toks labai silpnų dirgiklių jutimas aiškinamas absoliučiaisiais slenksčiais. Absoliutusis slenkstis – tai mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui (šviesai, garsui, spaudimui, kvapams ar skoniui) aptikti. Pavyzdžiui, klausos specialistas norėdamas nustatyti jūsų absoliutų klausos slenkstį, kiekvieną ausį dirgina įvairaus stiprumo garsais. Klausos testu nustatoma riba, kai garsą 50% kartų pajutote teisingai ir 50% - neteisingai. Šie 50-50 taškai apibūdina kiekvieno jūsų pojūčio absoliutų slenkstį. ( David G. Mayers, 2000).
| |
Skalių panaudojimas psichologijoje Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Skalių tipai. Nominalinės skalės leidžia nusakyti tik stebimo kintamojo savybes. Negalima jų kiekybiškai vertinti ar tarpusavyje lyginti. Šios skalės yra pačios paprasčiausios, bet ir jas galima naudoti kiekybiniams vertinimams. (lytis, plaukų spalva, tautybe). Sutvarkytos skalės. palyginti tiriamuosius. Skalių panaudojimas. Mato aksiomos. Duomenų korekcija mato aksiomoms tenkinti. Skalių normalizacija. Naudojamų psichologijoje skalių pavyzdžiai. Skalių pavyzdžiai nuostatoms charakterizuoti. Nuostatų matavimų metodai. Testai ir jų panaudojimas psichologijoje. žinodami skirtumų, intervalines skales, mes galim pereiti prie santykinių skalių. Konstrukto validumas. Turinio validumas. Testo vertinimas. Testo validumas ir sprendimo priėmimo teorija. Patikimumo didinimas ir testo trukmė. Kiti patikimumo nustatymo būdai. KIEKYBINIS VALIDUMO VERTINIMAS. Rezultatų vertinimas. Grafinis ryšio nustatymas. paskaičiuoti koreliacijos koeficientą. Išsibarstymo diagrama. PSICHOLOGINIŲ MATAVIMŲ PLANAVIMAS. Imčių formavimas. Galima elgtis labai skirtingai. pilnai atsitiktinė atranka. atsitiktinė klasterinė atranka. Vietos ir laiko klaidos ir jų įtakos rezultatams pašalinimo būdai. Dviejų faktorių dispersinė analizė. Apie įtaką sprendžiame iš dviejų suminių dispersijų santykio. Kaip rasti šias dispersijas. DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ METODAS.
| |
Skausmas: skausmo apibrėžimo problema, skausmo teorijos, stimulai ir receptoriai Lapų skaičius: 4 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Skausmas. Skausmo apibrezimo problema. Skausmo teorijos: Lygiagretaus informacijos apdorojimo teorija; specifiškumo teorija; “vartų” kontrolės teorija; Skausmo stimulai ir receptoriai; Skausmo tipai. Skausmas – nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė. Skausmo pojūtis – subjektyvus dalykas. Vieni žmonės sunkiai susitaiko ir su menku skausmu, kiti gali kęsti net gana stiprų skausmą. Aišku tai, jog toks fiziologinis reiškinys – tai ženklas organizmui, jog jo veikla sutrikusi. Beje, skausmas – patologinis fenomenas, ligos simptomas, o lėtinio skausmo negydant po kurio laiko jis gali tapti atskira liga. Medicinoje išliekanti skausmo problema viena aktualiausių, į ją iki šiol kreipiama per mažai dėmesio. Tačiau galime pasidžiaugti, kad po truputį keičiasi tiek gydytojų, tiek pacientų požiūris į skausmą – skausmas nebepriimamas kaip savaime suprantamas ir neišvengiamas dalykas. Nejausdamas skausmo, organizmas taptų nesaugus, lengviau pažeidžiamas, sunkiau adaptuotųsi prie nuolat kintančios aplinkos. Skausmas išsekina ligonį, sulėtina sveikimą po ligos ar traumos, neigiamai veikia psichiką ir darbingumą – blogina gyvenimo kokybę.
| |
Socialinės psichologijos konspektas Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Soc. Psich. Mokslo dalykas, mokslo tyrimo metodai. Soc. Mąstymas. Soc. Įtaka. Soc. Santykiai. Soc. Įtaka ir soc. Santykiai reiškiasi soc. Elgesiu. Elgesys. Mokslinės soc. Psich. Teiginiai. Soc. Psich. Tiria. Soc. Psich. Nesiekia. Soc. Psich. Padeda. Soc. Psich. Tikslai. Soc. Psich. Teorinė reikšmė. Soc. Psich. Praktinė reikšmė. Soc. Psich. Žinios būtinos tam, kad. Soc. Psich. Labai glaudžiai susijusi. Sociologija tiria. Soc. Psich. Tiria. Tyrimo etapai. Tyrimų etika. Tyrimo metodai. Apkaulsos metodai. Anketavimas. Pokalbio metodas: laisvas arba interviu. Vertinimo skalių metodas. A) paprastas vertinimo skalių metodas. B) poliarinių profilių metodas. C) rangavimo metodas. D) tarpasmeninio pasirinkimo skalės. Sociometrijos metodas. Grupės tyrimas sociometrijos metodu. Savimonė. Savimonė. AŠ – vaizdo samprata, komponentai. AŠ-vaizdas. AŠ-vaizdo komponentai. AŠ-vaizdo formos. AŠ-vaizdo turinį. Kiekvieną grupių žinių vadinama AŠ-vaizdo faktoriumi. AŠ-vaizdo turinys. AŠ-vaizdo įsisąmoninimas. Neįsisąmonintoje. AŠ-vaizdo įsisąmoninimo ribos. AŠ-vaizdo pastovumas. AŠ-vaizdas gali būti. Apibendrintas ir diferencijuotas AŠ-vaizdas. Tarp bendro ir konkretaus savęs vertinimo egzistuoja glaudūs tarpusavio ryšiai. AŠ-vaizdo vystymasis. AŠ-vaizdas vystosi, asmenybei bręstant. Savęs vertinimo turinys. Savęs vertinime galima išskirti 2 aspektus: savigarba ir simpatija sau. Savigarba. Savęs vertinimo įtakojantys veiksniai. V. Džeimso formulė: savivertė = sėkmė/aspiracijos. Galima išskirti 2 palyginimo tipus. Auklėjimas vaikystėje. Netinkamas auklėjimas. Savęs vertinimo lygiai. Socialiniai vaidmenys. Socialinio vaidmens samprata ir turinys. Yra išskiriamos 4 vaidmenis atlikimo stadijos. Vaidmenų konfliktai. Socialinių vaidmenų įvairovė. Socialinis vaidmuo ir asmenybės socializacija. Socializacija. Socializacijos komponentai. Žmonių grupės. Grupės samprata, grupių rūšys. Grupė. Sąlyginės grupės. Realiomis laikomos grupės. Makrogrupė. Mikrogrupė. Mikrogrupės ypatybės. Formalios grupės. Neformalios grupės. Referentinės grupės. Reali grupė. Subkultūros grupės. Stigmatizuotos grupės. Stigmos. Grupės normos. Prestižinė grupė.
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Santrauka. Įvadas. Spalvų teorija ir istorija. Spalvų terapija – pagalba kūnui ir sielai.raudona spalva. Geltona spalva. Oranžinė spalva. Žalia spalva. Mėlyna spala. Violetinė spalva. Rožinė spalva. Balta spalva. Juoda spalva - jeigu spalva nepatinka - gydimas spalvomis. Spalvų terapija. Chromoterapija - chromoradiostezija - madingos spalvos - spalvų psichologija – įsirenk kambarį pagal savo būdu - zodiako ženklų vaorykštė. Išvados. Literatūra. TEMOS ATKTUALUMAS: XXI amžiuje vis labiau psichologai yra įsitikinę, kad spalvų suvokimas – absoliučiai individualus dalykas. Pasak jų, spalvų terapija ir šiandien naudojama psichologiniam atsipalaidavimui, relaksacijai bei emociniam stabilumui pasiekti. Spalvos turi įtakos žmogaus psichologinei ir fiziologinei būsenai. Todėl ši tema šiuo metu yra labai aktuali. DARBO TIKSLAS: išanalizuoti palvų poveikį žmogaus psichologijai. DARBO UŽDAVINIAI: Išanalizuoti kiek spalvos turi įtakos savijautai, keičia elgesį, emocijas; Išnagrinėti kaip kiekvienas individas atskirai reaguoja į spalvas, dėl kokių priežasčių pasirenka mėgstamomis vienas ar kitas spalvas; Ištirti kaip spalvos naudojamos dekoruoti kambarius; Išanalizuoti spalvų madingumą; Išnagrinėti spalvinį suvokimą įtakojančias savybes TYRIMO METODAS: mokslinės medžiagos analizė. Spalva – tai informacija, kodas, signalas, ji parodo paslaptingus sielos kampelius. Spalva yra energija, galinti padėti išspręsti daugybę problemų. Gyvename nepaprastai spalvingoje aplinkoje. Jei plačiau atmerktumėte akis ir apsidairytumėte kad ir savo miegamajame ar virtuvėje, tikriausiai nustebtumėte, kiek čia įvairių atspalvių. Deja, retai gilinamės į mus supančios aplinkos spalvas. Elgiamės taip, tarsi jų nė nebūtų. Kodėl? Jos per daug įprastos ir kasdieniškos. Kitaip tariant, nevertiname to, ką turime. Jų svarbumą pajustume tik tada, jei vieną dieną pranyktų. Įsivaizduokite pasaulį juodą ir baltą – kaip nespalvotame kine. Net neabejotina, kad būtų labai nyku. Viskas susijauktų, daugelis dalykų prarastų prasmę. Nustotume dažytis plaukus, lakuotis nagus, puoštis. Niekas nedovanotų nuotaikingų, ūpą keliančių atvirukų, nepakuotų dovanų, nedailintų namų interjero… Dangus būtų purvo spalvos, lyg apsiniaukęs.
| |
Specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymas pirmoje ir antroje klasėje Lapų skaičius: 32 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: specialiųjų poreikių mokinių matematikos mokymas pirmoje ir antroje klasėje. Tai nauja, nenagrinėta, neapibendrinta, nesisteminta tema. Numatytas darbo tikslas – ištirti ir aprašyti vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičių ir skaičiavimo mokymo(si) praktiką. Iškelti uždaviniai: analizuoti dokumentus šia tema, aprašyti sutrikusio intelekto vaikų matematikos mokymo metodus, išsiaiškinti mokytojų požiūrį į savo pasirengimą šiam darbui su specialių poreikių vaikais, ištirti su kokiais sunkumais susidūria pedagogai mokydami specialiųjų poreikių vaikus šiame darbe, taip pat atskleisti skaičių ir skaičiavimo ugdymą, jo įvairovę ir prieinamumą specialiųjų poreikių mokiniams. Specialiųjų poreikių turinčių jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų vystymosi raidos ir mokymosi ypatumai. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių raidos ypatumai. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių mokymosi ypatumai. Nežymiai sutrikusio intelekto vaikų skaičių ir skaičiavimo mokymo I ir II klasėje metodai ir būdai. Pirmosios dešimties skaičių mokymas. Antrosios dešimties skaičių mokymas. Sudėties ir atimties mokymas dviejų dvidešimties ribose. Specialiųjų poreikių mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymo i-ii klasėje praktikos tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra. Priedai. Švietimo dokumentų, pedagoginės ir psichologinės literatūros analizė leidžia teigti, kad mokytojas privalo gebėti pažinti kiekvieno specialiųjų poreikių mokinio polinkius, gebėjimus ir siekius.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
