Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Socializacijos sąvoka. Socializacijos veiksniai. Šeima. Mokykla. Bendraamžiai. Žiniasklaida. Darbovietė. Socializacija vaikystėje. Išvados. Kryžiažodis. Literatūra. Grožinės literatūros analizė. Šio darbo tikslas – atskleisti socializacijos esmę ir ją įtakojančių pagrindinių faktorių įtaką žmogaus socializacijoje, palyginti skirtingų autorių požiūrį į socializaciją, jų apibrėžimus, bei socializaciją veikiančius faktorius. Darbo uždaviniai – atskleisti socializacijos sąvokas, jos reikšmę tiek visuomenei, tiek atskiram individui, palyginti, kaip ją apibūdina įvairūs autoriai, išsiaiškinti, kaip socializacija vyksta žmogaus raidoje, kaip visuomenę ir individą įtakoja pagrindiniai socializacijos proceso veiksniai (šeima, mokykla, žiniasklaida, bendraamžiai ir darbovietė). Panaudotas metodas – literatūros analizė ir įvairių autorių naudojamų socializacijos apibūdinimų palyginimas. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesį, būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje“ (Dumbliauskas, 1999). Tai labai ilgas ir visas žmogaus gyvenimo sferas apimantis procesas. Socializaciją nagrinėjo ir apie jos sampratą, reikšmę bei įtaką rašė dauguma sociologų, pedagogų ir kitų sričių specialistų.“ Sociologijoje nėra vieningos nuomonės, kuri socializacijos sąlyga – prigimtis ar kultūra – yra reikšmingesnė: vieni sociologai sureikšmina vieną sąlygą, kiti – kitą, tačiau visi pripažįsta, kad socializacija yra abiejų šių sąlygų sąveikos procesas.
| |
Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Sociologijos įvadas. Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologija. Pamatinis sociologijos principas. Veiksniai. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Auguste Comte (1798-1857) įvedė sociologijos sąvoką, siejamas su pozityvistine filosofija. Savo mokslą apie visuomenę jis padalino į dvi dalis: statika ir dinamika. Statika visuomenės struktūra. Dinamika. Teologinė. Metafizinė. Pozityvistin. Emile Durkheimas. Karlas Marxas. Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Kultūra tai tikėjimai, vertybės, elgesio modeliai ir materialiniai daiktai bendri tam tikrai žmonių bendrijai. Gyvenimo būdas bendras tam tikram skaičiui žmonių. Sociologai, kalbėdami apie kultūra kreipia dėmesį ne į paveldėtus, o į išmoktus žmonių visuomenių aspektus: jie yra bendri visiems nariams, skirstomi į materialius ir nematerialius. Kultūrinis šokas. Visuomenės ir kultūros santykis. Visuomenė. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Simboliai. Kalba. Vertybės. Normos taisyklės, lūkesčiai, kurių pagalba visuomenė reguliuoja savo narių elgesį. Proskriptyvinės normos jos mums pasako, ko mes negalime ar neturėtume daryti. Preskriptyvinės normos. Materialinė kultūra žmogaus veikloje sukurti produktai artefaktai. Materialinės ir nematerialinės kultūros elementai yra glaudžiai susiję. Nematerialinė kultūra. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Monokultūrinės, dabar išliko kultūriškai homogeniškų šalių, pvz. : Japonija, tačiau dauguma visuomenių daugiakultūrinės. Subkultūra. Kontrkultūra. Kultūrinių pokyčių šaltiniai. Išradimai. Atradimai. Difuzija. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socializacija. Pirminė socializacija. Antrinė socializacija.,..
| |
Stebėjimas ir jo rūšys, trūkumai bei privalumai socialiniuose tyrimuose Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Stebėjimo metodas. Struktūruoti ir nestruktūruoti požiūriai į stebėjimą. Tiesioginio stebėjimo ypatumai. Stebėjimo rūšys. Stebėjimas dalyvaujant stebėjimo procese( įtrauktas stebėjimas). Stebėjimas nedalyvaujant (neįtrauktam) tyrinėtojui vykstančiuose įvykiuose. Atviras ( reaktyvus) stebėjimas. Slaptas stebėjimas (inkognito). Nestandartinis stebėjimas. Standartizuotas stebėjimas. Lauko stebėjimas. Laboratorinis stebėjimas. Sistemingas stebėjimas. Metodo privalumai ir trūkumai. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. Praktinės stebėjimo problemos. Išvados. Literatūros sąrašas. Sociologija – tai mokslas nuolat tiriantis įvairius visuomenėje vykstančius procesus, siakiantis naudojant sociologinius metodus ištirti ir aprašyti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą, bei visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Metodas – tai yra būdas pirminei sociologinei informacijai gauti. Stebėjimas – tai pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Atliekant bet kokį tyrimą siekiama įgyvendinti tikslą. Šio metodo tikslas yra ne kuo daugiau surinkti medžiagos, o kuo vertingesnės, objektyviai atspindinčios tikrovę medžiagos.
| |
Studijuoti universitete mada ar būtinybė? Lapų skaičius: 16 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sąvokų paaiškinimas. Literatūros apžvalga. Praktinė analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai. Tyrimo problema: pastaruoju metu vis daugiau studentų nori studijuoti. Bet kyla klausimas ar tai tik jų poreikis, ar tai priklauso nuo kažko kito. Studentai nepastebi, kad ne pagal savo lygį veržiasi į aukštąją mokyklą. Vyksta reitingai, kuris geriau išlaikys valstybinį egzaminą. Tyrimo objektas: studentai studijuojantys aukštosiose ar aukštesniosiose lietuvos mokykloje. Tyrimo tikslas: pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti studijuojančių lietuvos žmonių požiūrį į studijas. Ar tai būtinybė, ar mada atsižvelgiant į visas kitas studijavimo priežastis. Tyrimo uždaviniai. Sužinoti kas lemia studentų pasirinkimą studijuot universitete mada ar būtinybė. Išanalizuoti kaip studentus veikia aplinkinių nuomonė į tai, kad nesimokai universitete. Tyrimo hipotezės. Baigus universitetą lengviau rasti darbą. Tik labai gerai baigę vidurinę mokyklą renkasi studijas universitete. Studijuoti universitete –mada. Tyrimo metodas: anketavimas.
| |
Sveikata fizinio aktyvumo poreikis ir ugdymas Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sveikata ir sveikos gyvensenos samprata. Fizinis aktyvumas – sveiko gyvenimo būdo komponentas. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinio aktyvumo rūšys. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai. Bendruomenės grupės ir jų poreikis fiziniam aktyvumui. Moksleių fizinis aktyvumas. Išvados. Literatūra. Pav. Lentelė. Visuomenės sveikata yra vienas iš svarbiausių valstybės gerovės rodiklių. Teoriniuose medicinos šaltiniuose apibrėžiama, kad sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas (sveikata visiems xxi amžiuje, 2000). Žmogaus sveikata tik apie 10% priklauso nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, 20% - nuo paveldimumo, 20% - nuo aplinkos ir 50% nuo gyvensenos. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Visi jie sąveikauja tarpusavyje, stiprindami arba žalodami sveikatą. Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą. (proškuvienė 2004). Geros sveikatos, socialinės ir ekonominės žmogaus gerovės sąlyga yra fizinis aktyvumas. Pripažįstama, kad fizinė veikla yra įvairių sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonė. Tačiau įvairių šalių faktiniai duomenys rodo, kad gyventojų fizinis aktyvumas mažėja, vis daugiau suaugusių žmonių juda nepakankamai. Pso skelbia (mickevičienė, motiejūnaitė, skurvydas, 2006), kad pasaulyje yra 17% fiziškai neaktyvių suaugusiųjų, daugiau nei 60% pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už mažiausią rekomenduotiną, daugiau nei 30% vakarų europos gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja.
| |
Tarptautinis protokolas D Britanijoje. pagrindinės stalų serviravimo taisyklės Lapų skaičius: 44 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Britų etiketo subtilybės. Bendravimo būdai. Britai versle. Apranga. Prie stalo su britu įpročiai ir etiketas. Pagrindiniai serviravimo principai:. Šventinis serviravimas. Kasdieninis serviravimas. Pusryčių stalas. Vakarienės stalas. Stalo padengimas oficialiai vakarienei. Pietų stalas. Švediškas stalas. Įrankių ir patiekalų pateikimas per pobūvius. Stalo įrankiai. Asmeninio naudojimo įrankiai. Indai. Bendrojo naudojimo indai. Staltiesės ir servetėlės. Išvados. Literatūra. Įvadas. Užmarštin nuėjo tie laikai, kai aukštuomenės puotose maistas iš bendrų indų buvo imamas rankomis, jo likučiai metami ant grindų čia pat besisukantiems šunims, o rankos valomos į jų kailius. Tobulėjant žmogaus buičiai, išaugo ir estetiniai poreikiai: žmogui prireikė geresnio drabužio, gardesnio valgio, gražiau padengto stalo. Kasdieninio stalo serviravimas šiandien jau tapo įprastu dalyku, o šventinio stalo puošimas šiokiu tokiu rūpesčiu. Nebeužtenka taisyklingai ant stalo sudėtų tarpusavyje derančių indų, taurių bei įrankių. Reikalinga bendra stalo harmonija, spalvų dermė ir šventinė nuotaika. Britų etiketo subtilybės. Pasisveikinimas. Anglija gerų manierų šalis, todėl į britus kreipkitės tik oficialiai (misteri, mis, misis). Britai paprastai sveikinasi rankų paspaudimu, neformalioje aplinkoje draugės dažniausiai sveikinasi apsikabindamos ar bučiuodamos į dešinį skruostą ir tik vieną kartą. Susitikimų pradžia. Susitikimai su britais tradiciškai pradedami pasiteiravimu kaip Jums sekasi bei pokalbiu apie orą tai ilgametė nekintanti tradicija. Šiame pokalbio etape visuomet laukiamas atsakymas, jog laikotės puikiai, nors taip ir nebūtų (šios taisyklės galima nepaisyti nebent su geru draugu). Svarbi pokalbio apie orą taisyklė sutikimas su pašnekovo teiginiu (šalta, ar ne?). Nesutikimas reiškia etiketo pažeidimą. Palaikant pokalbį su britu rekomenduojama išlaikyti deramą atstumą su pašnekovu ir nepažeisti jo asmeninės erdvės...
| |
Teoriniai socialinio darbo modeliai Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teorinės žinios reikalingos socialiniam darbuotojui tam, kad geriau suprasti klientą, pažinti, įvertinti asmenybę, bruožus, numatyti tolimesnę jo raidą, kad kuo geriau atlikti savo pareigą kaip socialinio darbuotojo. Nes klientui svarbu socialinio darbuotojo ryšys ir požiūris į jį. Žmogaus asmenybė – labai sudėtinga, jos negalima paaiškinti kokiu nors vienu modeliu. Asmenybės apibrėžimas. Žmogui turinčiam darnų savasties ir jos santykių su kitais bei su aplinka modelį, nereikia socialinio darbuotojo pagalbos. Tiems, kurie turi darną su savimi, pažįsta save, turi darnius santykius su kitais ir aplinka, kuris sugeba racionaliai spręsti iškilusias problemas. Sociologinė perspektyva. 4 sociologijos ištakų mokslininkai. E.Durkheim funkcionalistinė perspektyva. Ekologinis sistemų teorinis modelis. E.Erikson asmenybės raidos teorija. Asmenybės vystymasis skirstomas pagal jos ryšį su socialine aplinka. Akcentuojama somatinių (kūno), asmeninių, socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. Elgesio terapijos (sociobihevioristinis) teorijos modelis. Operantinis arba instrumentinis sąlygojimas – sąlyginės refleksijos/reakcijos tipas žmogui mokantis. Aplinkos poveikis elgesiui. Kognityvus (racionalus, tikrovės terapijos) modelis. Psichosocialinis (psichoanalitinis) modelis. Socialinė kultūrinė asmenybės teorija teigia. Egzistencinis modelis. Krizės intervencijos modelis (labai teorinis). Bendravimo (komunikacinės sąveikos) modelis.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gaisro ir gaisrinės technikos samprata. Gaisrų gesinimo priemonės. Gaisriniai automobiliai. Išvados. Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Gaisrai sunaikina vertingus pramonės, statybos, žemės ūkio objektus ir juose esančius įrengimus, gaminius, medžiagas, bei kitas vertybes. Gaisro metu nukenčia ir žmonės. Pasitaiko nudegimų, sužalojimų, net aukų. Gaisrai, kad ir kaip bebūtų gaila yra kasdieninė visuomenės gyvenimo dalis. Jie kyla kasdien ir nuo jų apsisaugoti pilnai yra sudėtinga. Todėl, dėl šių priežasčių ir buvo sukurtos gaisrų gesinimo priemonės ir technika padedanti lengviau atlikti gesinimą. Tikslas – įvardinti ir apibūdinti gaisrų gesinimo priemones. Gaisras — nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Gaisro priežastys būna natūralios arba techninės, atskirai išskiriant tyčinį padegimą. Gesinimo įranga — ją sudaro pirminės, vežamosios, kilnojamosios ir stacionarios gaisrų likvidavimo priemonės. Šis skirstymas apima visą gaisrų gesinimo technikos įvairovę. Tai gali būti gesintuvai, gaisriniai automobiliai, gaisriniai laivai, traukiniai ir įvairi specialioji įranga.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vaikų emocijų ir elgesio sutrikimai. Hiperaktyvumo požymiai. Hiperaktyvumo priežastys. Hiperaktyvių vaikų gydymas. Situacija šeimoje. Patarimai tėvams. Pagrindinės korekcinės veiklos kryptys. Išvados. Informacijos šaltinių sarašas. Vaikai- didžiausias mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Trokštame, kad jie augtų sveiki ir laimingi, kad užaugę taptų dorais ir reikalingais visuomenei žmonėmis. Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose. Jis kasdien regi aplink save realią tikrovę ir pats joje dalyvauja perimdamas iš tėvų įvairias elgesio, veiklos, charakterio savybes. Darnus šeimos funkcionavimas galimas tada, kai kiekvienas jos narys atlieka vaidmenis, atitinkančius savo priedermes, poreikius, pareigas ir teises. Žiūrint į ateitį, tėvų tikslas- mokyti vaikus jausti, mąstyti, bendrauti, tikslingai ugdymo požiūriu organizuoti savo bei vaikų gyvenimą ir elgesį.
| |
Vaikų ir paauglių sveikatos apsauga Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kasmet pasaulyje gimsta 130mln. vaikų. 8mln. miršta vaikystėje. Vaiko raidos etapai pagal PSO. gimimas. fizinis vystymasis. mokymasis vaikščioti ir kalbėti. socialinių ir sveikatos pagrindų įsisavinimas. ryšių su tėvais ir artimais šeimai žmonėmis stiprinimas. Kūdikių mirtingumas. „Sveikata 21 – sveikata XXI amžiuje“. Lietuvos sveikatos programoje. Jaunų žmonių sveikatos apsauga. Pagal „Sveikata visiems XXI amžiuje“ jauni žmonės tai vaikai laikotarpiu nuo mokyklos lankymo pradžios iki patekimo į darbo rinką. Problemos. Strategijos. Sveikatos mokymas. Vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra. Ambulatorinė vaikų sveikatos priežiūra. Poliklinika. Poliklinikos struktūra. Poliklinikos darbo kryptys. Apylinkės pediatras. Patronažas. Vaikų sveikatos grupės. Pagalba sergantiems vaikams. Dokumentacija (ambulatorinės paslaugos). Vaikų ligoninė. Struktūra. Specializuota pagalba vaikams. Profilaktiniai skiepijimai - svarbiausia kovos su vaikų infekcinėmis ligomis priemonė. Profilaktiniai skiepijimai. Lietuvos skiepijimų kalendorius. Skiepijimo rodikliai. Gydymo ir profilaktikos pagalbos kūdikiams rodikliai. Gydymo ir profilaktikos pagalbos vaikams rodikliai. Paauglių sveikatos problemos. valstybinės vaikų ir paauglių psichinės sveikatos strategijos.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
