Sociologija (4 psl). Sociologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Mano patirtys socialinės kontrolės sistemoje

Lapų skaičius: 5
Tipas: Esė
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Socialinė kontrolė. Kodėl pasirinkau šią temą. Ką žadu akcentuoti. Turinys. Socialinė kontrolė. Vaikystėje. Darželyje. Mokykloje. Mokytojų taikoma kontrolė. Vyresnių mokinių spaudimas. Svarbūs pokyčiai. Socialinė kontrolė draugų kompanijoje. Dabartis, socialinė kontrolė universitete. Pabaiga. Žvilgsnis į ateitį. Socialinės kontrolės nauda man. Socialinė kontrolė – tai viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. Ji aprėpia visas poveikio formas bei būdus, kuriais visuomenė ir socialinės grupės reguliuoja joms priklausančių žmonių elgesį. Tai gali būti ir skatinimai, ir bausmės, priklausomai nuo to, ar individų elgesys atitinka priimtas normas ir standartus, ar nuo tų normų nukrypsta. Pasirinkau šią temą, nes man pačiai teko ne kartą susidurti su įvairiomis socialinės kontrolės formomis. Žinoma, ne visada tokios situacijos buvo malonios, tačiau dabar aš suprantu, kad dažnai jos buvo būtinos, o jei ir ne, tai bent pamokančios arba „sustiprinančios“ mano asmenybę. Būtent todėl aš pasistengsiu atskleisti visas socialinės kontrolės formas, su kuriomis man teko susidurti, papasakosiu, kaip jos paveikė mane, kaip pakeitė mano įsitikinimus bei pasaulėžiūrą. Temą plėtoti pradėsiu nuo savo vaikystės, kaip keitėsi mano patiriama kontrolė man augant, kaip ji didėjo kartu su naujų bendruomenių atsiradimu. Šioje esė aš savo pavyzdžiu parodysiu socialinės kontrolės mechanizmo kaitą žmogui augant bei formuojantis jo požiūriui, nuomonei, įsitikinimams. Turbūt daugumai žmonių ir taip aišku, kad mažiausiai spaudimo iš aplinkinių sulaukia mažas vaikas. Dažnai vaikai elgiasi taip, kaip jie tuo metu nori elgtis, ir net nesusimąsto apie tų veiksmų pasekmes. Vaikui nesvarbu, kaip jis atrodo iš šalies, jam nereikia atitinkamai elgtis, atrodyti, kalbėti. Jis neturi profesijos, statuso, valdžios ar įtakos kitiems. Todėl vienintelė kontrolė, kurią jis patiria – tai tėvų auklėjimas. Tėvai ir kiti artimi šeimos žmonės yra vieninteliai, kurie įtakoja vaiko augimą bei formavimąsi. Dažnai išgirstame, kai tėvai vaikui sako: „Nerodyk pirštu, negražu“. Aš savo tėvams atsakydavau: „O tai kuo rodyti?“. Man iš tikrųjų būdavo sunku suprasti, kodėl negalima rodyti pirštu, kodėl negaliu vartoti tam tikrų žodžių viešumoje arba kodėl negaliu šūkauti bažnyčioje. Taip nutikdavo todėl, kad aš mažai kuo buvau susijusi su išoriniu pasauliu. Man nelabai rūpėjo, ką galvoja tie suaugę žmonės sutikti gatvėje ar parduotuvėje. Svarbiausia buvo mano tėvų nuomonė.

Mitai apie asmenybę ir visuomenę

Lapų skaičius: 23
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Sociologija. Socializacija. Asmenybė ir visuomenė. Kas yra mitas. Anketinės apklausos gautų duomenų analizė tyrimų, kurie jau buvo atlikti. Elgesio mitų paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie lietuva paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie verslą paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie valdžią paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie religiją paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie sveikatos išsaugojimą paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie gimtosios kalbos ir tautinės kultūros reikšmę paplitimas ir pavojingumas. Mitų apie skirtingų kartų pažiūras paplitimas ir pavojingumas. Mitai tapę tikrove, teiginiai kuriems pritariama. Išvados. Literatūros sąrašas. Temos aktualumas: Žmogus niekada nebūna vienas, jis nuolat yra supamas kitų individų, socialinio pasaulio, nuo kurio jis yra priklausomas. Mes dalyvaudami socialiniame gyvenime tobulėjame, keičiamės (bet nebūtinai tik į gerają pusę). Taip pat kinta ir visuomenė. Dauguma socialinių pokyčių vyksta pamažu ilgą laiką ir ne visada jie yra nepastebimi. Tautos kultūra turi didelę įtaką žmogui, joje įkūnyti pavyzdžiai padeda nuspręsti, kas egzistuoja, kaip žvelgti į tam tikrus dalykus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Nors bėgant laikui keičiasi vertybės, normos, požiūris į visuomenės reiškinius. Kad visuomenė, kaip socialinė sistema, nuolat veiktų ir sudarytų tinkamas sąlygas žmogaus socialinei raidai, jos veikla turi būti reguliuojama. Todėl norint pateikti išvadas apie visuomenės pakitusią nuomonę, bei elgesį būtina atlikti sociologinius tyrimus. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti asmens ir visuomenės požiūrį į mitus ir mitų įtaką visuomenės gyvenime. Tyrimo problema: Mitas kaip tikrovės reiškinys tampa socializacijos problema. Tyrimo objektas: Vilniaus miesto gyventojai. Tyrimo dalykas: Mito paplitimo ir pavojingumo ryšys. Hipotezė: Dauguma mitų apie asmenybę ir visuomenę virsta žmogaus elgesio ir veiklos motyvacijos pagrindu.

Mobingo reiškinys ir jo pasekmės

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mobingo samprata. Mobingo atsiradimo priežastys. Mobingo pasekmės. Mobingo išvengimo būdai. Mobingo reiškinio darbo vietoje tyrimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Temos aktualumas. Psichologinis smurtas yra tarsi pragaras žemėje, sukurtas pačių žmonių. Jis žlugdo fizinę ir psichologinę gerovę, ardo šeimas, kolektyvus, griauna gyvenimus ir neša didelius materialinius nuostolius – tiek asmeniui, tiek šeimai, tiek kompanijai, netgi valstybei. Tai silpnina žmones, kelia nepasitikėjimą savimi. Tik tie, kurie yra tiesiogiai susidūrę su mobingo reiškiniu, gali suvokti ir patvirtinti kasdieninių priekabių siaubą.

Mokymasis istaigose

Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Prasidėjus XXI amžiui netyla diskusijos apie tai, kaip turi būti ugdomi ir ko turi būti mokomi mokiniai mokykloje. Visuomenė reikalauja, kad mokyklose mokiniai įgytų šiuolaikinių kompetencijų, gebėtų prisitaikyti prie ateities reikalavimų. Mokslininkai teigia, kad vienas iš esminių XXI amžiaus gebėjimų yra skaitmeninis raštingumas. XX amžiuje raštingais buvo laikomi tie asmenys, kurie gebėjo skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Šiandien tikimasi, kad kiekvienas mokyklinio amžiaus jaunuolis mokės skaityti kritiškai, rašyti argumentuotai, mąstyti logiškai, spręsti sudėtingas matematikos ir gamtos mokslų problemas. Tobulėjant technologijoms ir informacijai tampant lengvai pasiekiamai svarbu mokėti ne tik ją susirasti, bet ir atsirinkti, interpretuoti, analizuoti. Internetinėje erdvėje sparčiai besiplėtojant ir populiarėjant socialiniams tinklams reikia mokytis būti atsakingais informacinių technologijų vartotojais ir gebėti apsaugoti asmeninę informaciją. Kuo jaunesnio amžiaus vaikai pradeda naudotis informacinėmis technologijomis, tuo sudėtingesnis uždavinys tenka mokykloms: manoma, kad būtent jose mokiniai turi įgyti atsakingam ir profesionaliam informacinių technologijų vartojimui būtinų žinių ir gebėjimų.

Mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimas Lietuvoje

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos švietimo sistema ir lygmenys. Švietimo sistemos lygmenys. Suaugusiųjų nuolatinio mokymosi apžvalga. Teisiniai aktai, reglamentuojantys mokymąsi visą gyvenimą. Dabartinė situacija ir perspektyva į ateitį. Mokymosi prieinamumas. Motyvacija mokytis. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas. Diena be mokslo tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko. Albertas Einšteinas. Technologijų ir inovacijų amžiuje industrinė visuomenė privalo pasikeisti į informacinę/ žinių visuomenę. Konkuravimas su aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėmis skatina keisti požiūrį į įvairias gyvenimo sritis(ekonominę, socialinę, kultūrinę), tame tarpe ir nuolatinį mokymąsi visą gyvenimą. Būtinybė nuolat mokytis yra privaloma, norint išsilaikyti ir sparčiai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. O taip pat sumažinti bedarbystę, socialinę atskirtį. Lietuva yra Europos sąjungos dalis. Mokymasis visą gyvenimą yra pagrindinis Europos Sąjungos švietimo ir plėtros politikos principas. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į nuolatinį mokymąsi visą gyvenimą, nes į šią sritį buvo kreipta mažai dėmesio. Mokymasis visam gyvenimui pasikeitė į mokymąsį visą gyvenimą, kai sukaupta informacija ir žinios, turi būti perduodamos nuolat kintančiai informacinei visuomenei, panaudojant šiuolaikines universalias mokymo bei persikvalifikavimo formas. Kas tai yra mokymasis visą gyvenimą? Visa mokymosi veikla, vykstanti visą gyvenimą, siekiant tobulinti žinias, kompetencijas bei gebėjimus asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir / arba su darbu susijusioje perspektyvoje. Šiame darbe norėsiu apžvelgti mokymosi visą gyvenimą raidą ir plėtrą Lietuvoje, pradedant Lietuvos švietimo sistemos lygmenimis, mokymąsi visą gyvenimą reglamentuojančiais dokumentais. Lietuvos švietimo sistema ir lygmenys. Lietuvos Respublikoje mokymosi visą gyvenimą politikos formavimo, vykdymo, koordinavimo funkcijas atlieka. Švietimo ir mokslo...

Moters vaidmuo šeimojei ir visuomenėje

Lapų skaičius: 21
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Feminizmo samprata ir istorinė raida. Feminizmo samprata. Feminizmo istorinė raida. Feminizmo judėjimas lietuvoje. Moters vaidmuo šeimoje, visuomenėje. Moters diskriminacija darbo rinkoje. Lytinės diskriminacijos rūšys ir moters padėtis šiandieninėje visuomenėje. Stereotipai, skatinantys moterų diskriminaciją. Tv3 laidos „be grimo” analizė. Išvados. Literatūra. Temos aktualumas: nuo neatmenamų laikų moteris laikoma gyvybės nešėja, šeimos židinio sergėtoja, maitintoja. Todėl ne veltui lietuvių liaudies patarlė byloja, kad moteris ant savo pečių laiko tris namo kampus. Nors įvairiais amžiais moteris buvo apibūdinama labai įvairiai. Ji buvo ir vyro vergė, ir ragana, ir riterių garbinama dama, ir kovotoja, ir šeimos židinio saugotoja, ir neišsenkantis motiniškos meilės šaltinis. Todėl šiandien net sunku patikėti išgirdus, kaip kai kuriuose pasaulio vietose buvo ir tebėra elgiamasi su moterimis. Mums malonu galvoti, kad gyvename pasaulyje, kur moterys laikomos lygiomis, kur jos gerbiamos. Tačiau jei tik bent kiek atidžiau pradedame analizuoti, kaip tvarkoma ši mūsų visuomenė, kuo ji grindžia savo vertybes, pamatome, kad ir dabar ji patiria daug sunkumų savo šeimos ir visuomenės aplinkoje, savirealizacijos procese. Todėl šiame darbe norėčiau pažvelgti ir atskeisti moters padėtį šeimoje ir visuomenėje bei su kokiais sunkumais susiduria šiuolaikinė moteris. Darbo objektas - moteris ir jos padėtis šeimoje ir visuomenėje. Darbo tikslas - ištirti moters vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Darbo uždaviniai. Aptarti feminizmo sampratą bei istorijos raidą. Išanalizuoti moters padėtį šeimoje ir visuomenėje. Išanalizuoti moters diskriminacijos aspektus darbo rinkoje. Aptarti tv3 televizijos laidos „be grimo” temą – „ar reikia lietuvai moterų revoliucijos?”. Darbo struktūra. Feminizmo samprata ir istorinė raida - skyriuje pateikiama feminizmo sampratų įvairovė, feminizmo istorinė raida bei feminizmo judėjimas lietuvoje. Moters vaidmuo šeimoje, visuomenėje – skyriuje įvardijamas moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje – motinos, žmonos santuokinio gyvenimo aspektu. Moters diskriminacija darbo rinkoje - skyriuje aptariama lytinės diskriminacijos rūšys ir moters padėtis šiandieninėje visuomenėje bei stereotipai, kurie skatina moterų diskriminaciją. Tv3 laidos „be grimo“ analizė - skyriuje analizuojama laida „ar reikalinga moterų revoliucija lietuvoje?“, kurioje parodoma sudėtinga moters situacija.

Moterų sveikatos apsauga

Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Motinos ir vaiko sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistemos uždaviniai. Socialinės garantijos. Akušerinės-ginekologinės pagalbos specializacija. Akušerinės pagalbos organizavimas. Ginekologinės pagalbos organizavimas. Medicininės apžiūros. Kova su abortais. Pagrindinė dokumentacija. Pagrindiniai moterų konsultacijos ir stacionaro veiklos rodikliai. Reglamentuojantys teisės aktai. Prioritetai. Siūlomos strategijos. Iniciatyvos. Socialinės garantijos. Kasmetinės atostogos. Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai. Papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti. Akušerinės ir ginekologinės pagalbos specializacija. Akušerinė pagalba. Ginekologinė pagalba. BPG teikiama ginekologinė pagalba. Moterų konsultacija. Profilaktiniai patikrinimai. Kovos su abortais socialiniai aspektai. Lietuvoje 2001 metais. Pagrindiniai abortų rodikliai.

Narkomanų socialinė reabilitacija bendruomenėje

Lapų skaičius: 17
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Narkomanijos samprata, priežastys ir paplitimas. Narkotikų rūšys. Socialinės rebilitacijos samprata, uždaviniai. Socialinės rebilitacijos galimybė lietuvoje, prevencija priklausantiems nuo. Narkotikų. Programos, padedančios narkomanams gyti. Išvados. Literatūra. Narkomanija – XXI amžiaus liga. Narkomanija pasaulyje plinta lyg epidemija. Pasaulis dar nesugalvojo būdo, kaip sutramdyti šią negandą. Neveiksminga, milijonus kainuojanti kova, daugelyje valstybių tęsiasi jau dešimtmečius. Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta apie 200 žmonių. Todėl „kova“ be pagalbos nepasibaigs Vardijamos trys šios ligos priežastys: visuomeninės, psichologinės ir biologinės. Jauniausi narkomanai – 12 metų vaikai. Plačiausiai aptinkamos narkotizuojančios medžiagos: cheminės medžiagos (klijai, lakai, eteriniai tirpikliai, benzinas), morfinas, heroinas, marihuana, kokainas, amfetaminas, vaistai. Visos narkotizuojančios medžiagos veikia alent ss ląsteles (jos nesugeba regeneruotis). Kartą pavartojus narkotikų gali kilti euforija, atsirasti pasitikėjimas savim, žvalumas. Nuolatinis vartojimas pakeičia psichiką, sukelia nemigą, drebėjimą, haliucinacijas, vėmimą, agresiją, krinta svoris. Ilgalaikis narkotikų vartojimas priveda prie visiško apetito netekimo, naikina atsparumą. Narkomanijos problemos

Narkotikai ir narkomanija

Lapų skaičius: 19
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra narkotikai? Narkotinės medžiagos ir jų poveikis. Kas yra narkomanija? Narkomanijos priežastis. Kas yra priklausomybė? Kitos problemos, kurias sukelia narkotikai. Išvadas. Literatūros sąrašas. Pastaraisiais metais didėjantis narkotikų vartojimas jaunimo ir darbingo amžiaus asmenų tarpe bei priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligų paplitimas pripažintas socialiniu reiškiniu, keliančiu grėsmę visuomenei. Daugėja asmenų, sergančiųjų priklausomybės ligomis, kurie gydosi priklausomybės ligų centruose. Praėjus po gydymo trims mėnesiams narkotikus vėl pradeda vartoti apie 95% gydytų asmenų. Tikimybė, kad piktnaudžiavimas narkotikais pasikartos, priklauso ne tiek nuo psichotropinių ir kitų vartotų narkotikų ypatybių, kiek nuo psichosocialinių priklausomo asmens savybių ir jo (jos) gebėjimo integruotis į visuomenę. Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, socialinis gyvenimas yra sutrikęs, šeiminiai ir darbiniai santykiai nutrūkę arba nestabilūs, konfliktiški. Socialinio funkcionavimo atstatymui dažnai trukdo prarasti arba nepakankamai išvystyti socialiniai įgūdžiai, išlavintas manipuliacinis elgesys, kuris buvo tobulinamas siekiant įsigyti narkotinių medžiagų, išsisukinėjant nuo atsakomybės už savo elgesį bei jo pasekmes. Asmenys, vartoję narkotikus, patiria sunkumus priimdami ir perduodami informaciją, išklausydami ir išsakydami kritiką, dažnai elgiasi impulsyviai, prastai valdo emocijas, užmezga ir palaiko kontaktą. Priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitacija neturėtų būti vykdoma siaurai vien tik kovojant su priklausomybės liga bei susijusiu su ja elgesiu, bet ir apimti kitą labai svarbų aspektą – socialinę integraciją į visuomenę, ugdant bendruosius gebėjimus bei socialinius įgūdžius.

Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2008 m

Lapų skaičius: 6
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15-64 metų amžiaus lietuvos gyventojų, proc. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp kitų asmenų grupių. Sergamumas ir ligotumas narkomanija. Užkrečiamosios ligos susijusios su narkotikų vartojimu ir jų prevencija (žalos mažinimas). Apsinuodijimai ir mirtys susijusios su narkotikų vartojimu. Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

« Pradžia Ankstesnis123456789Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama