Sociologija (8 psl). Sociologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. I. Socialinio darbo ir bendruomenės samprata. II. Bendruomenės socialinė veikla. II. Bendruomenės socialinės veiklos esmė. II. Bendruomenės socialinės veiklos tikslai. II. Bendruomenės socialinės veiklos uždaviniai. III. Galimos veiklos bendruomenėje. Išvados. 4 naudota literatūra. Įvadas. Bendruomenė susiformuoja skatinama aiškaus, konkretaus intereso. Svarbiausias elementas bendruomenėje yra žmonės, turintys tą patį interesą, vertybes. Bendruomenė reiškia socialinę integraciją, tai yra problemas ir ryšius, kurie sieja žmones. Ji nusako tiek vietą, kurioje vyksta organizavimas, tiek grupę, su kuria organizavimas atliekamas. Siekiant efektyvaus socialinio darbo su bendruomene privalu turėti tam tikrų žinių, įgūdžių, vadovautis priimtomis vertybėmis. Vienas iš darbo su bendruomene aspektų yra visuomenės ugdymas. Jis gali būti pasiekiamas naudojant tam tikrus socialinio darbo metodus ir pritaikant bendruomenės ugdymo principus. Kitas aspektas, liečiantis darbą su bendruomene yra paslaugų teikimas joje. Paslaugos yra skirstomos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, finansavimą, pirminių funkcijų atlikimą ir klientų grupes. Visa bendruomenė gali būti suvokiama kaip sistema. Ją sudarančios skirtingos grupės sąveikauja tarpusavyje ir su jų išorine aplinka. Dėl bendruomenės grupių skirtingų charateristikų tarp jų dažnai kyla konfliktai, susiformuoja tam tikri santykiai. Vienas iš universaliausių būdų spręsti bendruomenės vidaus problemas yra sisteminis socialinio darbo modelis. Darbo objektas: socialinis darbas bendruomenėje. Darbo tikslas: paanalizuoti socialinio darbo bendruomenėje veiklos ypatumus. Darbo uždaviniai. Aptarti socialinio darbo ir bendruomenės sampratą. Panagrinėti bendruomenės socialinę veiklą. Patyrinėti įvairių veiklų bendruomenėje galimybes. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė. I. Socialinio darbo ir bendruomenės samprata. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug skirtingų bendruomenės apibrėžimų. V. Baršauskienė,...

Socialinių mokslų pažinimo problematika: racionalizmas

Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Racionalizmas (lot. rationalis 'protingas') – epistemologijos kryptis, kuri laiko, kad protas turi autonomišką, nuo patyrimo nepriklausančią tikrovės pažinimo galią. - teigia, kad pažinimas negali būti išvestas iš patyrimo ir jo apibendrinimų, o yra tik loginio mąstymo pasekmė. Tikras žinojimas gali būti paimtas tik iš paties proto arba proto įgytų sąvokų; - gnoseologijos kryptis, laikanti protą autonomišką, galintį pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo, tikėjimo, tradicijų, dogmų. Racionalizmo šalininkai teigia, kad pažinimo šaltinis yra protas. Kuo racionalizmo šalininkai argumentavo? Pirmiausia racionalizmo šalininkai suabejojo juslių parodymais ir negatyvų požiūrį į jusles argumentavo tuo, kad įvairūs žmonės skirtingai juslėmis suvokia tą patį išorės poveikį ir manė, kad juslėmis gautos žinios turi subjektyvų pobūdį. Šiuo požiūriu racionalizmas priešingas empirizmui, kuris negali paaiškinti, kaip nuo visuomet konkretaus, riboto patyrimo protas pereina prie sprendinių, kurie turi loginių visuotinumo ir būtinumo požymių.

Socializacija

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Socializacijos sąvoka. Socializacijos veiksniai. Šeima. Mokykla. Bendraamžiai. Žiniasklaida. Darbovietė. Socializacija vaikystėje. Išvados. Kryžiažodis. Literatūra. Grožinės literatūros analizė. Šio darbo tikslas – atskleisti socializacijos esmę ir ją įtakojančių pagrindinių faktorių įtaką žmogaus socializacijoje, palyginti skirtingų autorių požiūrį į socializaciją, jų apibrėžimus, bei socializaciją veikiančius faktorius. Darbo uždaviniai – atskleisti socializacijos sąvokas, jos reikšmę tiek visuomenei, tiek atskiram individui, palyginti, kaip ją apibūdina įvairūs autoriai, išsiaiškinti, kaip socializacija vyksta žmogaus raidoje, kaip visuomenę ir individą įtakoja pagrindiniai socializacijos proceso veiksniai (šeima, mokykla, žiniasklaida, bendraamžiai ir darbovietė). Panaudotas metodas – literatūros analizė ir įvairių autorių naudojamų socializacijos apibūdinimų palyginimas. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesį, būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje“ (Dumbliauskas, 1999). Tai labai ilgas ir visas žmogaus gyvenimo sferas apimantis procesas. Socializaciją nagrinėjo ir apie jos sampratą, reikšmę bei įtaką rašė dauguma sociologų, pedagogų ir kitų sričių specialistų.“ Sociologijoje nėra vieningos nuomonės, kuri socializacijos sąlyga – prigimtis ar kultūra – yra reikšmingesnė: vieni sociologai sureikšmina vieną sąlygą, kiti – kitą, tačiau visi pripažįsta, kad socializacija yra abiejų šių sąlygų sąveikos procesas.

Sociologijos konspektai

Lapų skaičius: 31
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Sociologijos įvadas. Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologija. Pamatinis sociologijos principas. Veiksniai. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Auguste Comte (1798-1857) įvedė sociologijos sąvoką, siejamas su pozityvistine filosofija. Savo mokslą apie visuomenę jis padalino į dvi dalis: statika ir dinamika. Statika visuomenės struktūra. Dinamika. Teologinė. Metafizinė. Pozityvistin. Emile Durkheimas. Karlas Marxas. Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Kultūra tai tikėjimai, vertybės, elgesio modeliai ir materialiniai daiktai bendri tam tikrai žmonių bendrijai. Gyvenimo būdas bendras tam tikram skaičiui žmonių. Sociologai, kalbėdami apie kultūra kreipia dėmesį ne į paveldėtus, o į išmoktus žmonių visuomenių aspektus: jie yra bendri visiems nariams, skirstomi į materialius ir nematerialius. Kultūrinis šokas. Visuomenės ir kultūros santykis. Visuomenė. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Simboliai. Kalba. Vertybės. Normos taisyklės, lūkesčiai, kurių pagalba visuomenė reguliuoja savo narių elgesį. Proskriptyvinės normos jos mums pasako, ko mes negalime ar neturėtume daryti. Preskriptyvinės normos. Materialinė kultūra žmogaus veikloje sukurti produktai artefaktai. Materialinės ir nematerialinės kultūros elementai yra glaudžiai susiję. Nematerialinė kultūra. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Monokultūrinės, dabar išliko kultūriškai homogeniškų šalių, pvz. : Japonija, tačiau dauguma visuomenių daugiakultūrinės. Subkultūra. Kontrkultūra. Kultūrinių pokyčių šaltiniai. Išradimai. Atradimai. Difuzija. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socializacija. Pirminė socializacija. Antrinė socializacija.,..

Sociologijos samprata

Lapų skaičius: 30
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Socializacijos samprata ir tipai. Biologinis ir kultūrinis socializacijos. Kontekstai. Asmenybės tapsmo teorijų apžvalga. Pagrindiniai socializacijos institutai. Šeima. Bendraamžiai. Mokykla. Darbovietė. Informavimo priemonės. Socilaizacijos rizikos veiksniai. Žiniasklaida. Deviantinis elgesys ir nepilnamečių nusikalstamumas. Šeimos netekęs vaikas kaip rizikos veiksnys. Išvados. Literatūros šaltiniai. Žmogus yra sociali būtybė, todėl labai svarbus procesas jo egzistencijoje yra socializacija. Tam, kad šis procesas vyktų, žmogus turi augti visuomenėje, nes tik supamas kitų jis gali vystytis ir apskritai pažinti pasaulį kaip žmogus, o ne tiesiog gyvūnas. Pirmiausia būtų tikslinga tiksliai nustatyti sąvokas. Sąvoką „žmogus” tikslinga vartoti tuomet, kai asmuo gali būti priskiriamas žmonių grupei (homo sapiens) ir turi visas jai būdingas savybes. Kai kalbama ne apie visą žmoniją, o apie konkretų žmogų, tada vartojama sąvoka „individas”. Ji skiriasi nuo sąvokos „individualybė”, kaip konkrečios asmenybės savitumo, nepakartojamumo ir netgi unikalumo išraiškos. Socializacija – tai procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą. Jo metu individas perima žinias, nuostatas, požiūrius, vertybes, elgesį ir kitus komponentus, kurie būtini efektyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Asmenybe negimstama, o tampama. Tik ką atėjęs į pasaulį kūdikis yra žmogus, bet ne asmenybė, nors jame jau užprogramuota reali galimybė tapti asmenybe ateityje. Taigi ne kiekvienas žmogus - asmenybė. Tačiau, antra vertus, bet kuris žmogus (ne tik genialus, talentingas ar itin socialiai ryškus), atspindintis svarbiausius savo visuomenės socialinius ir kultūrinius bruožus bei aktyviai veikiantis joje kaip subjektas, gali būti vertinamas kaip asmenybė.

Stebėjimas ir jo rūšys, trūkumai bei privalumai socialiniuose tyrimuose

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Stebėjimo metodas. Struktūruoti ir nestruktūruoti požiūriai į stebėjimą. Tiesioginio stebėjimo ypatumai. Stebėjimo rūšys. Stebėjimas dalyvaujant stebėjimo procese( įtrauktas stebėjimas). Stebėjimas nedalyvaujant (neįtrauktam) tyrinėtojui vykstančiuose įvykiuose. Atviras ( reaktyvus) stebėjimas. Slaptas stebėjimas (inkognito). Nestandartinis stebėjimas. Standartizuotas stebėjimas. Lauko stebėjimas. Laboratorinis stebėjimas. Sistemingas stebėjimas. Metodo privalumai ir trūkumai. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. Praktinės stebėjimo problemos. Išvados. Literatūros sąrašas. Sociologija – tai mokslas nuolat tiriantis įvairius visuomenėje vykstančius procesus, siakiantis naudojant sociologinius metodus ištirti ir aprašyti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą, bei visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Metodas – tai yra būdas pirminei sociologinei informacijai gauti. Stebėjimas – tai pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Atliekant bet kokį tyrimą siekiama įgyvendinti tikslą. Šio metodo tikslas yra ne kuo daugiau surinkti medžiagos, o kuo vertingesnės, objektyviai atspindinčios tikrovę medžiagos.

Studijuoti universitete mada ar būtinybė?

Lapų skaičius: 16
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sąvokų paaiškinimas. Literatūros apžvalga. Praktinė analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai. Tyrimo problema: pastaruoju metu vis daugiau studentų nori studijuoti. Bet kyla klausimas ar tai tik jų poreikis, ar tai priklauso nuo kažko kito. Studentai nepastebi, kad ne pagal savo lygį veržiasi į aukštąją mokyklą. Vyksta reitingai, kuris geriau išlaikys valstybinį egzaminą. Tyrimo objektas: studentai studijuojantys aukštosiose ar aukštesniosiose lietuvos mokykloje. Tyrimo tikslas: pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti studijuojančių lietuvos žmonių požiūrį į studijas. Ar tai būtinybė, ar mada atsižvelgiant į visas kitas studijavimo priežastis. Tyrimo uždaviniai. Sužinoti kas lemia studentų pasirinkimą studijuot universitete mada ar būtinybė. Išanalizuoti kaip studentus veikia aplinkinių nuomonė į tai, kad nesimokai universitete. Tyrimo hipotezės. Baigus universitetą lengviau rasti darbą. Tik labai gerai baigę vidurinę mokyklą renkasi studijas universitete. Studijuoti universitete –mada. Tyrimo metodas: anketavimas.

Sveikata fizinio aktyvumo poreikis ir ugdymas

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sveikata ir sveikos gyvensenos samprata. Fizinis aktyvumas – sveiko gyvenimo būdo komponentas. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinio aktyvumo rūšys. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai. Bendruomenės grupės ir jų poreikis fiziniam aktyvumui. Moksleių fizinis aktyvumas. Išvados. Literatūra. Pav. Lentelė. Visuomenės sveikata yra vienas iš svarbiausių valstybės gerovės rodiklių. Teoriniuose medicinos šaltiniuose apibrėžiama, kad sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas (sveikata visiems xxi amžiuje, 2000). Žmogaus sveikata tik apie 10% priklauso nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, 20% - nuo paveldimumo, 20% - nuo aplinkos ir 50% nuo gyvensenos. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Visi jie sąveikauja tarpusavyje, stiprindami arba žalodami sveikatą. Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą. (proškuvienė 2004). Geros sveikatos, socialinės ir ekonominės žmogaus gerovės sąlyga yra fizinis aktyvumas. Pripažįstama, kad fizinė veikla yra įvairių sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonė. Tačiau įvairių šalių faktiniai duomenys rodo, kad gyventojų fizinis aktyvumas mažėja, vis daugiau suaugusių žmonių juda nepakankamai. Pso skelbia (mickevičienė, motiejūnaitė, skurvydas, 2006), kad pasaulyje yra 17% fiziškai neaktyvių suaugusiųjų, daugiau nei 60% pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už mažiausią rekomenduotiną, daugiau nei 30% vakarų europos gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja.

Tarptautinis protokolas D Britanijoje. pagrindinės stalų serviravimo taisyklės

Lapų skaičius: 44
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Britų etiketo subtilybės. Bendravimo būdai. Britai versle. Apranga. Prie stalo su britu įpročiai ir etiketas. Pagrindiniai serviravimo principai:. Šventinis serviravimas. Kasdieninis serviravimas. Pusryčių stalas. Vakarienės stalas. Stalo padengimas oficialiai vakarienei. Pietų stalas. Švediškas stalas. Įrankių ir patiekalų pateikimas per pobūvius. Stalo įrankiai. Asmeninio naudojimo įrankiai. Indai. Bendrojo naudojimo indai. Staltiesės ir servetėlės. Išvados. Literatūra. Įvadas. Užmarštin nuėjo tie laikai, kai aukštuomenės puotose maistas iš bendrų indų buvo imamas rankomis, jo likučiai metami ant grindų čia pat besisukantiems šunims, o rankos valomos į jų kailius. Tobulėjant žmogaus buičiai, išaugo ir estetiniai poreikiai: žmogui prireikė geresnio drabužio, gardesnio valgio, gražiau padengto stalo. Kasdieninio stalo serviravimas šiandien jau tapo įprastu dalyku, o šventinio stalo puošimas šiokiu tokiu rūpesčiu. Nebeužtenka taisyklingai ant stalo sudėtų tarpusavyje derančių indų, taurių bei įrankių. Reikalinga bendra stalo harmonija, spalvų dermė ir šventinė nuotaika. Britų etiketo subtilybės. Pasisveikinimas. Anglija gerų manierų šalis, todėl į britus kreipkitės tik oficialiai (misteri, mis, misis). Britai paprastai sveikinasi rankų paspaudimu, neformalioje aplinkoje draugės dažniausiai sveikinasi apsikabindamos ar bučiuodamos į dešinį skruostą ir tik vieną kartą. Susitikimų pradžia. Susitikimai su britais tradiciškai pradedami pasiteiravimu kaip Jums sekasi bei pokalbiu apie orą tai ilgametė nekintanti tradicija. Šiame pokalbio etape visuomet laukiamas atsakymas, jog laikotės puikiai, nors taip ir nebūtų (šios taisyklės galima nepaisyti nebent su geru draugu). Svarbi pokalbio apie orą taisyklė sutikimas su pašnekovo teiginiu (šalta, ar ne?). Nesutikimas reiškia etiketo pažeidimą. Palaikant pokalbį su britu rekomenduojama išlaikyti deramą atstumą su pašnekovu ir nepažeisti jo asmeninės erdvės...

Teoriniai socialinio darbo modeliai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Teorinės žinios reikalingos socialiniam darbuotojui tam, kad geriau suprasti klientą, pažinti, įvertinti asmenybę, bruožus, numatyti tolimesnę jo raidą, kad kuo geriau atlikti savo pareigą kaip socialinio darbuotojo. Nes klientui svarbu socialinio darbuotojo ryšys ir požiūris į jį. Žmogaus asmenybė – labai sudėtinga, jos negalima paaiškinti kokiu nors vienu modeliu. Asmenybės apibrėžimas. Žmogui turinčiam darnų savasties ir jos santykių su kitais bei su aplinka modelį, nereikia socialinio darbuotojo pagalbos. Tiems, kurie turi darną su savimi, pažįsta save, turi darnius santykius su kitais ir aplinka, kuris sugeba racionaliai spręsti iškilusias problemas. Sociologinė perspektyva. 4 sociologijos ištakų mokslininkai. E.Durkheim funkcionalistinė perspektyva. Ekologinis sistemų teorinis modelis. E.Erikson asmenybės raidos teorija. Asmenybės vystymasis skirstomas pagal jos ryšį su socialine aplinka. Akcentuojama somatinių (kūno), asmeninių, socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. Elgesio terapijos (sociobihevioristinis) teorijos modelis. Operantinis arba instrumentinis sąlygojimas – sąlyginės refleksijos/reakcijos tipas žmogui mokantis. Aplinkos poveikis elgesiui. Kognityvus (racionalus, tikrovės terapijos) modelis. Psichosocialinis (psichoanalitinis) modelis. Socialinė kultūrinė asmenybės teorija teigia. Egzistencinis modelis. Krizės intervencijos modelis (labai teorinis). Bendravimo (komunikacinės sąveikos) modelis.

« Pradžia Ankstesnis123456789Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama