Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gaisro ir gaisrinės technikos samprata. Gaisrų gesinimo priemonės. Gaisriniai automobiliai. Išvados. Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Gaisrai sunaikina vertingus pramonės, statybos, žemės ūkio objektus ir juose esančius įrengimus, gaminius, medžiagas, bei kitas vertybes. Gaisro metu nukenčia ir žmonės. Pasitaiko nudegimų, sužalojimų, net aukų. Gaisrai, kad ir kaip bebūtų gaila yra kasdieninė visuomenės gyvenimo dalis. Jie kyla kasdien ir nuo jų apsisaugoti pilnai yra sudėtinga. Todėl, dėl šių priežasčių ir buvo sukurtos gaisrų gesinimo priemonės ir technika padedanti lengviau atlikti gesinimą. Tikslas – įvardinti ir apibūdinti gaisrų gesinimo priemones. Gaisras — nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Gaisro priežastys būna natūralios arba techninės, atskirai išskiriant tyčinį padegimą. Gesinimo įranga — ją sudaro pirminės, vežamosios, kilnojamosios ir stacionarios gaisrų likvidavimo priemonės. Šis skirstymas apima visą gaisrų gesinimo technikos įvairovę. Tai gali būti gesintuvai, gaisriniai automobiliai, gaisriniai laivai, traukiniai ir įvairi specialioji įranga.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 1 vaiko gerovės samprata mokslinėje literatūroje. 2 vaiko gerovė teisinėje literatūroje. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. ĮVADAS Vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis. Nuo jų gyvenimo kokybės ir plačių galimybių šiandien priklauso visos visuomenės gerovė. Žinoma, gerovės samprata turi įvairių išraiškų – materialinė gerovė, dvasinė gerovė ir pan. Mūsų visuomenė didelį dėmesį skiria vaiko gerovei. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį ,, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip”. Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo, priimto 1998 m. kovo 24 d., 2 straipsnis taip pat įtvirtina, kad ,,vaikas – kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau.” Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmenys iki 18 metų vadinami nepilnamečiais, tačiau jie skirtsomi į dvi grupes: iki 15 metų (neturintys veiksnumo) ir nuo 15 iki 18 metų (turintys dalinį veiksnumą). Vaikas yra visiškai priklausomas nuo jį supančių suaugusių žmonių. Jis visiškai pasiduoda suaugusiųjų valiai. Jam tenka prisitaikyti prie aplinkos, išmokti elgtis taip, kaip elgiasi kiti jį supantys žmonės. Kitaip tariant, vaikas socializuojasi. Visuomenė privalo teikti vaikui tinkamas sąlygas: socialinę, pedagoginę, psichologinę, informacinę arba kitą pagalbą, kuri padėtų pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių bei ugdytų jo vertybines nuostatas ir socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruoštų jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kad vaikas galėtų tinkamai socializuotis, jam reikalinga visuomenės užtikrinta gerovė. Vaiko gerovė – tai tinkamos sąlygos vaiko vystymuisi bei jo dvasiniam ir fiziniam tobulėjimui.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vaikų emocijų ir elgesio sutrikimai. Hiperaktyvumo požymiai. Hiperaktyvumo priežastys. Hiperaktyvių vaikų gydymas. Situacija šeimoje. Patarimai tėvams. Pagrindinės korekcinės veiklos kryptys. Išvados. Informacijos šaltinių sarašas. Vaikai- didžiausias mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Trokštame, kad jie augtų sveiki ir laimingi, kad užaugę taptų dorais ir reikalingais visuomenei žmonėmis. Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose. Jis kasdien regi aplink save realią tikrovę ir pats joje dalyvauja perimdamas iš tėvų įvairias elgesio, veiklos, charakterio savybes. Darnus šeimos funkcionavimas galimas tada, kai kiekvienas jos narys atlieka vaidmenis, atitinkančius savo priedermes, poreikius, pareigas ir teises. Žiūrint į ateitį, tėvų tikslas- mokyti vaikus jausti, mąstyti, bendrauti, tikslingai ugdymo požiūriu organizuoti savo bei vaikų gyvenimą ir elgesį.
| |
Vaikų ir paauglių sveikatos apsauga Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kasmet pasaulyje gimsta 130mln. vaikų. 8mln. miršta vaikystėje. Vaiko raidos etapai pagal PSO. gimimas. fizinis vystymasis. mokymasis vaikščioti ir kalbėti. socialinių ir sveikatos pagrindų įsisavinimas. ryšių su tėvais ir artimais šeimai žmonėmis stiprinimas. Kūdikių mirtingumas. „Sveikata 21 – sveikata XXI amžiuje“. Lietuvos sveikatos programoje. Jaunų žmonių sveikatos apsauga. Pagal „Sveikata visiems XXI amžiuje“ jauni žmonės tai vaikai laikotarpiu nuo mokyklos lankymo pradžios iki patekimo į darbo rinką. Problemos. Strategijos. Sveikatos mokymas. Vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra. Ambulatorinė vaikų sveikatos priežiūra. Poliklinika. Poliklinikos struktūra. Poliklinikos darbo kryptys. Apylinkės pediatras. Patronažas. Vaikų sveikatos grupės. Pagalba sergantiems vaikams. Dokumentacija (ambulatorinės paslaugos). Vaikų ligoninė. Struktūra. Specializuota pagalba vaikams. Profilaktiniai skiepijimai - svarbiausia kovos su vaikų infekcinėmis ligomis priemonė. Profilaktiniai skiepijimai. Lietuvos skiepijimų kalendorius. Skiepijimo rodikliai. Gydymo ir profilaktikos pagalbos kūdikiams rodikliai. Gydymo ir profilaktikos pagalbos vaikams rodikliai. Paauglių sveikatos problemos. valstybinės vaikų ir paauglių psichinės sveikatos strategijos.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Socializacija. Vaikystė. Šeima – pirmutinis vaiko socializacijos šaltinis. Socialinė klasė. Socializacija etninėje grupėje. Ugdymo institucijų vaidmuo vaiko socializacijoje. Išvada. Literatūra. Temos aktualumas. Darbo tikslas. Darbo objektas. Literatūros analizė. Visose Europos šalyse didėja dėmesys vaikų akstyvajam socialiniam patyrimui. Visi žmogaus periodai yra susiję su mokymusi. Socializacija – jau vaikystėje prasidedantis ir visą gyvenimą trukantis procesas, kurio metu asmuo tampa visuomenės nariu, perima jos normas, papročius, įstatymus bei gyvenimo būdą (The Hutchinson Educational Encyclopaedia 1999).
| |
Visuomenė kaip socialinė sistema Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pagrindinės sąvokos. Visuomenė – tai populiacija, gyvenanti tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo kultūrą ir dėsningų santykių (sąveikų) sistemą – socialinę struktūrą. Gemeinschaft societies – Tonnies terminas visuomenėms, tokioms kaip šeimos, kaimo gyvenvietės, maži miestai, kurios charakterizuojamos asmeniniais, “akis į akį” santykiais. Gesellscahaft societies – Tonnies terminas visuomenėms, charakterizuojamoms beasmeniais (neasmeniškais, formaliais) ir oficialiais santykiais; žmonės tarpusavyje bendrauja, bet labai ribotai, turėdami tam tikrą asmeninį išskaičiavimą. Siejama su miesto gyvenimu. Socialinė struktūra – tai socialinės sąveikos ir pastovių socialinių ryšių (santykių) veikimo būdas, kaip antai - socioekonominis statusas. Statusas – tai vieta ar pozicija socialinių tarpusavio santykių sistemoje; socialinėje stratifikacijoje išreiškia socialinį rangavimą prestižo pagrindu. Pagal “atomistinę teoriją” visuomenė buvo suvokiama kaip asmenybių arba jų tarpusavio santykių visuma. Georg Simmel teorija buvo kraštutinė šios teorijos išraiška, kuris teigė, kad “visuomenė” aplamai iškyla kaip individų tarpusavio sąveika.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kultūros samprata. “Kultūra” dabartinėje jos sampratoje buvo pradėta naudoti Europoje XVIII a. mąstytojų D. Viko, I.- G. Gerder, Ch. Montesquieu. To meto geografinė ekspansija (lot. expansio “plitimas, skleidimas”), kaip ne kartą jau buvo istorijoje, skatino žmones lyginti savo pačių kultūrines vertybes, gyvenimo būdo stereotipus su tuo, kas būdinga kitoms šalims, t.y. buvo einama prie diskusijų apie kultūros įvairovės pagrįstumą. “Kultūros” kategorija žymi biologiškai nepaveldimą bendro žmonių gyvenimo ir veiklos turinį, reikšdama dirbtinius, žmonių sukurtus objektus (artefaktus). Prie kultūros priskiriama - materialių objektų, idėjų ir pavyzdžių( standartų); jų gamybos ir panaudojimo technologijų; pastovių ryšių tarp žmonių ir jų reguliavimo mechanizmų; visuomenės gyvenimo vertinimo kriterijų – organizuota sistema. Kultūra iškyla kaip žmonių sukurta egzistavimo ir savirealizacijos dirbtinė aplinka, socialinės tarpusavio sąveikos ir elgsenos reguliavimo šaltinis. (Toliau, norint pabrėžti kultūros reiškinių ir procesų socialinę – kultūrinę diferenciaciją, jie bus vadinami sociokultūriniais). Dabartiniu metu “kultūros” suvokimas ir naudojimas daugiareikšmis. Vienok greta apibūdinimo įvairovės egzistuoja tam tikros bendros pozicijos, kurios glūdi kiekviename kultūros apibūdinime. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Kalbant apie socialinio gyvenimo turinį, tikslinga išskirti tokių pagrindinių jo modalumų, kaip aprūpintas gyvenimas, socializacija, komunikacija ir rekreacija, užpildymą apibrėžtais veiksmais ir tarpusavio sąveikomis. Daiktinį aktyvumo turinį sudaro materialūs objektai, technologijos, išskirti simboliniai objektai, vertinimo kriterijai ir vertybinės skalės, kuriuos žmonės kuria, naudoja, keičia ir griauna situacijose, adekvačiose išvardintiems modalumams. Komunikacinį turinį sudaro kultūrinė informacija (žinios, būdai, suvokiniai, emocijos), kuria žmonės keičiasi tokio pobūdžio situacijose. Kultūra tyrinėjama kaip biologiškai nepaveldima informacija, kaip šios informacijos turinys, organizavimo bei saugojimo būdai. Kultūra apima daiktus. Kultūra įtraukia žmonių santykių būdus (pavyzdžius).
| |
Visuomenės požiūrio į avaringumą kelyje tyrimas Lapų skaičius: 7 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO TRANSPORTO VADYBOS, STUDIJŲ PROGRAMA I dalis. Visuomenės apžvalga II dalis. Socialinės problemos samprata IV dalis. Socialinės problemos ir transporto verslo pasaulio santykis a) Kuo skiriasi visuomeninis gyvenimas nuo asmeninio ? Mano nuomone, visuomeninis ir asmeninis gyvenimai žmogaus būtyje, yra du vsiškai atskiri pasauliai, kuriuose kiekvienas individas elgiasi taip, kaip to reikalauja taisyklės ar aplinkybės. Pirmiausia, kalbant apie visuomeninį gyvenimą, reikia paminėti, jog tai itin vieša - socialinė erdvė, kurioje mes esam priversti susidurti ir bendrauti su įvairiais žmonėmis. Viešoje erdvėje privalome įvilkti save į kostiumą, kuris padeda mums paslėpti savo trukūmus, bet tuo pačiu ir priimti mums diegiamas įvairias taisykles bei normas. Visuomeniniame gyvenime vyrauja „kaukės“, kurios tampa mūsų apsauginiais sluoksniais, o jie padeda kiekvienam iš mūsų sukurti tobulesnį „aš“. Asmeniniame gyvenime, viskas yra daug atviriau ir sąžiningiau. Jjame mums nebereikia jokių apsauginių kaukių bei suvaržymų, nes asmeniniame gyvenime mes visi esam tokie, kokie norime būti. Asmeniniame gyvenime mes mėgaujames savo hobiais, laisvalaikiu su draugais/šeima ir darome viską, kas padėtų po vaidinimų su kaukėm ir kostiumais viešoje erdvėje, patapti pilnaverčiu žmogumi gyvenime, kuriame nereikia varžyti savo tikrojo „aš“. b) Kodėl žmogui svarbu gyventi visuomenėje? Žmogus, šiame naujųjų techologijų kupiname pasaulyje yra priklausomas nuo visuomenės ir visko, kas susiję su ja. Kiekvienam individui reikia pasidalinti ir gauti informacijos iš kitų individų, taip plečiant savo žinių bei pažįstamų akiratį. Visuomeneė yra svarbus gyvenimo dėmuo, kuris skatina kiekvieną individą tobulinti save ir siekti užsibrėžtų tikslų tam, kad greičiau pritaptų atitinkamame visuomeenės sluoksnyje.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Vienas pokario žurnalistas yra pasakęs: „duokit man visą žiniasklaidą dviem savaitėm ir aš padarysiu Hitlerį šventuoju“. Ar kada susimąstom, kokią įtaką mums daro žiniasklaida? Taip, smagu vakare atsipalaidavus spoksoti televizorių. Smagu ir naudinga ryte gerti kavą vartant laikraštį. Gera savaitgalį atsiversti spalvingą žurnalą… Tačiau ar pagalvojame, kaip tai veikia mūsų sąmonę, pasąmonę ir mūsų sveikatos suvokimą? Informacija ir švietimas daro didelę įtaką skatinant žmones sveikiau gyventi, imantis ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, remiant svarbias valstybės ir bendruomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvas, sprendžiant medicinos pagalbos teikimo uždavinius. Apklausos rodo, kad daugiausiai sveikatos informacijos gyventojai gauna iš televizijos (37,2 proc.), sveikatos priežiūros specialistų (23,8 proc.) ir spaudos (18,1 proc.). Žiniasklaida visuomenei pateikia daugybe informacijos sveikatos klausimais, todėl gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į jos įtaką žmonių sveikatai.
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Lentelės. Įžanga. Žydų įsikūrimas lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Žydų gyvenimas XV – XIXa. Pirmos antisemitizmo ištakos. Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas. Žydų kultūra. Žydų kalbos. Religija. Šventės. Švietimo sistema. Žydai ir jų kultūros paveldas kalvarijoje. Išvados. Literatūra. Aktualumas. Šiandien lietuva kurdama savo teritorijoje modernią pilietinę visuomenę, sugrįžta į pasaulio tautų šeimą. Todėl nauja visuomenė negali nusigręžti ir pamiršti ne taip seniai čia klestėjusios žydų kultūros. Šiuo metu lietuvos žydų bendruomenę sudaro apie 5 tūkstančiai narių. Taigi palyginti neseniai apie žydus buvo kalbama kaip apie lietuvos istorinės egzotikos dalį, dungusią iš jos gyvenimo ir turinčią mažai ką bendra su dabartimi. Darbo objektas – žydų tauta bei kultūra. Darbo tikslas – išanalizuoti žydų kultūrą lietuvoje. Darbo uždaviniai. Išsiaiškinti žydų kilmę ir paplitimą lietuvoje bei jų gyvenimo būdo ypatumus. Sužinoti, kuo yra ypatinga žydų kultūra bei jų tradicijos. Išsiaiškinti, kaip kalvarijos miestelyje plito žydai ir koks išlikęs kultūros paveldas yra šiandien. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė. Žydų įsikūrimas lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje – šiame skyriuje pasakojama apie žydų įsikūrimą ldk, antro pasaulinio karo ir holokausto situaciją, antisemitizmo ištakas bei kultūrą. Žydų kultūra – šiame skyriuje aptariama žydų kultūra, švietimas, religija, kalba bei šventės. Kalbama apie kultūros formavimąsi, gyvenimo būdą bei priežastis. Žydai ir jų kultūros paveldas kalvarijoje – šiame skyriuje aptariami žydai kalvarijoje, jų paplitimas, gyvenimo būdas bei šiuo metu išlikę kultūriniai objektai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
