Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 11 Tipas: Kontrolinis darbas Darbe esantys žodžiai: Garantijos ir kompensacijos. Viena iš svarbiausių darbuotojo garantijų yra darbo užmokestis. Kuris Lietuvos Respublikos darbo įstatyme yra apibrėžiamas, kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Taip pat nurodyta imperatyvi nuostata, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės,įmonės,įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Garantijos darbuotojams, siunčiamiems į med.įstaigas pasitikrinti sveikatos, donorams. Kompensacijos dėl darbo sąlygų ir įrankių. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartyje ir darbo sąlygų pakeitimas. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Garantijos socialiai pažeidžiamiems darbuotojams. Piliečių užimtumo teisės ir garantijos. Socialinės garantijos bedarbiams. Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo. Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip metams, turintiems ne mažesnį kaip metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems – mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis mokymas. Iš Užimtumo fondo remiami darbai.
| |
Lapų skaičius: 70 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Darbo teisės sąvoka ir sistema: Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. Jei teisė reguliuoja santykius tarp žmonių, o ne su juos supančia aplinka, tai DT reguliuoja santykius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugėbėjimus. Darbo procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: 1)tikslinga žmogaus veikla; darbo objektas; darbo priemonės. Darbo objektas ir priemonės yra ne tik būtini darbo proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus darbo santykių ir turtinių santykių ryšys, nes žmonės darbo procese sueina į santykius ne tik tarp savęs, bet ir su darbo objektų ir priemonių savininkais. Darbo teisė susiformavo labai vėlai, ilgai juos reguliavo civilinės ir komercinės teisės normos. Tik 20 a. , po pramoninių revoliucijų Vakarų Europoje ir JAV susiformavus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbas savo sugebėjimų realizavimas. Paaiškėjo, kad bendrieji civiliniai įstatymai, reguliuojantys prekių judėjimą negali patenkinti naujosios visuomenės poreikių, nes darbo jėga yra labai savita prekė - ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Todėl atsirado poreikis ir galimybė formuotis naujai, darbo teisės šakai Bismarkas iškėlė būtinybę apsaugoti nepilnamečių, moterų, kalnakasių darbą, kad išvengtų socialinės revoliucijos (pastaroji 1918 m. Įvyko Rusijoje, tai ne politikų toliaregystės, bet besikuriančių šio sluoksnio interesus atstovaujančių organizacijų nuopelnas. Iki II pasaulinio karo buvo tiktai DT užuomazgos, išskyrus soc. Lagerį, kur DT šaka formavosi. Iš esmės DT pradėjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo...
| |
Lapų skaičius: 70 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Darbo teisės sąvoka ir sistema: Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. Jei teisė reguliuoja santykius tarp žmonių, o ne su juos supančia aplinka, tai DT reguliuoja santykius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugėbėjimus. Darbo procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: 1)tikslinga žmogaus veikla; darbo objektas; darbo priemonės. Darbo objektas ir priemonės yra ne tik būtini darbo proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus darbo santykių ir turtinių santykių ryšys, nes žmonės darbo procese sueina į santykius ne tik tarp savęs, bet ir su darbo objektų ir priemonių savininkais. Darbo teisė susiformavo labai vėlai, ilgai juos reguliavo civilinės ir komercinės teisės normos. Tik 20 a. , po pramoninių revoliucijų Vakarų Europoje ir JAV susiformavus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbas savo sugebėjimų realizavimas. Paaiškėjo, kad bendrieji civiliniai įstatymai, reguliuojantys prekių judėjimą negali patenkinti naujosios visuomenės poreikių, nes darbo jėga yra labai savita prekė - ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Todėl atsirado poreikis ir galimybė formuotis naujai, darbo teisės šakai Bismarkas iškėlė būtinybę apsaugoti nepilnamečių, moterų, kalnakasių darbą, kad išvengtų socialinės revoliucijos (pastaroji 1918 m. Įvyko Rusijoje, tai ne politikų toliaregystės, bet besikuriančių šio sluoksnio interesus atstovaujančių organizacijų nuopelnas. Iki II pasaulinio karo buvo tiktai DT užuomazgos, išskyrus soc. Lagerį, kur DT šaka formavosi. Iš esmės DT pradėjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo...
| |
Darbo teisinių santykių reglamentavimas Lapų skaičius: 31 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu Įvadas Darbo teisės sąvoka Darbo teisės šaltiniai Individualiosios darbo teisės principai Kolektyvinės darbo teisės principai Darbo santykių subjektai Kolektyvinė darbo teisė reglamentuoja Darbo sutartis DK 93 str. Darbo sutarties nustatomos teisės ir pareigos Nelegalus darbas Darbo sutartys DK 108 str. Išbandymas sudarant darbo sutartį Darbdavio iniciatyva išbandymas negali būti nustatomas Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma Darbo sutarties pasibaigimas Sutarties nutraukimas šalių susitarimu DK 125 str. Susitarimas nutraukti darbo sutartį Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį neįspėjęs darbuotojo Sutarties nutraukimas be įspėjimo DK 135 1 ir 2 d. Apribojimai Darbo laiko rūšys Poilsio laiko rūšys Kasmetinės atostogos Atostogos Darbo užmokestis Mokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą Užmokesčio mokėjimas Literatūros šaltiniai Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, atostogas, teisingą apmokėjimą ir pan. – griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises. Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Medžiagos apie šią darbo teisės šaką yra pakankamai. Tačiau, kas yra ta pati darbo teisė, kaip ją suprantame, kokie jos šaltiniai ir principai, mažai kas žino.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pagrindiniai darbo apmokėjimo sistemos reikalavimai. Pagrindiniai apmokėjimo už darbą organizavimo principai šiuolaikinėmis sąlygomis. Darbo užmokesčio modeliai. Darbo užmokesčio formos. Darbo užmokesčio tikslai. Darbo užmokesčio dydį lemiantys veiksniai. Išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai. Darbo apmokėjimo sistemos sudėtis ir organizavimas įmonėje. Vadovų darbo apmokėjimas. Specialistų darbo apmokėjimas. Išvados. Literatūra. Įvadas. Plėtojantis rinkos santykiams lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimtį. Pačia bendriausia prasme apmokėjimo už darbą formas ir dydį reglamentuoja lietuvos respublikos darbo apmokėjimo, gyventojų pajamų garantijų, darbo sutarties ir kolektyvinių susitarimų įstatymai. Šių normatyvinių dokumentų nuostatos, be abejo, yra konstruktyvios nustatant konkretų atlyginimą įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems įvairiose įmonėse. Tačiau vien jų konkrečiam darbo užmokesčio organizavimui neužtenka, kadangi konkretaus darbo užmokesčio organizavimas susijęs su kiekybine ir kokybine darbų analize, vidaus ir išorės darbo rinkose nusistovėjusiais atlyginimais, įvairiomis materialinio ir moralinio skatinimo programomis. Visus šiuos uždavinius kur kas lengviau išspręsti taikydami išsivysčiusiųjų užsienio šalių patirtį, kuri buvo kaupiama ir tobulinama ne vieną dešimtmetį. Išvados. Darbo pajamos tiesiogiai veikia ne tik daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir jų visuomeninę padėtį bei pripažinimą. Gaudami didesnį atlyginimą už darbą, jie gali įsigyti daugiau vartojimo reikmenų, o tai savo ruožtu garantuoja aukštesnį gyvenimo lygį ne tik patiems darbo žmonėms, bet ir jų šeimos nariams. Susidaro palankesnės sąlygos materialiai aprūpinti šeimas, tenkinti jų kultūrines reikmes.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas 3 Pagrindiniai darbo apmokėjimo sistemos reikalavimai 4 Pagrindiniai apmokėjimo už darbą organizavimo principai šiuolaikinėmis sąlygomis 6 Darbo užmokesčio modeliai 7 Darbo užmokesčio formos 8 Darbo užmokesčio tikslai 11 Darbo užmokesčio dydį lemiantys veiksniai 11 Išoriniai veiksniai 11 Vidiniai veiksniai 12 Darbo apmokėjimo sistemos sudėtis ir organizavimas įmonėje 13 Vadovų darbo apmokėjimas 14 Specialistų darbo apmokėjimas 16 Išvados 18 Literatūra 19 Įvadas Plėtojantis rinkos santykiams Lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimtį. Pačia bendriausia prasme apmokėjimo už darbą formas ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo, Gyventojų pajamų garantijų, Darbo sutarties ir Kolektyvinių susitarimų įstatymai. Šių normatyvinių dokumentų nuostatos, be abejo, yra konstruktyvios nustatant konkretų atlyginimą įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems įvairiose įmonėse. Tačiau vien jų konkrečiam darbo užmokesčio organizavimui neužtenka, kadangi konkretaus darbo užmokesčio organizavimas susijęs su kiekybine ir kokybine darbų analize, vidaus ir išorės darbo rinkose nusistovėjusiais atlyginimais, įvairiomis materialinio ir moralinio skatinimo programomis. Visus šiuos uždavinius kur kas lengviau išspręsti taikydami išsivysčiusiųjų užsienio šalių patirtį, kuri buvo kaupiama ir tobulinama ne vieną dešimtmetį. Dabartinėmis sąlygomis išsivysčiusios rinkos šalyse daug dėmesio skiriama darbo apmokėjimo priklausomybei nuo šalies ekonomikos plėtotės veiksnių, nuo darbo turinio kitimo, darbuotojų kvalifikacijos, darbo sąlygų, pamainingumo, įmonės specifikos. Kūrybinis išsivysčiusiųjų industrinių šalių patirties taikymas organizuojant apmokėjimą už darbą mūsų Respublikos įmonėse įgalins greičiau pasiekti pageidaujamą efektą siekiant suinteresuoti darbuotojus įgyvendinti įmonių strateginius...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nusikaltimų daugeto požymiai ir sąvoka. - nusikaltimų daugeto skirtingumas nuo pavienių nusikaltimų, kuriuos sudaro keli elgesio aktai. Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis, trunkamieji ir tęstiniai nusikaltimai. Nusikaltimų daugeto rūšys. - idealiosios nusikaltimų sutapties atskirimas nuo pavienio nusikaltimo. Nusikaltimų sutapties atskirimas nuo baudžiamosios teisės normų konkurencijos. Nusikaltimų kvalifikavimas, esant idealiajai ir realiajai nusikaltimų sutapčiai. Recidyvas, jo rūšys ir apibūdinimas. Teisinė recidyvo reikšmė. Pavojingo recidyvisto apibūdinimas. Asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygos, tvarka ir pasekmės. - teismų praktikos apžvalga. 1. Nusikaltimų daugeto požymiai ir sąvoka. .BĮ daugeto sąvokos nėra. Nusikaltimų daugetas yra tuomet, kai padaryta du ar daugiau NV-kų, padarytų vieno asmens, už kuriuos asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nėra kliūčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent už du nusikaltimus. Taigi daugėtas gali būti, kai: • Veikos turi ne mažiau kaip dviejų NV požymius; • Dėl jų nėra išnykusios juridinės pasekmės; • Nėra baudžiamųjų procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui; Paprastai daugėtu pripažįstama situacija, kai nusikalstama veika vertinama kaip keletas nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Nusikalstama veika turi atitikti kelių specialiosios dalies straipsnių sudėtis. Tačiau turi būti ir kitos teisinės priemonės, vien to nepakanka. Kitos sąlygos: 1) Ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, procesas vyksta bent 2 baudžiamosiose veikose. 2) Yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai. 3) Neturi būti išnykęs teistumas už bent 2 nusikalstamas veikas. 4) Neturi būti išnykusios baudžiamosios teisinės pasekmės. 5) Bylos neturi būti privataus kaltinimo. 6) Nusikalstamų veikų daugėtą gali sudaryti baigtos ar nebaigtos veikos. 7) Neturi reikšmės bendrininkavimo formos, rūšys. Bet koks bendrininkavimas nekeičia išvados apie nusikalstamų veikų daugėtą. 8) Nusikaltimų daugeto skirtingumas nuo pavienių nusikaltimų, kuriuos sudaro keli elgesio aktai. Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis. Trunkamieji nusikaltimai. Tęstiniai nusikaltimai.
| |
De facto nuosavybės nusavinimo problema Lapų skaičius: 84 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis: de facto nusavinimo problema. Temos aktualumas. Temos problematika. Tyrimo objektas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Hipotezė. Metodai. Literatūra šia tema. Norminiai aktai ir teismų praktika. Specialioji literatūra. Mykolo romerio universiteto. Teisės fakulteto. Tarptautinės teisės ir europos sąjungos teisės katedra. Arūnas budrys. Tarptautinės žmogaus teisių apsaugos programa. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas. Lektorė. Eglė švilpaitė. Konsultantas. Vilnius, 2 Terminų sutrumpinimų sąrašas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija EŽTK. Europos žmogaus teisių teismas ežtt. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis I PP 1 str. . Europos sąjunga es. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas LKT. Europos žmogaus teisių komisija Komisija. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas VKT. Vokietijos Federalinis Aukščiausias Teisimas VAT. Ilgą laiką buvo labiau akcentuojami savininko poreikiai, nuosavybės naudojimas asmenine nuožiūra. Šiandien toks akcentas, atsižvelgiant į iškilusias problemines situacijas, pvz. , žemės nuosavybės srityje, suprantamas kaip netinkama nuosavybės teisės vystymosi kryptis. Dabar siekiama išspręsti šias problemas parodant, jog nuosavybė turi tam tikrų socialinių aspektų, o tiksliau, egzistuoja netgi pareiga naudoti nuosavybę visuomeniniais interesais. Teisei priskiriama tam tikra dvejopa užduotis: užtikrinti savininkui galimybę kaip įmanoma labiau nevaržomai disponuoti savo nuosavybe ir tuo pat metu ginti trečiuosius asmenis nuo beatodairiškos savininko valdžios savo nuosavybei ir netgi suteikti visuomenei teisę dalyvauti kartu su savininku priimant sprendimus dėl nuosavybės panaudojimo. Tokiu būdu kiekvienai teisinei sistemai iškyla klausimai: kaip nustatyti, kur...
| |
Dokumentai, būtini priimant į darbą Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymo tvarka. Dokumentai, būtini priimant į darbą. Išvados. Literatūra. Darbo susiradimas ir sugebėjimas įsidarbinti yra labai svarbus visų žmonių gyvenime. Vieni susiranda darbą ir pradeda dirbti dar mokydamiesi, kiti ieško darbo baigę mokslus, bet visi dalyvauja konkurencinėje darbo rinkoje, kur reikia kuo profesionaliau pristatyti save darbdaviams. Daugelis žmonių keičia darbą kelis ar keletą kartų per savo gyvenimą. Spartėjanti mokslo ir technikos pažanga verčia mus nuolat kelti kvalifikaciją, mokytis naujų technologijų. Visi daugiau ar mažiau žinome, kur ieškoti informacijos apie laisvas darbo vietas, tačiau, norint įsidarbinti, to nepakanka. Reikia žinoti, kokie dokumentai reikalingi priimant į darbą, kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Taip pat reikia mokėti save pristatyti taip, kad darbdavys susidomėtų.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turto draudimo sutarties samprata. Turto draudimo sutarties turinys. Esminės turto draudimo sutarties sąlygos. Įprastinės ir atsitiktinės turto draudimo sutarties sąlygos. Turto draudimo sutarties sudarymas ir pasibaigimas. Išvados. Naudota literatūra ir šaltiniai. Šis darbas skiriamas turto draudimo sutarčiai kaip draudimo sutarties atmainai, turto draudimo sutarties sampratos, turinio, sudarymo ir pasibaigimo problemoms apibūdinti. Turto draudimo sutartis – dvišalė sutartis, kuria draudėjas įsipareigoja mokėti draudimo įmokas , o draudimo įmonė įsipareigoja suteikti draudiminę apsaugą. Nuo pat jos sudarymo momento sukurianti teises ir pareigas tiek draudėjui, tiek draudimo įmonei. Iki šių dienų Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamo dėmesio draudimo teisiniams santykiams. Veikalų, liečiančių draudimo teisę mažai. Gal pamirštama, jog draudimas yra ne tik ekonominė kategorija. Juk draudimo teisiniai santykiai yra civilinės teisės dalykas, ir tik teorinio pagrindo buvimas gali užtikrinti tobulesnę įstatymų leidybą ir tuo pačiu palankesnes sąlygas tolesniam draudimo teisinių santykių vystymuisi. Lietuvos Respublikos įstatymuose, kurie liečia draudimo teisinius santykius ypač blogai suformuotos teisinės normos, kurios reglamentuoja draudiko teises ir pareigas. Mažai dėmesio skirta draudiko turtiniams interesams, kylantiems iš turto draudimo sutarties. Ir tai ne tik mano nuomone. Klausimus susijusius su šios problemos sprendimu aiškina tokie autoriai kaip: Čepinskis J., Stankevičius R., Šernius D., Bakanas A., Bartkus G., Dominas G., Šukys R., Vileita A. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Vilnius 2003); Mikelėnas V., Raslanas S. (Nekilnojamojo turto agentai. Vilnius 2000). Taip pat yra ir teismų nutarimų, apžvalgų bei konsultacijų liečiančių mano darbe iškeltus klausimus ištirti esminiuose turto draudimo sutarties dalykuose. Tam aš pasirinkau šiuos klausimus: turto draudimo sutarties samprata; turto draudimo sutarties turinys; turto draudimo sutarties sudarymas ir pasibaigimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
