Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisinio reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo ribos ir jas įtakojantys veiksniai. Teisinio reguliavimo metodas: imperatyvinis ir dispozityvinis. Teisinio reguliavimo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Objektas. Objekto priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinis reguliavimas yra vienas iš svarbiausių ir pradinių teisės teorijos kategorijų. Teisinis reguliavimas – tai tokia socialinio reguliavimo rūšis, arba forma, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis. Reguliuoti žmonių elgesį – tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis (leidimais) ir pareigomis (draudimais ir įpareigojimais). Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teisės sampratos pobūdžio. Jeigu remsimės normatyvistine teisės samprata, kuri teisę tapatina su įstatymu, tai teisinio reguliavimo sritis bus apribojama tik įstatymo nurodymais.
| |
Teisinių santykių samprata, struktūra, rūšys Lapų skaičius: 4 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teisinių santykių samprata. Nėra abejonių, jog vienas svarbiausių žmonijos raidos etapų - tai bendruomenės sukūrimas. Šis veiksnys padėjo ženkliai pastūmėti į priekį visą žmonijos evoliuciją. Bendruomenė pasižymi tuomi, jog jos narius sieja begalė saitų - pradedant papročiais ir baigiant sutartimis. Kartais yra bandoma šiuos santykius sugrupuoti tam tikra tvarka, nustatyti jų hierarchinius ryšius. Pavyzdžiui, marksistai teigia, jog svarbiausias ir esminis yra “gamybinis ryšys”. Dėl jo atsiranda visi kiti santykiai. Kitos teorijos iškelia ne materialinius, bet psichologinius, dvasinius ar religinius motyvus. Kaip ten bebūtų, teisės teorijai svarbu ne pati hierarchija, bet kokiu būdu šie santykiai pavirsta į teisinius. Savaime aišku, jog šių socialinių ryšių virtimas teisiniais yra tik teisei reguliuojant - stabilizuojant, vystant, keičiant. Teisinių santykių struktūra. Galima teigti, jog tam tikri santykiai atsiranda tik esant mažiausiai dviem pusėm. Abi jos gali būti žmonės arba viena iš šalių gali būti valstybė. Tačiau egzistuoja galimybė, jog net ir žmogus ar organizacija gali būti nepripažinta esanti santykių subjektu. teisinis statusas. Yra išskiriama du teisės subjektų tipai. Fizinis asmuo. jais laikomi visi piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Juridinis asmuo.
| |
Teisminė valdžia Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Šiuolaikinės lietuvos respublikos teismų sistema. Teismų veiklos konstituciniai principai. Teisėjai ir jų statusas. Teisminės valdžios ir prokuratūros santykiai. Išvados. Naudota literatūra. Teisminę valdžią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Lietuvoje šiuo metu veikia 4 pakopų (grandžių) bendrosios kompetencijos teismai: lietuvos aukščiausiasis teismas, lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Jų kompetenciją nustato teismų įstatymas ir lietuvos aukščiausiojo teismo statutas.
| |
Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teisėjo ir teismų nepriklausomumas - vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Tokioje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Pažymėtina, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas - tai yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Taigi svarbiausias kriterijus, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pagrindiniai teismo medicinos tyrimo objektai. Mirtis kaip biologinis reiškinys, mirimo etapai (agonija, klinikine ir biologine mirtis). Mirčių klasifikacija pagal kategorijas ir rušis, staigi mirtis. Pomirtiniai mirusiu temperaturos pokyèiai, ju reikšme ekspertineje ir teisineje praktikoje. Lavondėmės – sąvoka, atsiradimo priežastys ir stadijos, teismo medicinine reikšme. Lavoninis raumenu sustingimas – s¹voka, atsiradimo priežastys ir vystymosi dinamika, teismo medicinine reikšme. Lavono puvimas ir irimas. Vabzdžiu ir gyvunu poveikis mirusiojo kunui, entomologiniu tyrimu galimybes. Mumifikacija, jos reikšme ekspertineje ir teisineje praktikoje. Suvarškejimas jo reikšme ekspertineje ir teisineje praktikoje. Mirties laiko nustatymas ekspertineje praktikoje. Specialisto (gydytojo) vaidmuo apžiurint lavoną ivykio vietoje. Mirusiuju teismo medicinos tyrimu atlikimo tvarka (metodika), papildomos (specialios) autopsijos proceduros. Bendros žinios apie žalojanèius faktorius ir traumatizm¹, sužalojimu klasifikacija pagal traumuojanèiu faktoriu savybes.
| |
Teismo medicina nusikaltimo vietos apžiūra Lapų skaičius: 58 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Įkalčių rinkimas ir susiejimas. Įvadas. Reikalavimai įkalčių išsaugojimui. Įkalčių išsaugojimo grandinė. Įkalčių išsaugojimo grandinės procesas. Įkalčių išsaugojimo grandinės dokumentacija. Įkalčių rinkimas. Tinkama įkalčių apsauga. Medžiagos mėginių pakankamumas. Žinomi mėginiai (pavyzdžiai). Neigiami kontroliniai pavyzdžiai. Užterštumas. Įvadas. Nusikaltimo vieta. Nusikaltimo vieta prieš apsaugojimą. Nusikaltimo vieta po apsaugojimo. Įruošimas. Pakavimas ir rūšiavimas. Įkalčių transportavimas. Kriminalinė laboratorinė analizė. Išvada. Kriminalinis tyrimas. Nusikaltimo analizė. Turinys. Trumpa istorinė apžvalga. Kriminalinio tyrimo tikslai. Duomenų bazės teismo medicinoje. Analogijos. Klasifikacija. Metodas. Pavyzdžiai. Išvada. Įvadas. Tiriant įvykio vietą. Laboratoriniai tyrimai. Įrodymų įvertinimas. Identifikacijos metodologija. Tapatybės nustatymas su tradiciniais požymiais. Skaitmeninis standartas. Ridgeologija. Odos keterų struktūra. Poroskopija. Edgeoskopija. Papildomi odos keterų elementai. Pirštų atspaudai ir genetika. Išvada. Vadovavimas pagrindinei įvykio vietai. Pagrindas. Kontrolė ir koordinavimas. Susipažinimas su nusikaltimo vietos tyrimu. Pradinis įvertinimas. Koks, kokie?. Kada?. Kur?. Kodėl?. Įvykio vietos saugumas. Visuomenės sveikata ir saugumas. Potencialių įkalčių sisteminis surinkimas. Sisteminis ir nuoseklus priėjimas prie potencialių įkalčių paieškos ir atstatymo. Tyrimo įrašai. Tolimesnis bylos tyrimas. Santrauka. Įpakavimas. Popierius-kaip pakavimo priemonė. Parazitų apipulta medžiaga. Įkalčių surinkimas. Kiekis. Kontrolė. Lyginamoji medžiaga. Žymėjimas. Surinkimas. Įkalčių rinkimo lagaminėlis. Surinkimo metodikos. Tepinėlio paėmimas. Lipnios juostos klijavimas. Šlavimas. Siurbimas. Išsaugojimas. Konteinerių sandarinimas. Atsakomybės grandis. Pavojingų medžiagų žymėjimas. Dažniausiai pasitaikančios įkalčių grupės, pagal kurias jie renkami ir pakuojami. Šaudmenys (kulkos, išeikvoti šoviniai, šautuvo kamščiai). Įkandimo žymės. Ant odos. Ant greitai sugadinamų daiktų. Kraujas. Sugeriančioji medžiaga. Cigarečių nuorūkos. Drabužiai. Skaidulos. Ant rankų. Ant drabužių. Kulkų skylės drabužiuose. Plaukai. Ant drabužių. Alkoholis. Kraujas dnr tyrimams. Vaistai. Saugus atskyrimas (izoliacija). Iš sefo. Seilės. Įrankiai. Augmenija. Užrašai. Išsaugojimas. Įvadas. Kriminalinio įvykio laiko nustatymas. Pirmasis pareigūnas. Nusikaltimo vietos reikšmė. Parengtinį tyrimą atliekantys pareigūnai. Vadavietė. Minios kontrolė. Fizinių įrodymų apsaugojimas. Išvada. Įrašas. Prielaida. Photographs – fotografijos. Skaitmeninė fotografija. Planai. Apybraižos planas. Skalių planas. Santrauka. Tolesnis skaitymas. Žmogaus likučių atgavimas. Įvadas. Pirmas pareigūnas įvykio vietoje. Nusikaltimo scenos technikas. Koroneris/ medicininis tyrėjas. Patologas. Tyrėjas. Įvykio vietos teismo proceso veiksmai. Žmogaus likučių tyrimo technikos. Infraraudonų spindulių nuotraukos. Metano detektorius. Aerofotofilmavimas. Zondas. Statybos įranga. Kasinėjimų metodika. Ekshumacija. Papildoma informacija. Santrauka. Tolesniam skaitymui. Mokslo analizė ir rekonstrukcija. Įvadas. Problemos esmė. Kas turi būti atsakingas už nusikaltimo vietos rekonstrukciją?. Kodėl reikia kviesti mokslininkus?. Kraujo dėmių pavyzdžių interpretavimas. Priėjimo taškai. Eksperimentinė rekonstrukcija. Iliustruotas atvejis. Įtartinos mirtys. Mirties priežastis. Mirties būdai. Mirties vieta. Pomirtinis tyrimas. Pavyzdys 1: namų įsilaužimai susiję tarpusavyje. Pavyzdys 2: tendencijų analizė. 1 lentelė. Ant nesugeriančios medžiagos. Bendras kraujas. Kraujuotų pavyzdžių ištyrimas. Dokumentai. Gaisro nuolaužos. Šaunamųjų ginklų šūvių likučiai. Kulkos skylės mirusiojo odoje. Stiklas. Vaizdas visame plote. Ant drabužių. Ant kilnojamų tiriamųjų objektų. Ant fiksuotų tiriamųjų objektų. Kontroliniai pavyzdžiai. Vabzdžiai: musės. Lervos. Dažai. Ant įrankių ir transporto priemonių. Pomirtiniai radiniai. Kraujas serologiniams tyrimams. Toksikologija. Titnaginis dumblas. Įtariamojo drabužiai. Spermos dėmės. Purvas. Įrankio savininkas. Vielos. Etiketės. Užrašai. Sutrikdytas augimas. Dirvos sutankėjimas. Dirvos pakitimas. Paviršiaus atsistatymas. Teismo antropologijos rekomendacijos. Rekonstrukcijos mokslas. Įranga. Liuminolas. Batų antspaudai. Ginklų ir įrankių žymės. Nv tyrinėtojo paruošimas.
| |
Teismų kompetencija ir teismo sudėtis Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teismų kompetencija. Teismo sudėtis. Rūšys. Vienasmenė. Kolegiali. Išvados. Literatūra. Būtinas pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės atributas – efektyvi žmogaus teisių apsauga. Žmogaus teisių apsaugą turi garantuoti visos valdžios šakos. Tačiau didžiausias vaidmuo atliekant šią funkciją tenka teisminei valdžiai, kuri žmogaus teises turi ginti ne tik nuo privačių asmenų, bet ir nuo pačios valstybės (jos institucijų ir pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Mūsų Tauta, konstitucijoje išreiškusi pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį bei įtvirtinusi prigimtinių žmogaus teisių neliečiamumą, valdžios institucijas įpareigojo sukurti bei palaikyti ir tam būtiną institucinę garantiją – nepriklausomą ir kompetetingą teismą. Šį savo pasiryžimą Lietuva patvirtino įvairiais tarptautiniais įsipareigojimais. Suvokiant teisminės valdžios svarbą, Lietuvos teismų sistema ir joje kylančios problemos jau buvo tiriamos. Darbo tikslas: • Susipažinti su teismų kompetencija. • Aprašyti teismų sudėtį.
| |
Teismų nepriklausomumas stojant i ES Lapų skaičius: 60 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Europos Sąjungai. ES valstybėms kandidatėms. Atviros visuomenės instituto Stojimo į Europos Sąjungą priežiūros programa buvo inicijuota 2000 m. , kad būtų skatinama nepriklausoma priežiūra tos tvarkos, kuria Europos Sąjunga svarsto dešimties Vidurio ir Rytų Europos valstybių kandidačių paraiškas įstoti į ES. Programos tikslas - prisidėti prie šio istorinio proceso rengiant priežiūros ataskaitas, kad būtų papildyti Europos Komisijos jau atlikti įvertinimai, pateikti jos metinėse reguliariosiose ataskaitose apie valstybių kandidačių pažangą siekiant atitikti stojimo kriterijus. ES plėtra yra teigiamas procesas, o nepriklausoma priežiūra tai vienas iš būdų padidinti naudingą jos poveikį ir valstybėse kandidatėse, ir pačioje ES. Paisant platesnio masto AVI tikslų, programa siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi politinių narystės kriterijų, kuriuos 1993 m. Kopenhagoje nustatė Europos Vadovų Taryba. Kad būtų apibrėžtos konkrečios prižiūrėtinos sritys, vykdant programą buvo peržiūrėtos reguliariosios ataskaitos ir nustatyti tam tikri politinių kriterijų aspektai, kuriuos dažnai pabrėžia pati Komisija: mažumų teisės, teismų nepriklausomumas ir korupcija. Priežiūra buvo inicijuota ir dėl ketvirtos pagal svarbą Komisijai ir AVI srities moterų ir vyrų lygių galimybių. Priežiūros ataskaitas rengė kiekvienos iš dešimties valstybių kandidačių nepriklausomi ekspertai ir (arba) organizacijos, kurios rėmėsi AVI kartu su tarptautine patariamąja valdyba parengta metodika. Ši metodika grindžiama tarptautiniais ir Europos teismų nepriklausomumo standartais siekiant parengti pagrindą nagrinėti valstybių kandidačių atitinkamus teisės aktus aptarti institucijas ir praktiką. Pirmuosius kiekvienos ataskaitos projektus peržiūrėjo nacionalinis ekspertas ir tarptautinė patariamoji valdyba. Vėliau devyniose valstybėse kandidatėse valstybės pareigūnai, pilietinės visuomenės organizacijos, teisėjų ir pačios Komisijos atstovai buvo pakviesti prie apvalaus stalo pateikti kritines pastabas dėl..
| |
Teismų sistema ir teismų sistemos konstituciniai principai Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos teismų sistemos raida. Lietuvos respublikos teismų sistema. A) bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkės teismas. Apygardos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos aukščiausiasis teismas. 6-. B) specialieji teismai. Apygardų administraciniai teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 7-. C) savarankiškas konstitucinis teismas. Teismų veiklos konstituciniai principai. 9 išvados. Naudota literatūra. Sąvoka teismas, kaip ir sąvoka teisminė valdžia, gali būti vartojama keliomis prasmėmis. Teismu gali būti vadinamas teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjantys konkrečią bylą teismo posėdyje, taip pat pastatas, kuriame teisėjai dirba, ir pan. Visada remiantis konstitucija teismu suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta konstitucijoje ir teismų įstatyme.
| |
Teismų veikolos konstituciniai principai ir garantijos Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teismų veiklos konstituciniai principai ir garantijos. Lietuvos respublikos konstiticinio teismo veiklos principai ir. Garantijos. Išvados. Literatūra. Nagrinėjant lieyuvos respublikos konstitucinius principus, iš pradžių reikia susitarti dėl čia vartojamos svarbiausios – principų – sąvokos reikšmės. Žodis principas kilęs iš lotyniško žodžio principium ir reiškia pradžią, pagrindą. Sekant tarptautinių žodžių žodynu, principą galima apibūdinti kaip „įsitikinimą, lemiantį žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas“, kaip „pagrindinę kurios nors teorijos, koncepcijos idėją, pradinį teiginį“, kaip !svarbiausiąją kurios nors organizacijos struktūros arba veiklos taisyklę“,kaip „pagrindinę kurio nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybę“. Kaip matyti iš pateiktų apibūdinimų, principas bendriausia prasme suvokimas kaip kreipiantis pradas, grindžiantis tam tikro reiškinio turinį, jo konkrečias apraiškas ar atskirus elemenyus. Tokia yra bene visuotiniai pripažinta šios sąvokos reikšmė.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
